Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. nutarimo, kuriuo R. R. nubaustas pagal ATPK 126 str. 4 d. – 579 (penkių šimtų septyniasdešimt devynių) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams.

Teisėja, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir susipažinusi su administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-237-149/2015,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R. nubaustas už tai, kad jis 2014 m. gruodžio 11 d., 15.28 val., Vilniaus r., Čekoniškių k., vairavo automobilį „Nissan Navara“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,80 promilės neblaivumo laipsnis, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2008-07-16 nutarimo Nr.768 redakcija) 14 punkto reikalavimus, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje.

2015-02-10 Vilniaus apygardos teisme gautas Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės vado atsiliepimas į apeliacinį skundą, kuriuo prašoma R. R. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-01-08 nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo R. R. apeliacinis skundas netenkintinas.

Pagal ATPK 126 str. 4 d. tam, kas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, arba jeigu jis vengė neblaivumo patikrinimo ar vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, taikoma administracinė nuobauda – bauda vairuotojams nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo dvejų iki trejų metų arba administracinis areštas nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

ATPK 30 str. nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato šio kodekso 31 ir 32 straipsniai.

Apylinkės teismas, skirdamas R. R. administracinę nuobaudą, ATPK 30 str. nuostatų nepažeidė.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdami bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavę, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N1‑1396/2007, Nr. N17‑103/2007, Nr. N-146-436/2009, N-62-409/2009 ir kt.).

Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, jog šiuo konkrečiu atveju nėra išimtinių aplinkybių, dėl kurių Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 6 d. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda pažeidėjo R. R. atžvilgiu turėtų būti laikoma neteisinga ir neprotinga. Tai, kad R. R. gailisi dėl padaryto pažeidimo, apylinkės teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), kurią įvertino, charakterizuodamas pažeidėjo asmenybę ir paskirdamas jam ATPK 124 str. 6 d. sankcijos ribose numatytą minimalią nuobaudą.

Pagal formuojamą teismų praktiką darbo pobūdis nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti jam skirti mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1756/2006, Nr. N1-1378/2007, Nr. N1-413/2007, Nr. N444?719/2011, Nr. N261-3042/2011 ir kt.).

Dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių pažymėtina, kad šios aplinkybės neatsirado staiga, jos pažeidėjui buvo žinomos, tačiau nesulaikė jo nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl vien tik simbolinės, pažeidėją tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, kadangi skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N261-3042/2011).

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti ar keisti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą ir R. R. apeliacinio skundo netenkinti.