Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjui neaišku kodėl teste buvo pateiktos būtent 25 užduotys ir konkurso pirmas etapas (testo metodu) vykdytas taip, kad pretendentams, įskaitant pareiškėjui, nebuvo galimybės į testo užduotis atsakyti per testui skirtą 50 min. laiką, kuo nagrinėjamu atveju iš esmės buvo pažeistas ir imperatyvus konkurso skaidrumo principas.

Akcentuoja, kad testo užduotys buvo be vienareikšmio teisingo atsakymo, tokiu būdu iš esmės buvo pažeisti Aprašo 46.4. papunkčio imperatyvūs reikalavimai ir skaidrumo principas, be to, pareiškėjas į visas užduotis pateikė teisingus atsakymus.

Testo užduotys (iš mokslininkų pensijos skyrimo, vaikams darželio suteikimo, kaimo bendruomenių projektų finansavimo ir kt.) yra visiškai nesusijusios su NSA patarėjo pareigomis ir jų funkcijomis (anot pareiškėjo, tai esminis ir Aprašo 38 punkto reikalavimų pažeidimas).

Pareiškėjas pažymi, jog Komisija neteisėtai pareiškėjui neleido dalyvauti antrame konkurso etape, tuo Komisija (Komisijos nariai, valstybės tarnautojai) kaltais veiksmais pažeidė nurodytas pareiškėjo konstitucines teises ir padarė principų, kad valdžia tarnauja žmogui, pareiškėjo teisėtų lūkesčių principo bei pasitikėjimo viešojo administravimo institucijomis principo pažeidimus, eliminavo (blokavo) pareiškėjo teisę lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą ir taip apribojo stojančiųjų pretendentų konkurenciją, kuo Komisija (Komisijos nariai, valstybės tarnautojai) padarė ir Lietuvos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų, pagarbos žmogui ir valstybei ir teisingumo principų pažeidimus, o dėl tokių tyčinių kaltų Komisijos (Komisijos narių, valstybės tarnautojų) veiksmų pareiškėjas jau patyrė ir toliau patiria labai didelę neturinę žalą, kurią sudaro pareiškėjo patirti ir toliau patiriami ilgalaikiai ir besitęsiantys labai stiprūs dvasiniai sukrėtimai ir išgyvenimai, ilgalaikis emocinis ir nervinis stresas, beviltiškumas ir prarastas gyvenimo džiaugsmas, nusivylimas valstybinėmis institucijomis, pakenkta psichologinė gerovė, savigarbos sumenkinimas ir kančios. Neturtinės žalos dydį pareiškėjas įvertina 7 000 Eur suma.

Pagal aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisykles ir suformuotą teismų praktiką, nagrinėjamojoje byloje teismui priteisus pareiškėjui mažesnį neturtinės žalos dydį nei prašoma 7 000 Eur suma, nors pagal suformuotą administracinių teismų praktiką tokiu atveju ir 14 000 Eurų suma neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui bei nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, dalyje už neturinę žalą pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos nemažintinos.

Akcentuoja, jog iš konkurso vaizdo ir garso įrašo matyti, kad komisijos pirmininkė aiškiai nurodė vertinimo procedūrą. Komisijos pirmininkė nurodė, kad, atsižvelgiant į pretendentų skaičių, pretendentų vertinimas komisijoje vyks 2 etapais. 1 etape dalyvaus visi pretendentai. 2 etape - 1 etapo metu atrinkti pretendentai, t. y. išlaikę testą. 1 etape bus testas skirtas pretendentų į valstybės tarnybą gebėjimui dirbti su pateikta informacija įvertinti: perskaityti, suprasti, išskirti aktualius komponentus, ir remiantis ta informacija atsakyti į klausimus. 2 etape – interviu. 1 etapo rezultatai neturės įtakos 2 etapo rezultatams. Konkursą laimės 2 etape daugiausia balų, bet ne mažiau 6 balus, surinkęs pretendentas. Komisijos pirmininkė nurodė, kad testas bus laikomas išlaikytu teisingai išsprendus 60 proc. testo užduočių, t. y. teisingai išsprendus 15 ir daugiau užduočių. Komisijos pirmininkė akcentavo, kad testo balai bus vėliau konvertuoti į dešimtbalę skalę, t. y. vadovaujantis Aprašo 46.4 papunkčiu. Pažymi, kad konvertuotas į dešimtbalę sistemą rezultatas atsispindi konkurso protokole. Konkrečiu atveju, pareiškėjas iš 25 testo klausimų atsakė teisingai 9 klausimus, todėl į 2 etapą nepraėjo, kaip ir buvo nurodyta konkurso sąlygose.

Nurodo, jog iš konkurso vaizdo ir garso įrašo matyti, kad komisijos pirmininkė aiškiai nurodė, kad testą sudaro 25 užduotys, viena užduotis turi vieną teisingą atsakymą, testo laikymui skiriama 25 minutės. Atkreipia dėmesį, kad 50 minučių yra laikas, skirtas testavimo „langui“, pavyzdžiui, testo administratorius aktyvavo testą, o kažkas dar nepradeda spręsti užduočių, arba yra koks nors 2-3 minučių interneto trikdis neleidžiantis pradėti spręsti testo. Jei prisijungiama po kurio laiko - tuomet leidžiama spręsti testą nuo ten, kur internetas nutrūko ir toliau skaičiuojasi testo laikymo laikas. Tai jeigu bendras testavimo langas bus nustatytas tik 25 minutėms – uždelsusiam pretendentui ar esant interneto sutrikimams – jo testo laikymo trukmė sutrumpės.

Teigia, jog pareiškėjo argumentai, kad testo laikas buvo neteisėtai pakeistas, yra nepagrįsti, nes apie testo laikymo trukmę pareiškėjas buvo informuotas tiek žodžiu, tiek matė iš testo instrukcijos, tiek pradėjus spręsti testą.

Informuoja, kad testas, kuris buvo taikomas šiame konkurse, buvo parengtas UAB „Pro Assessments“ įgyvendinant projekto finansuojamo pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 10 prioriteto „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ 10.1.5-ESFA-V-923 priemonę „Žmogiškųjų išteklių valdymo tobulinimas valstybinėje tarnyboje sisteminiu lygmeniu“.

Buvo atlikti testų validavimo tyrimai bei testų patikimumo ir validumo vertinimas remiantis EFPA (Europos Sąjungos psichologų asociacija) rekomenduojamomis gairėmis, pateiktomis EFPA psichologinių testų aprašymo ir vertinimo priežiūros modelyje (v. 3.42: 2008 m. rugsėjis) gairėmis (Patikimumas bei validumas yra psichometrikoje naudojamos sąvokos, apibūdinančios instrumento funkcionavimą. Patikimumas bendrai įvardija tai, kiek tikslus yra instrumentas, o validumas – kiek kokybiškai instrumentas atspindi tai, ką, instrumento kūrėjų teigimu, instrumentas turėtų atspindėti. Instrumentas negali būti validus, jei jis nėra patikimas, tačiau instrumentas gali būti patikimas ir nevalidus. Yra įvairių būdų įvertinti validumą ir patikimumą, o jų taikymas priklauso tiek nuo praktinių ribojimų, tiek ir nuo vertinamo instrumento specifikos, tad kiekvieno instrumento atveju validumas vertinamas tam instrumentui tinkamais metodais).

UAB „Pro Assessments“ parengtoje testų metodikoje nurodyta:

„Testą administruojantis asmuo DSII sprendžiančiajam pretendentui turi pateikti su šia instrukcija: Instrukcija visada turi būti pateikiama raštu (jei testas sprendžiamas standartinėmis testavimo sąlygomis, raštu pateiktas instrukcijas testą administruojantis asmuo dar kartą gali trumpai papasakoti žodžiu).

Informuojame, kad testas, kuris buvo taikomas šiame konkurse, buvo parengtas UAB „Pro Assessments“ įgyvendinant projekto finansuojamo pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 10 prioriteto „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ 10.1.5-ESFA-V-923 priemonę „Žmogiškųjų išteklių valdymo tobulinimas valstybinėje tarnyboje sisteminiu lygmeniu“. Skelbiama viešai: https://vtd.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-1/vykdomi-projektai

Testas atspindi pretendentų elgseną (kompetencijas) ir požiūrį darbo situacijoje. Testas skirtas pretendentų į valstybės tarnybą gebėjimui dirbti su pateikta informacija įvertinti: perskaityti, suprasti, išskirti aktualius komponentus, ir remiantis ta informacija atsakyti į klausimus. Pažymi, kad ši kompetencija „analizė ir pagrindimas“ yra įtvirtinta NSA patarėjo pareigybės aprašyme.

Pažymi, kad testo atsakymai yra vienareikšmiai bei pagrįsti.

Teigia, jog pareiškėjas klaidina teismą, jog: „į visas užduotis pateikė teisingus atsakymus“. Palyginus pareiškėjo spręstą testą su testo teisingų atsakymu pagrindimu – akivaizdu, jog pareiškėjas teisingai atsakė tik į 9 klausimus iš 25 klausimų.

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, o jo įgyvendinimo priežiūrą vykdo/vykdė Europos socialinio fondo agentūra (ESFA) bei Viešųjų pirkimų tarnyba. 2021 m. sausio 19 d. pasirašyta paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 27F11-3 su UAB „PRO Assessments“. 2022 m. birželio 13 d. paslaugų perdavimo-priėmimo aktu Nr. 27F11-25 priimti sukurti 6 atrankos instrumentai su metodikomis.

Pažymi, kad viešojo konkurso sąlygos buvo skelbiamos viešai: https://cvpp.eviesiejipirkimai.lt/Notice/Details/2020-654467.

Pagal viešojo konkurso sąlygas testą rengė kvalifikacinius reikalavimus atitinkantys ekspertai.

Įgyvendinant aukščiau nurodytą ES projektą parengti atrankos instrumentai, skirti įvertinti pretendentų bendrąsias, vadybines ir lyderystės ar specifines ir profesines kompetencijas. Šie atrankos instrumentai neprieštarauti esamam teisiniam reguliavimui, pagrįsti Viešojo valdymo agentūros organizuojamos centralizuotos atrankos, gerosios praktikos ir mokslinės literatūros analize. Kiekvienam atrankos instrumentui parengtas atrankos instrumento konstravimo projektas, kuriame pateiktas / aprašytas kuriamo atrankos instrumento teorinis ir praktinis pagrindimas: instrumento paskirtis, vertinamas turinys (kompetencijos), konstravimo principai ir etapai (užduočių (klausimų) formatas, užduočių skaičius, pilotiniai tyrimai bei kt.), rezultatų skaičiavimas ir interpretavimas, rezultatų pateikimas, instrumento naudojimas ir administravimas, įskaitant numatomą užduoties / -ių atlikimo trukmę, patikimumo ir validumo bei kitų psichometrinių charakteristikų tyrimai, projekto rengimui naudoti mokslinės literatūros ir kitos su kuriamu instrumentu susijusios medžiagos šaltiniai. Atrankos instrumentai sukurti tikslinei populiacijos grupei, t. y. 18 - 65 metų amžiaus suaugusiems, turintiems aukštąjį universitetinį arba aukštąjį koleginį išsilavinimą. Kiekvieno atrankos instrumento užduočių ir stimulinės medžiagos turinys relevantiškas valstybės tarnautojo veiklos specifikai. Kiekvienas atrankos instrumentas atitinka to tipo atrankos instrumentui keliamus patikimumo ir validumo kriterijus. Priklausomai nuo instrumentų tipo atlikti patikimumo ir validumo tyrimai, kurių metu būtų tikrinimas atrankos instrumentų tinkamumas.

Kiekvienam atrankos instrumentui pateiktas detalus rezultatų skaičiavimo, interpretavimo ir konvertavimo į 10 balų sistemą aprašymas.

Nurodo, jog rengiant visus atrankos instrumentus ir metodikas vadovautasi pažangiausiais Lietuvos ir užsienio šalių testų / vertinimo instrumentų rengimo standartais, gerąja praktika, moksline literatūra.

Kiekvienam atrankos instrumentui parengta metodika, kurioje pateiktas detalus atrankos instrumento aprašymas / pagrindimas, reikalingas tinkamam instrumento naudojimui: instrumento paskirtis, vertinamas turinys (kompetencijos), konstravimo principai ir procedūros, rezultatų skaičiavimas ir interpretavimas, rezultatų pateikimas, instrumento naudojimas ir administravimas, gauti patikimumo ir validumo rodikliai bei kitos psichometrinės charakteristikos.

Rengiant visus atrankos instrumentus ir metodikas vadovautasi galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais valstybės tarnybą, Valstybės tarnybos departamento įgyvendinto projekto Nr. VP1-4.1-VRM-01-V-01-001 „Valstybės tarnyboje būtinų kompetencijų analizė ir valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų katalogas“ metu sukurtu kompetencijų modeliu.

Konkurso metu buvo taikomi 2 etapai, o ne 2 metodai su atitinkamu lyginamuoju vertinimo svoriu. Konkrečiu atveju buvo taikomi du etapai, t. y. tik išlaikę testą, turėjo galimybę dalyvauti antrame etape, o balai gauti pirmame etape – nebuvo sumuojame ir neturėjo įtakos antram etapui.

Pareiškėjui buvo taikomos teisės aktuose reglamentuotos procedūros, t. y. lygiai tokios pačios sąlygos kaip ir kitiems pretendentams, todėl nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl diskriminavimo ar lygiateisiškumo principo pažeidimo.

Reglamentas yra viešai prieinamas Viešojo valdymo agentūros interneto svetainėje https://vva.lrv.lt/lt/teisine-informacija/teises-aktai.

Pažymi, jog sistema automatiškai sumaišo testo klausimų numeraciją bei atsakymų numeraciją – su tikslu išvengti galimo „nusirašinėjimo“.

Teigia, kad pareiškėjas nurodo netiesą, jog pareiškėjo spręsto testo ir pateikto testo su teisingais atsakymais tekstai skiriasi – tektai yra vienodi.

Pažymi, jog Konstitucinis Teismas jau išanalizavo ir pasisakė dėl galimybės turėti valstybėje ikiteisminę tarnybinių ginčų sprendimo tvarką ar apeliacinę egzaminavimo komisiją, ir neišreiškė abejonių dėl galbūt konstitucinių principų „lygiomis teisėmis stoti į valstybės tarnybą“ ar „teisė į gynybą“ neužtikrinimo, nesant įtvirtintiems šiems institutams.

Atsakymų į pateiktus klausimus būdu atliekamas žinių patikrinimas yra kiekvieno konkurso komisijos nario diskrecija. Šiam patikrinimui yra būdingas subjektyvaus pretendento (konkurso dalyvio) žinių vertinimo faktorius. Šio faktoriaus reikšmė yra siejama tik su konkurso komisijos nario, o ne konkurso dalyvio (pretendento) atitinkamos nuomonės susiformavimu. Nesutikimas su Komisijos narių vertinimu, pagrįstas vien subjektyviu pretendento vertinimu, nenustačius jokios aplinkybės, leidžiančios abejoti Komisijos narių objektyvumu vertinant konkurse dalyvavusius pretendentus, neleidžia pagrįstai teigti, jog Komisijos nariai piktnaudžiavo pretendentų į valstybės tarnybą žinių patikrinimo diskrecijos teise. Pastebi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A858-1623/2012, vertindama egzamino žodžiu rezultatus, taip pat yra pažymėjusi, jog komisijos nariai turi tam tikrą diskreciją spręsdami, kaip įvertinti kiekvieną pretendentą. Toks vertinimas gali apimti ne tik atsakymų į pateiktus klausimus turinį, tačiau ir atsakymų pateikimo formą, laiką, kurio prireikė atsakymui pateikti, bendrą įspūdį apie pretendentą. Todėl teismo vaidmuo tokiame kontekste apsiriboja įvertinimu, ar komisija neperžengė turimos vertinimo laisvės ribų (2012 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1623/2012).

Atkreipia dėmesį, jog apskundimo tvarka buvo nurodyta ir pareiškėjo skundžiamame Konkurso Komisijos 2023 m. vasario 23 d. protokole Nr. KAP-460.

NSA nurodo, jog pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti prielaidą dėl Komisijos protokole užfiksuotų duomenų neteisingumo, jų nepagrįstumo ar kad jis priimtas nesilaikant nustatytų procedūrų. Teiginys dėl Komisijos protokolo galimo neteisėtumo, anot atsakovo, grindžiamas išimtinai pareiškėjo subjektyviomis prielaidomis ir nepagrįstomis teisės aktų interpretacijomis.

Pažymi, jog Įsakymas buvo priimtas remiantis VVA 2023 m. kovo 7 d. raštu Nr. D-525 VVA, kuriuo NSA buvo informuota, jog atrinktam (didžiausią balų skaičių 2 etape surinkusiam) pretendentui atsisakius eiti NSA patarėjo pareigas, vadovaujantis Aprašo 53 punktu, minėtos pareigos buvo pasiūlytos antrajam pagal vertinimo rezultatus pretendentui - J. B.. Pareiškėjas pateikia išvestinį reikalavimą - panaikinti NSA direktoriaus 2023 m. kovo 23 d. įsakymą Nr. P2-2023/5 „Dėl D. J. B. perkėlimo į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas laimėjus konkursą“, tačiau šis reikalavimas kildinamas iš pagrindinio reikalavimo dėl Komisijos protokolo panaikinimo.

Akcentuoja, jog Įsakymas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), neprieštarauja aukštesnę galią turintiems teisės aktams, todėl jį naikinti nėra teisinio pagrindo.

Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį teismą pažymi, jog pagal teismų praktiką, konstitucinės justicijos bylos Konstituciniame Teisme inicijavimo pagrindas yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai, kurios privalo būti pašalintos, kad teismas galėtų priimti teisingą sprendimą (baigiamąjį aktą). Taigi, klausimas dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindu teismui kreiptis į konstitucinį teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai.

Atkreipia dėmesį į tai, jog apskundimo tvarka buvo nurodyta pareiškėjo skundžiamame VVA Konkurso į NSA patarėjo pareigas Komisijos 2023 m. vasario 23 d. protokole Nr. KAP-460.

Pareiškėjas kelia klausimą, ar pagrįstai teste buvo pateikiamos 25 užduotys, be to, anot pareiškėjo, testui skirtas laikas nepagrįstai buvo sumažintas nuo 50 min. iki 25 min. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog nei Aprašas, nei kiti teisės aktai nereglamentuoja, kiek klausimų turi būti pateikiama pretendentams teste. Klausimų kiekio teste nustatymas yra Komisijos prerogatyva. Į bylą pateiktas Konkurso garso ir vaizdo įrašas patvirtina, jog Komisijos pirmininkė aiškiai išaiškina konkurso vertinimo procedūrą, kurios metu, be kita ko, buvo akcentuota, jog Konkursą laimės 2 etape daugiausia balų, bet ne mažiau 6 balus, surinkęs pretendentas; testas bus laikomas išlaikytu teisingai išsprendus 60 procentų testo užduočių, t. y. teisingai išsprendus 15 ir daugiau užduočių. Komisijos pirmininkė taip pat akcentavo, kad testo balai bus vėliau konvertuoti į dešimtbalę skalę (Aprašo 46.4 papunktis). Be to, Komisijos pirmininkė nurodė, jog testą sudaro 25 užduotys, viena užduotis turi vieną teisingą atsakymą, testo laikymui skiriama 25 minutės. 50 minučių yra laikas, skirtas testavimo „langui“. Apie testo laikymo trukmę – 25 min. pareiškėjas bei kiti pretendentai buvo informuoti tiek Komisijos pirmininkės žodžiu, tiek tai buvo matyti iš testo instrukcijos, tiek pradėjus spręsti testą.

Testas, kuris buvo taikomas šiame konkurse, buvo parengtas UAB „Pro Assessments“ įgyvendinant projekto finansuojamo pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 10 prioriteto „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ 10.1.5-ESFA-V-923 priemonę „Žmogiškųjų išteklių valdymo tobulinimas valstybinėje tarnyboje sisteminiu lygmeniu“. Pagal šio testo metodiką buvo parengta instrukcija, kurioje, be kita ko, numatyta, jog: „visoms užduotims atlikti yra skiriamos 25 minutės“, „testą sudaro 25 užduotys“, „už vieną teisingai išspręstą užduotį skiriamas 1 taškas. Testo praeinamasis balas yra 6, jis gaunamas teisingai išsprendus 60% testo užduočių“. Taigi, Komisija visiškai pagrįstai, atsižvelgdama į testo instrukciją ir nustatė testo trukmę – 25 min. Testas skirtas pretendentų į valstybės tarnybą gebėjimui dirbti su pateikta informacija įvertinti: perskaityti, suprasti, išskirti aktualius komponentus, ir remiantis ta informacija atsakyti į klausimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ši kompetencija „analizė ir pagrindimas“ yra įtvirtinta NSA patarėjo pareigybės aprašyme. Pažymėtina, jog testą rengė kvalifikacinius reikalavimus atitinkantys ekspertai, o pareiškėjo teiginiai, jog testo užduotys buvo be vienareikšmio teisingo atsakymo ir kt., teisėjų kolegijos manymu, vertintina kaip pareiškėjo subjektyvus manymas, spėliojimai ar daromos prielaidos, kurios neatitinka objektyvaus pagrindo.

Aprašo 47 punktas nustato, kad jeigu pretendentai vertinami pagal vieną vertinimo metodą, išskyrus testą, kiekvienam pretendentui individualaus vertinimo metu skirti balai susumuojami ir dalijami iš komisijos darbe dalyvaujančių komisijos narių skaičiaus. Jeigu pretendentams vertinti komisijoje taikomas daugiau nei vienas vertinimo metodas, komisijos sprendimu gali būti nustatomas taikyto vertinimo metodo lyginamasis svoris kitų pretendentų vertinimui komisijoje taikomų vertinimo metodų atžvilgiu, kai vertinimo metu taikomais vertinimo metodais galima nustatyti skirtingą tikrinamų gebėjimų ir kompetencijų kiekį. Kiekvieno komisijos nario vertinimo balai pagal atskirą vertinimo metodą sudedami ir padalijami iš komisijos narių skaičiaus, o jeigu yra nustatytas vertinimo metodo lyginamasis svoris, gautas balas dauginamas iš komisijos vertinimo metodui nustatyto koeficiento. Jeigu yra nustatytas vertinimo metodo lyginamasis svoris, gauti balai susumuojami. Jeigu vertinimo metodo lyginamasis svoris nenustatomas, gauti balai susumuojami ir dalijami iš vertinimo metu taikytų vertinimo metodų skaičiaus. Vertinimo balai apvalinami iki šimtosios dalies.

Pažymėtina, jog ginčo atveju buvo taikomi du etapai, t. y. tik išlaikę testą, turėjo galimybę dalyvauti antrame etape, o balai gauti pirmame etape nebuvo sumuojami ir neturėjo įtakos antram etapui. Nagrinėjamu atveju buvo taikomi du etapai, o ne du metodai su atitinkamu lyginamuoju vertinimo svoriu.

Pareiškėjo teigimu, jam neleidus dalyvauti konkurso antrame etape, jis buvo diskriminuojamas, jo atžvilgiu buvo pažeistos konstitucinės teisės. Tačiau iš bylos medžiagos (garso ir vaizdo įrašo ir kt.) matyti, jog pareiškėjui buvo taikomos tokios pačios stojimo į valstybės tarnybą procedūros kaip ir kitiems pretendentams, todėl nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas buvo diskriminuojamas ar jo atžvilgiu buvo pažeistas lygiateisiškumo principas.