- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-23
- Bylos Nr.
- ATP-10-557/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-03996-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal H. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria netenkintas H. A. skundas ir paliktas galioti Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro pareigūno 2014 m. spalio 5 d. nutarimas, kuriuo H. A. paskirta 100 Lt bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
H. A. 2014 m. spalio 5 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014 m. spalio 5 d. 19.10 val. Tiltų g. 11, Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę BMW X5, valst. Nr. H1, pažeidė draudžiamojo ženklo Nr. 401 „važiuoti tiesiai“ reikalavimus, t. y. suko į dešinę, kai buvo galima važiuoti tiesiai. Tokiais veiksmais H. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 8 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 2 d.
Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro pareigūno 2014 m. spalio 5 d. nutarimu H. A. nubaustas pagal ATPK 124¹ str. 2 d. 100 Lt dydžio bauda. Šį nutarimą H. A. apskundė teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartimi H. A. skundas netenkintas ir paliktas galioti Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro pareigūno 2014 m. spalio 5 d. nutarimas motyvuojant tuo, kad H. A. neginčija administracinio teisės pažeidimo, o jo teiginys, kad pažeidimas padarytas esant būtinajam reikalingumui, yra nepagrįstas, nes nebuvo nustatytos visos būtinojo reikalingumo sąlygos, t. y. byloje nėra duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens mažamečio vaiko sveikatai ar gyvybei buvo iškilęs realus ir akivaizdus pavojus. Teismas konstatavo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta tam įgaliotų pareigūnų, jiems suteiktų įgaliojimų ribose, įvertinus nusižengimo padarymo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, nuobauda paskirta nepažeidžiant nuobaudos skyrimo terminų, norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą nustatytose ribose.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu H. A. prašo Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro pareigūno 2014 m. spalio 5 d. nutarimą ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartį panaikinti bei nutraukti administracinę bylą jo atžvilgiu. Nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis neteisėta ir nepagrįsta. Būtinąjį reikalingumą numato ATPK 17 straipsnis, jame nurodyta, jog administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris, nors ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo sąlygomis, t. y. siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis, ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, negu išvengtoji žala. Pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, konkrečiu atveju asmuo, kurio atžvilgiu yra priimtas nutarimas, turi įrodyti aplinkybes, kurios nurodytos kaip skundo pagrindas, t. y. faktus, patvirtinančius ginčijamo teisimo santykio buvimą, ir faktus, liudijančius, kad jo teisė arba įstatymu saugomas interesas pažeisti. Ginčo šalių nurodytos aplinkybės patvirtinamos tiesioginiais rašytiniais įrodymais, t.y. faktiniais duomenimis, betarpiškai patvirtinančiais arba paneigiančiais turinčių bylai reikšmės aplinkybių buvimą ar nebuvimą (ABTĮ IX skirsnis, tame tarpe 57 str., 58 str.). Skunde pabrėžiama, kad teismui buvo pateikti rašytiniai įrodymai - išrašai iš medicininių dokumentų, kurie patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad Kelių eismo taisyklės buvo pažeistos gelbėjant jo sūnaus sveikatą ir gyvybę, kadangi mažamečiam sūnui pakilo temperatūra, todėl apeliantas ir jo faktinė sutuoktinė A. K. skubėjo vežti sūnų į gydymo įstaigą, kadangi nežinojo, kas jam atsitiko ir kas lėmė staigų temperatūros pakilimą. Skundu pažymima, kad būtinasis reikalingumas atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apsaugoti tik padarius žalos antram (pvz. siekiant išvengti sunkių pasekmių gelbėjant vaiko sveikatą ar net gyvybę pažeidžiamos kelių eismo taisyklės).
Apeliantas nurodo, kad tai, jog jo mažamečiam sūnui pakilo aukšta temperatūra, grėsė pavojus sveikatai, patvirtina išrašas iš medicininių dokumentų, kuriuose nurodyta, kad jam buvo diagnozuotas bronchitas. Nei jis, vaiko tėvas, nei vaiko motina neturi medicininio išsilavinimo, todėl negalėjo numanyti ar diagnozuoti, kas atsitiko jų sūnui. Be to, M. A., gim. 2014-02-13, yra apelianto ir A. K. pirmas vaikas, todėl patirties auginant vaikus jie iki šiol neturėjo, kas ir lemia itin skrupulingą, atidų ir ypač rūpestingą požiūrį į jų vaiko sveikatą. Apeliantas laiko svarbiu ir tai, kad tiek Vaiko teisių konvencijoje, tiek civiliniame kodekse, tiek Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme įtvirtinta vaiko teisė būti sveikam. Vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, todėl tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str.). Apeliantas nurodo, kad pagrįstai manydamas, jog vaiko sveikatai ar net gyvybei gresia pavojus, gelbėdamas savo nepilnamečio vaiko sveikatą ar net gyvybę, neviršydamas leistino greičio, laikydamasis prieinamų saugumo priemonių (nurodo, kad turi didelę vairavimo patirtį, prisisegęs saugos diržą,), vežė vaiką į ligoninę, kur jam buvo diagnozuotas bronchitas, trumpindamas kelią ir taip pažeidė draudžiamojo kelio ženklo Nr. 401 „Važiuoti tiesiai" reikalavimus, tačiau mano, kad anksčiau nurodytos aplinkybės pateisina šį pažeidimą, nes jį padarė apimtas streso, panikos, išsigandęs dėl sūnaus sveikatos ir gyvybės.
Apeliantas nurodo, jog nors teismas nutartyje teigia, kad jis nepateikė jokių duomenų, jog buvo kviesta greitoji medicinos pagalba, ar buvo siekta pašalinti vaiko sveikatai gresiantį pavojų kitais būdais, ir ar be H. A. niekas kitas jo vaikui nebūtų galėjęs padėti, tačiau jis laiko šiuos teismo argumentus nepagrįstais ir net pažeidžiančiais vaiko interesus, kadangi jis, mažamečio vaiko tėvas, būdamas atsakingas už savo vaiko sveikatą, turėjo imtis visų priemonių, kad kuo skubiau vaikui būtų suteikta kvalifikuota medicinos pagalba, ką jis ir padarė pristatydamas sūnų į ligoninę. Kadangi vaikui temperatūra pakilo labai staiga, vaikas buvo vangus, išbalęs, todėl laukti ir delsti, kol atvyks į namus medicinos pagalba jis negalėjo dėl vaiko blogos būklės, todėl kartu su vaiko mama A. K., apimti streso, patys vežė vaiką į ligoninę. Jis pažeidė kelių eismo taisykles, taip siekdamas, kad pagalba būtų suteikta kuo skubiau, todėl apelianto manymu, teismo argumentas, kad jo vaiku turėjo pasirūpinti, jam padėti kažkas kitas yra logiškai nepaaiškinamas. Skunde pabrėžiama, kad padarytas pažeidimas nesukėlė jokios žalos aplinkiniams, dėl padaryto pažeidimo H. A. nuoširdžiai gailisi, tačiau jis padarytas esant būtinajam reikalingumui, neturint jokios tyčios. Apeliantas padėjo išaiškinti teisės pažeidimą, tiek policijos pareigūnams, tiek teismui prisipažino jį padaręs.
Apeliantas nurodo, kad teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo objektyviai ir nešališkai ištirti, patikrinti bei įvertinti byloje esančius administracinio teisės pažeidimo padarymo duomenis (įrodymus) ir priimti teisingą sprendimą dėl asmens, kaltinamo padarius šį pažeidimą, kaltumo. Šiuo atveju tiek skundžiamą nutarimą priėmusi institucija, tiek apelianto skundą nagrinėjęs teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai ir neobjektyviai, nes teismo posėdyje nebuvo apklausta jo vaiko motina A. K., nors toks prašymas teismui buvo pateiktas. Vaiko motina teismo posėdžio metu galėjo suteikti informaciją apie tai, dėl kokios priežasties buvo nuspręsta sergantį vaiką vežti į ligoninę, nelaukiant greitosios medicininės pagalbos. Teisė į teisingą teismą (teisė į teisingą teismo procesą) - subjektinė teisė, viena iš pagrindinių asmens (ne tik žmogaus) teisių; (teismo) procesinė garantija, suponuojanti asmens teisę į tinkamą teisinį procesą. Ši teisė yra įtvirtinta tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Apeliantas pažymi, kad 2014 m. lapkričio 21 d. skundžiamojoje teismo nutartyje padaryta išvada, kad „padarytas teisės pažeidimas nebuvo atsitiktinė elgesio pasekmė" leidžia daryti išvadą, kad šioje byloje teismas jo atžvilgiu buvo šališkas, nes dėl anksčiau jo padarytų administracinių teisės pažeidimų turėjo išankstinę nuomonę, todėl bylos objektyviai nenagrinėjo. Be, nurodo, kad iš viešojoje erdvėje esančios informacijos matyti, kad policijos pareigūnai esant analogiškoms situacijoms ne tik kad nebaudžia už analogiškus teisės pažeidimus, tačiau net ir palydi iki ligoninės. Apeliantas mano, kad jo nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jo atžvilgiu byla esant analogiškai situacijai buvo išnagrinėta skirtingai, tokiu būdu buvo pažeistas tiek Konstitucinis visų lygybės prieš įstatymą principas, tiek teisės į teisingą teismą principas, numatytas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Pabrėžia, kad atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nors ir pažeidęs draudžiamojo ženklo Nr. 401 „Važiuoti tiesiai" reikalavimus pasuko į dešinę, kai buvo galima važiuoti tiesiai, tačiau jis veikė būtinojo reikalavimo sąlygomis ir negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124¹ str. 2 d.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tiek apeliaciniame skunde H. A. pripažino pažeidęs kelių eismo taisykles, tačiau teigia pažeidimą padaręs būtinojo reikalingumo sąlygomis, kadangi siekė kuo greičiau pristatyti sergantį sūnų į ligoninę. Kadangi pažeidimo faktas neginčijamas, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl administracinę atsakomybę šalinančios aplinkybės – būtino reikalingumo – egzistavimo. ATPK 17 str. numatyta, jog administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris, kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, jog pagal suformuotą teismų praktiką tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas, t. y. turi būti gręsiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; gręsiantis pavojus turi būti realus; gręsiantis pavojus turi būti akivaizdus; pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis; padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Būtinasis reikalingumas yra teisėtas, tik esant visoms sąlygoms. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu bei atsižvelgęs į apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus konstatuoja, kad šiuo atveju egzistavo ne visos iš minėtų teisėto būtinojo reikalingumo sąlygų.
Apeliantas nurodo, kad tai, jog jo mažamečiam sūnui pakilo aukšta temperatūra, grėsė pavojus sveikatai, patvirtina išrašai iš medicininių dokumentų, kuriuose nurodyta, kad jam buvo diagnozuotas bronchitas. Iš pateiktos VĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės pažymos (b. l. 5) matyti, kad mažametis M. A. į ligoninės priėmimo skyrių atvyko 2014-10-05 19.25 val. sloguojantis, kosėjantis su 38,2 C temperatūra, kur jam diagnozuotas bronchitas, tačiau vaikas nebuvo hospitalizuotas (b. l. 51), iš ko seka, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens mažamečio vaiko sveikatai ar gyvybei nebuvo iškilęs realus ir akivaizdus pavojus. Akivaizdu, jog gresiant realiam pavojui į gydimo įstaigą atvežto vaiko gyvybei, jis būtų nedelsiant hospitalizuotas, o tai, kad mažamečio tėvai, augindami pirmąjį vaiką išsigando, blogai suprato simptomus ir pervertino vaiko susirgimo sunkumą, nelaikytina aplinkybe, nusakančia pavojaus realumą. Teismas sutinka, kad būdamas atsakingas už savo vaiko sveikatą, H. A. turėjo imtis visų priemonių, kad kuo skubiau vaikui būtų suteikta kvalifikuota medicinos pagalba, tačiau konstatuoja, kad pažeidimo padarymo metu buvusi vaiko būklė nelaikytina akivaizdžiai ir realiai keliančia pavojų vaiko gyvybei.
Apeliantas skunde nurodo, kad „vaikui temperatūra pakilo labai staiga, vaikas buvo vangus, išbalęs, todėl laukti ir delsti, kol atvyks į namus medicinos pagalba, negalėjo dėl blogos vaiko būklės“. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad apeliantas gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Byloje esanti medicinos įstaigos pažyma (b. l. 5) parodo, kad mažametis apelianto vaikas buvo atgabentas į VĮ Respublikinę Klaipėdos ligoninę, esančią adresu Neries g. 3, Klaipėda. Pastebėtina, kad apeliantas pasirinko savo mažametį sūnų vežti į šią ligoninę, užuot pristatęs jį į arčiau namų esančią specializuotą vaikų ligoninę – VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninę, adresu Donelaičio g. 7, Klaipėda. Dar daugiau abejonių apelianto deklaruojamu skubėjimu į ligoninę kelia H. A. sprendimas į ligoninę vaiką vežti maršrutu pro Tiltų gatvę, taip ne tik pažeidžiant eismą draudžiančius ženklus, bet ir nuvažiuojant tolimesnį atstumą. Remiantis internetu prieinamomis duomenų bazėmis (www.maps.lt ir www.maps.google.com) matyti, kad trumpiausias atstumas nuo H. A. namų iki VĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės, esančios adresu Neries g. 3, Klaipėda, važiuojant maršrutu Aukštaičių g.-Verpėjų g.-Mokyklos g.-Priestočio g.-S. Daukanto g.-S. Neries g., yra 2,67 km, tuo tarpu važiuojant per Tiltų gatvę ir Biržos tiltą, maršrutu Aukštaičių g.-Verpėjų g.-Joniškės g.-Bangų g.-Kulių vartų g.-Tiltų g.-H. Manto g.-S. Daukanto g.-S. Neries g., iš viso sudaro 3,6 km. Apeliantas skunde nurodo, kad turi didelę vairavimo patirtį, dirba taksi veikla užsiimančioje įmonėje UAB „Autopunktas“ vairuotoju, gerai pažįsta miestą ir žino atstumus tarp jame esančių objektų. Pažeidimas užfiksuotas 19.10 val., pasibaigus vakarinio piko metui. Paminėtų aplinkybių visuma paneigia apelianto argumentus, kad Šilutės plentu (Mokyklos gatvė yra Šilutės plento tęsinys) būtų važiavęs labai ilgai (b. l. 51), todėl Tiltų gatve važiavo, trumpindamas kelią. Nustatytos aplinkybės - arčiau buvusi specializuota vaikų gydimo įstaiga, taip pat egzistavęs trumpesnis maršrutas iki gydimo įstaigos, kuriuo eismas nėra draudžiamas - patvirtintina, kad net ir tuo atveju, jei būtų kilęs realus ir akivaizdus pavojus H. A. vaiko sveikatai, šis pavojus galėjo būti pašalintas kitomis, teisės aktams neprieštaraujančiomis, priemonėmis, t. y. neegzistavo ir ketvirtoji būtino reikalingumo sąlyga – pavojaus pašalinimo negalimumas pasitelkus kitas priemones. Negalima sutikti ir su apelianto argumentu, kad sprendimas gabenti vaiką į gydymo įstaigą savo transportu garantavo skubesnį medicininės pagalbos suteikimą, negu greitosios medicininės pagalbos kvietimas į namus (šiuo atveju pirmoji neatidėliotina pagalba galėjo būti suteikta jau namuose, o prireikus į ligoninę vaikas būtų pristatytas GMP automobiliu per įmanomai trumpiausią laiką).
Apeliantas nurodo, kad skundžiamą nutarimą priėmusi institucija ir apelianto skundą nagrinėjęs teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai ir neobjektyviai, nes teismo posėdyje nebuvo apklausta jo vaiko motina A. K., kai toks prašymas teismui buvo pateiktas. Iš posėdžio protokolo (b. l. 52) matyti, kad apeliantas posėdžio metu siūlė apklausti A. K., kuri parodytų, kad vaikas iš tiesų buvo vežamas į ligoninę. Tačiau byloje ši aplinkybė buvo patvirtinta medicinos įstaigos pažyma (b. l. 5), teismas nekvestionavo vaiko vežimo į ligoninę fakto, kurį apelianto prašymu turėjo patvirtinti A. K., todėl ji nebuvo apklausta. Iš apylinkės teismo nutarties matyti, kad teismas pripažino, kad vaikas buvo vežamas į ligoninę (t. y. buvo pripažinta aplinkybė, kurią turėjo patvirtinti liudytoja), tačiau nelaikė, kad jis buvo vežamas egzistuojant būtinajam reikalingumui, kaip tai nurodo ATPK 17 str., todėl apelianto teiginys, kad teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai ir neobjektyviai neapklausęs A. K., yra nepagrįstas. Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad H. A. nuolat sistemingai ir piktybiškai pažeidinėja kelių eismo taisykles, todėl teismo išvada, kad nagrinėjamas pažeidimas nėra atsitiktinis H. A. poelgis, yra visiškai pagrįsta ir jokiu būdu nereiškia teismo šališkumo ar išankstinio nusistatymo pažeidėjo atžvilgiu.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad policijos pareigūnai esant analogiškoms situacijoms ne tik kad nebaudžia už analogiškus teisės pažeidimus, tačiau net ir palydi iki ligoninės. Apeliacinis teismas pažymi, kad apelianto nurodyta situacija nėra analogiška. Iš straipsnyje pateikiamos informacijos matyti, kad pavyzdiniu pateikiamu atveju į medicinos įstaigą buvo vežama gimdyti pradėjusi moteris, tuo tarpu apeliantas į ligoninę vežė savo sūnų su pakilusia temperatūra. Gimdymas yra fiziologinis procesas, kurio sklandžiam vyksmui būtina sterili aplinka ir kvalifikuotų medikų priežiūra. Laiku nenuvykus į medicinos įstaigą ir nesuteikus pagalbos gimdančiai moteriai, iškyla pavojus tiek moters, tiek vaisiaus gyvybei, dėl to prasidėjęs gimdymas laikytinas realiu ir akivaizdžiu pavojumi, galinčiu padaryti didelės žalos saugomam gėriui, tačiau net ir tokiu atveju pažeisti teisės aktus galima tik tuomet, kai pavojaus pašalinti negalima pasitelkus kitas priemones. Kaip ir minėta anksčiau, nagrinėjamu atveju realaus ir akivaizdaus pavojaus vaiko gyvybei nebuvo, dėl to apelianto teiginys, kad jo atžvilgiu byla esant analogiškai situacijai buvo išnagrinėta skirtingai, laikytinas nepagrįstu.
Apeliacinis teismas, remdamasis išdėstytu, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą bei faktines bylos aplinkybes visiškai atitinkančią išvadą, jog H. A. veikoje yra ATPK 124¹ str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis, o jo kaltė visiškai įrodyta. Aptartų įrodymų visetas paneigia, jog H. A. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, įtvirtintomis ATPK 17 straipsnyje, todėl nėra pagrindo H. A. veikimo nelaikyti administraciniu teisės pažeidimu.
Esant tokioms aplinkybėms naikinti Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro pareigūno 2014 m. spalio 5 d. nutarimą ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartį apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą ir H. A. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.