Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Irena Šeškauskienė Baudž. byla Nr. 1A-147-174/2012 Teisminio proceso Nr. 1-44-1-00070-2009-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.2.14.5.1.; 1.2.29.1.; 1.2.29.3.; 2.1.7.4.; 1.1.4.4.1.; 1.1.8.10.1.; 1.1.8.1.1; 2.4.6.3.1. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nuosprendis

2012 m. kovo 15 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 189 straipsnio 3 dalį ir nuteistas:

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – trejų metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – vienerių metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 189 straipsnio 3 dalį – 15 parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, o paskirta bausmė pagal BK 189 straipsnio 3 dalį subendrinta bausmių apėmimo būdu su Klaipėdos apygardos teismo 2011-10-27 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirta bausme, prie griežčiausios naujuoju nuosprendžiu paskirtos trejų metų laisvės atėmimo bausmės pridedant po dalį švelnesnių bausmių, o arešto bausmę apimant, ir paskirta subendrinta ketverių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta subendrinta bausmė subendrinta su Plungės rajono apylinkės teismo 2010-05-11 baudžiamuoju įsakymu paskirta 5 MGL dydžio (625 Lt) ir Plungės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju 2010-07-07 įsakymu paskirta 5 MGL dydžio (650 Lt) baudomis, ir paskirta galutinė subendrinta ketverių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 10 MGL dydžio (1 275 Lt) bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuspręsta palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiojo V. M. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista jam solidariai iš M. B. ir S. B. 3 000 Lt turtinės ir 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kita ieškinio dalis atmesta.

Priteista iš M. B. ir S. B. V. M. 800 Lt advokato atstovavimo išlaidų, M. B. ir S. B. sumokant po 400 Lt.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir S. B., G. L. bei V. L., tačiau jos nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. nuteistas už tai, kad jis ir S. B. suklastojo dokumentus, neturėdami teisėto pagrindo panaudojo fizinio asmens dokumentą bei sukčiavo; M. B. pažeidė viešąją tvarką ir įgijo nusikalstamu būdu gautą nedidelės vertės svetimą turtą, būtent:

M. B. ir S. B., veikdami bendrininkų grupe, 2009 m. liepos 28 d., apie 7 val., ryte nukentėjusiojo V. M. gyvenamojoje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), M. B. melagingai pažadėjus grąžinti ir iš V. M. laikinam naudojimui paėmus nukentėjusiajam priklausantį automobilį MB 230, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su jame buvusiais transporto priemonės registracijos liudijimu Nr. C175033, išduotu 2008-11-27 VĮ „Regitra“ Kretingos grupės, ir V. M. asmens tapatybės kortele Nr. (duomenys neskelbtini), išduota 2006-06-23 Rietavo Migracijos grupės, M. B. susitaręs su S. B. jos vardu neteisėtai perregistruoti V. M. priklausantį automobilį, 2009 m. liepos 30 d., apie 10.21 val., VĮ „Regitra“ Telšių filiale, esančiame Mažeikių g. 13, Telšių mieste, S. B. užpildžius transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį ir pasirašius joje bei bendrame prašyme Nr. 5939447 kaip naujai transporto priemonės valdytojai, o M. B., pateikus V. M. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2006-06-23 Rietavo Migracijos grupės, melagingai prisistačius V. M., pasirašius už V. M. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje ir bendrame prašyme Nr. 5939447 kaip buvusiam transporto priemonė valdytojui bei pateikus šiuos dokumentus ir registracijos liudijimą Nr. C175033, išduotą 2008-11-27 VĮ „Regitra“ Kretingos grupės, VĮ „Regitra“ Telšių filialo specialistei, tokiu būdu neturėdami teisėto pagrindo panaudojo V. M. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2006-06-23 Rietavo Migracijos grupės, ir transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. C175033, išduotą 2008-11-27 VĮ „Regitra“ Kretingos grupės, suklastojo ir panaudojo transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį ir automobilio registracijos pažymą bei apgaule savo naudai įgijo turtinę teisę į V. M. priklausantį automobilį, taip pat įgijo nukentėjusiajam priklausantį 7 000 litų vertės automobilį MB 230, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Be to, M. B. 2009 m. rugsėjo 20 d,. apie 22 val., viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, tyčia, privažiavęs jam priklausančiu automobiliu „Toyota Celica“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „Cento“, esančios A. Vaišvilos g. 17, Plungės m., įžeidžiančiais žodžiais kibo prie nukentėjusiojo S. B., taip išprovokuodamas konfliktą, o nukentėjusiajam S. B. nubėgus į E. Pliaterytės g., ties 14 namu, Plungės m., jį pasivijo, spyrė ir sudavė S. B. ne mažiau kaip dvidešimt smūgių į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, šūkavo ir keikėsi necenzūriniais žodžiais, tokiu būdu įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Be to, M. B. 2009 m. rugsėjo 20 d., apie 22.30 val., parduotuvės „IKI“, esančios V. Mačernio g. 4, Plungės m., kieme, iš D. R. įgijo nedidelės – bendros 174,5 Lt – vertės turtą: S. B. priklausantį 100 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 2610“ su 5 Lt vertės išankstinio papildymo „Ežys“ kortele ir E. J. priklausančias bendros 19,50 Lt vertės 3 dėžutes prezervatyvų „Life Style Play“ bei pinigus – 50 litų, žinodamas, kad šie nedidelės bendros 174,5 Lt vertės daiktai yra gauti nusikalstamu būdu, tai yra 2009 m. rugsėjo 20 d., apie 22 val., Plungės m., E. Pliaterytės g., ties 14 namu, pagrobti V. L. ir G. L. iš nukentėjusiųjų E. J. ir S. B..

Dėl sukčiavimo

Dėl viešosios tvarkos pažeidimo

Visiškai nesuprantamas teismo argumentas, kad: „Kaltinamojo M. B. nurodomos aplinkybės, kad konfliktą išprovokavo S. B. jį sunervinęs kažką pasakydamas, tik patvirtina M. B. viešosios tvarkos pažeidimą ir nepagarbos aplinkiniams demonstravimą.“ Tokiu būdu teismas dar kartą patvirtino netinkamus S. B. veiksmus, tačiau dėl konflikto apkaltino tik jį – M. B.. Toks teismo netinkamas faktinių aplinkybių vertinimas, apelianto teigimu, patvirtina išankstinę teismo nuomonę ir nusistatymą prieš jo asmenį, tai prieštarauja tinkamam ir objektyviam bylos išnagrinėjimui, pažeidžia teisingumo, rungimosi principus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 6, 7 straipsnius.

Dėl nusikalstamu būdu įgyto nedidelės vertės turto įgijimo

Apelianto M. B. teigimu, teismas dėl šio kaltinimo jį nuteisė visiškai nepagrįstai. Nuosprendyje dėl šios veikos nėra jokių motyvų, tai pažeidžia BPK 305 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes neaišku, kokiais įrodymais teismas vadovavosi, ar aptarti visi įrodymai, ar jų pakanka jo kaltei nustatyti.

Dėl šios inkriminuojamos veikos, nuteistojo M. B. teigimu, byloje nėra nė vieno įrodymo, kadangi kaltinimas yra grindžiamas vien tik D. R. parodymais, remiantis kuriais negalima daryti pagrįstos išvados, kad jam – M. B. – buvo žinoma, jog jis įgijo nusikalstamu būdu įgytą turtą. M. B. aiškina, kad jam buvo duodami pinigai kurui į automobilį užpilti, jam nebuvo nurodyta, kad tai yra pavogti pinigai, todėl nesant subjektyviosios pusės elementų, ši veika jam negalėjo būti inkriminuota.

Nuteistasis M. B. pažymi, kad D. R. nebuvo apklaustas teisminio bylos nagrinėjimo metu, nebuvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, todėl teismas be pagrindo rėmėsi šio liudytojo parodymais. Visi neaiškumai turi būti vertinami kaltinamojo naudai, vadovaujantis principu in dubio pro reo.

Dėl bausmės paskyrimo

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl kaltės pagal BK 302 straipsnio 1 dalį

BK 302 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Minėti veikos objektyvieji požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų.

Apeliantas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo fizinio asmens V. M. dokumentus – asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), ir V. M. priklausančios transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. C175033, pateikdamas juos VĮ „Regitra“ Telšių filialo specialistei, melagingai prisistačius V. M..

Taigi apeliantas M. B. nėra nuteistas už fizinio asmens dokumento pagrobimą, kaip kad jis teigia savo apeliaciniame skunde nurodydamas, jog jis V. M. dokumentų nepagrobė, o baudžiamajai atsakomybei pagal BK 302 straipsnio 1 dalį pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš straipsnio dispozicijoje aprašytų alternatyvių veikų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. B. neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo V. M. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), ir jam priklausančios transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. C175033, ir už šią veiką yra nuteistas pagrįstai. Nors apeliantas teigia, kad V. M. visus dokumentus paliko savo automobilyje ir leido jais naudotis leido, tačiau, priešingai tokiam apelianto tvirtinimui, V. M. apklausiamas teisme parodė, kad M. B. prašymu šiam tik paskolino savo automobilį nuvažiuoti į Klaipėdą. Nurodė, kad automobilyje buvo palikęs piniginę, telefoną ir dokumentus, viską M. B. turėjo grąžinti vakare, bet negrąžino, prisiskambinti jam nepavyko, vėliau internete rado duomenis, kad jo automobilis yra perregistruotas ir pakeisti numeriai, tada kreipėsi į policiją. Taigi, priešingai apelianto tvirtinimui, V. M. nedavė leidimo naudotis jo dokumentais. Kadangi M. B. neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo V. M. asmens tapatybės kortelę ir jam priklausančios transporto priemonės registracijos liudijimą, ši jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 302 straipsnio 1 dalį ir už tai jis nuteistas pagrįstai.

Dėl bendrininkavimo

Nuteistasis M. B. neneigia, jog BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė, veikdamas bendrininkų grupe su S. B. (buvusi pavardė M.), tačiau, apelianto teigimu, teismas be pagrindo nustatė, jog jis ir BK 300 straipsnio 1 dalyje bei 302 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas padarė, veikdamas bendrininkų grupe su pastarąja, nes jos vaidmuo negalėjo turėti esminės įtakos nusikaltimų padarymui, be to, teismas nuosprendyje nemotyvavo, kodėl bendrininkavimą nustatė atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika įvykdoma bendromis kelių asmenų pastangomis. Būtinas bet kurios bendrininkavimo formos (BK 25 straipsnis) požymis yra kaltininkų tarpusavio susitarimas. Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad susitarimas dėl nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.) – ir gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje. Taigi, kvalifikuojant nusikalstamą veiką, kaip padarytą bendrininkų grupės, būtina konstatuoti, kad tarp asmenų buvo susitarimas ją įvykdyti, tačiau šis susitarimas nebūtinai turi būti išankstinis ar išreikštas kokia nors akivaizdžia forma, taip pat nėra būtina nustatyti, kad kaltininkai buvo pasiskirstę vaidmenimis, kad tarp jų buvo glaudūs ryšiai, ir pan., nes tai nėra būtini bendrininkų grupės požymiai. Tai reiškia, kad veika gali būti pradėta ir spontaniškai. Pripažįstant asmenį bendrininku, būtina nustatyti, kad jo veiksmai yra reikšmingi bendrai nusikalstamai veikai, nes sudaro sąlygas kitų bendrininkų veiksmams ar papildo juos, t. y. jei bendrininkas neatliktų savo veiksmų, bendros nusikalstamos veikos būtų neįmanoma padaryti arba jos padarymas iš esmės pasunkėtų. Nėra būtina, kad kiekvienas bendrininkas įvykdytų visus nusikalstamos veikos sudėtyje numatytus veiksmus. Bendrininku pripažįstamas ir toks asmuo, kuris atliko dalį nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius atitinkančių veiksmų, jeigu suvokė bendrą sumanymą ir savo veiksmais prisidėjo prie jo įgyvendinimo. Išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, apylinkės teismas nustatė konkrečius apelianto M. B. veiksmus, aptarė juos savo sprendime ir tinkamai teisiškai įvertino. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad M. B. ir S. B. veikė bendrininkų grupe. Jie susitarė ir padarė išuos nusikaltimus: suklastojo dokumentus, neturėdami teisėto pagrindo panaudojo fizinio asmens dokumentą ir sukčiavo. Pažymėtina, kad šiuos nusikaltimus M. B. ir S. M. padarė norėdami padaryti sukčiavimą, tai jų sumanymo vieninga tąsa, be šių nusikalstamų veikų padarymo, jie negalėtų padaryti ir sukčiavimo. Byloje nustatytos aplinkybės rodo buvus susitarimą tarp apelianto ir S. B., t. y. M. B. susitarė su S. B. jos vardu neteisėtai perregistruoti V. M. priklausantį automobilį ir siekdami įgyvendinti šį nusikalstamą sumanymą, atliko šiuos veiksmus: suklastojo dokumentus ir neturėdami teisėto pagrindo panaudojo fizinio asmens – V. M. – dokumentus. Abu jie buvo šių nusikalstamų veikų vykdytojai – S. B. užpildė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį ir pasirašė joje bei bendrame prašyme Nr. 5939447 kaip nauja transporto priemonės valdytoja; M. B. pateikė VĮ „Regitra“ Telšių filialo specialistei V. M. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), ir V. M. priklausančios transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. C175033, pasirašė už V. M. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje ir bendrame prašyme Nr. 5939447 kaip buvęs transporto priemonės valdytojas. Matydama, kad M. B. elgiasi nusikalstamai – neturėdamas teisėto pagrindo pateikia VĮ „Regitra“ Telšių filialo specialistei V. M. priklausančią asmens tapatybės kortelę ir jam priklausančios transporto priemonės registracijos liudijimą, melagingai prisistatęs V. M. vardu, pasirašo už V. M. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje ir bendrame prašyme Nr. 5939447 kaip buvęs transporto priemonės valdytojas ir pateikia šiuos dokumentus VĮ „Regitra“ Telšių filialo specialistei – nuteistoji S. B. pasyviai palaikė bendrą sumanymą padaryti sukčiavimą – įgyti turtinę teisę į V. M. priklausantį automobilį, taip pat įgyti nukentėjusiajam priklausantį automobilį – ir aktyviai prisidėjo prie šio sumanymo įgyvendinimo: užpildė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį ir pasirašė joje ir bendrame prašyme Nr. 5939447 kaip nauja transporto priemonės valdytoja. Taigi šiuo atveju akivaizdu, kad kiekvienas iš jų turėjo savo vaidmenį ir buvo aktyvūs minėtų nusikalstamų veikų dalyviai, todėl apylinkės teismas teisingai įvertino šiuos nuteistųjų M. B. ir S. B. veiksmus kaip bendrininkavimą.

Esant aptartų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, tiek nuteistojo M. B., tiek nuteistosios S. B. veiksmai atitinka įstatyme bei teismų praktikoje apibrėžiamus bendrininkavimo požymius.

Dėl bausmių bendrinimo

Apeliantas teigia, kad teismas netinkamai subendrino pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes, taikydamas dalinio bausmių sudėjimo būdą, nes, M. B. teigimu, šios veikos atliktos iš esmės vienu metu ir sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį, todėl, remiantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šios bausmės turėjo būti bendrinamos bausmių apėmimo būdu. Toks apelianto skundo argumentas, kolegijos nuomone, yra pagrįstas.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neįvardijo nusikaltimų sutapties rūšies, tačiau iš nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad teismas konstatavo realią nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, sutaptį. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apylinkės teismo išvada nesutinka. Nors šiuos nusikaltimus M. B. padarė skirtingais veiksmais, tačiau pažymėtina, jog kai kuriais atvejais teismų praktika skirtingus kaltininko veiksmus įvertina kaip idealią nusikaltimų sutaptį (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-92/2005, 2K-670/2007, 2K-70/2012). Idealia nusikaltimų sutaptimi pripažįstami ir skirtingi veiksmai, jei jie padaromi toje pačioje vietoje, vienu metu, veiksmai tarpusavy susiję, yra bendro sumanymo dalis ir nukreipti į vieną tikslą. Byloje nustatyta, kad M. B., veikdamas bendrininkų grupe su S. B., suklastojo dokumentus, neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo fizinio asmens dokumentą bei sukčiavo tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje: tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje M. B. neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo V. M. asmens tapatybės kortelę, prisistatydamas pastarojo vardu, bei transporto priemonės registracijos liudijimą, suklastojo ir panaudojo transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį ir automobilio registracijos pažymą bei apgaule savo naudai įgijo turtinę teisę į V. M. priklausantį automobilį, taip pat įgijo nukentėjusiajam priklausantį automobilį MB 230, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Visi veiksmai buvo glaudžiai tarpusavy susiję ir nukreipti į vieną tikslą – sukčiauti. Kaip anksčiau minėta, M. B., veikdamas bendrininkų grupe su S. B., BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas padarė norėdami padaryti sukčiavimą, tai jų sumanymo vieninga tąsa, be šių nusikalstamų veikų padarymo, jie negalėtų padaryti ir sukčiavimo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija minėtą situaciją vertina kaip idealiąją trijų nusikaltimų sutaptį, todėl paskirtos bausmės bendrintinos bausmių apėmimo būdu. Dėl to skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamoj įstatymo taikymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Atitinkamai keistina nuosprendžio dalis dėl nuteistajam M. B. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį paskirtos subendrintos bausmės bendrinimo su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 189 straipsnio dalį bei šios subendrintos bausmės bendrinimo su ankstesniais nuosprendžiais M. B. paskirtomis bausmėmis.

Be to, apylinkės teismas, pažeisdamas bausmių bendrinimo taisykles, skundžiamu nuosprendžiu nesubendrinęs M. B. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių, skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 189 straipsnio 3 dalį paskirtą bausmę be pagrindo subendrino su ankstesniu Klaipėdos apygardos teismo 2011-10-27 nuosprendžiu M. B. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirta bausme, be to, be pagrindo taikė bausmių apėmimo būdą, kadangi šios veikos, priešingai nei konstatavo apylinkės teismas, labai nesiskiria pagal savo pavojingumą. Todėl keistina skundžiamo nuosprendžio dalis dėl M. B. paskirtų bausmių bendrinimo.

BPK 320 straipsnio, reglamentuojančio bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau, jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių BPK pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo įtakos ne tik tam asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama bylą, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems. Nustačius, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, bendrindamas M. B. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes, keistina ir nuosprendžio dalis ir dėl apeliacinio skundo nepadavusios nuteistosios M. B., ir jai pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu. Teismas tokiu būdu neperžengia apeliacinio skundo ribų, nes tuo nepablogina nuteistosios padėties.

Dėl viešosios tvarkos pažeidimo

Nuteistojo prašymas išteisinti jį pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nes, M. B. teigimu, S. B. pirmas jį įžeidė, tokiu būdu išprovokavo konfliktinę situaciją, yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertinio byloje surinktus įrodymus ir nustatė, kad M. B. kaltė dėl viešosios tvarkos pažeidimo yra įrodyta. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi nukentėjusiųjų S. B. ir E. J. parodymais, kad būtent M. B. išprovokavo konfliktą ir įžeidžiančiais žodžiais kibo prie nukentėjusiojo S. B.. Priešingai apelianto tvirtinimui, apklausiamas apylinkės teisme nukentėjusysis S. B. teigė, kad įvykio metu prie jo, einančio link parduotuvės, privažiavo automobilis ir jame buvę žmonės jam kažką pasakė, jis taip pat galėjo kažką pasakyti, nes buvo išgėręs, po to vaikinai, išlipę iš automobilio pradėjo jį vytis ir prasidėjo muštynės. Netikėti nukentėjusiojo S. B. parodymais teismas neturėjo pagrindo, nes byloje nenustatytos aplinkybės, kad jis ir nuteistasis M. B. anksčiau buvo pažįstami ir M. B. būtų turėjęs pagrindą apkalbėti S. B. ar neteisingai jį apkaltinti. Priešingai, šioje byloje S. B. pretenzijų M. B. nereiškė, civilinio ieškinio nepateikė. Be to, pati įvykio situacija – nukentėjusysis, būdamas išgėręs, ėjo link parduotuvės, tuo tarpu nuteistasis M. B. su draugais važiavo automobiliu – rodo, kad S. B. nebūtų turėjęs galimybės prieiti prie važiuojančio automobilio, siekdamas jį įžeisti, juo labiau, kad byloje nenustatytos aplinkybės, jog M. B. turėjo tokį tikslą. Kita vertus, nuteistasis nenurodė, kad S. B. būtų ketinęs atlikti neteisėtus veiksmus prieš jį, o tai, jog jis, kaip teigia M. B., pastarajam kažką negražaus pasakė, jokiu būdu nešalina M. B. atsakomybės pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, juo labiau, kad pats apeliantas neneigia, kad nukentėjusiajam S. B. nubėgus į E. Pliaterytės g., ties 14 namu Nr., Plungėje, jį pasivijo, mušė, spardė, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, šūkavo ir keikėsi necenzūriniais žodžiais, tokiu būdu įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį. Ši M. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nes jis vartojo smurtą viešoje vietoje – miesto centre prie parduotuvių ir gyvenamųjų namų, matant pašaliniams asmenims, tai rodo, kad jo veiksmai buvo nukreipti į nepagarbos aplinkiniams demonstravimą. Pagrindo išteisinti M. B. už viešosios tvarkos pažeidimą nėra.

Dėl nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo

Nors apeliantas M. B. neigia iš D. R. įgijęs S. B. ir E. J. priklausančius daiktus, žinodamas, kad jie gauti nusikalstamu būdu, teigia, kad ši kaltinimo dalis pagrįsta vien tik D. R. parodymais, kuriais remiantis, apelianto teigimu, negalima daryti pagrįstos išvados, kad jis žinojo įsigijęs nusikalstamu būdu įgytą turtą, tokie apelianto argumentai nepagrįsti. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad visi įvykio dieną kartu su M. B. buvę asmenys, t. y. kiti nuteistieji šioje byloje, parduotuvės „Iki“ kieme ir jo automobilyje apžiūrinėjo nukentėjusiųjų daiktus, G. L. ir V. L. pasakė, iš kur tie daiktai gauti, todėl akivaizdu, kad M. B. turėjo žinoti ir žinojo, kad apžiūrimi daiktai yra gauti nusikalstamu būdu. Dalį daiktų jie išmetė, pinigus, telefonus bei prezervatyvus pasidalijo. M. B. buvo duota 50 Lt kurui įsipilti, mobilųjį telefoną su kortele ir 3 pakelius prezervatyvų D. R. įdėjo į M. B. automobilio daiktų dėtuvę. Šių aptartų duomenų visuma, priešingai apelianto tvirtinimui, patvirtina, kad M. B. iš D. R. įgijo S. B. ir E. J. priklausančius daiktus, žinodamas, kad šie daiktai yra gauti nusikalstamu būdu, ir ši jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 189 straipsnio 3 dalį.

Dėl M. B. paskirtų bausmių griežtumo

M. B. apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas paskyrė per griežtas bausmes, neatsižvelgė į tai, kad jis vienintelis išlaiko šeimą, kurioje auga trys nepilnamečiai vaikai, iš jų vienas neįgalus. Apeliantas aiškina, jog teismas epizode dėl sukčiavimo nustatė jam dvi atsakomybę lengvinančias ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybes, todėl turėjo paskirti žymiai mažesnes bausmes, nei sankcijose numatyti bausmių vidurkiai, tuo tarpu teismas paskyrė artimas bausmių vidurkiams bausmes, taip pažeidė bausmės skyrimo principus.

Iš bylos duomenų matyti, kad teismas kruopščiai ir išsamiai pasisakė dėl bausmės paskyrimo apeliantui, apsvarstęs jo padarytų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, jo asmenybę.

Skirdamas bausmę M. B., teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais, motyvavo bausmės ir jos dydžio skyrimą. Paskirdamas bausmes atitinkamai už atskiras nusikalstamas veikas, Plungės rajono apylinkės teismas pakankamai atsižvelgė į nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltę, tikslus ir motyvus, padarytos turtinės žalos dydį, į nuteistojo asmenybę, į jo atsakomybę švelninančias ir sunkinančią aplinkybes bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas reikšmingas bylos aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas M. B. už BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje ir 189 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų vaikų padarymą atitinkamai laisvės atėmimo bei arešto bausmes ir nustatydamas jų dydį, atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną apysunkį, tris nesunkius nusikaltimus ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į jo asmenybę, kad yra recidyvistas, bet yra sukūręs šeimą, dirba, augina tris mažametes dukras. Per daugiau kaip dvejus metus laiko nesiėmė veiksmų bent iš dalies atlyginti žalą nukentėjusiajam, tai rodo, kad išvadų iš savo netinkamo elgesio nepadarė, 2010-05-11 ir 2010-07-07 teismo baudžiamaisiais įsakymais paskirtų bausmių – baudų – nevykdo.

Įvertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslai M. B. bus pasiekti paskiriant jam už nusikaltimus laisvės atėmimo bausmes ir arešto bausmę už baudžiamąjį nusižengimą, artimas šių bausmių vidurkiui.

Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo teigti, kad paskirta bausmė apeliantui M. B. yra aiškiai per griežta. Pagal byloje nustatytas ir apylinkės teismo sprendime nurodytas aplinkybes M. B. paskirta bausmė atitinka BK 54 straipsnyje numatytus bausmės skyrimo pagrindus, neprieštarauja teisingumo principui. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad BK bendrosios dalies normos, reglamentuojančios bausmės skyrimą, taikytos tinkamai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pakeisti Plungės rajono teismo 2011 m. gruodžio 1 nuosprendį pakeisti:

M. B. bausmes, remiantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį ir BK 302 straipsnio 1 dalį subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes ir nustatyti subendrintą bausmę – trejus metus laisvės atėmimo.

Remiantis BK 63 straipsnio 1, 2, dalimis, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, M. B. subendrintą bausmę subendrinti su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 189 straipsnio 1 dalį, bausmių dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios laisvės atėmimo bausmės, pridedant švelnesnes bausmes ir nustatyti subendrintą bausmę – trejus metus ir šešis mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Remiantis BK 63 straipsnio 1, 2, dalimis, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu M. B. paskirtą subendrintą trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Klaipėdos apygardos teismo 2011-10-27 nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnę bausmę ir nustatyti subendrintą bausmę – trejus metus ir aštuonis mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Remiantis BK 63 straipsnio 1, 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtą subendrintą bausmę subendrinti visiško bausmių sudėjimo būdu su Plungės rajono apylinkės teismo 2010-05-11 baudžiamuoju įsakymu paskirta 5 MGL dydžio (625 Lt) bauda ir Plungės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju 2010-07-07 įsakymu paskirta 5 MGL dydžio (650 Lt) bauda, ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – trejus metus ir aštuonis mėnesius laisvės atėmimo, bei 10 MGL dydžio (1 275 Lt) baudą, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

S. B. bausmes, remiantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį ir BK 302 straipsnio 1 dalį subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes ir nustatyti subendrintą bausmę – dvejus metus laisvės atėmimo.

Palikti S. B. BK 75 straipsnio nuostatų taikymą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.