Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Gražvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų Ž. Š. ir G. V. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. spalio 2 d. nuosprendžio, kuriuo:

Ž. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį ir skirtas jam 1 (vienerių) metus laisvės atėmimas, pripažintas kaltu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį ir skirta jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė, pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bausmės subendrintos dalinai jas sudedant ir paskirta subendrinta bausmė – 2 (dveji) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie šios bausmės pridėti pagal 2017 m. kovo 20 d. Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir 2017 lapkričio 7 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nutartimi pakeistą į 20 MGL (760,00 eurų) baudą likusią bausmės dalį ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – 2 (dveji) metai laisvės atėmimo ir 20 MGL (760,00 eurų) bauda. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2017-05-03 iki 2017-05-05 (dvi paros), įskaitytas kardomojo kalinimo laikas nuo 2018 m. kovo 22 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Taip pat į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros išduotą Europos arešto orderį nuo 2018 kovo 7 d. iki 2018 kovo 21 d.

G. V. pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir skirtas jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie šios bausmės pridėta dalis 2017 m. rugsėjo 25 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės – 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo ir skirta subendrinta bausmė – 2 (dveji) metai laisvės atėmimo.

Bausmė skirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į bausmės laiką įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal 2017 m. rugsėjo 25 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį, nuo 2018 m. liepos 18 d. iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteista solidariai iš Ž. Š. ir G. V. 80,00 Eur turtinės žalos atlyginimo V. G. naudai.

UAB ,,(duomenys neskelbtini)” civilinis ieškinys tenkintas ir priteista iš Ž. Š. 236,55 Eur turtinės žalos atlyginimo UAB ,,(duomenys neskelbtini)” naudai.

Proceso išlaidomis pripažintos 8290,51 Eur išlaidos, susijusias su Ž. Š. pargabenimu pagal Europos arešto orderį iš (duomenys neskelbtini), ir jos priteistos iš Ž. Š. Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, jas sumokant į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB (duomenys neskelbtini) banke.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ž. Š. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. balandžio 2 d. apie 1.00 val., (duomenys neskelbtini) kaime, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia atsuktuvu sulaužydamas lango metalines žaliuzes bei išdauždamas plastikinio lango stiklo paketą, įsibrovė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią kavinę, iš kur pagrobė 10 pakelių cigarečių „Marlboro“, bendros 31.10 eurų vertės; 10 pakelių cigarečių „Chesterfield“ bendros 26.40 eurų vertės; 2 butelius vyno „Frontera“ bendros 10.40 eurų vertės, tuo padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso 67,90 eurų turtinę žalą.

1.1. Be to, Ž. Š. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. balandžio 2 d. apie 1.00 val., (duomenys neskelbtini)kaime, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia atsuktuvu išlaužė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias lango metalines žaliuzes 90 eurų vertės bei išdaužė plastikinio lango stiklo paketą 78.65 eurų vertės, tokiu būdu sugadino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, bendros 168.65 eurų vertės ir padarė tokio dydžio turtinę žalą.

1.2. Ž. Š. ir G. V. nuteisti už tai, kad jie 2017 m. balandžio 29 d., naktį, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, patekę į V. G. priklausantį butą pro nerakinamas buto duris, panaudodami fizinį smurtą S. G. atžvilgiu, t. y. Ž. Š. trenkė iš kumščio vieną kartą į smilkinį, paskui abu suduodami ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas bei Ž. Š. laikant S. G., gulintį ant lovos, tokiu būdu sukeldami fizinį skausmą ir atimdami galimybę priešintis, G. V. iš S. G. kelnių kišenės ištraukė piniginę su 80 eurų, kurie priklauso V. G., kuriuos pagrobė, o tuo pačiu metu G. V. sugriebė V. G. už plaukų ir ištempė iš lovos, tuo sukėlė V. G. fizinį skausmą ir pagrobė S. G. priklausančius mėlynos spalvos sportinius batus 20 eurų vertės, tuo bendrais veiksmais sukėlė fizinį skausmą S. G. ir V. G., taip pat pagrobė svetimo turto už 20 eurų priklausančių S. G. ir 80 eurų priklausančių V. G..

4. Teismo posėdžio metu nuteistasis Ž. Š., jo gynėja ir nuteistojo G. V. gynėja prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo Ž. Š. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuteistojo G. V. apeliacinis skundas atmestinas

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

6.1. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme, prašo taikyti jo atžvilgiu BK 64¹ straipsnio nuostatas bei į bausmės laiką įskaityti jo sulaikymo laiką 2017 m. lapkričio 8 d. iki 2018 m. vasario 1 d. pagal Europos arešto orderį. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą nuteistojo Ž. Š. atžvilgiu tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu.

6.2. Teisėjų kolegija patikrinusi bylos medžiagą konstatuoja, jog taikyti nuteistojo Ž. Š. atžvilgiu BK 64¹ straipsnio nuostatas nėra pagrindo.

6.2.1. Pagal BK 64¹ straipsnio 1 dalį baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Pagal šio straipsnio 2 dalį 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Taigi vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė savo kaltę pripažįstančiam asmeniui vienu trečdaliu gali būti švelninama, jei baudžiamoji byla buvo išnagrinėta viena iš trijų proceso formų: 1) pagreitinto proceso tvarka; 2) atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą; 3) priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

6.2.2. Kaip matyti iš bylos medžiagos, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta remiantis bendrosiomis nagrinėjimo teisme nuostatomis, t. y. byla nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, joje nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, byla nebuvo užbaigta baudžiamuoju įsakymu, nors nuteistasis ir pripažino kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Todėl spręsti skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės mažinimo klausimą ir taikyti nuteistojo Ž. Š. atžvilgiu BK 64¹ straipsnio nuostatas bei vienu trečdaliu sumažinti paskirtą bausmę nėra teisinio pagrindo.

6.3.1. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, skaičiuojant nuo jos vidurkio.

6.3.2. Pažymima, kad skiriant bausmę turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais. Kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

6.3.3. Kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimą reglamentuojančias normas taikė tinkamai. Parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį buvo įvertintos tiek Ž. Š. padarytos nusikalstamos veikos, tiek jo asmenybę apibūdinančios aplinkybės.

6.3.4. Ž. Š. padarė tris nusikalstamas veikas: vieną baudžiamąjį nusižengimą ir du apysunkius nusikaltimus. Ž. Š. kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi. Šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakomybę lengvinančia. Taip pat pagrįstai pripažinta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

6.3.5. Nuteistojo Ž. Š. asmenybė charakterizuojama neigiamai. Jis teistas dešimt kartų, teistumas neišnykęs, naujas nusikalstamas veikas padarė praėjus kelioms dienoms po to, kai jo atžvilgiu buvo priimtas baudžiamasis įsakymas, baustas administracine tvarka. Minėtos aplinkybės rodo, kad nusikalstamas Ž. Š. elgesys nėra atsitiktinis, nusikalstamos veikos daromos sistemingai ir tai jį charakterizuoja kaip linkusį nusikalsti asmenį, kurio antivisuomeninės, teisei priešingos nuostatos, jau yra susiformavusios.

6.3.6. Kolegijos įsitikinimu, nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai ir už BK 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurių dydžius nustatė žymiai mažesnius nei minėto straipsnio sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkis bausmes, o už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje pagrįstai skyrė jam 30 parų arešto bausmę. Skirti kitos rūšies bausmes, ar sumažinti paskirtų bausmių dydžius, įvertinus nuteistojo nusikalstamo elgesio sistemiškumą, anksčiau taikytų bausmių neveiksmingumą, ar kitaip švelninti nuteistojo teisinę padėtį šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo. Konstatuojama, kad bausmė Ž. Š. individualizuota tinkamai, todėl švelninti jam paskirtas bausmes, ar galutinę subendrintą bausmę, teisėjų kolegija įvertinusi visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, neturi pagrindo.

6.3.7. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, jog jis savo noru pradėjo gydytis nuo alkoholizmo, jam yra nustatytas neįgalumas, nemenkina jo kaltės padarius nusikalstamas veikas ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo.

6.4. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog nuteistajam Ž. Š. į paskirtos bausmės laiką nebuvo tinkamai įskaitytas sulaikymo laikas išbūtas (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros išduotą Europos arešto orderį nuo 2017-11-10 iki 2018-02-01.

6.4.1. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, t. y. 2017 m. lapkričio 10 d. Centrinio pirmosios instancijos teismo Nr. 004 ((duomenys neskelbtini)) nutarties dėl kardomojo kalinimo, jog pagal 2017 m. spalio 5 d. Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros išduotą Europos arešto orderį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pradėtas procesas ir į teismą buvo pristatytas Ž. Š., kuriam nuo 2017 m. lapkričio 10 d. paskirtas kardomasis kalinimas (3 t., b. l. 12–19). Centrinio pirmosios instancijos teismo Nr. 005 ((duomenys neskelbtini)) 2018 m. vasario 1 d. nutartyje pasisakyta, jog pasibaigus perdavimo terminams ir orderį išdavusiai valstybei neperėmus prašomo perduoti asmens, Ž. Š. turi būti paleistas, todėl minėta nutartimi nuspręsta taikyti Ž. Š. lygtinį paleidimą (3 t., b. l. 23–27). Taigi iš minėtų nutarčių matyti, kad pagal Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2017 m. spalio 5 d. išduotą Europos arešto orderį Ž. Š. (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas nuo 2017 m. lapkričio 10 d. iki 2018 m. vasario 1 d. ir šis laikotarpis įskaitomas į nuteistajam Ž. Š. paskirtos bausmės laiką. Todėl nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

7.1. Iš nuteistojo G. V. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis nesutinka su atliktu įrodymų vertinimu ir prašo jo veiksmus iš BK 180 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 4 dalį, kadangi nukentėjusiajam nebuvo sukeltas fizinis skausmas, o pagrobtas turtas buvo nedidelės vertės. Tačiau toks apeliacinio skundo reikalavimas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

7.2. Vien tai, kad nuteistasis G. V. nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, nėra pagrindas tenkinti jo apeliacinį skundą. Nors nuteistasis G. V. teigia, kad smurto nukentėjusiųjų atžvilgiu nenaudojo, tačiau šis nuteistojo aiškinimas bylos įrodymais visiškai paneigtas. Nuteistojo G. V. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, už kurį jis nuteistas, yra įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais.

7.2.1. Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą.

7.2.2. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Fizinio smurto padariniai gali būti fizinio skausmo sukėlimas, nežymus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas. Plėšimo metu kaltininkas fizinį smurtą ar grasinimą tuoj pat panaudoti fizinį smurtą naudoja tam, kad pašalinti ir neutralizuoti asmenį kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą.

7.2.3. Plėšimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Veika kvalifikuojama pagal BK 180 straipsnį ir tuomet, kai asmens sumanymas pagrobti turtą kyla smurto panaudojimo metu.

7.2.4. Faktinėmis bylos aplinkybėmis neginčijamai nustatyta, kad prieš S. G. ir V. G. buvo panaudotas fizinis smurtas siekiant užvaldyti jiems priklausantį turtą. Nors G. V. neigia smurtavęs prieš S. G. ir V. G., tačiau jo parodymus paneigia nukentėjusiųjų, nuteistojo Ž. Š. parodymai bei kita bylos medžiaga.

7.2.5. Vertinant anksčiau aptartus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl G. V. kaltės, kad G. V. veikdamas kartu su Ž. Š. įvykdė plėšimą, t. y. patekę į V. G. priklausantį butą pro nerakinamas buto duris, panaudodami fizinį smurtą S. G. atžvilgiu, tokiu būdu sukeldami fizinį skausmą ir atimdami galimybę priešintis, G. V. iš S. G. kelnių kišenės ištraukė piniginę su 80 eurų, kurie priklausė V. G., kuriuos pagrobė, o tuo pačiu metu G. V. sugriebė V. G. už plaukų ir ištempė iš lovos, tuo sukėlė V. G. fizinį skausmą ir pagrobė S. G. priklausančius sportinius batus 20 eurų vertės.

7.2.6. Remdamasi minėtų įrodymų visuma, kolegija konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai nenuginčijamai patvirtina nuteistojo G. V. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir paneigia apelianto skunde nurodytus deklaratyvius teiginius, kad smurto nukentėjusiųjų atžvilgiu jis nenaudojo ir fizinio skausmo jiems nesukėlė. Nuteistojo G. V. nusikalstama veika pagal BK 180 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai, todėl nėra pagrindo G. V. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, kaip to apeliaciniu skundu prašo nuteistasis.

7.3. Apeliaciniame skunde nuteistasis G. V. kelia klausimą dėl BK 62 straipsnio nuostatų taikymo jo atžvilgiu.

7.3.1. Pagal BK 62 straipsnio taisykles teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę tik nustatęs, kad yra vienas iš pagrindų, nurodytų BK 62 straipsnio 1, 2 ar 4 dalyse. BK 62 straipsnio 1 dalis numato galimybę skirti nuteistajam švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jei byloje nustatyta visuma sąlygų: kaltininkas pats savo noru atvyko ir pranešė apie padarytą nusikalstamą veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje labai aiškiai nurodo, jog privalo būti nustatyta BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-379/2010). Pagal įstatymo prasmę bei susiformavusią teismų praktiką, taikant BK 62 straipsnio 2 dalį, švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali būti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iš būtinų alternatyvių savarankiškų aplinkybių, numatytų šio straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose.

7.3.2. Teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje nėra duomenų, kad nuteistasis G. V. pats savo noru būtų atvykęs ir pranešęs apie padarytą nusikalstamą veiką, prisipažinęs ją padaręs ir nuoširdžiai gailėtųsi, ar padėjęs ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką ir visiškai ar iš dalies atlyginęs arba pašalinęs padarytą turtinę žalą. Atsižvelgusi į šias aplinkybes kolegija konstatuoja, kad nuteistajam G. V. nėra pagrindo taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatų ir skirti švelnesnę, negu įstatymas numato, bausmę.

7.4. Skirdamas bausmę G. V. apylinkės teismas tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir už padarytą nusikalstamą veiką paskyrė bausmę, kuri yra mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, todėl kolegija daro išvadą, jog paskirta bausmė G. V. nėra per griežta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo G. V. apeliacinį skundą atmesti, o nuteistojo Ž. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. spalio 2 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į nuteistajam Ž. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2017 m. lapkričio 10 d. iki 2018 m. vasario 1 d. išbūtą (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2017 m. spalio 5 d. išduotą Europos arešto orderį.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.