Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Julius Lankelis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (nepilnamečio) R. K., atstovaujamo įstatyminės atstovės (motinos) L. M., prašymą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui nepilnamečio vaiko vardu priimti pratęsimo, suinteresuoti asmenys byloje, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – valstybės įmonė Turto bankas ir biudžetinė įstaiga Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

3. byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo (nepilnamečio) R. K., atstovaujamo motinos L. M., prašymo atnaujinti įstatymų – Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnyje – nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po velionio M. K. mirties, nepilnamečio vaiko vardu priimti (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 4 dalis, 442 straipsnio 13 punktas, 443 straipsnis, 576–578 straipsniai).

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

4. Nustatyta, kad pareiškėja L. M. (buvusi O.), gim. (duomenys neskelbtini), ir M. K., gim. (duomenys neskelbtini) (mirė (duomenys neskelbtini)), yra nepilnamečio R. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicininio mirties liudijimo, surašyto 2022-03-14, matyti, kad nepilnamečio vaiko tėvas M. K. mirė (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022-06-13 išrašo, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, jog M. K. vardu registruota asmeninės nuosavybės teisė į 475/ 1 317 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Vilniaus rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notaro Tomo P. V. pateiktos informacijos duomenimis, Vilniaus rajono savivaldybės 3-ajame notaro biure po palikėjo M. K., mirusio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byla neužvesta. Taip pat, Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022-05-05 nutartimi (civilinė byla Nr. eS2-5091-723/2022) leido pareiškėjai L. M. pagal antstolio sudarytą apyrašą priimti jos (pareiškėjos) nepilnamečio vaiko R. K. vardu palikimą, atsiradusį po vaiko tėvo M. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties. Teismas, iš į bylą pateiktų dokumentų, taip pat teismui prieinamų registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis, 443 straipsnio 1 ir 8 dalys) nustatė, kad M. K. vardu Turto arešto aktų neregistruota, Antstolių informacinėje sistemoje duomenų apie vykdomąsias bylas, kuriose būtų išieškoma iš M. K. turto, nėra, informacinėje teismų sistemoje LITEKO taip pat nėra duomenų apie tai, jog M. K. būtų pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai.

Dėl praleisto įstatymų nustatyto termino (ne)atnaujinimo

5. Pareiškėja L. M. prašė atnaujinti terminą palikimui, likusiam po nepilnamečio vaiko tėvo M. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priimti. Pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo iš esmės grindė tuo, kad pareiškėja neįvertino įstatymo nustatyto termino palikimui priimti ir trijų mėnesių terminą praleido dėl objektyvių priežasčių – netinkamos situacijos vertinimo.

6. CK 5.50 straipsnio nuostata numato, kad tam, jog įpėdinis įgytų palikimą, įpėdinis turi palikimą priimti per 3 (tris) mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1 ir 3 dalys). CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nustatyta, jog M. K. mirė (duomenys neskelbtini), todėl laikytina, jog palikimas, pagal galiojusį teisinį reguliavimą palikėjo mirties momentu, nepilnamečio vaiko vardu turėjo būti priimtas iki 2022-06-12 (CK 1.118 straipsnio 1 dalis). Iš aptartų aplinkybių matyti, kad pareiškėja L. M., atstovaudama savo nepilnametį sūnų, terminą palikimui priimti, nustatytą CK 5.50 straipsnio 3 dalyje, atsiradusį po sūnaus tėvo M. K. mirties, praleido. Pareiškėjos L. M. prašymas teisme gautas 2023-03-09, todėl laikytina, jog pareiškėja, atstovaudama savo nepilnametį sūnų, į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo velionio M. K. palikimui nepilnamečio vaiko vardu priimti praleido kiek daugiau nei 9 (devynis) mėnesius.

7. Visgi, įstatymų leidėjas numatė, jog gali pasitaikyti įvairių gyvenimiškų situacijų, dėl kurių CK 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytas terminas palikimui priimti bus praleistas, todėl įtvirtino CK 5.57 straipsnio 1 dalyje tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teismas, CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą, gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), jog: i) terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų; ii) teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis (pareiškėjas) remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra,) įvertinti, ar jos (priežastys) yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo; iii) teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis (terminas) buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis); iv) vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis (pareiškėjas) buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016-03-30 nutartį 2016-03-30 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-182-421/2016, nutarties 9–10 punktus).

8. Teismas, pasisakydamas dėl nustatytų faktinių aplinkybių atitikties teisiniam reguliavimui atsižvelgia į aplinkybę, jog pareiškėja L. M. į teismą dėl teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo kreipėsi laiku, tačiau neįvertino situacijos, jog gavusi teismo leidimą nedelsiant turėjo kreiptis į notarą. Atsižvelgtina ir į tai, kad velionio M. K. vienas iš įpėdinių – nepilnametis sūnus R. K., kuris dėl savo amžiaus dar negali savarankiškai įgyvendinti civilinių teisių ir pareigų. Viena vertus, pareiškėja aplinkybių, kurios būtų objektyviai sutrukdžiusios priimti velionio M. K. palikimą nepilnamečio vaiko vardu per įstatymų numatytus terminus nenurodė, tokių nenustatė ir teismas. Visgi, CK 1.5 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), jog protingumo principo turinys turi būti atskleidžiamas aktualių faktinių aplinkybių kontekste, t. y. pripažįstama, kad tai, kas yra protinga ir teisinga, turi būti vertinama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į nagrinėjamų teisinių santykių pobūdį, juose galiojančią logiką bei sąžiningos praktikos kriterijus, specifinius elgesio standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-09 nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-7-115-69/2020). Apylinkės teismas, atsižvelgęs į tai, jog palikimo atsiradimo momentu velionio M. K. sūnus buvo nepilnametis, kuris dėl savo amžiaus dar negali laisvai disponuoti civilinės teisėmis ir pareigomis, nėra oponuojančių suinteresuotų asmenų, sprendžia, jog būtų nei protinga, nei teisinga praleisto įstatymų (CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą) termino palikimui priimti neatnaujinti. Teismo įsitikinimu, aptariamos bylos faktinių aplinkybių kontekste, praleistas terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas ir bendrųjų civilinės teisės principų – protingumo ir sąžiningumo – pagrindu (CK 1.5 straipsnio 3 ir 4 dalys, 5.57 straipsnio 1 dalis).

9. Teismas, apibendrinęs tai, kas išdėstyta aukščiau nutartyje, sprendžia, jog pareiškėjos L. M. prašymas tenkintinas ir terminas pareiškėjui R. K., atstovaujamam L. M., priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo M. K. mirties (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 1.117 straipsnio 4 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 578 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 576–578 straipsniais,

nutaria:

tenkinti pareiškėjo (nepilnamečio) R. K., atstovaujamo įstatyminės atstovės (motinos) L. M., pareiškimą.

Atnaujinti pareiškėjui (nepilnamečiui) R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamam įstatyminės atstovės (motinos) L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą 3 (trijų) mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, priimti.

Atnaujinto pareiškėjui R. K., atstovaujamo įstatyminės atstovės (motinos) L. M., 3 (trijų) mėnesių termino priimti palikimą, atsiradusį po M. K. mirties, pradžią skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.