Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Česlovas Kulikauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Karolio Gerbausko prašymą dėl veikų perkvalifikavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. R. Panevėžio miesto liaudies teismo 1981 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal 1961 m. BK (toliau – BK, 1961 m. redakcija) 90 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujanti BK (1961 m. redakcija) 47¹ straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams.

Panevėžio miesto liaudies teismo 1982 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu A. R. buvo pripažintas kaltu pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (BK, 1961 m. redakcija). Jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 43 straipsniu (BK 1961 m. redakcija), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio miesto liaudies teismo 1981 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose 2025 m. gegužės 13 d. gautas A. R. atstovo advokato Karolio Gerbausko prašymas A. R. padarytas veikas pagal BK 1961 metų redakciją perkvalifikuoti pagal šiuo metu galiojančias Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) redakcijos nuostatas. Prašymas motyvuojamas tuo, kad A. R. reikalingas teisėto darbo su vaikais kodas (QR kodas).

Prašymas netenkinamas.

Kaip matyti iš A. R. atstovo advokato Karolio Gerbausko prašymo turinio, jis prašo teismo perkvalifikuoti jo padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 90 straipsnio 2 dalyje ir 225 straipsnio 2 dalyje (BK 1961 m. redakcija), pagal šiuo metu galiojančią BK redakciją. Toks jo prašymas, teismo vertinimu, yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

BPK 362¹ straipsnis numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus dėl nuteistajam priimtų nuosprendžių taiko vėliausią nuosprendį priėmęs apylinkės teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. <...> BPK 362¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad paduodant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus ar teikimus ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi BK 3 straipsnio nuostatomis.

Grįžtamąją galią turinčio veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančio baudžiamojo įstatymo taikymo ribas nustato BK 3 straipsnio 2 dalis – toks įstatymas taikomas iki jo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims (kurių bylos dar tebenagrinėjamos instancine tvarka), taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. BK 3 straipsnio 2 dalyje iš esmės imperatyviai įtvirtintas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad išnykus asmens teistumui, pasibaigia ir iki to laiko egzistavęs šio asmens baudžiamasis teisinis santykis su valstybe, o tuo pačiu pasibaigia ir veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančio baudžiamojo įstatymo taikymo grįžtamoji galia, tokio įstatymo taikymui nebelieka baudžiamajame įstatyme nustatytų pagrindų. Išnykus teistumui, pasibaigia baudžiamieji teisiniai santykiai, todėl tolesni proceso veiksmai byloje negalimi, išskyrus BPK numatytus bylos atnaujinimo atvejus. Kitoks BK 3 straipsnio 2 dalies ir BPK 362¹ straipsnio aiškinimas neatitinka baudžiamojo proceso paskirties (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Akivaizdu, kad veikos perkvalifikavimas išnykus teistumui jokios baudžiamosios teisinės reikšmės neturi (formuojama praktika - Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 26 d. nutartis Nr. 1S-135-478/2025).

Iš Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateiktos pažymos apie A. R. matyti, kad asmuo neteistas. Informacija apie Panevėžio miesto liaudies teismo 1981 m. rugpjūčio 25 d. ir to paties teismo 1982 m. gegužės 21 d. nuosprendžius buvo perduota Lietuvos ypatingajam archyvui. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį nustatyta, kad A. R. po Panevėžio miesto liaudies teismo 1982 m. gegužės 21 d. nuosprendžio priėmimo teistas nebuvo. Remiantis aukščiau aptartu teisiniu reglamentavimu bei bylos duomenimis, akivaizdu, kad A. R. teistumas yra išnykęs ir jis yra laikomas neteistu, todėl minėtas nuosprendis, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nebegali būti peržiūrimas ir asmens teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas negali būti taikomas.

Kaip matyti, 2024 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies pakeitimai, pagal kuriuos asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais dėl seksualinių nusikaltimų ar kitų tyčinių sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba dėl analogiškų veikų, nurodytų kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, arba asmenims, padariusiems šiuos nusikaltimus, bet atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės, draudžiama dirbti, užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis socialines, kultūros, švietimo, sporto ir sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, kitose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, įskaitant ir religines bendruomenes ir bendrijas, verstis individualia veikla ar teikti paslaugas juridiniams ar fiziniams asmenims, vykdyti bet kokią kitą veiklą, jeigu šis darbas ar veikla tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susiję su vaikais. Taigi, įstatymo leidėjas aiškiai suformulavo savo poziciją, jog Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatyme nurodytais atvejais tam tikrus ribojimus bei suvaržymus darbinių teisių srityje asmeniui sukuria ir išnykęs ar panaikintas jo teistumas, t. y. toks asmens biografijos faktas, dėl kurio asmens baudžiamasis teisinis santykis su valstybe jau yra pasibaigęs, ir kurio nebereguliuoja baudžiamoji teisė ar baudžiamojo proceso teisė.

Iš aukščiau išdėstyto akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju galiojantys įstatymai pakankamai aiškiai ir suprantamai apibrėžia tiek veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančio baudžiamojo įstatymo grįžtamosios galios taikymo ribas (grįžtamoji galia išnyksta kartu su asmens teistumo išnykimu), tiek ir įstatymo leidėjo valią dėl išnykusio asmens teistumo reikšmės jo darbinių teisių ribojimui. Šiuo atveju yra susiformavęs visai kito pobūdžio naujas, tačiau ne baudžiamasis teisinis santykis, susijęs su išnykusio asmens teistumo įtaka asmens galimybei dirbti ar tęsti darbinę veiklą, kuris turėtų būti sprendžiamas ne baudžiamojo įstatymo nustatyta tvarka. A. R. konkrečias teisines pasekmes sukelia ne pats jo padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimas, o sprendimas neišduoti Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų pagrindu suformuoto teisėto darbo su vaikais kodo, todėl nagrinėjamoje situacijoje baudžiamosios teisės normų taikymas prieštarautų baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso teisės paskirčiai ir bendriesiems principams.

Apibendrindamas aukščiau išdėstytas nuostatas ir nustatytas faktines aplinkybes teismas daro išvadą, kad tenkinti A. R. atstovo advokato Karolio Gerbausko ir perkvalifikuoti jo padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 90 straipsnio 2 dalyje ir 225 straipsnio 2 dalyje (BK 1961 m. redakcija) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ , 364 straipsniais,

nutaria:

A. R. atstovo advokato Karolio Gerbausko prašymo netenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.