Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-06-28 · Byla Nr. Ik-1182-171/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Ik-1182-171/2012Sprendimas · 2012-06-28Regionų apygardos administracinis teismas
  2. TA-602-79-12Nutartis · 2012-09-07Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. ApeliacijaSprendimas · 2013-01-17Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-06-28
Bylos Nr.
Ik-1182-171/2012
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02272-2011-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irena Paulauskienė, Margarita Stambrauskaitė, Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas
S. S.
Atsakovas
Neįgalumo
Trečiasis asmuo
Neįgalumo
Advokatai
Irmantas Tumas
Kategorijos
  • 6.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1182-171/2012Proceso Nr. 3-61-3-02272-2011-0Procesinio sprendimo kategorija 6.7; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Margaritos Stambrauskaitės ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Irmantui Tumui, atsakovės atstovams Stasiui Mateliui ir Laimai Štelbienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių III teritorinis skyrius).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (t. I, b. l. 1), kurį patikslino (t. I, b. l. 5?6), prašydamas:

1) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011-08-23 sprendimą Nr. SS-3019;

2) panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011-10-06 sprendimą Nr. S-540;

3) įpareigoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pakartotinai įvertinti jo darbingumo lygį.

Nurodo, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) 2011-04-12 darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-1447 jo darbingumo lygį įvertino 50 proc. Tarnybos Sprendimų vertinimo skyrius atliko pakartotinį darbingumo lygio vertinimą ir 2011-06-09 surašė darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-1869, kurio pagrindu tą pačią dieną priimtas sprendimas Nr. SS-2218 palikti nustatytą 50 proc. darbingumo lygį. Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Ginčų komisija) 2011-07-26 sprendimu Nr. S-428 įpareigojo Tarnybą priimti naują sprendimą, taigi Tarnyba 2011-08-23, atlikusi pakartotinį darbingumo lygio vertinimą, priėmė sprendimą Nr. SS-3019, kuriuo paliko galioti nustatytą 50 proc. darbingumo lygį.

Pareiškėjas skunde teigia, kad nustačius 50 proc. darbingumo lygį, jis pagal Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 str. 7 d. 2 p. yra laikomas iš dalies darbingu, o toks vertinimas yra nepagrįstas, jam turėjo būti nustatytas didesnis nedarbingumo lygis. Mano, kad jo darbingumo lygis vertintinas ne daugiau kaip 25 proc. ir jis turėtų būti laikomas visiškai nedarbingu.

Nurodo, kad Ginčų komisija, priimdama skundžiamą 2011-10-06 sprendimą, galėjo ir privalėjo pakartotinai įpareigoti Tarnybą pakeisti sprendimą dėl darbingumo lygio, nurodydama pašalinti padarytą pažeidimą vertinant darbingumo lygį.

Teigia, kad vertindamas jo funkcinius, profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos darbingumui ir įsidarbinimo galimybėms, Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, vadovaudamasis Kriterijų aprašo 11–12 punktais, nepagrįstai parinko kriterijų reikšmes ir neteisingai atliko jų vertinimą. Mano, kad Tarnyba turėjo padaryti išvadą, jog jo atžvilgiu egzistuoja nepalankios darbui aplinkybės, nustatytos Kriterijų aprašo 11.1.1. (gali dirbti 3 ir mažiau valandas per dieną ar 2 ir mažiau dienas per savaitę); 12.2.1. (neturi profesinės kvalifikacijos arba negali turimos panaudoti); 12.3.1. (neturi darbo patirties ar darbinių įgūdžių, negali jų panaudoti, ar prarado darbo patirtį, darbinius įgūdžius, nes turi ilgesnę kaip 3 metų darbo pertrauką) ir 12.5.1. (būtinas sudėtingas tiek fizinės, tiek darbinės, tiek informacinės aplinkos pritaikymas). Nurodo, kad taip pat nustatytinos šios vidutinio palankumo darbui aplinkybės: 9.2 (bazinis darbingumas nuo 30 iki 55 procentų) 12.1.2 (vidurinis, profesinis išsilavinimas), ir vienintelė palanki – 12.4.3 – amžius iki 45 metų.

Pareiškėjas daro išvadą, kad dauguma kriterijų darbui yra nepalankūs, todėl Tarnyba, nustatydama jo darbingumo lygį, turėjo taikyti koeficientą 0,7 (Kriterijų aprašo 17 p.), o Ginčų komisija šios klaidos neištaisė.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus. Pažymėjo, kad nebuvo atsižvelgta į ilgą laikotarpį po profesinės kvalifikacijos įgijimo. Profesinės kvalifikacijos pažymėjimas pareiškėjui išduotas formaliai, jis tik kelis mėnesius atliko praktiką, o pagal specialybę niekada nedirbo. Darbo aplinką reikėtų pritaikyti pagal darbo pobūdį ir atsižvelgti ne į fizinę pareiškėjo būklę, o į protinę (t. II t, b. l. 73–77).

Atsiliepimas

Atsakovė Tarnyba su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime (I t., b. l. 34?36) nurodė, kad darbingumo lygis vertinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintu Darbingumo lygio kriterijų aprašu (toliau – Kriterijų aprašas), jo 1-uoju bei 2-uoju priedais bei Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašu (toliau – Tvarkos aprašas). Asmens darbingumo lygis nustatomas vertinant medicininius kriterijus ir atsižvelgiant į funkcinius, profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms.

Nurodo, kad pareiškėjas neginčija medicininių kriterijų įvertinimo pagrįstumo. Paaiškina, kad pareiškėjui bazinis darbingumo lygis buvo nustatytas 50 proc. dydžio, darbo aplinkybės įvertintos kaip vidutinės, dėl to pritaikytas koeficientas 1 ir darbingumo lygis buvo nustatytas 50 proc. dydžio.

Teigia, kad tokie kriterijai, kaip bazinis darbingumas ir amžius, turi konkrečias reikšmes, o likusieji yra vertinamojo pobūdžio ir kiekvienu atveju įvertinami individualiai. Kadangi teisės aktai nenurodo konkrečių rekomendacijų dėl kriterijų reikšmių parinkimo, vertinant atsižvelgiama į asmeniui diagnozuotus susirgimus ir jų sukeltus sveikatos funkcijos sutrikimus, t. y. ligos patologiją, bei vadovaujamasi bendrais principais, kurie pagrįsti medicininių žinių turinčių vertintojų išvadomis.

Teigia, kad atsižvelgiant į pareiškėjui diagnozuotą sveikatos sutrikimą (lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo), turėjusį esminės įtakos jo darbingumo lygiui, buvo vadovautasi medicininiu kriterijumi, kuris įgalioja atsižvelgti ir įvertinti asmens intelekto koeficientą, elgesio sutrikimus, būtinus gydyti elgesio sutrikimus, lydinčią liekamąją somatinę, neurologinę patologiją. Iš dokumentų nustatyta, kad pareiškėjas yra protiškai atsilikęs nuo vaikystės, turi kvalifikacijos pažymėjimu patvirtintą profesinę kvalifikaciją, bet dirbti, anot jo paties, nesugebėjo. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, pareiškėjo reikalavimas darbo aplinkybes vertinti nepalankiomis, neturi jokio pagrindo. Valandų per dieną ar dienų per savaitę skaičius, kurias pareiškėjas gali dirbti, įvertintas kaip vidutinio palankumo aplinkybė, nes, atsižvelgus į tai, kad S. S. įgijo profesinę kvalifikaciją, pilnai atliko gamybinę praktiką, bei į tai, kad praktinis darbas buvo įvertintas patenkinamu balu, nesudaro prielaidų dar labiau mažinti valandų, kurias asmuo gali dirbti skaičiaus. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui yra diagnozuotas psichikos sveikatos sutrikimas ir epilepsija, konstatuotina, jog jo atžvilgiu būtinas vidutinis darbinės aplinkos pritaikymas, kuris suprantamas kaip nesudėtingi judėjimo, regos, klausos ar kompleksinę negalią kompensuojantys gaminiai ir įrengimai, reikalingi vidutinio sunkumo negalios asmenims ir kurių bazinis darbingumo lygis yra 30–55 proc. Pareiškėjo reikalavimas šį kriterijų vertinti kaip nepalankią aplinkybę, nes, anot jo, būtinas sudėtingas tiek fizinės, tiek darbinės, tiek ir informacinės aplinkos pritaikymas, neturi jokio pagrindo, skunde nėra pagrįstas, nėra nurodyti ir būtent kaip ta aplinka turi būti pritaikyta.

Teigia, kad tokie kriterijai, kaip profesinė kvalifikacija ir darbo patirtis bei darbiniai įgūdžiai buvo įvertinti kaip nepalankios aplinkybės, kadangi buvo išimtinai atsižvelgta į pareiškėjo interesus, vadovautasi principu, jog visos abejonės sprendžiamos pareiškėjo naudai. Aplinkybės, ar pareiškėjas gali panaudoti profesinę kvalifikaciją, ar ne, ar gali dirbti kitos kvalifikacijos darbus, ar ne, ar gali įgyti darbo patirtį, ar ne, yra vertinamojo pobūdžio ir, esant abejonėms, pareiškėjo naudai buvo nurodytos nepalankiomis. Išsilavinimo kriterijus buvo nurodytas kaip nepalankus, nes pareiškėjas pateikė Kėdainių specialiosios internatinės mokyklos išduotą pažymėjimą, liudijantį pagrindinį išsilavinimą.

Pažymi, kad pareiškėjas ignoruoja Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 str. 2 d. 6 p. nustatytą jo pareigą pagrįsti savo reikalavimą ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus, o apsiriboja tik bylos aplinkybių išvardijimu ir nepateikia jokių faktinių duomenų, leidžiančių suabejoti priimtų sprendimų pagrįstumu.

Teismo posėdyje atsakovės atstovai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti. Akcentavo tai, kad sudėtingas darbinės aplinkos pritaikymas reikalingas tik ypač sunkią negalią turintiems žmonėms (t. II, b. l. 73–77).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnybos Šiaulių III teritorinis skyrius atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (II t., b. l. ).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad 2011-04-07 S. S. išduotas siuntimas Nr. 666 į Tarnybą darbingumo lygiui nustatyti (t. I, b. l. 101–104). Siuntime nurodoma pagrindinė diagnozė – lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimu, reikalaujančiu korekcijos ir gydymo (TLK-10 kodas F70.1, funkcijos sutrikimas – vidutinis). Siuntime nurodytos gretutinės diagnozės pagal TLK-10: I51.4, I47.1, H66.1, H74.1, H90.3, H 93.9, Q04.6, G40.9.

Pareiškėjas 2011-04-12 Tarnybai pateikė prašymą dėl darbingumo lygio nustatymo (t. I, b. l. 106). Tarnybos Šiaulių III teritorinis skyrius 2011-04-12 surašė darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-1447 (t. I, b. l. 86–91), kuriame pareiškėjo darbingumo lygį įvertino 50 proc. Pareiškėjas, nesutikdamas su nustatytu darbingumo lygiu, 2011-05-02 pateikė skundą dėl sprendimo peržiūrėjimo (t. I, b. l. 82). 2011-06-09 pareiškėjui atliktas pakartotinis darbingumo lygio vertinimas ir surašytas aktas Nr. DL-1869 (t. I, b. l. 74–79), kuriame darbingumas taip pat įvertintas 50 proc. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius 2011-06-09 sprendimu Nr. SS-2218 (t. I, b. l. 71–73) paliko galioti Tarnybos Šiaulių III teritorinio skyriaus 2011-04-12 sprendimą nepakeistą.

Pareiškėjas kreipėsi į Ginčų komisiją, kuri, 2011-07-26 išnagrinėjusi skundą, sprendimu Nr. S-428 (t. I, b. l. 63–69) skundą patenkino iš dalies ir įpareigojo Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrių per 20 dienų po sprendimo gavimo keisti 2011-06-09 sprendimą Nr. SS-2218 ir priimti naują sprendimą. 2011-08-23 atliktas dar vienas pakartotinis pareiškėjo darbingumo lygio vertinimas ir surašytas aktas Nr. DL-1869 (t. I, b. l. 56–61). Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, vykdydamas Ginčų komisijos 2011-07-26 sprendimą, 2011-08-23 sprendimu Nr. SS-3019 (t. I, b. l. 54–55) pakeitė 2011-06-09 sprendimą: dėl diagnozių pagal TLK-10 kodus G40.9 ir Q04.6 bazinis darbingumo lygis įvertintas pagal Kriterijų aprašo I dalies 5.1.2 punktą, o kita sprendimo dalis palikta nepakeista (pareiškėjui nustatytas 50 proc. darbingumo lygis paliktas galioti).

Ginčų komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2011-08-23 sprendimo, 2011-10-06 sprendimu Nr. S-540 (t. I, b. l. 45–51) atmetė pareiškėjo skundą ir paliko tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2011-08-23 sprendimą nepakeistą.

Ginčas byloje kilo dėl to, ar pareiškėjui S. S. pagrįstai buvo nustatytas 50 proc. darbingumo lygis nuo 2011-04-12.

Ginčo dalykas – Tarnybos 2011 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo Nr. SS-3019 ir Ginčų komisijos 2011 m. spalio 6 d. sprendimo Nr. S-540 teisėtumas ir pagrįstumas.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas bei jo pagrindu priimtas socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymas Nr. A1-78/V-179, kuriuo patvirtinti Kriterijų bei Tvarkos aprašai ir šių dokumentų priedai. Nagrinėjamoje byloje taikytina akto redakcija, galiojusi priimant ginčijamus sprendimus, t. y. nuo 2011-07-24 iki 2012-02-01.

Pagal Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 str. 3 d., darbingumo lygis – tai asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus. Pagal minėto straipsnio 6 d. neįgalumas – tai dėl asmens kūno sandaros funkcijų sutrikimo bei nepalankių aplinkos veiksnių sąveikos atsiradęs ilgalaikis sveikatos būklės pablogėjimas, dalyvavimo visuomenės gyvenime ir veiklos galimybių sumažėjimas. Neįgalumo lygis – kompleksiškai įvertinus nustatytas asmens sveikatos būklės, savarankiškumo kasdienėje veikloje ir galimybių ugdytis netekimo mastas (Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 str. 7 d.).

Pažymėtina, kad nagrinėdamas ginčą dėl darbingumo lygio nustatymo, teismas sprendžia tik teisės klausimus. Teismui nesuteikta kompetencija spręsti medicininius ir darbingumo lygio nustatymo (klasifikavimo) klausimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-04-30 nutartis adm. byloje Nr. A146-328/2012). Tarnyba yra viešojo administravimo subjektas, todėl ji privalo vadovautis bendraisiais viešosios teisės principais, įtvirtintais Viešojo administravimo įstatyme. Tarnybos sprendimas turi būti motyvuotas, atitikti objektyvumo ir teisėtumo reikalavimus. Ypač pabrėžtina tai, kad Tarnybai ir Ginčų komisijai suteikta kompetencija spręsti klausimus, reikalaujančius specialių (medicininių) žinių, grindžiamus medicininiais tyrimais ir dokumentų duomenimis, asmeniui, kurio darbingumo lygis nustatinėjamas, neturint atitinkamų žinių ne visada yra aiškūs ir suprantami. Tik žinodamas priimto sprendimo faktinius ir teisinius motyvus pareiškėjas gali realizuoti teisę skųsti priimtą sprendimą, o institucija, nagrinėjanti skundą ikiteismine tvarka, bei teismas – spręsti dėl priimto sprendimo pagrįstumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimas adm. byloje Nr. A756-2122/2010, 2010 m. gruodžio 2 d. nutartis adm. byloje Nr. A502-1456/2010, 2012-04-30 nutartis adm. byloje Nr. A146-328/2012).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju, vadovaujantis Kriterijų apraše ir Tvarkos apraše nustatytu teisiniu reguliavimu, reikalinga patikrinti, ar skundžiamu administraciniu aktu įformintas pareiškėjo darbingumo lygio vertinimas (Tarnybos 2011-08-23 sprendimas) bei ginčo ikiteisminėje institucijoje nagrinėjimas buvo atlikti ir sprendimai priimti laikantis pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, ar buvo atsižvelgta į pareiškėjo prašymuose ir skunduose nurodytas aplinkybes, ar sprendimai priimti pagal kompetenciją, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d.).

Pagal Tvarkos aprašo 2 punktą, darbingumo lygį nustato Tarnyba. Tarnyba atlieka pakartotinį darbingumo vertinimą, vykdydama Ginčų komisijos sprendimą (Tvarkos aprašo 35.4). Pagal Tvarkos aprašo 41 punktą, jeigu asmuo nesutinka su Tarnybos direktoriaus sprendimu dėl pakartotinio darbingumo lygio vertinimo, šis sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo dokumentų, nurodytų 17 punkte, įteikimo ar išsiuntimo asmeniui dienos gali būti skundžiamas Ginčų komisijai, kuri ginčus dėl Tarnybos priimtų sprendimų nagrinėja ir sprendimus priima socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. Ginčų komisijos sprendimas dėl darbingumo lygio gali būti skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka (Tvarkos aprašo 42 punktas).

Pažymėtina, kad Ginčų komisija 2011-07-26 sprendimu Nr. S-428 (t. I, b. l. 63–69) įpareigojo Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrių per 20 dienų po sprendimo gavimo pakeisti 2011-06-09 sprendimą Nr. SS-2218 ir priimti naują sprendimą, t. y. vertinant bazinį darbingumą dėl diagnozių G40.9 ir Q04.6 taikyti Kriterijų aprašo 1 priedo I dalies 5.1.2 punktą. Dėl funkcinių, profesinių ir kitų kriterijų Ginčų komisijos sprendime pažymima, jog Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2011-06-09 sprendime Kriterijų aprašo nuostatos pritaikytos tinkamai ir funkciniai, profesiniai ir kiti kriterijai nustatyti tinkamai.

Tarnybos sprendimų kontrolės skyrius, vykdydamas Ginčų komisijos sprendimą, 2011-08-23 atliko pakartotinį pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą ir surašė aktą Nr. DL-1869 (t. I, b. l. 56–61), kuriame diagnozes pagal TLK-10 kodus G40.9 ir Q40.6 įvertino pagal Kriterijų aprašo I dalies 5.1.2 punktą, o kitą 2011-06-09 sprendimo dalį paliko nepakeistą, t. y. paliktas galioti nustatytas 50 proc. darbingumo lygis.

Pagal Kriterijų aprašo 3 punktą, asmens darbingumo lygis nustatomas, vertinant šiuos kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą, funkcinius, profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms. Pagal Kriterijų aprašo 4 p. medicininiai kriterijai, t. y. bazinis darbingumas, vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę bei į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas ar traumas ir su tuo susijusius funkcinius sutrikimus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjui nustatytas 50 proc. bazinis darbingumas, pagrindinę diagnozę (TLK-10 kodas F70.1) įvertinus 50 proc. pagal Kriterijų aprašo 1 priedo II dalies 25.3 punktą, kuris taikomas, kai nustatoma diagnozė F70, intelekto koeficientas – 50–69 su elgesio sutrikimu, atsižvelgiant į būtinus gydyti elgesio sutrikimus, lydinčią liekamąją somatinę, neurologinę patologiją (galimos reikšmės 70–45 proc.). Pareiškėjui diagnozuotos ligos pagal TLK-10 H93.3 ir H93.9 įvertintos pagal Kriterijų aprašo 1 priedo IV dalies 32.1.3 punktą: klausos pablogėjimas 50–69 dB (galimos reikšmės 70–60 proc., nustatyta – 65 proc.).

Ligos pagal TLK-10 kodą Q04.6 ir G40.9, vykdant Ginčų komisijos 2011-07-26 sprendimą, įvertintos pagal Kriterijų aprašo 1 priedo I dalies 5.1.2 punktą (autonominės (vegetacinės) sistemos sutrikimai: vidutinio sunkumo, pasireiškiantys pavieniais nualpimo ar nukritimo priepuoliais, galimos reikšmės 80–70 proc., nustatyta 80 proc.).

Pagal Kriterijų aprašo 4 punktą, medicininiai kriterijai, t. y. bazinis darbingumas, vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę bei į visas jo darbingumą įtakojančias ligas ar traumas ir su tuo susijusius funkcinius sutrikimus.

Nagrinėjamu atveju dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo (TLK-10 F70.1) bazinio darbingumo procentai (50 proc.) padauginti iš koeficiento 1 ir gautas bendras bazinio darbingumas 50 proc., kadangi dėl kitų ligų nustatyti bazinio darbingumo procentai nebuvo mažesni nei 50–55 (Kriterijų aprašo 5–6 punktai).

Iš pareiškėjo skundo matyti, kad jis neginčija medicininių kriterijų įvertinimo pagrįstumo, tačiau nesutinka su funkcinių, profesinių ir kitų kriterijų, turinčių įtakos darbingumui ir įsidarbinimo galimybėms, vertinimu, mano, kad buvo nepagrįstai parinktos kriterijų reikšmės. Pažymėtina, kad pareiškėjui 2011-04-07 išduotame siuntime Nr. 666 (t. I, b. l. 101–104) nurodoma pagrindinė diagnozė – lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimu, reikalaujančiu korekcijos ir gydymo (TLK-10 kodas F70.1, funkcijos sutrikimas – vidutinis), buvo patvirtinta ir atlikus teismo paskirtą teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę (2012-04-25 aktas Nr. 87TPK-49/2012 (t. II, b. l. 61–63). Taigi pareiškėjas neginčija 2011-08-23 Tarnybos sprendimo dalies, kuria, vykdant Ginčų komisijos 2011-07-26 sprendimą, diagnozės pagal TLK-10 kodus G40.9 ir Q04.6 įvertintos pagal Kriterijų aprašo I dalies 5.1.2 punktą. Iš Ginčų komisijos 2011-10-06 sprendimo matyti, kad ji, patikrinusi bazinio darbingumo lygio vertinimą 2011-08-23 Tarnybos sprendime, pagrįstai pažeidimų nenustatė.

Teismas, įvertinęs ginčijamus sprendimus dalyse dėl bazinio darbingumo lygio vertinimo, daro išvadą, kad jis atliktas laikantis Kriterijų apraše ir Tvarkos apraše nustatyto teisinio reguliavimo, sprendimai priimti laikantis teisės aktuose nustatytų taisyklių ir procedūrų (vykdant Ginčų komisijos sprendimą, atliktas pakartotinis darbingumo lygio vertinimas, surašytas aktas, priimtas sprendimas bazinį darbingumo lygį įvertinti laikantis Kriterijų aprašo), vertinant diagnozes pagal Kriterijų aprašą, remtasi medicininiais dokumentais (atliktų tyrimų rezultatais), taigi sprendimai šioje dalyje pagrįsti objektyviais duomenimis, teismas neatitikimų tarp nustatytų diagnozių ir jų vertinimo pagal atitinkamus Kriterijų aprašo punktus taip pat nenustatė.

Kaip minėta, pareiškėjas kelia ginčą dėl funkcinių, profesinių ir kitų kriterijų, turinčių įtakos darbingumui ir įsidarbinimo galimybėms, vertinimu, t. y., mano, kad neteisingai įvertintas valandų, kurias jis gali dirbti, skaičius bei fizinės ir informacinės aplinkos pritaikymas.

Funkciniai, profesiniai ir kiti kriterijai, turintys įtakos asmens darbingumui bei įsidarbinimo galimybėms, nustatomi pagal Kriterijų aprašo 2 priede nustatytas taisykles.

Kaip minėta, pareiškėjui nustatytas 50 proc. bazinis darbingumas, o tai, vadovaujantis Kriterijų aprašo 2 priedo 1 punktu, vertintina kaip vidutinio palankumo aplinkybė (kai bazinis darbingumas 0–25 proc. – nepalanki aplinkybė; 20–55 proc. – vidutinio palankumo aplinkybė; 60–100 proc. – palanki aplinkybė).

Iš byloje esančio Kėdainių specialiosios internatinės mokyklos 2002-05-24 pažymėjimo (t. I, b. l. 159) ir Kėdainių profesinio rengimo centro 2004-06-29 kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 160) matyti, kad pareiškėjas yra įgijęs pagrindinį išsilavinimą, 2004 m. baigė apdailininko mokymo programą. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo išsilavinimas pagrįstai įvertintas kaip nepalanki aplinkybė (pagal Kriterijų aprašo 2 priedo nuostatas, pradinis, pagrindinis išsilavinimas – nepalanki aplinkybė; vidurinis, profesinis – vidutinio palankumo aplinkybė; aukštasis ar aukštesnysis – palanki aplinkybė). Atsižvelgusi į pareiškėjo paaiškinimą, kad jis įgytos profesinės kvalifikacijos pritaikyti negali, neturi darbo patirties ir darbinių įgūdžių, vadovaujantis Kriterijų aprašo 12.2.1. ir 14 punktais, pagrįstai pareiškėjo profesinė kvalifikacija įvertinta kaip nepalanki aplinkybė. Pareiškėjas yra gimęs 1983-05-10, taigi jo amžius yra iki 45 metų, o tai pagal Kriterijų aprašo 12.4.3 ir 15 punktus laikytina palankia aplinkybe.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad S. S., kuriam diagnozuotas psichikos sveikatos sutrikimas ir epilepsija, įgijo profesinę kvalifikaciją, visiškai atliko gamybinę praktiką ir praktinis darbas buvo įvertintas patenkinamu balu (t. I, b. l. 160), daro išvadą, kad vertinant valandų per dieną, kurias pareiškėjas gali dirbti, skaičių bei fizinės ir informacinės aplinkos pritaikymą pagrįstai nurodyta, kad jis gali dirbti 4–5 val. per dieną ar 3–4 dienas per savaitę, tačiau jam būtinas vidutinis darbinės aplinkos pritaikymas (nesudėtingi negalią kompensuojantys gaminiai ir įrengimai, reikalingi vidutinio sunkumo negalios asmenims ir kurių bazinis darbingumo lygis yra 30–55 proc.) ir šios aplinkybės pagrįstai įvertintos kaip vidutinio palankumo.

Pagal Kriterijų aprašo 17–19 punktus, vertinant asmens darbingumo lygį, darbui nepalankių aplinkybių yra dauguma, jo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficiento 0,7, jei dauguma aplinkybių yra vidutinės, dauginama iš koeficiento 1 ir esant palankioms aplinkybėms – iš koeficiento 1,3.

Tuo atveju, kai, vertinant asmens darbingumo lygį, palankių, vidutinio palankumo ir nepalankių darbui aplinkybių nustatoma po lygiai, prioritetiniu kriterijumi laikomas asmens bazinis darbingumas (Kriterijų aprašo 20 punktas). Kadangi, kaip buvo konstatuota, pareiškėjui nustatytas 50 proc. dydžio bazinis darbingumo lygis, jo darbo aplinkybės įvertintos kaip vidutinės, dėl to pagrįstai pritaikytas koeficientas 1 ir nustatytas 50 proc. dydžio darbingumo lygis.

Iš ginčijamo 2011-08-23 Tarnybos sprendimo (t. I, b. l. 7–8) bei tos pačios datos darbingumo lygio vertinimo akto (t. I, b. l. 56–61) matyti, kad funkcinių, profesinių ir kitų kriterijų, turinčių įtakos asmens darbingumui bei įsidarbinimo galimybėms vertinimas paliktas toks pat, koks buvo atliktas 2011-06-09 Tarnybos sprendime, kadangi, Ginčų komisija 2011-07-26 sprendime Nr. S-428 (t. I, b. l. 12–18) konstatavo, jog jis atliktas teisingai.

Teismas, patikrinęs funkcinių, profesinių ir kitų kriterijų, turinčių įtakos asmens darbingumui bei įsidarbinimo galimybėms vertinimą, daro išvadą, kad jis atliktas laikantis Kriterijų apraše ir Tvarkos apraše nustatyto teisinio reguliavimo, aplinkybių, dėl kurių valandų, kurias pareiškėjas gali dirbti, skaičių bei fizinės ir informacinės aplinkos pritaikymą reikėtų laikyti nepalankiomis darbui aplinkybėmis, teismas nenustatė.

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/2011). Taigi pareiškėjui nesutinkant su tuo, kaip atsakovė vertino Kriterijų apraše apibrėžtus funkcinius, profesinius ir kitus kriterijus, pagal kuriuos nustatomas darbingumo lygis, turėjo pareikti aiškius ir objektyvius tai paneigiančius įrodymus, tačiau pareiškėjas skunde dėsto tik abstrakčias abejones dėl atlikto įvertinimo.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvada, kad Tarnybos sprendimų kontrolės skyrius, vykdydamas Ginčų komisijos 2011-07-26 sprendimą Nr. S-428, pagrįstai pakeitė tik 2011-06-09 Tarnybos sprendimo dalį dėl diagnozių G40.9 ir Q04.6 pritaikydamas Kriterijų aprašo 1 priedo I dalies 5.1.2 punktą, o sprendimo dalį dėl funkcinių, profesinių ir kitų kriterijų pagrįstai paliko nepakeistą.

Darytina išvada, kad ginčijami Tarnybos 2011-08-23 sprendimas Nr. SS-3019 ir Ginčų komisijos 2011-10-06 sprendimas Nr. S-540 yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą

Teisėjai Irena PaulauskienėMargarita StambrauskaitėLiudmila Zaborovska