- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-07
- Bylos Nr.
- 2-2377-275/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00827-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Dzūkijos miškas“
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“
- Kategorijos
- 2.5.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Dzūkijos miškas“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos ir nuostolių priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Dzūkijos miškas“ 2013-04-15 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 281 423,38 Lt dydžio draudimo išmoką, 155 303,25 Lt nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas su atsakovu AB „Lietuvos draudimas“ 2012-07-23 sudarė Transporto priemonių draudimo sutartį, pagal kurią buvo apdraustas ieškovo miškovežis VOLVO FH64R su manipuliatoriumi (valst. (duomenys neskelbtini)) ir medvežė priekaba NARKO (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Be to, 2012-10-31 sudaryta Papildymo sutartis Nr. 1, pagal kurią papildomai 2012-07-23 Transporto priemonių draudimo sutarties sąlygomis buvo apdraustas ieškovo miškovežis VOLVO FH64R su manipuliatoriumi (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir medvežė priekaba NARKO (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Pagal draudimo sutarties nuostatas šalys susitarė, kad miškovežio draudimo suma yra 360 000 Lt, o medvežės priekabos – 90 000 Lt. Transporto priemonės buvo apdraustos, siekiant užtikrinti ieškovo nuostolių, patirtų transporto priemones praradus arba sugadinus, atlyginimą. Ieškovo darbuotojas 2012-12-21, vairuodamas apdraustą miškovežį (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kartu su medveže priekaba (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl slidžios kelio dangos padarė avariją. Dėl įvykusio eismo įvykio buvo smarkiai apgadintos apdraustos transporto priemonės. Tačiau atsakovas atsisakė ieškovui išmokėti draudimo išmoką, motyvuodamas tuo, kad įvykis pagal Transporto draudimo taisyklių 8.1.5 punktą laikomas nedraudžiamuoju. Draudimo išmoką buvo atsisakyta mokėti, remiantis Alytaus AVPK Varėnos rajono PK pateikta informacija, jog eismo įvykis įvyko dėl techniškai netvarkingos transporto priemonės, lūžus priekabos sukabinimo įtaisui, taip pat atsakovo išvadomis, jog priekabos sukabinimo įtaisas buvo suremontuotas netinkamai - suvirinant. Ieškovo įsitikinimu, atsakovas nepagrįstai atsisakė išmokėti ieškovui priklausančią draudimo išmoką. Miškovežis ir medvežė priekaba 2012-12-21 eismo įvykio metu buvo techniškai tvarkingi, jų naudojimas nebuvo draudžiamas teisės aktais. Alytaus AVPK Varėnos rajono PK Viešosios policijos skyriaus patrulio nustatytomis aplinkybėmis dėl 2012-12-21 įvykio – kad „prieš pradėdamas važiuoti vairuotojas neįsitikino, kad transporto priemonė techniškai tvarkinga, lūžus priekabos sukabinimo įtaisui, nesuvaldė automobilio ir apvirto, eismo įvykio metu apgadintas automobilis“, atsakovas negalėjo vadovautis, nes jos neatitiko tikrovės, kadangi ieškovo darbuotojo vairuojamos transporto priemonės buvo techniškai tvarkingos, o pareigūnas neturi specialių žinių tam, kad galėtų vertinti, ar miškovežis ir medvežė priekaba iki eismo įvykio buvo techniškai tvarkingi. Be to, ieškovas yra apskundęs šį protokolą įstatymo numatyta tvarka, todėl jis negali būti laikomas byloje oficialiuoju rašytiniu įrodymu. Atsakovas, atsisakydamas mokėti ieškovui draudimo išmoką, nurodė, kad priekabos sukabinimo įtaiso remontas suvirinant jį, neatitiko techninių reikalavimų, kas reiškia, kad tokią priekabą buvo draudžiama eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Tačiau medvežės priekabos sukabinimo įtaisas buvo suremontuotas tinkamai, ką patvirtina techninės apžiūros metu gautas įvertinimas, kad transporto priemonės atsitinka techninius reikalavimus, kas taip pat reiškia, jog techninius reikalavimus atitinka ir atskiri tikrinti transporto priemonės elementai (kartu ir priekabos sukabintuvas). Apskritai eismo įvykis įvyko ne dėl blogai suremontuoto priekabos sukabinimo įtaiso, o dėl slidžios kelio dangos. Apvirtus miškovežiui su medvežė priekaba, priekabos sukabinimo įtaisas neišvengiamai sulūžo. Pagal specializuotų servisų duomenis bendra apdraustų ir eismo įvykyje apgadintų transporto priemonių remonto darbų kaina yra 281 423,37 Lt, kuri turėtų būti priteista iš atsakovo, šiam nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų išmokėti draudimo išmoką ieškovui. Atsakovui nepagrįstai atsisakius ieškovui išmokėti draudimo išmoką, ieškovas, neturėdamas piniginių lėšų jas suremontuoti, buvo priverstas nuomotis miškovežį bei medvežė priekabą, dėl ko turėjo 155 303,25 Lt išlaidų, kurios laikytinos ieškovo nuostoliais dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir turi būti priteistinos iš atsakovo.
Atsiliepimas
Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad įvykis atsakovo pripažintas nedraudžiamuoju objektyviai ir atsakingai įvertinus visas įvykio aplinkybes ir turimus duomenis. Atsakovo užsakymu buvo atliktos techninės ekspertizės transporto priemonėms, t. y. 2013-02-18 Finance Property ir 2013-03-06 Vilniaus Gedimino technikos universiteto ekspertų pateiktos ekspertinės išvados neabejotinai pagrindžia techninius priekabos sugadinimus dar iki 2012-12-21 įvykio. Pagal Transporto priemonių draudimo taisyklių 8.1.5 punktą įvykis gali būti pripažintas nedraudiminiu, esant dviem sąlygoms: kai transporto priemonės yra techniškai netvarkinga ir kai ją naudoti draudžia Lietuvos Respublikos teisės aktai. Transporto priemonė buvo techniškai netvarkinga, nes priekabos sutvirtinimo įtaisas iki 2012-12-21 įvykio buvo taisomas virinimo būdu, todėl neatitiko gamyklos gamintojų nustatytų techninių parametrų, ir būtent per šią suvirinimo vietą sija lūžo (2013-02-18 Finance Property ekspertinė išvada). Be to, sukabinimo įrenginio trūkis įvyko ne staiga, o palaipsniui, iš apačios į viršų, todėl šį trūkį buvo netgi galima pastebėti vizualiai ir, siekiant išvengti eismo įvykio, laiku pakeisti priekabos sujungimo įtaisą (VGTU 2013-03-06 techninės ekspertizės aktas). Taigi transporto priemonė buvo techniškai netvarkinga, nes sujungimo įtaisas buvo skilęs ir tada remontuotas suvirinimo būdu, t. y. būdu, kuris nėra leidžiamas pagal teisės aktus (Susisiekimo ministro 2003-04-08 įsakymas) ir gamintojo nurodymus, todėl remontas neatitiko techninių reikalavimų, kas laikytina nedraudžiamuoju įvykiu pagal Transporto priemonių draudimo taisyklių 8.1.5 punktą. Ieškovas nepagrįstai abejoja pareigūno, surašiusio 2012-12-21 administracinio teisės pažeidimo protokolą, kompetencija, nes pareigūnui, kaip valstybės tarnautojui, yra suteikta teisė konstatuoti pažeidimo esmę ir nustatyti įvykio aplinkybes, akivaizdžius neatitikimus ar sugadinimus, todėl pagrindo laikyti protokole konstatuotas aplinkybes klaidingomis nėra. Taip pat ieškovas nepagrįstai teigia, kad eismo įvykis įvyko dėl slidaus kelio, kadangi pareigūnai nefiksavo aplinkybės, kad danga buvo slidi ar itin slidi. Ieškovo argumentai, kad transporto priemonė atitiko techninius reikalavimus, nepaneigia pirmiau nurodytame protokole konstatuotų aplinkybių. Ieškovas ieškinyje nurodė neteisingą prašomos priteisti draudimo išmokos dydį, kadangi į ją įtraukė tiek PVM, tiek draudimo polisuose nurodytas nesąlygines draudimo išmokas. Draudimo išmoka, jei įvykis pripažintas draudžiamuoju, turėtų būti 220 324,47 Lt, o ne 281 423,38 Lt. Ieškovas nepagrįstai prašo atlyginti nuostolius dėl prastovų, kadangi draudimo sutartyje šalys susitarė, jog tokios išlaidos draudėjui nebus atlyginamos.
Ieškovas UAB „Dzūkijos miškas“ dublike, palaikydamas savo reikalavimus, papildomai nurodė, kad 2012-12-21 eismo įvykis, kurio metu apgadinti ieškovo miškovežis bei priekaba, galėtų būti traktuojamas kaip nedraudžiamasis pagal Transporto priemonių draudimo taisyklių 8.1.5 punktą, jei transporto priemonė ir (ar) ja tempiama priekaba yra techniškai netvarkinga, t. y. ją draudžia naudoti Lietuvos Respublikos teisės aktai, bei egzistuoja priežastinis ryšys tarp įvykio ir transporto priemonės techninės būklės. Tačiau nė viena iš šių sąlygų neegzistuoja, kadangi, kaip minėta ieškinyje, transporto priemonės buvo techniškai tvarkingos ir jų naudojimas nebuvo draudžiamas Lietuvos Respublikos teisės aktais, ką patvirtina techninės apžiūros rezultatų kortelės. Teisės aktai - Susisiekimo ministerijos viršininko 2008-07-29 įsakymas, priešingai nei teigia atsakovas, nedraudžia suvirinimo būdu remontuoti sukabintuvų ir gražulų apkrovas laikančias detales, nes pagal minėtą įsakymą juos suvirinimo būdu remontuoti draudžiama tik tuomet, jei dėl to gali būti pažeista metalo struktūra, elementų atsparumas, standumas, pasikeisti tvirtinimo ir kitos gamintojo numatytos savybės. Atsakovas, pagal Draudimo įstatymo 96 straipsnio 6 dalį turėdamas pareigą įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo, nėra įvykdęs šios įrodinėjimo prievolės, nes į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad 2012-12-22 eismo įvykis įvyko dėl to, kad ieškovo priekabos remontas buvo atliktas suvirinimo būdu. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad draudimo išmokos suma skaičiuotina pagal eismo įvykio metu apgadintų transporto priemonių remonto darbų vertę be PVM, kadangi ieškovui reikėtų išleisti sumą transporto priemonių remontui, kuri lygi remonto paslaugų vertei su PVM, taigi, skaičiuojant ieškovo nuostolius nėra jokio pagrindo išskaičiuoti iš jų PVM. Šalių susitarimas dėl civilinės atsakomybės už nuostolius (žalą), padarytus dėl skolininko tyčios, negalioja (CK 6.252 str. 1 d.), šalys savo susitarimu negali pakeisti imperatyviųjų teisės normų, nustatančių civilinę atsakomybę, jos formą, dydį (CK 6.252 str. 2 d.). AB „Lietuvos draudimas“ Transporto priemonių draudimo taisyklėse nėra įtvirtintos nuostatos, kad draudėjui netaikoma civilinė atsakomybė nuostolių atlyginimo forma. Taigi jei draudėjas patiria nuostolius dėl to, kad draudikas laiku neįvykdė savo prievolės ir neišmokėjo draudimo išmokos, tokie nuostoliai privalo būti atlyginti.
Atsiliepimas
Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ triplike, palaikydamas savo atsikirtimus, papildomai nurodo, kad transporto priemonių ir priekabų techninės būklės patikrinimas privalomos techninės apžiūros metu bei po apžiūros išduodami dokumentai nėra absoliuti garantija, kad transporto priemonė iki pat kitos privalomos apžiūros išliks techniškai tvarkinga ir jos naudojimas netaps draudžiamas Lietuvos Respublikos teisės aktų. Priešingai nei teigiama dublike, byloje yra pateikti priežastinį ryšį tarp transporto priemonės techninės būklės bei įvykusio eismo įvykio pagrindžiantys įrodymai – 2012-12-21 administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuris yra galiojantis ir nepanaikintas ir kuriame nurodyta, kad ieškovo darbuotojas nesuvaldė automobilio ir apvirto, lūžus priekabos sukabinimo įtaisui. Jokių duomenų, kad kelias buvo slidus ir įvykis galimai įvyko dėl kelio slidžios dangos, protokole nėra. Ieškovo teiginys, kad priekabos sukabinimo įtaisas neišvengiamai sulūžo, dėl sudėtingų eismo sąlygų apvirtus miškovežiui su medvežė priekaba, yra niekuo nepagrįstas ir neatitinka atsakovo į bylą pateiktų specialių žinių turinčių ekspertų išvadų. Ieškovas taip pat neįrodė, kad prieš transporto priemonių techninę apžiūrą buvo atlikti būtent grąžulo suvirinimo darbai, o transporto priemonė pripažinta techniškai tvarkinga jau po suvirinimo.
Byloje paskirtos trys ekspertizės: ekspertizė, papildoma ekspertizė ir pakartotinė ekspertizė.
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 17 d. nutartimi ekspertizę pavesta atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui ir atsakyti į klausimus: 1. Ar medvežės priekabos NARKO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžulą buvo galima remontuoti suvirinimo būdu, atsižvelgiant į gamintojo numatytas savybes (techninius reikalavimus)?; 2. Ar dėl grąžulo suvirinimo buvo pažeista metalo struktūra, elementų atsparumas, standumas, pasikeitė tvirtinimo ir (ar) kitos gamintojo numatytos savybės?; 3. Ar medvežės priekabos NARKO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžulas lūžo prieš įvykstant 2012-12-21 d. eismo įvykiui, kurio metu buvo apgadinta atitinkama priekaba bei UAB „Dzūkijos miškas“ miškovežis, v/n (duomenys neskelbtini), ar grąžulas lūžo atitinkamo eismo įvykio pasekoje?; 4. Ar medvežės priekabos NARKO, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžulo remontas suvirinimo būdu galėjo būti 2012-12-21 eismo įvykio, kurio metu buvo apgadinta atitinkama priekaba bei UAB „Dzūkijos miškas“ miškovežis, v/n (duomenys neskelbtini), priežastimi?; 5. Ar medvežė priekaba NARKO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo techniškai tvarkinga 201212-21 eismo įvykio metu?; 6. Koks buvo grąžulo trūkio ir lūžio mechanizmas (eiga)? (b. l. 80-81, t. 2). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014-06-19 ekspertizės aktas (b. l. 98-106, t. 2).
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartimi paskirta papildoma ekspertizė ir pavesta ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui, ekspertei I. R. ir atsakyti į tokius klausimus: 1. Ar dėl priekabos sukabinimo įtaiso (grąžulo) suvirinimo darbų buvo pažeista metalo struktūra, elementų atsparumas, standumas, pasikeitė tvirtinimo ir/ar kitos gamintojo numatytos savybės?; 2. Ar atlikti priekabos sukabinimo įtaiso (grąžulo) suvirinimo darbai galėjo paspartinti nuovarginio - eksploatacinio įtrūkimo plitimą priekabos sukabinimo įtaise?; 3. Ar priekabos sukabinimo įtaisas (grąžulas) lūžo prieš eismo įvykį ar eismo įvykio pasekoje?; 4. Kokia buvo sukabinimo įtaiso būklė iki eismo įvykio? (įvertinant metalo struktūrą, įtaiso vientisumą, galimus korozijos požymius ir kita); 5. Ar sukabinimo įtaise iki eismo įvykio buvo išorinių, vidinių, vientisumo, atsparumo ar kitokių pažeidimų? Jei taip, nurodyti, kokie jie (b. l. 162-163, t. II). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015-04-16 ekspertizės aktas (b. l. 171-177, t. II).
Pateiktoje ekspertizės išvadoje nurodyta, jog tikėtina, kad prikabinimo įtaiso sija lūžo prieš pat įvykį, kad sijos metalo pakitimai būdingi remonto metu kokybiškai atliktiems suvirinimo darbams. Papildoma plieno plokštelės suvirinimo siūlėje metalo atsparumą ir vientisumą mažinančių defektų ir giluminės korozijos pažeidimų nebuvo.
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartimi byloje paskirta pakartotinė ekspertizė ir ją atlikti pavesta UAB „DEKRA Industrial“ bei atsakyti į tokius klausimus: 1. Ar atlikti priekabos Narko, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukabinimo įtaiso (grąžulo) suvirinimo darbai galėjo paspartinti nuovarginio - eksploatacinio įtrūkimo plitimą priekabos sukabinimo įtaise?; 2. Ar priekabos Narko, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukabinimo įtaiso su pritvirtinta metaline plokštele tvarumas, atsparumas, standumas buvo pakankamas tam, kad sukabinimo įtaisas būtų naudojamas pagal paskirtį (b. l. 215-216, t. 2) ? UAB „DEKRA Industrial“ 2016-02-10 ataskaitoje (b. l. 17-20, t. III) - eksperto išvadoje nurodyta, kad atlikti priekabos Narko, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukabinimo įtaiso (grąžulo) suvirinimo darbai negalėjo paspartinti nuovarginio - eksploatacinio įtrūkimo plitimo priekabos sukabinimo įtaise. Į antrą klausimą ekspertė atsakė, jog sukabinimo įtaiso su pritvirtinta metaline plokštele tvarumas, atsparumas, standumas buvo pakankamas tam, kad sukabinimo įtaisas būtų naudojamas pagal paskirtį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys dalinai tenkintinas.
Nustatyta, kad pagal draudimo sutarties nuostatas šalys susitarė, kad miškovežio draudimo suma yra 360 000 Lt, o medvežės priekabos – 90 000 Lt, transporto priemonės buvo apdraustos, siekiant užtikrinti ieškovo nuostolių, patirtų transporto priemones praradus arba sugadinus, atlyginimą. Ieškovo darbuotojui 2012-12-21 vairuojant apdraustą miškovežį (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kartu su medveže priekaba (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo smarkiai apgadintos apdraustos transporto priemonės. Atsakovas atsisakė ieškovui išmokėti draudimo išmoką, motyvuodamas tuo, kad įvykis pagal Transporto draudimo taisyklių 8.1.5 punktą laikomas nedraudžiamuoju. Draudimo išmoką buvo atsisakyta mokėti, remiantis Alytaus AVPK Varėnos rajono PK pateikta informacija, jog eismo įvykis įvyko dėl techniškai netvarkingos transporto priemonės, lūžus priekabos sukabinimo įtaisui, taip pat atsakovo išvadomis, jog priekabos sukabinimo įtaisas buvo suremontuotas netinkamai - suvirinant. Ieškovo įsitikinimu, atsakovas nepagrįstai atsisakė išmokėti ieškovui priklausančią draudimo išmoką.
Transporto draudimo taisyklių 8.1.5 punkte numatyta, kad įvykis nedraudžiamasis, kai transporto priemonė yra sugadinama ar sunaikinama dėl to, kad ji ir ja tempiama priekaba yra techniškai netvarkinga. Teismas daro išvadą, kad pagal šį punktą įvykį nedraudžiamuoju galima vertinti tuomet, kai draudėjas žinojo, ar turėjo žinoti, jog transporto priemonė yra techniškai netvarkinga, bei tuo atveju, kai transporto priemonės techninis netvarkingumas buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykiu ir atsiradusiais nuostoliais. Tam, kad nustatyti byloje aplinkybę, ar transporto priemonė buvo tvarkinga, t.y. ar priekabos sukabinimo įtaisas buvo techniškai tvarkingas, byloje buvo skiriamos ekspertizės, nes padaryti išvadai, ar sukabinimo įtaisas buvo suremontuotas tinkamai, reikalingos specialios žinios. Nusprendus, kad įvertinti sukabinimo įtaiso remontų darbų tinkamumą gali tik ekspertas, vien tai leidžia daryti išvadą, kad draudėjas nežinojo ir negalėjo žinoti, ar sukabinimo įtaisas suremontuotas tinkamai, t.y. ar jis eksploatuoja techniškai tvarkingą transporto priemonę, nes suvirinimo darbų įvertinimui reikalingos specialios žinios.
Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertų pateiktoje išvada patvirtinta, jog sukabinimo įtaiso remonto metu buvo kokybiškai atlikti suvirinimo darbai. Pateiktoje 2016-02-10 UAB „Dekra industrial“ ekspertizės išvadoje ( b.l.9-17, t. III) nurodyta, kad atlikti priekabos Narko, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukabinimo įtaiso (grąžulo) suvirinimo darbai negalėjo paspartinti nuovarginio - eksploatacinio įtrūkimo plitimo priekabos sukabinimo įtaise. Į antrą klausimą ekspertė atsakė, jog sukabinimo įtaiso su pritvirtinta metaline plokštele tvarumas, atsparumas, standumas buvo pakankamas tam, kad sukabinimo įtaisas būtų naudojamas pagal paskirtį. Tai leidžia daryti išvadą, kad eismo įvykio priežastimi buvo ne sukabinimo įtaiso netvarkingumas, o tai, kad vairuotojas nesuvaldė transporto priemonės. Atsakovo nurodyti argumentai, jog priežastinį ryšį tarp transporto priemonės techninės būklės bei įvykusio eismo įvykio pagrindžia 2012-12-21 administracinio teisės pažeidimo protokolas, atmestini, nes Varėnos Policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patrulio A. B. surašytame protokole nurodyta pa-žeidimo esmė – prieš pradėdamas važiuoti vairuotojas neįsitikino, kad transporto priemonė techniškai tvarkinga, padaryta nesant įrodymų. Ar vairuotojas galėjo nustatyti, prieš pradėdamas važiuoti, transporto priemonės trūkumą, ši aplinkybė nebuvo įrodyta. Išvada, kad tokio trūkumo iš viso nebuvo, daroma remiantis ekspertizės aktu. Administracinių teisės pažeidimų protokole, surašytame dėl įvykio, patrulio nurodyta pažeidimo esmė - yra niekuo nepagrįsta. Be to šis protokolas buvo pripažintas negaliojančiu ir nutarta protokolą siųsti nagrinėjimui organui, įgaliotam nagrinėti pažeidimus. Remiantis Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2014 m. vasario 24 d. išvada administracinėje byloje buvo priimtas 2014-02-24 nutarimas , kuriuo Kelių policijos skyriaus vyresnysis specialistas R. P. nubaudė įspėjimu vairuotoją T. K. už tai, kad jis vairuodamas vilkiką ir priekabą nepasirinko vairavimo greičio, atsižvelgiant į važiavimo sąlygas, reljefą, kad prireikus galėtų sustabdyti, dėl to, stabdydamas apvirto. Tuo buvo nustatyta, kad eismo įvykio priežastimi buvo kelių eismo taisyklių pažeidimas, o ne transporto priemonės techninė būklė.
Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021, patvirtintų 2011-09-28 d. atsakovo, valdybos, 8.1.5 punkte nurodyta, kad nedraudžiamaisiais laikomi įvykiai, jei transporto priemonė sugadinama ar sunaikinama dėl to, kad ji ir ( ar) ja tempiama priekaba yra techniškai netvarkinga, t.y. kai ją naudoti draudžia LR teisės aktai. Šiame punkte nurodyta, kad ši išlyga netaikoma, kai nėra priežastinio ryšio tarp įvykio ir transporto priemonės techninės būklės. Taigi, padarius išvadą, jog nėra priežastinio ryšio tarp įvykio ir sukabinimo įtaiso būklės iki įvykio, įvykis negali būti pripažintas nedraudiminiu. Be to, remiantis aukščiau nurodytu ekspertizės aktu daroma išvada, kad transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga, t.y. sukabinimo įtaiso tvarumas, atsparumas, standumas buvo pakankamas tam, kad sukabinimo įtaisas būtų naudojamas pagal paskirtį. Išvadoje nurodyta, kad sukabinimo įtaiso metalinės plokštelės virintinio mazgo tvirtuminės savybės remiantis kietumo matavimais, atitinka standartinius sijos parametrus. Tai leidžia daryti išvadą, kad tokios būklės transporto priemonės nedraudžia naudoti LR teisės aktai. Atsakovo užsakymu atlikto tyrimo doc. Dr. I. G. ir dr. V. V. išvadoje ( b.l.10-12, t. I) teigiama, kad vizualinio grąžulo vietos tyrimo metu nustatyta, kad metalo trūkis įvyko ne staiga, o palaipsniui iš apačios į viršų, todėl buvo galima, siekiant išvengti eismo įvykio, laiku pakeisti priekabos grąžulą. Tai, kad ši išvada padaryta neatlikus tyrimo, tik vizualiai, leidžia atmesti šią išvadą ir priimti 2016-02-10 ekspertės ataskaitos išvadas. Tyrimo aprašyme nurodyta, kad buvo nustatoma sijos ir privirintos plokštelės cheminė sudėtis, atliekami mechaniniai bandymai, kietumo matavimas, metalografiniai tyrimai. Tai leidžia daryti išvadą, kad 2016-02-10 ataskaita parengta atlikus išsamesnius tyrimus, nei doc. Dr. I. G. ir dr. V. V. teiginiai apie grąžulo lūžius 2013-03-06 akte. Tai, kad ekspertė L. B., dirbanti inžiniere metalotyrininke UAB „Dekra“ , buvo apklausta kaip ekspertė teismo posėdyje pasirašiusi eksperto priesaiką, leidžia vertinti jos išvadas ir atsakymus į klausimus kaip eksperto išvadas byloje.
Atsakovas ginčija ieškovo priskaičiuotą draudimo išmokos sumą, nurodydamas, kad draudimo polisuose nurodytos besąlyginės išskaitos, kuriomis turi būti mažinamos draudimo išmokos. Atsakovas nurodė, kad ieškovui nepateikus duomenų apie atliktus transporto priemonių remontus, bei atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, nuostoliais laikytina paslaugų, reikalingų turtui suremontuoti vertė be PVM, taigi, todėl tuo atveju, jei įvykis būtų pripažintas draudiminiu, draudimo išmoka sudarytų 220 324,47 Lt.
Teismas daro išvadą, kad priteistina suma mažintina besąlygine išskaita ir PVM dydžiu, padarius išvadą, kad įvykis draudiminis. Kasacinės instancijos teismo formuojama teisės taikymo praktika, jog draudėjui pasirinkus gauti draudimo išmoką pinigais, atsakovas sumoka remonto išlaidų sąmatoje nurodytą sumą, iš anksto suderintą su atsakovu, be PVM ir išskaičiavęs draudimo sutartyje numatytą išskaitą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gegužės 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-706/2016 nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas sprendė, jog nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, jog draudimo išmoka dėl vilkiko apgadinimo turėjo būti mažinama PVM dalimi. Teismas nurodė, kad Draudimo sutartyje nėra šalių susitarimo dėl draudimo išmokos mažinimo PVM dydžiu. Kasatorius (atsakovas) teigia, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomas Taisyklių 11.6 punktas ir, ieškovei nepateikus įrodymų, kad vilkikas buvo suremontuotas ir ji sumokėjo PVM, draudimo išmoka turėjo būti sumokėta be PVM. Teisėjų kolegija laikė šį kasatoriaus argumentą teisiškai pagrįstu. Draudimo įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad draudimo taisyklėse privalo būti nurodyta draudimo išmokų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarka ir terminai. Taisyklių 11.6 punkte nustatyta, kad, draudėjui pasirinkus gauti draudimo išmoką pinigais, atsakovas sumoka remonto išlaidų sąmatoje nurodytą sumą, iš anksto suderintą su atsakovu, be PVM ir išskaičiavęs draudimo sutartyje numatytą išskaitą. Kolegija padarė išvadą, kad priešingai nei sprendė apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjamu atveju draudimo išmoka dėl vilkiko apgadinimo šalių susitarimu turėjo būti mažinama PVM suma.
Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 (toliau tekste- Taisyklės) 9.6.1.1.punkte nurodyta, kad nepateikus apmokėjimą patvirtinančių dokumentų, būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos be PVM. Nagrinėjama byla yra analogiška kasacinės instancijos teismo išnagrinėtai bylai, todėl daromos analogiškos išvados dėl PVM ir besąlyginės išskaitos priteisimo.
Ieškovo reikalavimas dėl 6 procentų palūkanų priteisimo tenkintinas, remiantis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi.
Ieškovas prašo priteisti 155 303,25 Lt nuostolių atlyginimo, kuriuos sudaro miškovežio ir medvežės priekabos nuomai turėtos išlaidos per 2013 m. sausio-vasario mėn. Nustatyta, kad autoįvykis įvyko 2012-12-21, kada ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl draudimo išmokos, ieškovas nenurodė, ieškinį šioje dalyje grindė tuo, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką. Kadangi draudimo taisyklėse turėjo būti numatyti terminai, per kuriuos draudikas turi išmokėti draudimo išmoką, tačiau tokie jie nebuvo nustatyti, ši nuostata turėtų būti aiškinama draudiko nenaudai, tačiau teismas daro išvadą, kad išmokėti draudimo išmoką per 10 dienų nuo eismo įvykio, t.y. iki 2013 m. sausio mėn., nuo kada ieškovas skaičiuoja pradėjo skaičiuoti nuostolius dėl transporto nuomos, draudikui pareigos neatsirado, kadangi draudiminio įvykio tyrimui ir žalos apskaičiavimui reikalingas laikas. Teisinio santykio – teisės į draudimo išmoką atsiradimo metu galiojusi Draudimo įstatymo 96 straipsnio 2 dalis numatė, kad draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Draudimo išmoka privalo būti išmokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, pasekmes ir draudimo išmokos dydį. Ieškovui nepateikus įrodymų, kad draudimo išmoka turėjo būti sumokėta 2013 m. sausio-vasario mėn., ieškovo reikalavimas dėl nuostolių, kuriuos jis patyrė nuomodamas transporto priemones, atmestinas. Be to, ieškovo reikalavimas atlyginti nuostolius, kuriuos jis patyrė negalėdamas naudotis sugadinta transporto priemone, sudaro negautas pelnas, nes, nuomodamas automobilius, jo pajamos ir pelnas sumažėjo. Atsakovas nurodė, kad jis neturi atlyginti nuostolių, atsiradusių dėl prastovų, kadangi draudimo sutartyje šalys susitarė, jog tokios išlaidos draudėjui nebus atlyginamos. Kadangi Taisyklių 12.1.5. punktas numato, jog neatlyginami finansiniai nuostoliai, tiesiogiai nesusiję su sugadintos transporto priemonės atkūrimo išlaidų kompensavimu, įskaitant negautas pajamas dėl negalėjimo ja naudotis, todėl daroma išvada, kad atsakovas neturi atlyginti nuostolių, atsiradusių dėl to, kad apgadinta transporto priemone ieškovas negalėjo naudotis 2013 m. sausio-vasario mėn. , ieškinys dalyje dėl 155 303,25 Lt nuostolių atlyginimo atmestinas.
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos byloje sudaro 17,29 Eur, jos priteistinos valstybei iš šalies, kurios nenaudai priimtas sprendimas, t.y. iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį dalinai patenkinti.
Priteisti ieškovui UAB „Dzūkijos miškas“ ( jak 284843250) iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ( jak 110051834) 63 810,38 Eur draudimo išmokos ir 1663 Eur žyminiam mokesčiui turėtų išlaidų atlyginimą, bei 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 63810,38 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2013-04-17 iki teismo sprendimo įvykdymo.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti valstybei iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ( jak 110051834) 17,29 Eur
procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660. Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.