Telšių apylinkės teismo sprendimas

2019-03-04 · Civilinė byla Nr. e2-72-636/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-03-04
Bylos Nr.
e2-72-636/2019
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-01260-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Silva Gerybienė
Atsakovas
A. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-72-636/2019Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01260-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.5; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 2.6.11.5; 3.1.18.6 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 4 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Silva Gerybienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei A. K.,dalyvaujant atsakovui A. J. ir jo atstovei advokato padėjėjai R. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Saurida“ ieškinį atsakovui A. J. dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė „Saurida“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. J. 10104,04 Eur skolos, 850,94 Eur delspinigių, 78,76 Eur vykdymo išlaidų ir penkių procentų procesines palūkanas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ieškovė sutarties pagrindu atsakovui pardavė naftos produktų už 10104,04 Eur sumą. Kadangi atsakovas šios sumos per keturias kalendorines dienas nuo naftos produktų pateikimo nesumokėjo, todėl ieškovė, remdamasis sutarties 3.4. punktu, paskaičiavo atsakovui ir 1454,98 Eur delspinigių. Atsakovas 2018 m. gegužės 22 d. ieškovei pervedė 604,04 Eur sumą, kurią ieškovė paskirstė pirmiau delspinigiams dengti. Todėl ieškiniu prašo priteisti 850,94 Eur delspinigių.

Atsiliepimas

Atsakovas A. J. atsiliepimu prašė, pirma, ieškinį? dalyje dėl 604,04 Eur skolos ir 850,94 Eur delspinigių priteisimo atmesti. Antra, teismui neatmetus ieškovės ieškinio dalyje dėl delspinigių priteisimo, prašė sumažinti delspinigius iki 0,02 procentu?. Trečia, atmesti ieškovės reikalavimą priteisti 78,76 Eur antstolio vykdymo išlaidu?. Ketvirta, priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas niekada nevengė atsiskaityti su ieškove. 2018 m. gegužės 22 d. sumokėjo 604,04 Eur sumą. Mano, kad 0,3 procentų delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos uz? kiekviena? pradelsta? atsiskaityti diena? yra akivaizdz?iai per dideli, neprotingi ir nesa?z?iningi. Todėl prašo sumaz?inti delspinigius iki 0,02 procentu?. Teigia, kad ies?kovė nepagri?stai atsakovo 604,04 Eur sumoke?tą sumą pirmiausia dengė delspinigių sumą. Be to, ies?kovas neis?ras?e? bei nepateike? atsakovui sa?skaitos uz? delspinigius. Nurodė, kad 2017 metu? z?iema? ies?kovė atsakovui pristate? netinkamos kokybe?s kura?, tai yra vietoj z?ieminio kuro, pristate? vasarini? kura?, todėl atsakovas patyre? tiesioginiu? nuostoliu?. O bu?tent de?l s?ios priez?asties s?alys ir susitare?, kad s?iuo atveju ies?kovė palauks apmoke?jimo uz? naftos produktus bei neskaic?iuos delspinigiu?. Be to, mano, kad reikalavimas priteisti 78,76 Eur patirtas antstolio vykdymo is?laidas yra nepagri?stas, nes ies?kovė ne?ra pateikusi i?rodymu?, kad ji s?ias is?laidas patyre?.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo parei-gos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakan-kamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejo-nių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2008-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Faktinės bylos aplinkybės

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų, nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2016 m. rugse?jo 28 d. pasiras?e? prekiu? pirkimo-pardavimo sutarti? Nr. 265 (toliau – ir sutartis) de?l naftos produktu? pirkimo-pardavimo (Sutarties 1.1. punktas). Ieškovė (Krovinio važtaraščiu KAL Nr. ) 2018 m. balandz?io 20 d. atsakovui pristatė vieną tūkstantį litrų dyzelino bei tą pačią dieną atsakovui išrašė PVM sa?skaitą faktu?rą Nr. 10104,04 Eur sumai (už 1000 litrų). Pagal sutarties 3.4. punkta? atsakovas A. J. uz? naftos produktus ture?jo sumoke?ti per keturias kalendorines dienas nuo naftos produktu? pateikimo dienos. Ieškovė 2018 m. geguz?e?s 30 d. atsakovui surašė pretenziją dėl skolos ir delspinigių sumokėjimo bei prie pretenzijos pridėjo delspinigių apskaičiavimą. Ieškovė, remdamasi CK 6.256 straipsnio 2 dalimi bei sutarties 3.4. ir 3.5. punktais, uz? visa? atsakovo ve?lavimo atsiskaityti laikotarpi? nuo 2018 m. balandz?io 24 d. iki 2018 m. birželio 11 d. paskaic?iavo iš viso 1454,98 Eur delspinigių. Atsakovui 2018 m. geguz?e?s 22 d. sumoke?jus 604,04 Eur sumą, ies?kovė, vadovaudamasi sutarties 3.5. ir 3.6. punktais, pirmiau dengė nesumokėtus delspinigius.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl naftos produktų pristatymo, atsakovas pripažįsta naftos produktus gavęs 2018 m. balandz?io 20 d., tačiau byloje kilo ginčas dėl atsakovo sumokėtų piniginių lėšų paskirstymo, nes ieškovė pirmiau dengė delspinigius, o ne skolą, kaip atsakovas norėjo.

Dėl įmokų paskirstymo tvarkos

CK 6.54 straipsnio norma reglamentuoja įmokų paskirstymą, kai kreditorius jas gauna iš vykdančio prievoles skolininko. Pagal CK 6.54 straipsnio 1 dalį kreditoriaus gautos įmokos paskirstomos pagal šiame straipsnyje nustatytą tvarką, jeigu šalys nesusitarė kitaip, tai yra šalys tarpusavio sutartimi turi teisę susitarti dėl kitokio įmokų, gautų vykdant prievolę, paskirstymo, nei nustatyta minėtoje CK normoje. Tačiau nesant šalių susitarimo dėl įmokų paskirstymo, taikoma CK 6.54 straipsnio 1–4 dalyse nustatyta įmokų paskirstymo tvarka. Šalių sutarta ar įstatymo nustatyta įmokų paskirstymo tvarka vienašališkai negali būti keičiama.

Taigi, pirmiausia kreditoriaus iš skolininko gautos vykdant prievolę įmokos skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu (CK 6.54 straipsnio 1 dalis); antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo termino eiliškumą (CK 6.54 straipsnio 2 dalis); trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti (CK 6.54 straipsnio 3 dalis); ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti (CK 6.54 straipsnio 4 dalis). Pagal aptartą reglamentavimą iš gautų įmokų pagrindinė prievolė dengiama paskiausiai.

Jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymą, negu nustatyta CK 6.54 straipsnio 1–4 dalyse, tai kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką (CK 6.54 straipsnio 5 dalis). Tai reiškia, kad jeigu skolininkas, nesant šalių sutarties, pasiūlo kitokį įmokų paskirstymą ir kreditorius su tuo sutinka, įskaitydamas lėšas pagal skolininko pasiūlytą įmokos paskirstymo eiliškumą, laikoma, kad šalys susitarė dėl kitokio įmokų paskirstymo. Tačiau, nepaisant to, kokį įmokos paskirstymo eiliškumą nurodo skolininkas, kreditorius, jeigu su tuo nesutinka, turi teisę paskirstyti įmokas pagal CK 6.54 straipsnio 1–4 dalyse nurodytą eiliškumą arba, jeigu šalys yra sudariusios susitarimą dėl įmokų paskirstymo, pagal sutartyje aptartą eiliškumą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys sutartimi nustatė tokią įmokų paskirstymo tvarką, kokią numato materialiosios teisės normos, dėl sutarties sąlygų pakeitimo šalys nebuvo susitarusio dėl atsakovo mokamų ieškovei įmokų paskirstymo eiliškumo, atsakovas ieškovei mokėjimo pervedime nurodė PVM sa?skaitos faktu?ros numerį, tai yra RID Nr. 0226691, tačiau turėjo ir galėjo numatyti, kaip bus dengiamos atsakovo sumokėtos įmokos, nes dėl jų paskirstymo buvo susitarę rašytinėje sutartyje bei toje pačioje sąskaitoje faktūroje yra nurodyta, kad neapmokėjus bus skaičiuojami delspinigiai (dėl kurių paskirstymo jau buvo susitarę). Taigi ieškovė gautas iš atsakovo įmokas teisėtai skyrė delspinigiams mokėti.

Atsakovas ir jo atstovė advokato padėjėja neįrodė, kad ieškovė su atsakovu susitarė dėl apmokėjimo kitaip, nei nurodyta sutartyje (CPK 178 straipsnis).

Dėl delspinigių mažinimo

CK 6.73 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė sumažinti netesybas tokiu atveju, jeigu nustatytos netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, tačiau tik tiek, kad netesybos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Tačiau netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos. CK 6.258 straipsnio 3 dalyje taip pat įtvirtinta teismo teisė sumažinti sutartines netesybas, jeigu jos (bauda, delspinigiai) yra neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos.

Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatyme įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

Kai kyla ginčas dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje ir teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Vienas iš esminių įstatyme nustatytų netesybų mažinimo kriterijų – netesybų santykis su nuostoliais. Tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Taigi teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.

Nustatant, ar netesybos, palyginti su nuostoliais, nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, šių sąrašas nebaigtinis. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant netesybų mažinimo klausimą atsižvelgiama į šiuos kriterijus: šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, t. y. ar šalys yra vartotojai, taip pat kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, skolininko elgesį, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, taip pat ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ar sunkių padarinių; netesybų mažinimas gali būti nulemtas siekio įgyvendinti neteisėto praturtėjimo prevenciją arba siekio užtikrinti viešosios tvarkos apsaugą.

Atsižvelgiant į tai, kad ginčo sutartis buvo sudaryta tarp verslo subjektų, atsakovas pirko iš ieškovės naftos produktus, atsakovas yra ūkininkas, kuris pajamas gauna, kai parduoda produkciją, atsakovas neatsiskaito su ieškove mažiau nei vienerius metus, nors ieškovė neįrodinėjo būtent tokių nuostolių dydžio, siekiant nepažeisti sutarties laisvės principo ir savo funkcijos kaip sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, bei į teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, delspinigių dydis mažintinas nuo 0,3 procentų iki 0,2 procentų. Todėl priteistina 365,95 Eur delspinigių suma.

Bylos kontekste pažymėtina ir tai, nors atsakovas atsiliepime nurodo save – vartotoju, tačiau pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 15 punktą nėra pripažintinas vartotoju, nes Sutartis su juo buvo sudaryta kaip su ūkininku ir naftos produktai parduoti jam ne asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti, bet verslo reikmėms.

Dėl procesinių palūkanų

Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitaip. Todėl iš atsakovo ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2018 m. birz?elio 13 d. – iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-3984-636/2018 taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštas atsakovo turtui – paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu, atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl patenkinus ieškinį iš dalies iš atsakovo priteistinas 274,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 80 straipsnio 5 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos ir išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Byloje taikius laikinąsias apsaugos priemones ir ieškovei pateikus nutartį vykdyti antstoliui, ieškovė patyrė 78,76 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad antstolis M. P. 2018 m. birz?elio 15 d. išrašė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą serija Nr. 78,76 sumai, o ieškovė 2018 m. birz?elio 19 d. mokėjimo nurodymu apmokėjo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės procesinis elgesys laikomas tinkamu, nes sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis.). Todėl šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo ieškovės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės restruktu?rizuojamos uz?darosios akcine?s bendrove?s „Saurida“, j. a. k. 266916280, naudai:

– skolą: 10104,04 Eur (des?imt tu?kstanc?iu? vieną s?imtą keturis eurus 4 ct);

– delspinigius: 365,95 Eur (tris šimtus šešiasdešimt penkis eurus 95 ct);

– 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, tai yra 10469,99 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2018 m. birz?elio 13 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

– bylinėjimosi išlaidas: 78,76 Eur (septyniasdešimt aštuonis eurus 76 ct).

Priteisti iš atsakovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) i? valstybe?s biudz?eta? 274,00 Eur (du šimtus septyniasdešimt keturis eurus) z?yminio mokesc?io.

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-3984-636/2018 taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Is?ais?kinti, skolininkui A. J., jog z?ymini? mokesti? (i? valstybe?s biudz?eta?) turi sumoke?ti i? viena? is? pasirinktu? Valstybine?s mokesc?iu? inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansu? ministerijos biudz?eto pajamu? surenkamu?ju? sa?skaitu?. Moke?jimo nurodyme reikia nurodyti i?mokos koda? – 5660, moke?jimo paskirti? – z?yminis mokestis.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Teisėja Silva Gerybienė