Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko, Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

atsakovo VĮ Registrų centro Kauno filialo ir trečiojo suinteresuoto asmens VĮ Registrų centro atstovei J. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. K. skundą atsakovui VĮ Registrų centro Kauno filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centrui, G. S., N. V., V. M. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Išnagrinėtoje administracinėje byloje buvo nagrinėjama, ar atsakovas 2014 m. rugpjūčio 29 d. turėjo teisę priimti sprendimą dėl daiktinių teisių įregistravimo I. J. vardu, o šioje byloje skundžiami atsakovo veiksmai dėl to, kad jis neišregistravo I. J. daiktinių teisių po to, kai įsiteisėjo teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartis, kuria buvo panaikintas Kaišiadorių rajono 3-iojo notaro biuro notaro A. B. 2014 m. rugpjūčio 26 d. išduotas liudijimas G. S..

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir NTRĮ) 5 straipsnio 2 dalį, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako už duomenų, kaupiamų Nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Vadovaujantis to paties įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas išregistruojamas, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas pasibaigė. NTRĮ 29 straipsnyje numatyta, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma nors viena iš šių aplinkybių: 1) asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti; 2) dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, neatitinka šio įstatymo reikalavimų; 3) dokumento, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, forma neatitinka įstatymų ar sandorio šalių nustatytos formos; 4) dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, yra panaikintas, pripažintas neteisėtu ar kitokiu būdu pripažintas netekusiu galios; 5) nesumokėtas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo nustatytas registravimo mokesčio avansas; 6) prašyme ar Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateiktame dokumente nėra Nekilnojamojo turto registro nuostatuose numatytų duomenų, būtinų nekilnojamajam daiktui bei daiktinių teisių į jį įgijėjams identifikuoti; 7) įstatymai nenumato galimybės prašomas įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus ar juridinius faktus registruoti Nekilnojamojo turto registre; 8) Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikto dokumento duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašytais duomenimis apie tą nekilnojamąjį daiktą; 9) jau yra priimtas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimas atsisakyti (sprendimo priėmimą atidėti) įregistruoti tas pačias daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus tų pačių dokumentų pagrindu. Be to, Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379, 25 punkte numatyta, kad „pateikti prašymą mirusiojo asmens vardu įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir nuosavybės teises į jį gali asmuo, turintis teisę paveldėti mirusiojo turtą“. Todėl, įsiteisėjus Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nutarčiai, atsakovas privalėjo panaikinti ir 2014 m. rugpjūčio 29 d. registraciją, nes panaikinus G. S. išduotą liudijimą ir nesant duomenų, kad ji būtų I. J. įpėdinė, t. y. duomenų, patvirtinančių jos teisę paveldėti po I. J. mirties likusį turtą, išnyko ir pagrindas patenkinti G. S. prašymą ir atlikti teisinę registraciją I. J. vardu. Neteisėti veiksmai negali sukelti teisėtų padarinių. Atsakovo atsisakymas išregistruoti I. J. daiktines teises nesuderinamas su esminiu teisės principu „iš neteisės negali atsirasti teisė“. Atsakovo pozicija paneigia teisėtumą teisiniuose santykiuose, nes ja vadovaudamiesi asmenys, atlikę neteisėtus veiksmus, gali tikėtis teisėtų pasekmių vien dėl to, kad juridinio veiksmo atlikimo metu jo veiksmų neteisėtumas dar nebuvo pripažintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi).

Be to, 2014 m. rugpjūčio 29 d. ginčo nekilnojamųjų daiktų registracija buvo atlikta ir netinkamo dokumento pagrindu, ko taip pat nenagrinėjo teismai administracinėje byloje, užbaigtoje 2017 m. balandžio 11 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu. Notaras A. B. 2014 m. rugpjūčio 26 d. išdavė G. S. ne paveldėjimo teisės liudijimą, o tik liudijimą pažymų rinkimui. Todėl šis liudijimas iš viso negalėjo būti laikomas dokumentu, patvirtinančiu G. S. teisę paveldėti. Pažymėtina, kad 2015 m. sausio 21 d. raštu Nr. 15 notaras patvirtino, jog G. S. paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas ir paveldėjimo teisės byla nepradėta. Šios aplinkybės taip pat nebuvo išnagrinėtos administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, todėl turi būti įvertintos šioje byloje.

Atsakovas su skundu nesutinka, jo atstovė (atstovaujanti ir trečiajam suinteresuotam asmeniui VĮ Registrų centrui) teismo posėdžio metu visiškai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė administracinę bylą nutraukti.

VĮ Registrų centro Kauno filialo nuomone, pareikšti reikalavimai nagrinėjamoje administracinėje byloje neskundžiamu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu jau yra išnagrinėti, todėl ši administracinė byla privalo būti nutraukta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 2 punktu, kadangi yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Kaip matyti tiek šioje byloje, tiek jau išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI-1473-428/2016, A. K. nurodė iš esmės tą patį teisinį pagrindą, dėl ko turėtų būti panaikinama ginčo turto registracija I. J. vardu, t. y.: 1) G. S. nėra priėmusi I. J. palikimo, todėl ji neturėjo teisės kreiptis dėl teisinės registracijos atlikimo; 2) ginčo turto registracija atlikta 2014 m. rugpjūčio 26 d. Kaišiadorių rajono 3-iojo notaro biuro notaro A. B. išduoto liudijimo Nr. 3-2833 pagrindu, kuris yra panaikintas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-336-359/2015 (minėta nutartis įsiteisėjo 2015 m. birželio 3 d.). Išdėstytos faktinės aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina, jog ši administracinė byla turi būti nutraukta, vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 2 punktu.

Pareiškėja 2018 m. balandžio 19 d. patikslintame skunde nurodė, jog šioje administracinėje byloje skundžia atsakovo veiksmus kitu teisiniu pagrindu, t. y., pareiškėjos nuomone, įsiteisėjus Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. 2-336-359/2015, kuria buvo panaikintas 2014 m. rugpjūčio 26 d. Kaišiadorių rajono 3-iojo notaro biuro notaro A. B. išduotas liudijimas Nr. 3-2833, atsakovas neišregistravo I. J. nuosavybės teisių į ginčo turtą. VĮ Registrų centro Kauno filialas kategoriškai nesutinka, jog tai yra naujas teisinis pagrindas reikšti tapačius reikalavimus naujoje byloje, nes tai yra iš esmės tas pats pareiškėjos dėstomas teisinis pagrindas, kuriame ji teigia, jog ginčo turto registracija atlikta 2014 m. rugpjūčio 26 d. Kaišiadorių rajono 3-iojo notaro biuro notaro A. B. išduoto liudijimo Nr. 3-2833 pagrindu.

Ginčo turto nuosavybės teisių registracija yra atlikta I. J. vardu 1992 m. liepos 31 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 1-4661 pagrindu, t. y. 2014 m. rugpjūčio 26 d. Kaišiadorių rajono 3-iojo notaro biuro notaro A. B. išduotas liudijimas Nr. 3-2833 nėra ir niekada nebuvo daiktinių teisių į ginčo turtą įregistravimo pagrindas Nekilnojamojo turto registre. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalis vienareikšmiškai reglamentuoja, jog Nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-336-359/2015, nebuvo panaikintas I. J. nuosavybės teisių į ginčo turtą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre teisinis pagrindas, todėl šios teismo nutarties pagrindu net teoriškai negali būti keičiami Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys. 2016 m. Kauno apygardos administraciniame teisme nagrinėjant administracinę bylą Nr. eI-1473-428/2016, atsakovo atstovė teismo posėdyje jau buvo nurodžiusi, jog jokie duomenys Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-336-359/2015 pagrindu nebus keičiami. Pareiškėja dalyvavo visuose toje byloje vykusiuose teismo posėdžiuose ir šią atsakovo poziciją tikrai žinojo.

Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veikla registruojant nekilnojamuosius daiktus ir daiktines teises į juos yra laikoma viešojo administravimo veikla. Viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektą VĮ Registrų centrą ir jo filialus įpareigoja veikti tik pagal įstatymo jam suteiktus įgaliojimus. Viešojo administravimo subjektas turi tik tas galias, kurios jam konkrečiai suteiktos, plečiamas kompetencijos aiškinimas negalimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-1166/2005, 2012 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A302-233/2012, 2016 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-506-525/2016). VĮ Registrų centro Kauno filialas savo iniciatyva nekeičia Nekilnojamojo turto registro duomenų, t. y. neprašo asmenų pateikti prašymų ir dokumentų dėl daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus įregistravimo ir / ar išregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 straipsniu, teritorinis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, išnagrinėjęs asmens prašymą ir kartu su juo pateiktus dokumentus, arba prašymą patenkina (įrašo duomenis Nekilnojamojo turto registre ir / arba juos išregistruoja), arba gali priimti rašytinius sprendimus dėl sprendimo atidėjimo ar prašymo atmetimo.

Nagrinėjamu atveju nei VĮ Registrų centras, nei VĮ Registrų centro Kauno filialas nebuvo Kaišiadorių rajono apylinkės teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-336-359/2015 šalimis, šios teismo priimtos nutarties nėra gavę, taip pat pareiškėja Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nebuvo pateikusi prašymo minėtos nutarties pagrindu išregistruoti I. J. daiktines teises į ginčo turtą.

Pažymėjo, jog visi VĮ Registrų centro Kauno filialo išdėstyti argumentai patvirtina, jog pareiškėja akivaizdžiai piktnaudžiauja administraciniu procesu, nes inicijuoja naują ginčą, kai jau yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl visiškai to paties ginčo tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu teisiniu pagrindu. Todėl prašė, vadovaujantis ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punktu, skirti pareiškėjai, akivaizdžiai piktnaudžiaujančiai administraciniu procesu, baudą.

Trečiojo suinteresuoto asmens G. S. atstovas advokatas D. P. visiškai palaikė G. S. atsiliepime (1 t., b. l. 33–37) ir atsakovo išdėstytus argumentus ir prašė administracinę bylą nutraukti, be to, vadovaujantis ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punktu, skirti pareiškėjai, akivaizdžiai piktnaudžiaujančiai administraciniu procesu, baudą.

Skundas netenkintinas.

Pareiškėja prašo panaikinti 2014 m. rugpjūčio 29 d. teisinę registraciją I. J. vardu VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre į šiuos daiktus: ¼ dalį pastato – gyvenamasis namas 1AIm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalį pastato – viralinė 211 m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalį pastato – ūkio pastatas 3Ilm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalį pastato – daržinė 4Ilm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalį pastato – tvartas 5Ilm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalį kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 145–150).

Teismas pažymi, kad nors pareiškėja skundo rezoliucinėje dalyje nurodo skundžiamos teisinės registracijos datą 2014 m. rugpjūčio 26 d. (1 t., b. l. 149), tačiau aprašomojoje dalyje nurodoma teisinga data – 2014 m. rugpjūčio 29 d. Taip pat teisinės registracijos dokumentai patvirtina, jog teisinė registracija atlikta 2014 m. rugpjūčio 29 d. (1 t., b. l. 8–11), be to, ir teismo posėdžio metu pareiškėja patvirtino, jog skundžia teisinę registraciją, kuri atlikta 2014 m. rugpjūčio 29 d., todėl teismas laiko, jog skundo rezoliucinėje dalyje įrašant teisinės registracijos datą padaryta aiški rašymo apsirikimo klaida, juolab jog kiti teisinės registracijos veiksmai I. J. vardu nebuvo atlikti, byloje tokių duomenų nėra.

Bylos duomenimis, 2014 m. rugpjūčio 27 d. V. M., atstovaudamas G. S., VĮ Registrų centro Kauno filialui pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių registracijos I. J. vardu į ¼ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo turtas). Kartu su šiuo prašymu buvo pateiktas 1992 m. liepos 31 d. paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 1-4661 (1 t., b. l. 12), Kaišiadorių rajono 3-iojo notaro biuro notaro A. B. išduotas 2014 m. rugpjūčio 26 d. liudijimas Nr. 3-2833 (1 t., b. l. 13) ir 2014 m. liepos 25 d. įgaliojimas Nr. 908, suteikiantis teisę V. M. atstovauti G. S.. Atsakovas, išnagrinėjęs pateiktus dokumentus, 2014 m. rugpjūčio 29 d. priėmė sprendimą įregistruoti I. J. nuosavybės teises į dalį ginčo turto 1992 m. liepos 31 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 1-4661 pagrindu (sprendimas įformintas įrašų padarymu Nekilnojamojo turto registre (1 t., b. l. 8–11).

Pareiškėja, pasinaudodama išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka, VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimą apskundė Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, kuri 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. csprl-291 paliko nepakeistą VĮ Registrų centro Kauno filialo 2014 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą. Teritoriniam registratoriui priimant 2014 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą dėl ginčo turto nuosavybės teisių registracijos, 2014 m. rugpjūčio 26 d. Kaišiadorių rajono 3-iojo notaro biuro notaro A. B. išduotas liudijimas Nr. 3-2833 buvo galiojantis.

2015 m. kovo 2 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-336-359/2015, minėtas liudijimas Nr. 3-2833 buvo panaikintas, o ši teismo nutartis įsiteisėjo 2015 m. birželio 3 d. (1 t., b. l. 14–16).

Pareiškėja 2014 m. rugpjūčio 29 d. teritorinio registratoriaus ir 2014 m. gruodžio 15 d. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimą Nr. csprl-291 apskundė Kauno apygardos administraciniam teismui. Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, 2016 m. vasario 1 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-1473-428/2016, kuriuo patenkino skundą, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs N. V., V. M., G. S. apeliacinį skundą, 2017 m. balandžio 11 d. priėmė neskundžiamą sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-789-143/2017, kuriuo Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimą panaikino ir pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą (prie nagrinėjamos bylos prijungta administracinė byla Nr. eI-1473-428/2016).

Darytina išvada, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu jau yra išnagrinėti nagrinėjamoje byloje iškelti reikalavimai, teismo sprendimas neskundžiamas, įsiteisėjęs ir galiojantis. Remiantis ABTĮ 16 straipsnio 1 dalimi, įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Esant tokioms aplinkybėms, administracinė byla turi būti nutraukta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 2 punktu, kadangi yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Kaip matyti tiek šioje byloje, tiek jau išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI-1473-428/2016, pareiškėja nurodė iš esmės tą patį teisinį pagrindą, dėl ko turėtų būti panaikinama ginčo turto registracija I. J. vardu, t. y.: 1) G. S. nėra priėmusi I. J. palikimo, todėl ji neturėjo teisės kreiptis dėl teisinės registracijos atlikimo; 2) ginčo turto registracija atlikta 2014 m. rugpjūčio 26 d. Kaišiadorių rajono 3-iojo notaro biuro notaro A. B. išduoto liudijimo Nr. 3-2833 pagrindu, kuris yra panaikintas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-336-359/2015 (minėta nutartis įsiteisėjo 2015 m. birželio 3 d.). Tačiau pareiškėja 2018 m. balandžio 19 d. patikslintame skunde nurodė kitą versiją, jog šioje administracinėje byloje skundžia atsakovo veiksmus kitu teisiniu pagrindu, t. y. kai įsiteisėjo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-336-359/2015, kuria buvo panaikintas 2014 m. rugpjūčio 26 d. Kaišiadorių rajono 3-iojo notaro biuro notaro A. B. išduotas liudijimas Nr. 3-2833, atsakovas neišregistravo I. J. nuosavybės teisių į ginčo turtą, pareiškėjos nuomone, atsakovas turėjo savo iniciatyva pakeisti teisinės registracijos įrašą. Teisėjų kolegijos nuomone, nors tai yra iš esmės tas pats pareiškėjos dėstomas teisinis pagrindas, kuriame ji teigia, jog ginčo turto registracija atlikta 2014 m. rugpjūčio 26 d. Kaišiadorių rajono 3-iojo notaro biuro notaro A. B. išduoto liudijimo Nr. 3-2833 pagrindu, tačiau veiksmai, kuriuos turėtų, pareiškėjos nuomone, atlikti pats registratorius, nepateikus registratoriui atskiro prašymo, skiriasi. Iš esmės Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracinę bylą apeliacine tvarka, priėmė 2017 m. balandžio 11 d. sprendimą, kuriuo panaikino Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą ir nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčo įrašo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, turėjo įvertinti byloje susiklosčiusią situaciją tik skundžiamų atsakovo ir Komisijos sprendimu. Teismas visiškai išnagrinėjo įsiteisėjusios Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-336-359/2015, kuria buvo panaikintas 2014 m. rugpjūčio 26 d. Kaišiadorių rajono 3-iojo notaro biuro notaro A. B. išduotas liudijimas Nr. 3-2833, reikšmę atliktai ginčo teisinei registracijai (sprendimui), todėl nagrinėjamoje byloje tos pačios aplinkybės nekvestionuojamos, kaip jau minėta, jos yra išnagrinėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (1 t., b. l. 90–96). Be to, pažymėtina, jog vertindamas atliktos teisinės registracijos teisėtumą pareiškėjos nurodytu aspektu, t. y. 2014 m. rugpjūčio 26 d. Kaišiadorių rajono 3-iojo notaro biuro notaro A. B. išduoto liudijimo Nr. 3-2833 pagrindu, kuris yra panaikintas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-336-359/2015 (minėta nutartis įsiteisėjo 2015 m. birželio 3 d.), teismas padarytų analogišką klaidą, kurią ir nurodė priimdamas 2017 m. balandžio 11 d. sprendimą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas – konstatuodamas, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas ir dėl to neteisingai įvertino laiko požiūriu byloje esančius įrodymus.

Atsižvelgdamas į pareiškėjos motyvą, jog registratorius pats pagal pasikeitusias aplinkybes turi panaikinti teisinę registraciją, atliktą I. J. vardu, teismas pažymi, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo. Jeigu asmuo įgijęs nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą yra miręs, tokiu atveju prašymą mirusiojo asmens vardu pateikti gali asmuo, turintis teisę paveldėti mirusiojo turtą. Prašymą asmuo paduoda pats arba per savo atstovą, turintį įstatymų nustatyta tvarka išduotą įgaliojimą (Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379, 25 punktas). Nagrinėjamuoju atveju 2014 m. rugpjūčio 26 d. notariškai patvirtintas liudijimas Nr. 3-2833 patvirtino, kad A. M. palikimą priėmė I. J., kuri yra mirusi, o jos įpėdinė yra G. S.. 2014 m. liepos 25 d. įgaliojimas Nr. 908 patvirtino, jog I. J. įpėdinė G. S. įgaliojo V. M. atstovauti jos teisėtiems interesams. Minėti dokumentai įrodo, kad 2014 m. rugpjūčio 27 d. teritoriniam registratoriui prašymą dėl nuosavybės teisių įregistravimo į ¼ ginčo turto dalį pateikė asmuo, prašymo padavimo momentu turėjęs visą teisę jį paduoti. Kaišiadorių rajono 3-iojo notaro biuro notaro A. B. išduotas 2014 m. rugpjūčio 26 d. liudijimas Nr. 3-2833 buvo panaikintas tik Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-336-359/2015 (teismo nutartis įsiteisėjo 2015 m. birželio 3 d.).

Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veikla registruojant nekilnojamuosius daiktus ir daiktines teises į juos yra laikoma viešojo administravimo veikla. Viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektą VĮ Registrų centrą ir jo filialus įpareigoja veikti tik pagal įstatymo jiems suteiktus įgaliojimus. Viešojo administravimo subjektas turi tik tas galias, kurios jam konkrečiai suteiktos, plečiamas kompetencijos aiškinimas negalimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-1166/2005, 2012 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-233/2012, 2016 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-506-525/2016).

Teritorinis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisakyti įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą gali tik tuomet, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatomos aplinkybės, nurodytos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje. Teritoriniam registratoriui nagrinėjant prašymą dėl I. J. nuosavybės teisių įregistravimo į ginčo turtą aplinkybių, nurodytų minėtame straipsnyje, nebuvo. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. balandžio 11 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. eA-789-143/2017, spręsdamas Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimo teisėtumo klausimą, yra konstatavęs: „Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčo įrašo (sprendimo) teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, turėjo įvertinti byloje susiklosčiusią situaciją tik skundžiamų atsakovo ir Komisijos sprendimų priėmimo metu, t. y. situaciją, susiklosčiusią 2014 m. gruodžio 15 d. Padarydamas priešingai (t. y. vertindamas situaciją paminėtos Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-03-02 nutarties įsiteisėjimo dieną), teismas atliko jam nebūdingą viešojo administravimo funkciją. Todėl darytina išvada, kad šioje administracinėje byloje teismas peržengė įstatymo (Nekilnojamojo turto registro įstatymo ir ABTĮ) jam suteiktos kompetencijos ribas.“

Remiantis išdėstytu teisiniu reglamentavimu, VĮ Registrų centro Kauno filialas savo iniciatyva nekeičia Nekilnojamojo turto registro duomenų, t. y. neprašo asmenų pateikti prašymų ir dokumentų dėl daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus įregistravimo ir / ar išregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 straipsniu, teritorinis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, išnagrinėjęs asmens prašymą ir kartu su juo pateiktus dokumentus, arba prašymą patenkina (įrašo duomenis Nekilnojamojo turto registre ir / arba juos išregistruoja), arba gali priimti rašytinius sprendimus dėl sprendimo atidėjimo ar prašymo atmetimo.

Šiuo konkrečiu atveju nei VĮ Registrų centras, nei VĮ Registrų centro Kauno filialas nebuvo Kaišiadorių rajono apylinkės teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-336-359/2015 šalimis, šios teismo priimtos nutarties nėra gavę, taip pat pareiškėja Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nebuvo pateikusi prašymo minėtos nutarties pagrindu išregistruoti I. J. daiktines teises į ginčo turtą. Nors Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-336-359/2015, nebuvo panaikintas I. J. nuosavybės teisių į ginčo turtą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre teisinis pagrindas.

Vertinant susidariusią situaciją, darytina išvada, jog pareiškėja pasirinko netinkamą būdą ginti savo pažeistas teises. Pareiškėja nagrinėjamuoju atveju vis dėlto nepasinaudojo išankstine ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka ir nesikreipė teisės aktų nustatyta tvarka į teritorinį Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją dėl duomenų pakeitimo minėtos teismo nutarties pagrindu ir tai dar gali padaryti.

Esant išdėstytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja iškėlė naują versiją, jog atsakovas savo iniciatyvą turėjo panaikinti ginčo įrašą, pareiškėjos skundas atmestinas.

Šalių pateiktuose atsiliepimuose, taip pat ir teismo posėdžio metu proceso šalys prašė skirti pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą procesu. Prašymai dėl baudos pareiškėjai paskyrimo netenkintini. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jo paskirtį, t. y. kai dalyvaujančio asmens veiksmai skirti ne siekiant apginti savo pažeistą ar ginčijamą teisę, bet sukurti nepatogumą kitai šaliai, sudaryti jai spaudimą, daryti įtaką jos elgesiui, tokie veiksmai turi neteisėtą paslėptą tikslą ir reiškia piktnaudžiavimą teise. Nustatęs tokius atvejus, vadovaudamasis ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas gali skirti tokiam asmeniui baudą. Procesinio dokumento, su kuriuo nesutinka priešinga šalis, pateikimas teismui savaime nesudaro pagrindo teigti, jog pareiškėja piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Pareiškėja įsitikinusi dėl jos teisių pažeidimo ir gina savo teises pagal savo įsitikinimą pateikdama teismui procesinį dokumentą. Netinkamo būdo ginti savo pažeistas teises pasirinkimas negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesu.

Visus kitus proceso dalyvių argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo atmetimui (patenkinimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.), taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens prašymus dėl baudos pareiškėjai paskyrimo atmesti kaip nepagrįstus.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.