Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2S-1698-392/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-07-03
Bylos Nr.: e2S-1698-392/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-23760-2024-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Virginijus Kairevičius
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Nordstreet“
Ieškovas: J. K.
Trečiasis asmuo: K. K., A. N.

Kategorijos

3.3.2.6.1Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2S-1698-392/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23760-2024-5Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.6.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. liepos 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nordstreet“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 13 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nordstreet“ dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais, tretieji asmenys K. K. ir A. N..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama pripažinti niekiniais ir negaliojančiai nuo jų sudarymo momento: 2021 m. balandžio 12 d. susitarimą dėl paskolos gavėjo patikimumo vertinimo, 2021 m. balandžio 16 d. paraišką dėl finansinės priemonės „Avietė“ lėšų skyrimo, 2021 m. balandžio 20 d. susitarimą dėl aukciono inicijavimo operatoriaus platformoje, 2021 m. balandžio 21 d. paskolos sutartį Nr. 2021/04/21_01, 2021 m. balandžio 21 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį; atleisti ieškovę nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo, netenkinus prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo, atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki bylos išnagrinėjimo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. 0161/21/01150 ir Nr. 0161/24/02015, vykdomose antstolės J. Ž. kontoroje.

2. Grįsdama prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ar žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo, ieškovė nurodo, kad ji yra vieniša mama, šiuo metu niekur nedirba, kadangi augina du mažamečius vaikus; ieškovė iš valstybės gauna socialinę pašalpą, santaupų neturi. Ieškovė nuo 2025 m. vasario 5 d. savo vardu turi registruotą nekilnojamąjį turtą – butą, kuris yra areštuotas. Jokio kito registruoto nekilnojamojo ar kilnojamojo turto ieškovė neturi, o jos visos banko sąskaitos yra areštuotos, ji jomis nesinaudoja, santaupų jose neturi. Ieškovė neturi galimybių sumokėti visą reikiamą žyminio mokesčio sumą, kadangi priešingu atveju ji neturės lėšų nei pragyvenimui, nei nepilnamečių vaikų būtiniesiems poreikiams patenkinti.

3. Grįsdama prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė nurodo, kad šiuo metu antstolės J. Ž. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0161/21/01150 dėl 45 000 Eur skolos išieškojimo pagal 2021 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarės J. Š. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. JŠ-10356 ir vykdomoji byla Nr. 0161/24/02015 dėl 4 347,50 Eur skolos išieškojimo. Ieškovės nuomone, egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos: 1) ieškovė savo ieškinį pagrindė išsamiais argumentais ir teisiniais motyvais, išdėstė teisinę bazę ir teismų praktiką, kuria vadovaujantis reiškiami ieškinio reikalavimai; 2) laikinųjų apsaugos priemonių taikymas padės išsaugoti šalių status quo (faktinę ir teisinę padėtį) iki teismas išnagrinės tarp šalių kilusį ginčą. Nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi situacija, kad antstolė vykdomojoje byloje Nr. 0161/21/01/01150 vykdo išieškojimą pagal vykdomąjį raštą, kuris buvo išduotas ginčijamų sandorių pagrindu, o vykdomoji byla Nr. 0161/24/02015 dėl 4 347,50 Eur skolos už bylinėjimosi išlaidas išieškojimo taip pat kyla iš ginčijamų sandorių. Notarei J. Š. išduodant vykdomąjį įrašą Nr. JŠ-10356 ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams bei Kauno apygardos teismui nagrinėjant bylą dėl dovanojimo sutarties Nr. EJ-7418 pripažinimo negaliojančia nuo jos sudarymo momento, ginčijamų sandorių sudarymo aplinkybės nebuvo tirtos ir vertintos, dėl jų nepasisakyta. Reikalavimas pripažinti sandorius negaliojančiais yra pareikštas tik šioje byloje ir teismui tenkinus ieškinio reikalavimus bei panaikinus ginčo sandorius, turės būti panaikintas (nebegalios) ir notarės J. Š. išduotas vykdomasis įrašas, o civilinėje byloje Nr. e2-81-615/2024 ieškovės galės pareikšti pagrįstą prašymą dėl proceso atnaujinimo. Ieškinį pateikė 2024 m. lapkričio 19 d. Informavo antstolę apie susidariusią situaciją ir žodžiu prašė nesiimti jokių veiksmų bent iki kol bus išspręstas ieškinio priėmimo klausimas, tačiau antstolė 2025 m. vasario 26 d. priėmė patvarkymą dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo. Siekiant, kad būtų patirtos kuo mažesnės vykdymo išlaidos, yra būtinybė stabdyti vykdymo bylas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 13 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, atmetė. Patenkino ieškovės prašymą dėl dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo ir atidėjo ieškovės mokėtino žyminio mokesčio dalies – 1 481 Eur sumokėjimą iki kol bus išnagrinėta ši civilinė byla ir bus priimtas bylą užbaigiantis teismo procesinis sprendimas. Ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino. Taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdė išieškojimo veiksmus antstolės J. Ž. kontoroje vykdomose vykdomosiose bylose Nr. 0161/21/01150 ir Nr. 0161/24/02015.

5. Teismas nurodė, kad ieškovės į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovė turi nekilnojamojo turto, tačiau jis yra areštuotas antstolės; šiuo metu ieškovė niekur nedirba, augina vaikus ir gauna socialinę pašalpą. Ieškovė nurodo, kad yra vieniša mama, tačiau teismas pažymėjo, jog vaikų išlaikymo pareiga tenka abiem tėvams, ieškovė nepateikė teismui duomenų, kokia dalimi prie vaikų išlaikymo prisideda jų tėvas. Ieškovė taip pat nurodo, kad jos banko sąskaitos yra areštuotos ir ji jų nenaudoja, tačiau nėra aišku, į kokią sąskaitą ieškovė gauna socialinę išmoką; ieškovė nepateikė banko sąskaitos išrašo, duomenų apie jos vardu atidarytas banko sąskaitas kituose bankuose (tik Lietuvos Respublikoje), mokėjimo platformose ir kt. Ši aplinkybė, teismo vertinimu, taip pat patvirtina, kad ieškovė neatskleidžia tikrosios savo finansinės padėties. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė naudojasi advokato teisinėmis paslaugomis, kurio paslaugas privalo apmokėti. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė dėl jos sunkios turtinės padėties kreipėsi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą.

6. Teismas atsižvelgęs į tai, sprendė, kad ieškovės pateikti turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai nėra pakankamai išsamūs, teismas negali įvertinti piniginių lėšų kitimo ir judėjimo per ilgesnį laikotarpį, o vien tai, jog ieškovė gauna socialinę pašalpą, augina nepilnamečius vaikus bei jai priklausantis nekilnojamasis turtas yra areštuotas, nesudaro pagrindo ieškovę atleisti nuo likusios 1 481 Eur žyminio mokesčio sumos sumokėjimo. Tačiau teismo nuomone, ieškovės finansinė padėtis yra komplikuota. Ieškovė turi finansinių įsipareigojimų kreditoriams, kurie yra vykdomi antstolės J. Ž. kontoroje; ieškovės pajamos mažos, nes ji augina mažamečius vaikus iki trijų metų. Nors ieškovė turi nekilnojamojo turto, bet pajamų iš jo (pavyzdžiui, nuomos) negauna, nes turtas yra areštuotas (apribota disponavimo teisė). Tačiau ieškovė yra darbingo amžiaus, nurodo, kad vaikams pradėjus eiti į darželį ji pradės dirbti ir taip sutaupys trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Teismo nuomone, nėra pagrindo manyti, kad ieškovė negalėtų pradėti dirbti, todėl sutiktina, kad per bylos nagrinėjimo laikotarpį iš gaunamų pajamų ieškovė galės sutaupyti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Įvertinęs tai, teismas padarė išvadą, jog yra pagrindas atidėti ieškovei 1 481 Eur dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki kol bus išnagrinėta ši civilinė byla ir bus priimtas bylą užbaigiantis teismo procesinis sprendimas.

7. Teismas, spręsdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodė, kad iš pareikšto ieškinio turinio matyti, jog ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą bei dalyką, išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, pateikė jas pagrindžiančius įrodymus. Nagrinėjamu atveju šioje civilinės bylos stadijoje, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kai ginčas dar nėra nagrinėjamas iš esmės, yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo pareikšto ieškinio reikalavimus.

Šalies argumentai

8. Ieškovė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvuoja tuo, kad antstolė vykdomojoje byloje Nr. 0161/21/01/01150 vykdo išieškojimą pagal vykdomąjį raštą, kuris buvo išduotas ginčijamų sandorių pagrindu, o vykdomoji byla Nr. 0161/24/02015 dėl 4 347,50 Eur skolos už bylinėjimosi išlaidas išieškojimo, taip pat kyla iš ginčijamų sandorių. Teismui tenkinus ieškinio reikalavimus bei panaikinus ginčo sandorius, turės būti panaikintas (nebegalios) ir notarės J. Š. išduotas vykdomasis įrašas, kurio pagrindu antstolė J. Ž. vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0161/21/01150 dėl 45 000 Eur skolos išieškojimo iš ieškovės, o civilinėje byloje Nr. e2-81-615/2024 ieškovė galės pareikšti pagrįstą prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismas nustatė, kad ieškovė ginčija sandorius, kurių pagrindu išduotas notarės J. Š. vykdomasis įrašas. Ieškovė į bylą pateikė antstolės J. Ž. 2025 m. vasario 26 d. patvarkymą dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo Nr. S-25-161-5981 iš kurio matyti, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančiam butui paskirta ekspertizė turto vertei nustatyti; įvertinus ieškovei priklausančio turto vertę antstolė galės tęsti vykdymo veiksmus ir realizuoti turtą. Šiame kontekste svarbi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.96 straipsnio 2 dalis, kurioje numatyta, jog iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Teismo vertinimu, kadangi ieškovė ginčija sandorius, kurių pagrindu buvo išduotas notarės vykdomasis įrašas, antstolei tęsiant vykdymo veiksmus – realizavus turtą, nebus galimybių atstatyti šalis į pradinę padėtį. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti būtina išsaugoti skolininkės turtą iki bylos nagrinėjimo pabaigos, o tokį tikslą pasiekti galima būtent pritaikius ieškovės prašomas konservacinės paskirties laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinančias padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą.

10. Teismas šioje proceso stadijoje neturi pagrindo spręsti, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos siekiamiems tikslams ar pažeidžiančios asmens, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą, taip pat viešąjį interesą. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nukreiptos užtikrinti būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą antstolės J. Ž. kontoroje vykdomose vykdomosiose bylose Nr. 0161/21/01150 ir Nr. 0161/24/02015, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, nes, jų netaikius, teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Atsakovė (apeliantė) UAB „Nordstreet“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 13 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirojo skundo argumentai:

11.1. Teismų praktikoje nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018).

11.2. Apeliantė nurodo, jog akivaizdu, kad ieškovės ieškinys privalo būti paliktas nenagrinėtu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 296 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 22 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės J. K. ieškinį, konstatuodamas, kad jis negali būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka. Teismas šios išvados priėjo vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimais, pagal kuriuos teismo sprendimui dėl prievolių įvykdymo įgijus res judicata galią, skolininkas (kuris turėjo visas procesines galimybes reikšti priešieškinį jam iškeltoje byloje dėl prievolės, kylančios iš sandorio, įvykdymo, ir teise reikšti priešieškinį dėl sandorio nuginčijimo nepasinaudojęs) netenka teisės vėliau reikšti ieškinį dėl sandorio nuginčijimo ir tokiu būdu kvestionuoti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-221-562/2025, tenkino ieškovės J. K. atskirąjį skundą, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 22 d. nutartį ir perdavė pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nutarties motyvuojamojoje dalyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo ne ieškinio priėmimo stadijoje, o teismo sprendimo priėmimo stadijoje spręsti dėl ieškovės teisės ginčyti sandorį turėjimo/neturėjimo ir šiuo pagrindu nuspręsti ieškinį tenkinti/atmesti, o ne priimti/atsisakyti priimti.

11.3. Apeliantė pažymėjo, kad jau buvo nagrinėta civilinė byla tarp ieškovės ir atsakovo, kurioje ieškovė nurodė tuos pačius argumentus kaip ir šioje civilinėje byloje. Kauno apylinkės teismas 2024 m. balandžio 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-81-615/2024, išnagrinėjo tarp tų pačių šalių, t. y. ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens K. K. teisminį ginčą pagal atsakovės ieškinį, nuo kurio ieškovė ir trečiasis asmuo K. K. gynėsi iš esmės tais pačiais teisiniais argumentais. Kauno apygardos teismas 2024 m. spalio 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1166-1060/2024, paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti ieškovės kasacinį skundą. Taigi, šiuo metu susidarė situacija, kuomet tarp tų pačių šalių buvo jau išnagrinėta civilinė byla, kurioje buvo vertinti ieškovės ir šioje civilinėje byloje nurodyti argumentai, t. y. susiklostė kasacinio teismo ne kartą aptarta situacija, kuomet civilinėje byloje šalims reiškiant reikalavimus dėl konkretaus sandorio ir byloje nepasiekiant teigiamo rezultato, kitame procese ginčijamas tas pats sandoris kitais pagrindais ar dėl valios trūkumo.

11.4. Apeliantės nuomone, nagrinėjamu atveju esminis ginčas kyla dėl tos aplinkybės, ar ieškovė, priėmus jai nepalankų teismo sprendimą dėl sutarties teisinių padarinių taikymo, turi teisę pasinaudoti savo teise kreiptis teisminės gynybos ir ginčyti sudarytą sandorį naujai pareikštu ieškiniu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teisės ginčyti savo paties sudarytus sandorius po to, kai dėl materialinių teisių, atsiradusių iš jų, gynimo yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, suteikimas sukurtų prielaidas panaikinti ankstesniame teismo sprendime nustatytą ginčo šalių santykių teisinį kvalifikavimą, nulemtų poreikį atnaujinti procesą jau užbaigtoje byloje arba kitokiu būdu panaikinti įsiteisėjusio teismo sprendimo materialines teisines pasekmes, nes teisinėje sistemoje negali būti toleruojamos situacijos, kada galiotų du vienas kitam prieštaraujantys arba vienas kito pagrįstumą paneigiantys teismų sprendimai. Vis dėlto praktikoje gali susiklostyti situacijos, nulemiančios išimčių iš pirmiau nurodytos bendrosios taisyklės taikymo poreikį. Prie tokių išimčių priskirtini atvejai, kai asmenų teisės veiksmingai dalyvauti procese ginant savo teises buvo apribotos, neužtikrintos esminės teisės į teisingą procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-248/2015; 2015 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-702-687/2015; 2019 m. kovo 13 d. nutarties Nr. e3K-3-84-421/2019 40 punktas). Akivaizdu, jog šiuo atveju neįmanoma, kad ieškovės ieškinys būtų patenkintas, o civilinė byla turėtų būti nutraukta. Todėl ieškovė neįrodė pirmosios būtinosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

11.5. Apeliantė nurodo, kad ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningų veiksmų, dėl kurių patenkinus ieškovės ieškinį, atsakovė apsunkintų priimto procesinio sprendimo vykdymą. Ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neįrodė atsakovės nesąžiningų veiksmų, pavyzdžiui, ketinimus ar bandymą paslėpti, perleisti, apsunkinti turimą turtą, mažinti jo masę ar vertę ar kitaip sąmoningai pabloginti turtinę padėtį. Ieškovė nepateikė konkrečių duomenų (pavyzdžiui, išrašų iš viešų registrų) apie tai, kad atsakovė nesąžiningai elgdamasis perleido, perleidžia ar ketina perleisti turtą tretiesiems asmenims, apsunkina jį bet kokia forma ir pan. Pažymėjo, kad tikslas išvengti būsimo tikėtinai nepalankaus šaliai teismo sprendimo įvykdymo turi būti aiškiai nustatomas iš prašančios tokių priemonių taikymo kitos šalies pateiktų įrodymų, nes tai šaliai ir kyla pareiga įrodyti sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui buvimą.

11.6. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad nesustabdžius vykdymo išieškojimo ir leidus antstolei toliau vykdyti skolos išieškojimą pagal ginčijamą vekselį, teismui sprendimu vekselį pripažinus nebegaliojančiu, būtų pažeistos ieškovės teisės bei teisėti interesai, patirtos antstolio vykdymo išlaidos, kiltų klausimas dėl teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto taikymo. Ieškovė šiame proceso etape neįrodė grėsmės būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl nėra pagrindo taikyti ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių. Skundžiama nutartimi sustabdant išieškojimą vykdymo procese, neatsižvelgta į šios laikinosios apsaugos priemonės taikymo specifiką ir teismas nukrypo nuo nuoseklios teismų praktikos šiuo klausimu, todėl yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, netenkinti.

11.7. Apeliantė nurodo, kad ieškovė ir trečiasis asmuo K. K. įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu pripažinti nesąžiningais. Kauno apygardos teismas 2024 m. spalio 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1166-1060/2024, konstatavo, kad ieškovė ir trečiasis asmuo K. K. laikytini nesąžiningais civilinio kodekso prasme, t. y. siekdami nesąžiningai ir neteisėtai išvengti pareigos vykdyti įsipareigojimus kreditoriui, fiktyvia dovanojimo sutartimi ieškovė perleido šį turtą K. K.. Akivaizdu, jog ir šioje civilinėje byloje šios prejudicinę galią turinčios faktinės aplinkybės yra svarbios, siekiant teisingai išspręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovė vertina, kad ši civilinė byla inicijuota siekiant vienintelio tikslo – laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurių pagrindu būtų stabdomas vykdomasis procesas. Apeliantės nuomone, ieškovė imasi apgalvotų ir iš anksto su trečiaisiais asmenimis suderintų veiksmų, siekiant apsunkinti atsakovei išsiieškoti suteiktą paskolą.

11.8. Skundžiama nutartimi neįvertintos aplinkybės (prejudiciniai faktai), kad ieškovė yra pripažinta teismo kaip nesąžininga, o šios aplinkybės yra neatsiejamai ir esmingai svarbios, siekiant priimti tinkamą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Kita vertus, ieškovė turi nekilnojamojo turto (dėl kurio ir buvo nagrinėjama ankstesnė civilinė byla), kuris jai priklauso nuosavybės teise, tačiau kaip matyti iš procesiniame dokumente nurodyto savo gyvenamosios vietos adreso – ieškovė gyvena trečiojo asmens K. K. (tėvo) gyvenamojoje vietoje. Akivaizdu, jog ieškovė nesąžiningai nuslepia ir neatskleidžia svarbių aplinkybių, susijusių su jai nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu ir nenurodo ar ieškovė šį turtą nuomoja ir gauna iš to pajamų.

Atsiliepimas

12. Ieškovė J. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Atsiliepime išdėstyti argumentai:

Šalies argumentai

12.1. Ieškovė nesutinka su apeliantės poziciją, jog ieškinys privalo būti paliktas nenagrinėtų ir remiasi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 22 d. nutartimi, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės J. K. ieškinį, konstatuodamas, kad jis negali būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka. Pažymėjo, kad 2025 m. vasario 6 d. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2S-221-562/2025 priėmė nutartį, kuria panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 22 d. nutartį ir perdavė pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo, todėl nėra pagrindo remtis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 22 d. nutartimi, kuri yra panaikinta.

12.2. Nesutinka su apeliantės nurodytu argumentu, jog jau buvo nagrinėta civilinė byla tarp ieškovės ir atsakovo, kurioje ieškovė nurodė tuos pačius argumentus kaip ir šioje civilinėje byloje. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 6 d. nutartyje aiškiai nurodyta, kad actio Pauliana pagrindu skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis tikslas, o tik priemonė atkurti ginčijamu sandoriu pažeistą skolininko mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį. Taigi actio Pauliana institutas yra skirtas pašalinti kreditoriaus teisių pažeidimą, bet pati teisė yra įgyvendinama ne actio Pauliana byloje, o vėlesniame etape (pavyzdžiui, antstoliui išieškant skolą, patenkinant reikalavimą bankroto procese). Atsižvelgiant į tai, nepagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodo, kad piniginės prievolės įvykdymas buvo priteistas Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-81-615/2024.

12.3. Nors apeliantė nurodo, jog ieškovė privalėjo ginti savo pažeistas teises ankščiau, tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad ieškovė aktyviais veiksmas bandė apginti savo pažeistas teises – kreipėsi į policiją dėl savo pažeistų teisių ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2810-1023/2022 A. N. pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje. Šiuo atveju, baudžiamojoje byloje buvo nustatyti prejudiciniai faktai, kurių nereikia įrodinėti, todėl ieškovė tikėjo, jog jai nereikia atskirai ginčyti sandorių civiline tvarka. Tačiau 2024 m. balandžio 3 d. teismo posėdžio metu, teismui nurodžius, kad nepakanka baudžiamojoje byloje nustatyti faktų, ieškovės atstovė prašė teismo sudaryti galimybę pateikti priešieškinį, tačiau teismas atsisakė tenkinti tokį prašymą, motyvuodamas, jog terminas pateikti priešieškinį praleistas daugiau nei du metus.

12.4. Teismų praktikoje yra išskiriamos dvi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinosios sąlygos: 1) ieškinio reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas; 2) kyla grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovės nuomone, šiuo atveju egzistuoja abi aukščiau minėtos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Ieškovė savo ieškinį pagrindė išsamiais argumentais ir teisiniais motyvais, išdėstė teisinę bazę ir teismų praktiką, kuria vadovaujantis reiškiami ieškinio reikalavimai. Vadinasi, galima pagrįstai teigti, kad ieškovės ieškinio dėl sandorių nuginčijimo reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti.

12.5. Ieškovė nurodo, kad nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas padės išsaugoti šalių status quo (faktinę ir teisinę padėtį) iki teismas išnagrinės tarp šalių kilusį ginčą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta, kad laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma tik tuo atveju, kai byloje ginčijamas sandoris, kuris buvo pagrindas teismo sprendimui dėl priteisimo priimti (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1439-943/2020; 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-104-910/2022). Nagrinėjamu atveju būtent tokia situacija ir yra susiklosčiusi, kadangi antstolė vykdomojoje byloje Nr. 0161/21/01/01150 vykdo išieškojimą pagal Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarės J. Š. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. JŠ-10356, kuris buvo išduotas ginčijamų sandorių pagrindu, o vykdomoji byla Nr. 0161/24/02015 dėl 4 347,50 Eur skolos už bylinėjimosi išlaidas išieškojimo taip pat kyla iš ginčijamų sandorių. Pažymėjo, kad notarei J. Š. išduodant vykdomąjį įrašą Nr. JŠ-10356 bei Kauno apylinkės teismui ir Kauno apygardos teismui nagrinėjant bylą dėl dovanojimo sutarties Nr. EJ-7418 pripažinimo negaliojančia nuo jos sudarymo momento, ginčijamų sandorių sudarymo aplinkybės nebuvo tirtos ir vertintos, dėl jų nepasisakyta. Reikalavimas pripažinti sandorius negaliojančiais yra pareikštas tik šioje byloje ir teismui tenkinus ieškinio reikalavimus bei panaikinus ginčo sandorius, turės būti panaikintas (nebegalios) ir notarės J. Š. išduotas vykdomasis įrašas, kurio pagrindu antstolė J. Ž. vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0161/21/01150 dėl 45 000 Eur skolos išieškojimo iš ieškovės, o civilinėje byloje Nr. e2-81-615/2024 ieškovė galės pareikšti pagrįstą prašymą dėl proceso atnaujinimo.

12.6. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog kadangi ieškovė ginčija sandorius, kurių pagrindu buvo išduotas notarės vykdomasis įrašas, antstolei tęsiant vykdymo veiksmus – realizavus turtą, nebus galimybių atstatyti šalis į pradinę padėtį. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti būtina išsaugoti skolininkės turtą iki bylos nagrinėjimo pabaigos, o tokį tikslą pasiekti galima būtent pritaikius ieškovės prašomas konservacinės paskirties laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinančias padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą. Ši pirmosios instancijos teismo išvada tik įrodo faktą, jog jei bus tenkintas ieškovės ieškinys, o nekilnojamasis turtas bus realizuotas, nebus galimybių atstatyti šalis į pradinę padėtį, todėl kito būdo, kaip tik pritaikyti laikinąsias apsaugos priemonės šiuo atveju nėra.

12.7. Ieškovės nuomone, apibendrinant tai, pagrįstai galima teigti, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus ir nurodytus argumentas, neturėjo pagrindo spręsti kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos siekiamiems tikslams ar pažeidžiančios asmens, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą, taip pat viešąjį interesą. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nukreiptos užtikrinti būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais, todėl šiuo atveju yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo vykdymo procesuose, vykdomosiose bylose Nr. 0161/21/01150 ir Nr. 0161/24/02015 sustabdymą, todėl atsakovės pateiktas atskirasis skundas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Apeliantė atskiruoju skundu nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 13 d. nutarties dalimi, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti išieškojimo veiksmai antstolės J. Ž. kontoroje vykdomose vykdomosiose bylose Nr. 0161/21/01150 ir Nr. 0161/24/02015. Apeliantės nuomone, taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikintos, nes ieškovė neįrodė pirmosios būtinosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Apeliantė nurodo, jog ieškovės ieškinys privalo būti paliktas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir šią savo poziciją grindžia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 22 d. nutartimi. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka.

16. CPK 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neatliekamas įrodymų, susijusių su bylos esme, vertinimas, nepasisakoma dėl ginčo esmės, vertinamas tik prima facie ieškinio reikalavimų pagrįstumas. Tikėtino ieškinio pagrindimo reikalavimas reiškia, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad dėl pareikštų reikalavimų pateiktų įrodymų viseto pagrindu gali būti priimtas ginčo šaliai palankus teismo sprendimas.

17. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017, 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017).

18. Nustatyta, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, 2024 m. lapkričio 22 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės J. K. ieškinį, konstatuodamas, kad jis negali būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka. Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjęs ieškovės atskirąjį skundą, 2025 m. vasario 6 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 22 d. nutartį ir perdavė pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo (civilinė byla Nr. e2S-221-562/2025). Vilniaus apygardos teismas nutarties motyvuojamojoje dalyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas ne ieškinio priėmimo stadijoje, o teismo sprendimo priėmimo stadijoje turėjo spręsti dėl ieškovės teisės ginčyti sandorį turėjimo/neturėjimo ir šiuo pagrindu nuspręsti ieškinį tenkinti/atmesti, o ne priimti/atsisakyti priimti. Įvertinus tai, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo remtis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 22 d. nutartimi, kuri yra panaikinta.

19. Apeliantė nurodo, kad jau buvo nagrinėta civilinė byla tarp ieškovės ir atsakovės, kurioje ieškovė nurodė tuos pačius argumentus kaip ir šioje civilinėje byloje. Pasak apeliantės, Kauno apylinkės teismas 2024 m. balandžio 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-81-615/2024, išnagrinėjo tarp tų pačių šalių, t. y. ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens K. K. teisminį ginčą pagal atsakovės ieškinį, nuo kurio ieškovė ir trečiasis asmuo K. K. gynėsi iš esmės tais pačiais teisiniais argumentais. Apeliantė nurodo, kad susiklostė situacija, kuomet civilinėje byloje šalims reiškiant reikalavimus dėl konkretaus sandorio ir byloje nepasiekiant teigiamo rezultato, kitame procese ginčijamas tas pats sandoris kitais pagrindais ar dėl valios trūkumo. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus atmeta.

20. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-81-615/2024 pagal ieškovės UAB „Nordstreet“ ieškinį atsakovams J. K. ir K. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Damita“. Šioje byloje ieškovė prašė nuo sudarymo momento pripažinti negaliojančia tarp atsakovų J. K. ir K. K. sudarytą 2021 m. rugpjūčio 25 d. dovanojimo sutartį Nr. EJ-7418 bei taikyti restituciją – grąžinti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), J. K., nuosavybės teise. Kauno apylinkės teismas 2024 m. balandžio 22 d. sprendimu ieškinį patenkino. Kauno apygardos teismas 2024 m. spalio 24 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. sprendimą paliko nepakeistu. Nagrinėjamoje byloje ieškovė J. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Nordstreet“, prašydama pripažinti niekiniais ir negaliojančiai nuo jų sudarymo momento: 2021 m. balandžio 12 d. susitarimą dėl paskolos gavėjo patikimumo vertinimo, 2021 m. balandžio 16 d. paraišką dėl finansinės priemonės „Avietė“ lėšų skyrimo, 2021 m. balandžio 20 d. susitarimą dėl aukciono inicijavimo operatoriaus platformoje, 2021 m. balandžio 21 d. paskolos sutartį Nr. 2021/04/21_01, 2021 m. balandžio 21 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Taigi, Kauno apylinkės teismas nagrinėjo civilinę bylą dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tačiau šioje byloje ginčijami sandoriai, jų sudarymo aplinkybės nebuvo tirtos ir vertintinos. Nors Kauno apylinkės teisme nagrinėtoje byloje ir šioje byloje ieškinio ginčo šalys yra tos pačios, tačiau yra skirtingas ginčo dalykas.

21. Pirmosios instancijos teismas preliminariai įvertinęs ieškovės pateiktą ieškinį, teisingai sprendė, jog ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą bei dalyką, išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, pateikė jas pagrindžiančius įrodymus. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog šioje civilinės bylos stadijoje, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kai ginčas dar nėra nagrinėjamas iš esmės, yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo pareikšto ieškinio reikalavimus.

22. Antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra konstatavimas, kad, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka, kad būtų taikomos prašomos laikinosios apsaugos priemonės. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog įvertinus faktines aplinkybes, yra pagrindas taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimo veiksmus vykdomosiose bylose.

23. Nustatyta, kad ieškovė ginčija sandorius, kurių pagrindu išduotas notarės J. Š. vykdomasis įrašas, t. y. antstolė vykdomojoje byloje Nr. 0161/21/01/01150 vykdo išieškojimą pagal vykdomąjį raštą, kuris buvo išduotas ginčijamų sandorių pagrindu, o vykdomoji byla Nr. 0161/24/02015 dėl 4 347,50 Eur skolos už bylinėjimosi išlaidas išieškojimo taip pat kyla iš ginčijamų sandorių. Teismui tenkinus ieškinio reikalavimus bei panaikinus ginčo sandorius, turės būti panaikintas (nebegalios) ir notarės J. Š. išduotas vykdomasis įrašas, kurio pagrindu antstolė J. Ž. vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0161/21/01150 dėl 45 000 Eur skolos išieškojimo iš ieškovės, o civilinėje byloje Nr. e2-81-615/2024 ieškovė galės pareikšti pagrįstą prašymą dėl proceso atnaujinimo. Iš byloje esančio antstolės J. Ž. 2025 m. vasario 26 d. patvarkymo dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo Nr. S-25-161-5981, matyti, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančiam butui paskirta ekspertizė turto vertei nustatyti; įvertinus ieškovei priklausančio turto vertę antstolė galės tęsti vykdymo veiksmus ir realizuoti turtą.

24. Atsižvelgus į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog kadangi ieškovė ginčija sandorius, kurių pagrindu buvo išduotas notarės vykdomasis įrašas, antstolei tęsiant vykdymo veiksmus – realizavus turtą, nebus galimybių atstatyti šalis į pradinę padėtį. Apeliantės nurodytos aplinkybės, kad ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningų veiksmų, dėl kurių patenkinus ieškovės ieškinį, atsakovė apsunkintų priimto procesinio sprendimo vykdymą, nesudaro pagrindo priešingai išvadai. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti būtina išsaugoti skolininkės turtą iki bylos nagrinėjimo pabaigos, o tokį tikslą pasiekti galima būtent pritaikius ieškovės prašomas konservacinės paskirties laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinančias padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą. Be to, vykdymo veiksmų sustabdymas gali padėti išvengti ir galbūt nebūtinų šalių išlaidų susidarymo. Todėl net ir nevertinant atsakovės elgesio sąžiningumo aspektu, status quo poreikis yra pakankamas pagrindas taikyti šioje byloje ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo veiksmų vykdomosiose bylose sustabdymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė nepaneigė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo.

25. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

26. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies

1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Virginijus Kairevičius