Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų E. S., G. S., G. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8798-925/2016 pagal ieškovės Kauno teritorinės muitinės ieškinį atsakovams E. S., G. S., G. S. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Atsakovai atsiliepime į ieškinį prašė panaikinti 2016-03-15 Kauno apylinkės teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones - areštą atsakovo G. S. vardu registruotam nekilnojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini): 1) pastatui - gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 15000 Eur; 2) pastatui - ūkiniui pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 867 Eur; 3) pastatui - ūkiniui pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 580 Eur; 4) kiemo statiniams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2130 Eur; 5) pastatui - garažui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1060 Eur; 6) 330/690 žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 14100 Eur. Nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės G. S. dovanojimo sutartimi įgytam turtui pritaikytos neteisėtai ir nepagrįstai, kadangi jis yra teisėtas ir sąžiningas turto įgijėjas. Nėra pagrindo manyti, kad jis šį turtą perleis tretiesiems asmenims, kadangi tam daryti nėra jokio intereso.Ieškovė dublike nurodė, kad tęsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą tikslinga, kadangi išieškojimas iš 2015-03-10 dovanojimo sutartimi perleisto nekilnojamojo turto galimas tik nuginčijus 2015-03-10 dovanojimo sandorį

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 17 d. nutartimi atsakovų E. S., G. S., G. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmetė.Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimas tiesiogiai susijęs su taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Nesiėmus priemonių ieškovės reikalavimams užtikrinti, atsakovas turimą turtą gali perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šiuo atveju, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulėmė reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo ieškovės reikalavimų vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismas pažymėjo, kad Kauno apylinkės teismo 2016-03-15 nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra įsiteisėjusi, atsakovai jokių pagrįstų aplinkybių dėl kurių turėtų būti panaikintos taikomos laikinosios apsaugos priemonės prašyme nenurodė, o teismas šioje proceso stadijoje nesprendžia ieškinio pagrįstumo klausimo. Teismas darė išvadą, kad vis dar yra teisinės prielaidos spręsti, jog teismo sprendimo vykdymas, panaikinus taikomas laikinąsias apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti taikomas laikinąsias apsaugos priemones.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Atskirajame skunde atsakovai prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016-05-17 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti 2016-03-15 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Laikinosios apsaugos priemonės G. S. dovanojimo sutartimi įgytam turtui pritaikytos neteisėtai ir nepagrįstai, kadangi G. S. yra teisėtas ir sąžiningas jo tėvų jam dovanoto turto įgijėjas. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad E. S. ir jos vyro G. S. jų turto dovanojimo savo sūnui G. S. pagrindas neaiškus. Kauno teritorinė muitinė nepagrįstai šiame sandoryje iš anksto įžvelgia E. S. ketinimą išvengti mokestinės prievolės mokėjimo. Tėvų turto dovanojimo savo vaikams pagrindas yra labai aiškus ir paremtas žmogiškais faktoriais, kadangi tėvai stengiasi pagerinti savo vaikų materialinę gerovę ir juos paremti materialiai bei turtu.Byloje nėra jokių duomenų, kad E. S. siekiant išvengti mokestinės prievolės tyčia sudarė 2015-03-10 dovanojimo sutartį Nr. 926 ir savo nekilnojamąjį turtą perleido savo sūnui G. S.. Tyčia, kad buvo ketinta išvengti šios prievolės būtų galima įtarti tuo atveju, jei E. S. šį turtą būtų pardavusi ar kitaip perleidusi ne sūnui, o kitiems asmenims, tokiu būdu ketindama nuslėpti savo turėtą turtą ir už jį gautus pinigus. Be to, E. S. sumokėjo ženklią dalį - 6 000 eurų Kauno teritorinės muitinės 2015-02-17 sprendimu Nr. 5PM190195 jai įregistruotos mokestinės prievolės. E. S. ir toliau piniginėmis lėšomis dalimis mokės minėtas mokestines prievoles ir teismas padarė neteisingą išvadą, kad vis dar yra teisinės prielaidos spręsti, jog teismo sprendimo vykdymas, panaikinus taikomas laikinąsias apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti taikomas laikinąsias apsaugos priemones.E. S. iki dovanojimo sutarties sudarymo, Kauno teritorinės muitinės nebuvo įpareigota neperleisti ar neperduoti kitiems asmenims jos vardu registruotų nekilnojamųjų daiktų, jai nebuvo nurodyta, kad mokestinė nepriemoka bus išieškota iš jos nekilnojamojo turto. 2016-02-22 pats G. S., būdamas sąžiningas dovanoto turto įgijėjas, kreipėsi į Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su prašymu paaiškinti kokiu pagrindu jo teisėtai įgytam turtui Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos uždėjo areštą (prašymo kopija pridedama). Išnagrinėjus šį G. S. atstovės prašymą, Kauno teritorinė muitinė 2016-03-25 priėmė sprendimą Nr. 1083, kuriame nurodė, kad E. S. sūnui G. S., priklausančius žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamąjį namą su pastatais (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) areštavo 2015-03-18, t. y. po to, kai buvo sudaryta dovanojimo sutartis Nr. 926 (2015-03-10), todėl šiuo sprendimu turto arešto aktus: Nr. 12 (2015-03-18) ir Nr. 13 (2015-03- 18) panaikino. Kauno teritorinė muitinė reikalavimus reiškia ne G. S., o E. S.. Tokiu būdu ieškovė nepagrįstai E. S. reiškiamų mokestinių reikalavimų vykdymą nukreipė į visiškai su E. S. įregistruotais reikalavimais nesusijusio asmens G. S. nekilnojamąjį turtą. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo 2016-05-17 nutartį. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Atsakovai neskundė pirmosios instancijos teismo 2016-03-15 nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Kauno teritorinė muitinė, gavusi G. S. prašymą dėl turto arešto panaikinimo bei įvertinusi tai, kad E. S., perleisdama savo turtą sūnui G. S., pažeidė muitinės, kaip kreditoriaus interesus, sprendimą Nr. 1083 (2016-03-25) dėl turto arešto aktų panaikinimo, priėmė tik tuomet, kai Kauno apylinkės teismas 2016-03-15 nutartimi civ. byloje Nr. 2-8798-924/2016 patenkino muitinės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo G. S. vardu registruotą turtą, įgytą ginčijamos dovanojimo sutarties pagrindu. Minėtas sprendimas buvo priimtas dėl to, kad teismui pritaikius ginčo sandorio turtui laikinąsias apsaugos priemones, muitinės areštas tapo pertekliniu, be to, po ginčijamo sandorio įregistravimo nekilnojamojo turto registre 2015-03-23, susidarė tokia situacija, kai turtas kuris 2015-03-18 areštuotas kaip skolininkės E. S., 2015-03-10 dovanojimo sutartimi buvo perleistas trečiajam asmeniui (sūnui), nesusijusiam su įsiskolinimu muitinei, todėl išieškojimas iš tokio turto galimas tik nuginčijus dovanojimo sandorį.Vertinant atsakovų argumentus apie tai, kad E. S. dalimis toliau mokės mokestinę prievolę, o teismas padarė neteisingą išvadą, kad vis dar yra teisinės prielaidos spręsti, jog teismo sprendimo vykdymas, panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, gali būti apsunkintas, pažymėtina, kad E. S., gavusi minėtus turto arešto aktus ir žinodama apie sudarytą dovanojimo sutartį, apie tokį faktą muitinei nepranešė, turto arešto aktų apskundimo galimybe nepasinaudojo. Vertinant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumą ir pagrįstumą, bei galimą būsimo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą ar negalimumą jį vykdyti, būtina įvertinti ir tai, kad dovanojimo veiksmus E. S. atliko žinodama, kad yra didelių kreditorinių įsiskolinimų Kauno teritorinei muitinei, o kartu ir valstybei pagal Kauno teritorinės muitinės 2015 m. vasario 17 d. sprendimą Nr. 5PM190195, kad buvo atliekami mokesčių išieškojimo veiksmai, ir kad neturės galimybių sumokėti mokestinę prievolę valstybei bei gali būti taikomos mokestinės prievolės užtikrinimo priemonės ar nukreipiamas išieškojimas į turtą, tačiau pirmiausiai nesumokėjusi mokestinės prievolės muitinei vykdė turto perleidimo sandorį savo sūnui G. S.. Tokie skolininkės veiksmai taip pat kelia pagrįstų abejonių atsakovės kaip skolininkės sąžiningumu, o taip pat ir galimybe sąžiningai bei tinkamai vykdyti mokestinę prievolę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovų E. S., G. S., G. S. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi.Apeliantai nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės G. S. dovanojimo sutartimi įgytam turtui pritaikytos neteisėtai ir nepagrįstai, kadangi G. S. yra teisėtas ir sąžiningas jo tėvų jam dovanoto turto įgijėjas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šį argumentą vertina kritiškai. Pažymėtina, kad ieškovės reikalavimų užtikrinimui laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos 2016-03-15 nutartimi. Byloje nenustatyta duomenų, kad apeliantai šią nutartį būtų skundę apeliacine tvarka. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik vertina ar yra tikimybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Nagrinėjamu atveju, ginčas nėra nagrinėjamas iš esmės bei atitinkamai teismas netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo mėn. 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2383/2011, 2011 m. rugsėjo mėn. 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2010/2011). Todėl pirmosios instancijos teismas 2016-05-17 nutartyje pagrįstai nurodė, kad teismas šioje proceso stadijoje nesprendžia ieškinio pagrįstumo klausimo, o vertinti 2015-03-10 dovanojimo sutarties Nr. 926 teisėtumą ir jos šalių sąžiningumą (CK 6.66 str. 2 d., 6.67 str. 1 p.) yra teismo prerogatyva, kurią jis įgyvendina išnagrinėjęs bylą iš esmės ir priimdamas byloje sprendimą (CPK 269 str.). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantų argumentais, kad ieškovė nepagrįstai E. S. reiškiamų mokestinių reikalavimų vykdymą nukreipė į visiškai su E. S. įregistruotais reikalavimais nesusijusio asmens G. S. nekilnojamąjį turtą. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė reiškia reikalavimą pripažinti negaliojančia 2015-03-10 atsakovų E. ir G. S. sudarytą dovanojimo sutartį Nr. 926, kuria remiantis atsakovė E. S., kartu su savo sutuoktiniu, padovanojo sūnui G. S. dovanojimo sutartyje išvardintą nekilnojamąjį turtą bei taikyti restituciją. Taigi, ieškovės reikalavimas tiesiogiai susijęs su 2016-03-15 nutartimi taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Teismo vertinimu, atsakovo G. S. galimybė realizuoti turtą, apsunkintų būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo dėl pareikštų reikalavimų įvykdymą arba padarytų jį neįmanomą. Dovanojimo sutarties pagrindu atsakovui perduoto turto perleidimo atveju teismo sprendimo palankaus ieškovei įvykdymas būtų faktiškai neįmanomas ir dėl sąžiningo įgijėjo interesų apsaugos, kadangi pagal CK 4.96 straipsnio 2 dalį, nekilnojamasis daiktas negali būti išreikalautas iš sąžiningo įgijėjo. Be to, VĮ Registrų centras duomenimis (CPK 179 str. 2 d.) atsakovė E. S. neuri kito nekilnojamojo turto, kuriuo būtų galima užtikrinti ieškovės reikalavimų įvykdymą. Nurodytos apeliantų aplinkybės, kad E. S. yra sumokėjusi dalį įsipareigojimų ieškovei nelaikytinos pakankamomis vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą. Be to, šis faktas neužtikrina ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Nors apeliantai nurodo, kad Kauno teritorinė muitinė priėmė sprendimą Nr. 1083 (2016-03-25) dėl turto arešto aktų panaikinimo, tačiau kaip nurodo ieškovė toks sprendimas buvo priimtas tik tuomet, kai Kauno apylinkės teismas 2016-03-15 nutartimi civ. byloje Nr. 2-8798-924/2016 patenkino muitinės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo G. S. vardu registruotą turtą, įgytą ginčijamos dovanojimo sutarties pagrindu. Minėtas sprendimas buvo priimtas dėl to, kad teismui pritaikius ginčo sandorio turtui laikinąsias apsaugos priemones, muitinės sprendimu taikytas areštas tapo pertekliniu, be to, po ginčijamo sandorio įregistravimo nekilnojamojo turto registre 2015-03-23, susidarė tokia situacija, kai turtas kuris 2015-03-18 areštuotas kaip skolininkės E. S., 2015-03-10 dovanojimo sutartimi buvo perleistas trečiajam asmeniui (sūnui), nesusijusiam su įsiskolinimu muitinei, todėl išieškojimas iš tokio turto galimas tik nuginčijus dovanojimo sandorį. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovai jokių pagrįstų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti panaikintos taikomos laikinosios apsaugos priemonės prašyme nenurodė.Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų atskirojo skundo argumentų nepasisako, kadangi jie nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apeliantų atskirąjį skundą šios išlaidos iš jų nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.