- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-01-17
- Bylos Nr.
- A-502-253-13
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02272-2011-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Laimutis Alechnavičius
- Pareiškėjas
- S. S.
- Atsakovas
- Neįgalumo
- Trečiasis asmuo
- Neįgalumo
- Kategorijos
- 6.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Šiaulių III teritoriniam skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas S. S. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir NDNT) Sprendimų kontrolės skyriaus 2011 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą Nr. SS-3019 ir Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Komisija) 2011 m. spalio 6 d. sprendimą Nr. S-540, ir įpareigoti NDNT pakartotinai įvertinti jo darbingumo lygį.
Skunde (t. I, b. l. 5-6) pareiškėjas paaiškino, kad nustačius 50 proc. darbingumo lygį, jis pagal Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 20 straipsnio 7 dalies 2 punktą yra laikomas iš dalies darbingu, o toks vertinimas yra nepagrįstas. Šiuo atveju turėjo būti nustatytas ne daugiau kaip 25 proc. darbingumo lygis, kas sudarytų pagrindą laikyti S. S. visiškai nedarbingu. Vertindamas jo funkcinius, profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos darbingumui ir įsidarbinimo galimybėms, NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo (toliau – ir Kriterijų aprašas) 11 ir 12 punktu, nepagrįstai parinko kriterijų reikšmes ir neteisingai atliko jų vertinimą. Atsakovas turėjo padaryti išvadą, jog pareiškėjo atžvilgiu egzistuoja nepalankios darbui aplinkybės, numatytos Kriterijų aprašo 11.1.1 (gali dirbti 3 ir mažiau valandas per dieną ar 2 ir mažiau dienas per savaitę); 12.2.1 (neturi profesinės kvalifikacijos arba negali turimos panaudoti); 12.3.1 (neturi darbo patirties ar darbinių įgūdžių, negali jų panaudoti, ar prarado darbo patirtį, darbinius įgūdžius, nes turi ilgesnę kaip 3 metų darbo pertrauką) ir 12.5.1 (būtinas sudėtingas tiek fizinės, tiek darbinės, tiek informacinės aplinkos pritaikymas) punkte. Taip pat turėjo būti nustatytos šios vidutinio palankumo darbui aplinkybės: 9.2 (bazinis darbingumas nuo 30 iki 55 procentų) ir 12.1.2 (vidurinis, profesinis išsilavinimas) punktas, bei viena palanki – 12.4.3 (amžius iki 45 metų) punktas – aplinkybė. Kadangi darbui nepalankių aplinkybių yra dauguma ir nustatomos nepalankios darbui aplinkybės, pareiškėjo bazinio darbingumo procentai privalėjo būti dauginamai iš koeficiento 0,7 (Kriterijų aprašo 17 p.).
Šalies argumentai
Atsakovas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime (t. I, b. l. 34-36) paaiškino, kad pareiškėjas neginčija medicininių kriterijų įvertinimo. Pareiškėjui nustatytas 50 proc. bazinis darbingumo lygis, o darbo aplinkybės įvertintos kaip vidutinės, todėl buvo pritaikytas koeficientas 1. Atsakovo teigimu, tokie kriterijai, kaip bazinis darbingumas ir amžius, turi konkrečias reikšmes, o likusieji yra vertinamojo pobūdžio ir kiekvienu atveju įvertinami individualiai. Kadangi teisės aktai nenurodo konkrečių rekomendacijų dėl kriterijų reikšmių parinkimo, vertinant atsižvelgiama į asmeniui diagnozuotus susirgimus ir jų sukeltus sveikatos funkcijos sutrikimus, t. y. ligos patologiją, bei vadovaujamasi bendrais principais, kurie pagrįsti medicininių žinių turinčių vertintojų išvadomis. Atsižvelgiant į pareiškėjui diagnozuotą sveikatos sutrikimą (lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo), turėjusį esminės įtakos jo darbingumo lygiui, buvo vadovautasi medicininiu kriterijumi, kuris įpareigoja įvertinti asmens intelekto koeficientą, elgesio sutrikimus, būtinus gydyti elgesio sutrikimus, lydinčią liekamąją somatinę, neurologinę patologiją. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas yra protiškai atsilikęs nuo vaikystės, turi kvalifikacijos pažymėjimu patvirtintą profesinę kvalifikaciją, bet dirbti, anot jo paties, nesugebėjo. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms pareiškėjo reikalavimas darbo aplinkybes vertinti nepalankiomis neturi jokio pagrindo. Valandų per dieną ar dienų per savaitę skaičius, kurias pareiškėjas gali dirbti, įvertintas kaip vidutinio palankumo aplinkybė, nes atsižvelgus į tai, kad S. S. įgijo profesinę kvalifikaciją, pilnai atliko gamybinę praktiką bei į tai, kad praktinis darbas buvo įvertintas patenkinamu balu, nesudaro prielaidų dar labiau mažinti valandų, kurias asmuo gali dirbti, skaičiaus. Kadangi pareiškėjui yra diagnozuotas psichikos sveikatos sutrikimas ir epilepsija, jam būtinas vidutinis darbinės aplinkos pritaikymas, kuris suprantamas kaip nesudėtingi judėjimo, regos, klausos ar kompleksinę negalią kompensuojantys gaminiai ir įrengimai, reikalingi vidutinio sunkumo negalios asmenims, ir kurių bazinis darbingumo lygis yra 30–55 proc. Pareiškėjo reikalavimas šį kriterijų vertinti kaip nepalankią aplinkybę, nes, anot jo, būtinas sudėtingas tiek fizinės, tiek darbinės, tiek ir informacinės aplinkos pritaikymas, neturi jokio pagrindo, skunde nėra pagrįstas, konkrečiai nenurodyta, kaip ta aplinka turi būti pritaikyta. Tokie kriterijai, kaip profesinė kvalifikacija ir darbo patirtis bei darbiniai įgūdžiai, įvertinti kaip nepalankios aplinkybės, kadangi buvo išimtinai atsižvelgta į pareiškėjo interesus, vadovautasi principu, jog visos abejonės sprendžiamos pareiškėjo naudai. Išsilavinimo kriterijus buvo nurodytas kaip nepalankus, nes pareiškėjas pateikė (duomenys neskelbtini) mokyklos išduotą pažymėjimą, liudijantį pagrindinį išsilavinimą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 28 d. sprendimu pareiškėjo S. S. skundą atmetė kaip nepagrįstą (t. II, b. l.79-85).
Teismas nurodė, kad pareiškėjas neginčija medicininių kriterijų įvertinimo pagrįstumo, tačiau nesutinka su funkcinių, profesinių ir kitų kriterijų, turinčių įtakos darbingumui ir įsidarbinimo galimybėms, vertinimu, mano, kad buvo nepagrįstai parinktos kriterijų reikšmės. Pažymėjo, kad pareiškėjui 2011 m. balandžio 7 d. išduotame siuntime Nr. 666 nurodoma pagrindinė diagnozė – lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimu, reikalaujančiu korekcijos ir gydymo (TLK-10 kodas F70.1, funkcijos sutrikimas – vidutinis), buvo patvirtinta ir atlikus teismo paskirtą teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę (2012 m. balandžio 25 d. aktas Nr. 87TPK-49/2012). Taigi pareiškėjas neginčija atsakovo 2011 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo dalies, kuria vykdant Komisijos 2011 m. liepos 26 d. sprendimą diagnozės pagal TLK-10 kodus G40.9 ir Q04.6 įvertintos pagal Kriterijų aprašo I dalies 5.1.2 punktą. Iš Komisijos 2011 m. spalio 6 d. sprendimo matyti, kad ji, patikrinusi bazinio darbingumo lygio vertinimą, pagrįstai nenustatė pažeidimų. Teismas, įvertinęs ginčijamus sprendimus dalyse dėl bazinio darbingumo lygio vertinimo, padarė išvadą, kad jis atliktas laikantis Kriterijų apraše ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintame Darbingumo lygio nustatymo tvarkos apraše (toliau – ir Tvarkos aprašas) nustatyto teisinio reguliavimo, sprendimai priimti laikantis teisės aktuose nustatytų taisyklių ir procedūrų.
Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) mokyklos 2002 m. gegužės 24 d. pažymėjimo ir (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centro 2004 m. birželio 29 d. kvalifikacijos pažymėjimo Nr. 010251 matyti, kad pareiškėjas yra įgijęs pagrindinį išsilavinimą, 2004 m. baigė apdailininko mokymo programą. Todėl pareiškėjo išsilavinimas pagrįstai įvertintas kaip nepalanki aplinkybė. Atsižvelgusi į pareiškėjo paaiškinimą, kad jis įgytos profesinės kvalifikacijos pritaikyti negali, neturi darbo patirties ir darbinių įgūdžių, vadovaujantis Kriterijų aprašo 12.2.1 ir 14 punktais, pagrįstai pareiškėjo profesinė kvalifikacija įvertinta kaip nepalanki aplinkybė. Pareiškėjas yra gimęs 1983 m., taigi jo amžius yra iki 45 metų, o tai pagal Kriterijų aprašo 12.4.3 ir 15 punktus laikytina palankia aplinkybe. Teismas, remdamasis tuo, kad S. S., kuriam diagnozuotas psichikos sveikatos sutrikimas ir epilepsija, įgijo profesinę kvalifikaciją, visiškai atliko gamybinę praktiką ir praktinis darbas buvo įvertintas patenkinamu balu, sprendė, jog vertinant valandų per dieną, kurias pareiškėjas gali dirbti, skaičių bei fizinės ir informacinės aplinkos pritaikymą pagrįstai nurodyta, kad jis gali dirbti 4–5 val. per dieną ar 3–4 dienas per savaitę, tačiau jam būtinas vidutinis darbinės aplinkos pritaikymas (nesudėtingi negalią kompensuojantys gaminiai ir įrengimai, reikalingi vidutinio sunkumo negalios asmenims ir kurių bazinis darbingumo lygis yra 30–55 proc.) ir šios aplinkybės teisingai įvertintos kaip vidutinio palankumo. Tuo atveju, kai vertinant asmens darbingumo lygį, palankių, vidutinio palankumo ir nepalankių darbui aplinkybių nustatoma po lygiai, prioritetiniu kriterijumi laikomas asmens bazinis darbingumas (Kriterijų aprašo 20 punktas). Kadangi, kaip buvo konstatuota, pareiškėjui nustatytas 50 proc. dydžio bazinis darbingumo lygis, jo darbo aplinkybės įvertintos kaip vidutinės, dėl to pagrįstai pritaikytas koeficientas 1 ir nustatytas 50 proc. dydžio darbingumo lygis. Teismas pažymėjo, kad pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Tai reiškia, jog pareiškėjas, nesutinkdamas su tuo, kaip atsakovas vertino Kriterijų apraše apibrėžtus funkcinius, profesinius ir kitus kriterijus, pagal kuriuos nustatomas darbingumo lygis, turėjo pateikti aiškius ir objektyvius tai paneigiančius įrodymus, tačiau skunde iškėlė tik abstrakčias abejones.
III.
Pareiškėjas S. S. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti, bei priteisti atstovavimo išlaidas.
Apeliacinis skundas (t. II, b. l. 97-99) grindžiamas tokiais pačiais motyvais, kuriuos pareiškėjas buvo išdėstęs savo skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymima, kad:
Teismas, remdamasis teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma, privalėjo atsakyti į tuos klausimus, į kuriuos neatsakė ekspertai.Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas yra neįgalus nuo vaikystės, niekada nedirbo (neturi darbo patirties) ir dėl sveikatos būklės bei lėtinės ligos eigos negali įsidarbinti.Teismas nevertino fakto, kad pareiškėjas nemoka nei skaityti, nei rašyti, todėl 10 klasių baigimo atestatas neliudija jo turimo išsilavinimo.Pareiškėjas negali dirbti pagal formaliai įgytą dažytojo, tinkuotojo ir plytelių klojėjo kvalifikaciją, nes šių darbų negeba atlikti. Praktikos metu jam buvo skiriama tik griovimo funkcija.Susiklosčiusi padėtis pažeidžia pareiškėjo teisėtus interesus, nes atsižvelgiant į tai, kad jam mokama 270 Lt neįgaliojo pensija, jis neturi teisės į bedarbio pašalpą.
Atsiliepimas
Atsakovas NDNT prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (t. II, b. l. 110).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje vyksta ginčas dėl S. S. pakartotinio darbingumo lygio vertinimo.
Bylos duomenys rodo, kad NDNT Šiaulių III teritorinis skyrius 2011 m. balandžio 12 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-1447 nustatė pareiškėjui 50 procentų darbingumo lygį dvejiems metams, t. y. 2011 m. balandžio 12 d. – 2013 m. balandžio 11 d. laikotarpiui. NDNT Sprendimų kontrolės skyrius 2011 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. SS-2218 paliko NDNT Šiaulių III teritorinio skyriaus sprendimą, įformintą 2011 m. balandžio 12 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-1447, nepakeistą. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo atstovės skundą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, 2011 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. S-428 įpareigojo centrinį administravimo subjektą keisti 2011 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. SS-2218 ir dalyje dėl bazinio darbingumo vertinimo priimti naują sprendimą. Vykdydamas šį nurodymą, NDNT Sprendimų kontrolės skyrius 2011 m. rugpjūčio 23 d. priėmė sprendimą Nr. SS-3019, kuriuo dėl diagnozių pagal TLK-10 kodus G40.9 ir Q40.6 bazinį darbingumo lygį įvertino Kriterijų aprašo I dalies 5.1.2 punktu, kitoje dalyje 2011 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. SS-2218 paliko nepakeistą. Komisija 2011 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. S-540 patvirtino NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2011 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą Nr. SS-3019.
Iš pareiškėjo skundo ir apeliacinio skundo argumentų visumos matyti, jog savo subjektinių teisių pažeidimą S. S. kildina iš netinkamo darbingumo lygio nustatymo kriterijų įvertinimo atliekant darbingumo lygio nustatymą, konkrečiai nesutikdamas su atsakovo parinktomis funkcinių, profesinių ir kitų kriterijų, turinčių įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, reikšmėmis.
Vadovaujantis ginčo teisinių santykių reguliavimu, asmens darbingumo lygis yra nustatomas vertinant Kriterijų aprašo 3 punkte nurodytus trejopo pobūdžio kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą (1 priedas); funkcinius kriterijus (2 priedas) bei profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms (2 priedas). Priimant sprendimą dėl darbingumo lygio pirmiausia pagal Kriterijų aprašą yra vertinami medicininiai kriterijai, t. y. bazinis darbingumas, atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę bei į visas jo darbingumą įtakojančias ligas ar traumas ir su tuo susijusius funkcinius sutrikimus (Kriterijų aprašo 4-6 p.). Kriterijų aprašo 1 priede pateiktas sąrašas ligų, suklasifikuotų pagal atitinkamas žmogaus organizmo funkcijų sistemas į XV dalių, prie kiekvienos ligos nurodant bazinio darbingumo vertę procentais tam tikruose intervaluose. Funkciniai kriterijai vertinami, atsižvelgiant į asmens funkcijų sutrikimus, pagal tai, kiek valandų asmuo gali dirbti per dieną ar dienų per savaitę (Kriterijų aprašo 11 p.). Profesiniams ir kitiems kriterijams, turintiems įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, priskiriama: išsilavinimas, profesinė kvalifikacija, darbo patirtis ir darbiniai įgūdžiai, kuriuos asmuo gali panaudoti darbo vietoje, amžius bei fizinės, darbinės ir informacinės aplinkos pritaikymas (Kriterijų aprašo 12 p.). Kriterijų aprašo 2 priede yra pateikta funkcinių, profesinių ir kitų kriterijų, turinčių įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, palankumo skalė (nepalankios, vidutinio palankumo, palankios aplinkybės). Priklausomai nuo to, kurių aplinkybių yra dauguma, bazinio darbingumo procentai dauginami iš konkretaus koeficiento (Kriterijų aprašo 17-19 p.) ir nustatomas darbingumo lygio procentas.
Teisėjų kolegija, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išanalizavusi neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo bylos dokumentus, nustatė, kad NDNT Šiaulių III teritorinis skyrius 2011 m. balandžio 12 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-1447 ir NDNT Sprendimų kontrolės skyrius 2011 m. birželio 9 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-1869 bei 2011 m. rugpjūčio 23 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-1869 tapačiai vertino S. S. funkcinius, profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms: eil. Nr. 1 bazinį darbingumą, Nr. 2 valandų, kurias asmuo gali dirbti, skaičių, ir Nr. 7 fizinės, darbinės ir informacinės aplinkos pritaikymą pripažino vidutinio palankumo darbui aplinkybėmis; Nr. 3 išsilavinimą, Nr. 4 profesinę kvalifikaciją, ir Nr. 5 darbo patirtį ir darbinius įgūdžius, kuriuos asmuo gali panaudoti darbo vietoje, vertino kaip nepalankias darbui aplinkybes; o Nr. 6 amžių – kaip palankią darbui aplinkybę. Taigi pareiškėjui nustatyta viena palanki darbui aplinkybė, trys vidutinio palankumo darbui aplinkybės ir trys nepalankios darbui aplinkybės.
Apeliacinės instancijos teismas, nekvestionuodamas NDNT išvadų dalyje dėl S. S. interesus atitinkančio profesinių ir kitų kriterijų, turinčių įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, vertinimo kaip nepalankių darbui aplinkybių, t. y. kad pareiškėjo išsilavinimas yra pradinis, pagrindinis, jis neturi profesinės kvalifikacijos arba negali turimos panaudoti, taip pat neturi darbo patirties ar darbinių įgūdžių, negali jų panaudoti <...>, bei vadovaudamasis bylos šalių neginčijamu 2012 m. balandžio 25 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 87 TPK-49/2012, kuriuo patvirtinta pagrindinė diagnozė – lengvas protinis atsilikimas su reikšmingais elgesio sutrikimais, pritaria byloje iškeltoms abejonėms dėl funkcinio kriterijaus įvertinimo (Kriterijų aprašo 10, 11 p.).
Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje apibrėžta, kad darbingumo lygis – asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus. Pagal Įstatymo 20 straipsnio 4 dalį, darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės. Tikrinamu atveju atsižvelgiant į S. S. ligos nulemtus asmens funkcijų sutrikimus (loginio mąstymo stoką, silpną dėmesio koncentraciją, žemą informacijos apdorojimo greitį, blogą atmintį, lėtą orientaciją, suvokimo sunkumus, vizualinės-motorinės koordinacijos problemas, dirglumą ir kt.; t. II, b. l. 62), akivaizdu, jog pareiškėjas nėra realiai pajėgus dirbti 4–5 valandas per dieną ar 3–4 dienas per savaitę, t. y. tiek laiko susikaupęs, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai vykdyti tam tikrą rūšiniais požymiais apibrėžtą darbo funkciją, kas sudaro darbo teisinių santykių esmę. Ši vertinimo klaida suponuoja pagrindą naikinti NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus priimtus sprendimus, įpareigojant atsakovą vadovaujantis Tvarkos aprašo 38–40 punkto nuostatomis iš naujo peržiūrėti NDNT Šiaulių III teritorinio skyriaus sprendimą.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 str. 1 d.), todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikinamas ir byloje priimamas naujas sprendimas.
ABTĮ 45 straipsnio 1 dalis numato, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo S. S. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. sprendimą panaikinti.
Pareiškėjo S. S. skundą tenkinti.
Panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2011 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. SS-2218, 2011 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą Nr. SS-3019 bei Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 m. spalio 6 d. sprendimą Nr. S-540, ir įpareigoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyrių priimti naują sprendimą dėl S. S. skundo, kuriuo ginčijamas NDNT Šiaulių III teritorinio skyriaus 2011 m. balandžio 12 d. darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. DL-1447.
Sprendimas neskundžiamas.