- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-26
- Bylos Nr.
- I-6226-789/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00857-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- V. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. (V. D.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2016-02-29 pateikė teismui skundą, kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2015-07-23, 2015-08-10, 2015-10-29 ir 2015-12-03 buvo laikomas LAVL, palatų ir pasivaikščiojimo kiemelio plotas buvo mažas, tarp nuteistųjų kildavo konfliktai. Palatose buvo maži langai, palatos netinkamai apšviestos ir prastai ventiliuojamos, nebuvo spintelių drabužiams ir maistui sudėti. Nurodė, kad tualete ir duše nebuvo užtikrintos higienos ir privatumo sąlygos. Palatos nesuremontuotos, sienos ir lubos buvo purvinos ir nevalomos. Teigia, kad dėl šių sąlygų patyrė stresą, tapo irzlus ir dirglus (b. l. 1–3).
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LAVL atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad, kiek konkrečioje palatoje tam tikromis dienomis gydoma asmenų, nefiksuoja, todėl duomenų, kiek konkrečiai asmenų buvo gydoma tose pačiose palatose su pareiškėju, pateikti negali. Nurodė, kad LAVL yra teikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Ligoninė privalo laikytis teisės aktuose nustatytų izoliacijos reikalavimų bei negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, negali atsisakyti teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas to reikalaujantiems suimtiesiems ir (arba) nuteistiesiems, teisės aktuose nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo būti viršijamos. Pažymėjo, kad LAVL patalpos remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 (toliau – ir Higienos norma) reikalavimų. Nurodė, kad vasaros laikotarpiu vienas palatos lango rėmas yra išimamas tam, kad būtų užtikrinamas vėdinimas per atidarytą langą ir nebūtų karšta patalpoje, o žiemos metu lango rėmas yra įdedamas tam, kad būtų užtikrinta šiluma patalpoje. Pabrėžė, kad kiekvienoje palatoje langai yra pritaikyti vėdinti, ventiliacinė vėdinimo šachta (mechaninė vėdinimo sistema) užtikrina oro cirkuliaciją, vėdinimą patalpoje. Paaiškino, kad ant langų įrengti 1,6 cm skersmens plieniniai virbai atitinka teisės aktų reikalavimus. Paaiškino, kad LAVL turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-07-29 išduotą Leidimą – Higienos pasą, kuris įrodo, kad LAVL patalpos atitinka Higienos normos reikalavimus (b. l. 9–12).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad žala kilo dėl galimai netinkamų laikymo sąlygų LAVL 2015-07-23, 2015-08-10, 2015-10-29 ir 2015-12-03 (b. l. 1–3).
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.
CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo gydomas LAVL palatose, kuriose nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, tenkantis vienam asmeniui. Iš atsakovės atstovės atsiliepime pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas LAVL buvo gydomas nuo 2015-07-23 iki 2015-07-30 Vidaus ligų skyriaus 3 palatoje (19,80 m², 6 lovos), nuo 2015-09-10 iki 2015-09-17 Vidaus ligų skyriaus 4 kamerų palatoje (13,50 m², 4 lovos), nuo 2015-10-29 iki 2015-11-05 Chirurgijos skyriaus 1 palatoje (32,60 m², 8 lovos), nuo 2015-12-03 iki 2015-12-10 Chirurgijos skyriaus 1 palatoje (32,60 m², 8 lovos). Duomenų apie konkrečiu atveju kartu su pareiškėju LAVL palatose buvusių asmenų skaičių byloje nėra, o teismui pateiktame atsiliepime atsakovės atstovė paaiškino, kad tokios informacijos pateikti negali, nes tokia statistika nėra vedama. Atsižvelgdamas į tai, teismas neturi pagrindo nesivadovauti pareiškėjo teiginiais dėl palatų užimtumo jo buvimo LAVL laikotarpiais. Atsakovės atstovė neneigia, kad nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo būti viršytos. Atsižvelgiant į lovų skaičių palatose, teismas konstatuoja, kad vienam asmeniui tenkantis plotas visą pareiškėjo buvimo LAVL laikotarpį (28 dienas) neatitiko privalomo vienam asmeniui turinčio tekti 5,1 m² ploto.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad LAVL palatose buvo blogas apšvietimas ir prasta ventiliacija, maži langai. Higienos normos 22 p. nustatyta, kad gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai, natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %, mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx; gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx (23 p.); gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (24 p.). Iš LAVL atsiliepime pateiktų duomenų matyti, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras tikrino, ar LAVL palatose higienos sąlygos atitinka Higienos normos reikalavimus. Iš patikrinimo aktų matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu LAVL palatose pažeidimai nenustatyti (b. l. 20–24, 29–35). Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2016-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A978-624/2016). Pareiškėjas, paduodamas skundą, nenurodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimą, nenurodė, ar dėl netinkamų gydymo sąlygų kreipėsi į LAVL administraciją. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo teisės šiuo aspektu nebuvo pažeistos.
Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir iš to, kad LAVL patalpos yra nesuremontuotos. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad LAVL patalpos remontuojamos eilės tvarka pagal poreikį. Atsakovės atstovė pateikė Darbų priėmimo aktus, iš kurių matyti, kad LAVL atliekami remonto darbai (b. l. 37–44). Higienos normos 62 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį, tačiau remonto darbų dažnumo Higienos normoje nereglamentuota. Jokių duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, pareiškėjas nepateikė. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimą šiuo aspektu.
Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir iš to, kad palatose nebuvo spintelių drabužiams ir maistui sudėti. LAVL pateiktoje 2015-07-17 pažymoje Nr. BD-985 apie kamerų/palatų plotą ir inventorių chirurginiame skyriuje matyti, kad Chirurginio skyriaus palatoje Nr. 1 yra įrengtos 8 spintelės ir 1 lentynėlė (b. l. 17). Duomenų apie Vidaus ligų palatų Nr. 3 ir Nr. 4 įrengimą atsakovės atstovė nepateikė. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013-07-02 įsakymu Nr.194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 35.7 ir 35.8 p. nustatyta, kad kameroje turi būti viena spintelė arba sieninė lentyna dviem nuteistiesiems knygoms ir daiktams sudėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti. LAVL iš esmės nepaneigė pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių dėl netinkamo Vidaus ligų palatų Nr. 3 ir Nr. 4 įrengimo. Pagal LVAT praktiką, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui (LVAT 2014-06-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-525/2014, LVAT 2013-04-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-197/2013).
Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir iš to, kad pasivaikščiojimo kiemelis buvo labai mažas. Atsakovės atstovė atsiliepime nurodė, kad LAVL Vidaus ligų ir Chirurgijos skyriuose, kuriuose buvo gydomas pareiškėjas, yra sudaryta galimybė nuo 6 val. ryto iki 22 val. būti gryname ore šio skyriaus lokaliniame sektoriuje tuo metu, kai nebuvo atliekamos medicininės procedūros. Todėl minimalaus ploto neatitikimas teisės aktų reikalavimams buvo kompensuotas, sudarant pareiškėjui galimybę laisvai judėti lokaliniame sektoriuje ir gyvenamosiose patalpose. Pažymėtina, kad tokios nuostatos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT 2016-08-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1401-146/2016, LVAT 2016-07-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1626-756/2016).
Iš Vidaus tvarkos taisyklių nuostatų matyti, kad nuteistieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore kalėjimų rėžiminių zonų gyvenamųjų patalpų viršutiniuose arba ant žemės, kitų pataisos įstaigų uždarosiose zonose ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai (230 p.); pasivaikščiojimo kamerose įrengiamos rakinamos kameros nuteistiesiems pasivaikščioti. Kameros uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu. Pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal reikalavimus, kurie taikomi gyvenamųjų kamerų durimis (nėra tik užsklendžiamų langelių). Vidinių grotų kamerų nėra. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, priešpriešiais prižiūrėtojo pakylai, kuria jis vaikšto stebėdamas nuteistuosius, įrengiami 1,2 m pločio stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo gamtinių kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti įrengti vandens latakai (231 p.). Iš šių duomenų matyti, jog laisvės atėmimo bei kardomojo kalinimo tvarką reglamentuojantys ar kiti teisės aktai nenumato konkrečiai valstybės institucijos pareigos reglamentuoti konkrečiai – pasivaikščiojimo kiemelio dydį (plotą), vienam asmeniui tenkantį plota tokiame kiemelyje. Higienos norma įtvirtina pagrindinį principą – suėmimo ir laisvės atėmimo vietos teritorijoje turi būti įrengti pasivaikščiojimo kiemeliai, atitinkantį Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendaciją šalims narėms Nr. R(2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ (27.1. p.) (LVAT 2014-11-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-369/2014). Todėl pareiškėjo teiginiai, kad dėl mažo pasivaikščiojimų kiemelio ploto jis patyrė neturtinę žalą, yra nepagrįsti.
Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir iš to, kad LAVL sanitarinis mazgas ir dušas buvo netinkamai atitverti. Higienos normos 24 p. nustatyta, jog sanitariniame mazge tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. LAVL atsiliepime nurodė, kad sanitarinio mazgo patalpa LAVL palatose yra atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma danga. LVAT praktikoje yra nustatyta, kad sanitarinio mazgo tinkamas atitvėrimas turi užtikrinti minimalų asmens privatumą, o 1,5 m aukščio sienelė nėra tinkamas asmens privatumo užtikrinimas (LVAT nutartis administracinė byloje Nr. A-1018-624/2016). Atsižvelgiant į LAVL byloje pateiktas kamerų fotonuotraukas (b. l. 58, 75), darytina išvada, kad pareiškėjas šiuo atžvilgiu buvo laikomas netinkamomis sąlygomis.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Vertinant, koks žalos atlyginimo dydis turėtų būti priteistas pareiškėjui, atsižvelgtina į tai, kad ginčui aktualiu metu pareiškėjas nė karto nesikreipė į LAVL administraciją su prašymais ar skundais dėl laikymo sąlygų. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjui netinkamos jo laikymo sąlygos sukėlė sveikatos sutrikimų. Įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes, t. y. pažeidimo trukmę (28 dienas), atsižvelgiant į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgęs į naujausią LVAT praktiką iš esmės analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (už kiekvieną praleistą dieną įkalinimo įstaigoje teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis priteisiama nuo 5 iki 9 eurų (LVAT 2016-08-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2227-520/2016, LVAT 2016-08-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A-947-492/2016, LVAT 2016-08-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1805-756/2016, LVAT 2016-06-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2068-502/2016, LVAT 2016-07-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2015-624/2016), teismas konstatuoja, kad pareiškėjui priteistina 250 Eur suma yra adekvati jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamą pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, todėl prašoma priteisti 5 000 Eur suma nelaikytina adekvačia dėl netinkamų kalinimo sąlygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija nuo 2014-08-02 iki 2016-06-30) 85-87 str., 88 str. 1 ir 2 p., Administracinių bylų teisenos įstatymo (įstatymo redakcija nuo 2016-07-01) 132 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 str. 1 d.,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. D. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui V. D. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos.
Kitą skundo dalį atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.