Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos primininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gegužės 29 d. nuosprendžio, kuriuo N. G. pripažintas kaltu padaręs keturias nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 5 dalyje, paskiriant jam 30 parų arešto bausmes.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir nustatyta subendrinta 45 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė 30 parų arešto bausmė.

Civilinės ieškovės UAB „IKI Lietuva“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir jos naudai iš N. G. priteista 513,71 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Civilinės ieškovės UAB „Rimi Lietuva“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir jos naudai iš N. G. priteista 159,85 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. N. G. nuteistas už tai, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent:

2024 m. vasario 8 d. apie 8.41 val. iš UAB „IKI Lietuva“ priklausančios parduotuvės „IKI-Express“, esančios adresu Janonio g. 21-25, Klaipėda, prekybos salės paėmė aštuonis šokoladus „Cachet Costa Rica“, kurių vieno vertė 2,99 Eur, bendra vertė 23,92 Eur, vieną 4,99 Eur vertės šokoladą „Milka Wholenuts“, vieną 4,99 Eur vertės šokoladą „Milka Pieninis“, aštuonis šokoladus „Cachet Ekologiškas“, kurių vieno vertė 3,79 Eur, bendra vertė 30,32 Eur, aštuonis šokoladus „Volor“, kurių vieno vertė 3,79 Eur, bendra vertė 30,32 Eur, vienuolika šokoladų „Rocher“, kurių vieno vertė 3,79 Eur, bendra vertė 41,69 Eur, aštuonis šokoladus „Raffaello“, kurių vieno vertė 3,79 Eur, bendra vertė 30,32 Eur, du šokoladus „Milka Choco“, kurių vieno vertė 4,99 Eur, bendra vertė 9,98 Eur, po to nesusimokėjęs už prekes iš parduotuvės išėjo. Taigi pagrobė UAB „IKI Lietuva“ priklausančio turto už 176,53 Eur;

2024 m. vasario 9 d. apie 8.32 val. iš UAB „IKI Lietuva“ priklausančios parduotuvės „IKI-Minija“, esančios adresu Minijos g. 100, Klaipėda, prekybos salės paėmė tris skardines kavos „Illy Espresso“, kurių vienos vertė 10,99 Eur, bendra vertė 32,97 Eur, tris pakuotes kavos „Pellini Top“, kurių vienos vertė 10,99 Eur, bendra vertė 76,93 Eur, keturias skardines kavos „Illy Moka“, kurių vienos vertė 10,99 Eur, bendra vertė 43,96 Eur, dvi pakuotes kavos „Pellini Top Deca“, kurių vienos vertė 10,99 Eur, bendra vertė 21,98 Eur, po to nesusimokėjęs už prekes iš parduotuvės išėjo. Taigi pagrobė UAB „IKI Lietuva“ priklausančio turto už 175,84 Eur;

2024 m. vasario 12 d. apie 8.58 val. iš UAB „IKI Lietuva“ priklausančios parduotuvės „IKI-Express“, esančios adresu Janonio g. 21-25, Klaipėda, prekybos salės paėmė šešis šokoladus „Geisha“, kurių vieno vertė 2,29 Eur, bendra vertė 13,74 Eur, septynis šokoladus „Cachet Costa Rica“, kurių vieno vertė 2,99 Eur, bendra vertė 20,93 Eur, aštuonis šokoladus „Fazer“, kurių vieno vertė 3,79 Eur, bendra vertė 30,32 Eur, penkis šokoladus „Laima“, kurių vieno vertė 5,49 Eur, bendra vertė 27,45 Eur, šešis šokoladus „Cachet Ekologiškas“, kurių vieno vertė 3,79 Eur, bendra vertė 22,74 Eur, penkis šokoladus „Rocher“, kurių vieno vertė 3,79 Eur, bendra vertė 18,95 Eur, du šokoladus „Raffaello“, kurių vieno vertė 3,79 Eur, abiejų vertė 7,58 Eur, du šokoladus „Raffaello“, kurių vieno vertė 3,79 Eur, abiejų vertė 7,58 Eur, du šokoladus „Pergalė“, kurių vieno vertė 1,59 Eur, abiejų vertė 3,18 Eur, penkis šokoladus „Billa“, kurių vieno vertė 3,29 Eur, bendra vertė 16,45 Eur, po to nesusimokėjęs už prekes iš parduotuvės išėjo. Taigi pagrobė UAB „IKI Lietuva“ priklausančio turto už 161,34 Eur;

2024 m. vasario 29 d. apie 15.02 val. iš UAB „Rimi Lietuva“ priklausančios parduotuvės „Rimi“, esančios adresu Vingio g. 31, Klaipėda, prekybos salės paėmė aštuonias pakuotes kavos „Dallmayr“, kurių vienos vertė 9,79 Eur, bendra vertė 78,32 Eur, dvi skardines kavos „Illy“, kurių vienos vertė 11,99 Eur, bendra vertė 23,58 Eur, ir penkis metalinius indelius lydyto sviesto, kurių vieno vertė 11,59 Eur, bendra vertė 57,95 Eur, po to nesusimokėjęs už prekes iš parduotuvės išėjo. Taigi pagrobė UAB „Rimi Lietuva“ priklausančio turto už 159,85 Eur.

II. Apeliacinio skundo prašymai ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

5. Nuteistasis N. G. kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ir veikų kvalifikavimo neginčija, kelia tik bausmės individualizavimo klausimą – prašo skirti švelnesnę, t. y. viešųjų darbų, bausmę, subendrinti nuosprendžiu skirtas bausmes ir skirti vieną bausmę. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad apylinkės teismas įrodymus vertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų ir pagrįstai nuteistąjį pripažino kaltu padarius keturias nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 5 dalyje.

6. Teismas, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Baudžiamajame įstatyme numatyta, kad atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai), taip pat į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė ir nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys Nr. 2K-369-942/2015, 2K-87-976/2020, 2K-122-976/2021, 2K-266-648/2022). Skiriant bausmę, privalu nustatyti ir įvertinti visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir jų visumos, o ne pavienių aplinkybių, pagrindu skirti bausmę už padarytą nusikalstamą veiką.

7. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į skundžiamo nuosprendžio motyvus dėl bausmės skyrimo, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, teisingai nustatė ir pakankamai išsamiai išanalizavo bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. N. G. padarė keturias nusikalstamas veikas, pagal baudžiamąjį įstatymą kvalifikuojamas kaip baudžiamuosius nusižengimus. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad N. G. prisipažino dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo ir dėl jų nuoširdžiai gailėjosi, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias aplinkybes pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė.

8. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne kartą yra pažymėjęs, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka tiek kaltininko asmenybės, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (kasacinės nutartys Nr. 2K-126-693/2018, 2K-209-222/2018, 2K-1-719/2020, 2K-115-303/2022). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat jos darymo metu ir po jos padarymo (kasacinės nutartys Nr. 2K-348/2013, 2K-281-942/2018, 2K-24-689/2019).

9. Sprendžiant skirtinos bausmės klausimą, skundžiame nuosprendyje įvertinti ir nuteistojo N. G. asmenybės duomenys: teistas daug kartų, įskaitant ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, daug kartų teistas administracine tvarka, baudų nemoka, nuolat daro smulkias vagystes. BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios – viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo ir arešto – bausmės. Vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1 dalimi teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Be to, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis.

10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai nusprendė, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai dėl nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų bus pasiekti tik paskyrus griežčiausią BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą bausmę, t. y. už keturis baudžiamuosius nusižengimus paskyrus arešto bausmes, kurių dydis viršija BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytos arešto bausmės vidurkį, tačiau nesiekia tokios bausmės rūšies maksimumo (45 parų). Tokią išvadą paneigiančių argumentų teisėjų kolegija neįžvelgia ir nuteistojo apeliaciniame skunde. Aplinkybė, jog nuteistasis N. G. prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir dėl jų padarymo nuoširdžiai gailėjosi, apylinkės teismo įvertinta parenkant arešto bausmės rūšį ir nustatant jos dydį. Vien jo sutikimas dėl viešųjų darbų bausmės atlikimo neįpareigojo teismo spręsti būtent dėl tokios, beje, švelniausios sankcijoje numatytos bausmės skyrimo ir savaime nepaneigia jo padarytų tyčinių savanaudiškų nusikalstamų veikų ir šio nuteistojo recidyvios asmenybės pavojingumo.

11. Teismas nuosprendyje pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad N. G. išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, nerodo noro keisti savo gyvenimo būdo, linkęs nusikalsti. Papildydamas šiuos motyvus, apygardos teismas pastebi, kad N. G. padarytos nusikalstamos grobimo veikos negali būti laikomos atsitiktinėmis, nes yra nusikalstamu elgesiu pagrįsto gyvenimo būdo išdava. Be to, anksčiau – vos prieš du mėnesius (Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. kovo 15 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį) jam skirta arešto bausmė jo nepaveikė teigiamai. Taigi N. G. nusikalsta ne pirmą kartą, sistemingai darė būtent turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Anksčiau aptartų aplinkybių visuma iš esmės paneigia galimybę bausmės tikslus pasiekti neizoliuojant nuteistojo ir skiriant jam švelnesnę bausmę.

12. Pažymėtina, kas skundžiamu nuosprendžiu skirtų nuteistajam bausmių už atskiras nusikalstamas veikas subendrinimo klausimas yra išspręstas tinkamai, t. y. parenkant jam palankesnį – dalinį bausmių bendrinimo būdą (BK 64 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kaip nepagrįstas atmetamas apelianto argumentas, jog reikia subendrinti nuosprendžiu skirtas bausmes. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrinimo su kitais jo atžvilgiu priimtais įsiteisėjusiais ir neįvykdytais teismo nuosprendžiais klausimą, esant įstatymo nustatytam pagrindui, privalo išspręsti apylinkės teismas, vadovaudamasis BPK 347 straipsniu, reglamentuojančiu kelių neįvykdytų nuosprendžių vykdymą.

13. Galiausiai, iš nuosprendžio matyti, jog nuteistajam paskirta subendrinta 45 parų arešto bausmė laikytina teisinga ir proporcinga, ji BK 64¹ straipsnio nuostatų pagrindu pagrįstai sumažinta trečdaliu – iki 30 parų, todėl nelaikytina per griežta. BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytų minėtų alternatyvių švelnesnių bausmių apylinkės teismas pagrįstai nuteistajam neskyrė, todėl nėra pagrindo vertinti BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo, t. y. švelnesnės, nei įstatyme numatyta, bausmės skyrimo, galimybės.

Dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų

14. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktu, apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu. Nuteistojo N. G. gynėja paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta advokatė A. Zaburienė. Apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 21 d. pažyma Nr. APD-2024-08129 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą N. G., kurias sudaro 118,75 Eur (t. 2, b. l. 189).

15. BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

16. Bylos duomenimis nustatyta, pats nuteistasis surašė ir pateikė apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, o gynėja jam paskirta dėl priežasčių, nepriklausiusių nuo jo valios (t. 2, b. l. 181, 186, 187). Be to, kartu atsižvelgtina ir į tai, kad nuteistajam paskirta reali arešto bausmė, jis nedirba, darbo pajamų negauna, o gynėjos dalyvavimas apygardos teismo posėdyje truko vos šešias minutes. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija nusprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos šiame apeliaciniame procese iš nuteistojo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo N. G. apeliacinį skundą atmesti.

Neišieškoti iš nuteistojo N. G. valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.