Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą dėl H. A., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundo dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2014 m. spalio 5 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-19459272-14 panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis A. M. 2014-10-05 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad H. A. 2014-10-05, 19.10 val., Klaipėdoje, Tiltų g. 13, vairuodamas transporto priemonę, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė draudžiamojo kelio ženklo Nr. 401 „Važiuoti tiesiai“ reikalavimus, tai yra pasuko į dešinę, kai buvo galima važiuoti tiesiai.

2014-10-05 nutarimu H. A. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ str. 2 d., ir jam paskirta administracinė nuobauda - 100,00 Lt dydžio bauda.

2014-10-28 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto H. A. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2014-10-05 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-19459272-14, kurioje jis nubaustas pagal ATPK 124¹ str. 2 d. 100 litų bauda, panaikinimo. Skunde nurodoma, kad administracinė nuobauda jam, H. A., paskirta neteisėtai ir nepagrįstai. Pripažįsta padaręs pažeidimą, tai yra pasukęs į dešinę, kadangi labai skubėjo, į ligoninę vežė savo sergantį mažametį vaiką M. A., gim. (duomenys neskelbtini). Kadangi sūnus karščiavo, labai išsigando, norėjo kuo greičiau padėti vaikui. Ligoninei sūnui diagnozuotas bronchitas. Pažeidė Kelių eismo taisykles apimtas streso, panikos, dėl ko nuoširdžiai gailisi. Mano, kad padarytas pažeidimas yra mažareikšmis, nesukėlęs jokios žalos aplinkiniams, padarytas esant būtinam reikalingumui, neturint jokios tyčios. Atsižvelgiant į išdėstytą, administracinio teisės pažeidimo byla jo, H. A., atžvilgiu turi būti nutraukta, o skundžiamas nutarimas panaikintas (b.l. 3-4).

Skundo nagrinėjimo teisme metu H. A. patvirtino savo skunde išdėstytas aplinkybes ir paaiškino, kad įvykio dieną vežė karščiuojantį sūnų į ligoninę, labai skubėjo, todėl nesilaikė kelio ženklo reikalavimų, norėjo kuo skubiau suteikti pagalbą sūnui.

Motyvuojamoji dalis

H. A. skundas atmestinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, taip pat vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas pareigas, nevykdymas, važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas, vairuotojų apsisukimas pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimas į artimąsias šviesas tamsoje, likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, važiavimo automagistralėse, taip pat žmonių vežimo taisyklių pažeidimas – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų. Pagal Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), galiojusių pažeidimo padarymo metu, 8 punktą, eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai (nurodyti šių taisyklių 1 ir 2 prieduose), kelių ženklinimas (nurodytas 3 priede), šviesoforai ir reguliuotojo signalai, numatyti šiose taisyklėse ir kituose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Kelio ženklas Nr. 401, nurodytas KET 1 priedo 7 punkte, reiškia, kad leidžiama važiuoti tik tiesiai.

Teismo posėdžio metu H. A. palaikė savo skundą, pripažino padaręs pažeidimą, tačiau teigia pažeidimą padaręs būtinojo reikalingumo sąlygomis, kadangi siekė kuo greičiau pristatyti serganti sūnų į ligoninę.

Nagrinėjamu atveju, surinktų ir teismo ištirtų įrodymų pakanka išvadai, kad administracinis teisės pažeidimas įrodytas ir H. A. veikoje yra ATPK 124¹ str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

ATPK 17 straipsnis įtvirtina principą, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviems teisės apsaugomiems interesams, kurių vieną galima apsaugoti tik darant žalą antram. Veiksmai, padaryti esant būtinajam reikalingumui, yra socialiai vertingi, nes jais siekiama išsaugoti žymiai vertingesnį interesą. Tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, yra būtinos sąlygos: gresiantis pavojus pačiam asmeniui, kitiems asmenims, jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams; realus ir akivaizdus pavojus; gresiantis pavojus, kurį galima pašalinti tik darant žalą teisės saugomiems interesams, trečiajam asmeniui; padaryta žala, kuri yra mažesnė nei išvengta.

Teismo vertinimu, H. A. argumentas, kad jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, kurio, kaip minėta, padarymo asmuo neginčija, pastarasis padarė esant būtinajam reikalingumui yra nepagrįstas ir atmestinas. Nagrinėjamu atveju remiantis bylos medžiaga galima daryti išvadą, kad nėra nustatytos visos minėtos būtinojo reikalingumo sąlygos. Iš teismui pateiktos VĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės pažymos (b.l. 5) nustatyta, kad mažametis M. A. į ligoninės priėmimo skyrių atvyko 2014-10-05 19.25 val., jam diagnozuotas bronchitas. Byloje nėra duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens mažamečio vaiko sveikatai ar gyvybei buvo iškilęs realus ir akivaizdus pavojus. Į bylą pateikta pažyma šios aplinkybės nepatvirtina, o kitų įrodymų administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nepateikė, nepateikė H. A. ir jokių duomenų, jog buvo kviesta greitoji medicinos pagalba, juolab kad pasijutus blogai, greitąją medicininę pagalbą kviesti yra tikslinga, ar buvo siekta pašalinti vaiko sveikatai gresiantį pavojų kitais būdais arba kad be jo, H. A., niekas kitas jo vaikui nebūtų galėjęs padėti. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes teismas mano, kad H. A. nurodytos aplinkybės nepateisina padaryto pažeidimo. Apelianto keliama versija apie vaiko ūmų sveikatos pablogėjimą vertintina kaip gynybinė. Darytina išvadą, jog įvykio metu pavojus H. A. sūnaus sveikatai iškilęs nebuvo, todėl būtinumo pažeisti Kelių eismo taisykles taip pat nebuvo. Važiuojant draudžiama kryptimi H. A. elgėsi neatsakingai, jis ne tik pažeidė Kelių eismo taisykles, bet ir sukėlė pavojų sau, savo šeimos nariams bei kitiems eismo dalyviams. H. A. veiksmai neatitinka būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygą, todėl nepripažįstama, kad ATPK 124¹ str. 2 d. numatytą pažeidimą jis padarė esant būtinajam reikalingumui.

Sprendžiant klausimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais, numatytais ATPK 30 straipsnyje bei baudos skyrimo taisyklėmis, numatytomis ATPK 30² straipsnyje. Pažymėtina, kad ATPK 30 str. 1 d. yra nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis ATPK 30 str. 2 d. nuostatomis, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 2 d. sankcijoje numatyta bauda nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skundžiamu nutarimu paskirta nuobauda – piniginė bauda, lygi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 2 d. sankcijoje nustatytam baudos minimumui.

H. A. skirta administracinė nuobauda atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, atsakomybę įtakojančioms aplinkybėms bei ATPK 20 str. numatytus administracinės nuobaudos tikslus, tad pagrindo ją keisti nėra. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta.

H. A. skunde nurodyti motyvai nesudaro pagrindo sušvelninti paskirtą nuobaudą. Tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs teisės pažeidimą, laikytina tik jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, į kurią buvo atsižvelgta parenkant administracinės nuobaudos dydį. Pareiškėjas per metus buvo baustas už KET pažeidimą. Tai sunkina apelianto atsakomybę.

H. A. nurodytos aplinkybės šiuo atveju nėra pakankamos ir neginčijamos ir negali būti traktuojami kaip išskirtinė situacija, dėl kurių gali būti keistina paskirta nuobauda ir visa tai nepripažintina kaip pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnį. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Kaip matyti iš pažymos apie asmens padarytus administracinius teisės pažeidimus (2014-10-27), iki nuobaudos paskyrimo H. A. eilę kartų buvo baustas už įvairius KET pažeidimus, todėl padarytas pažeidimas nebuvo atsitiktinė elgesio pasekmė. Be to, kaip nurodyta anksčiau, A. A. teisės pažeidimą padarė esant galiojančiai administracinei nuobaudai, paskirtai taip pat už KET pažeidimą. Esant nors vienai galiojančiai nuobaudai, paskirtai už vienarūšį teisės pažeidimą, už naujo pažeidimo padarymą administracinėn atsakomybėn traukiamo vairuotojo atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnis paprastai nėra taikomas.

H. A. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta tam įgaliotų pareigūnų, jiems suteiktų įgaliojimų ribose, įvertinus nusižengimo padarymo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, nuobauda paskirta nepažeidžiant nuobaudos skyrimo terminų, norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą nustatytose ribose.

Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 str. 4 d., 291 str., 302² str., 302⁴ str. 1 d., 2 d.,

nutarė:

administracinėn atsakomybėn patraukto H. A. skundą atmesti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2014 m. spalio 5 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-19459272-14 palikti nepakeistą.

Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.