- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-26
- Bylos Nr.
- 1S-264-458/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arvydas Daugėla
- Nuteistasis
- A. Ž.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arvydas Daugėla, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. Ž. skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo prašymas dėl nuosprendžiais paskirtų bausmių sušvelninimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Ž. Šilutės rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublik?s baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 4 dalį – 20 MGL (724 Eur) dydžio bauda.
Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu A. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – dvejų metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį – vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nuteistajam taikytos BK 75 straipsnio nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir septyniems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu A. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 nusikalstamos veikos) galutine – dvejų metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir galutinė subendrinta bausmė paskirta dvejų metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Nuteistasis A. Ž. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą sušvelninti jam šiais nuosprendžiais paskirtas bausmes, nes nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja BK 190 straipsnio 1 dalies redakcija, pagal kurią nedidelės vertės turtu yra laikomas turtas, kai pagrobto turto vertė yra nuo 3 MGL iki 5 MGL, o jo pagrobto turto vertė neviršija 5 MGL.
Šilutės rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 17 d. nutartimi nuteistojo A. Ž. prašymo netenkino. Savo sprendimą motyvavo tuo, jog A. Ž. Šilutės rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu nuteistas už baudžiamąjį nusižengimą pinigine bauda, kuri yra sumokėta, nuosprendis įvykdytas, todėl nėra jokio pagrindo taikyti naujai įsigaliojusio BK 190 straipsnio nuostatų pakeitimų. Taip pat nėra įstatyme numatyto pagrindo taikyti šių įstatymo nuostatų ir dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 16 d. bei 2012 m. gegužės 28 d. nuosprendžiais paskirtų bausmių, nes A. Ž. nuteistas už kvalifikuotą vagystę bei plėšimą, o tokiu atveju pagrobtojo turto vertė neturi įtakos padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimui.
Šalies argumentai
Skundu nuteistasis A. Ž. prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartį ir taikant naują BK 190 straipsnio 1 dalies įstatymo redakciją sušvelninti jam Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 16 d. ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes. Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė jam BK 190 straipsnio 1 dalies įstatymo nuostatų, nes jo pagrobto turto vertė neviršija 5 MGL. Be to, nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad vagystė buvo įvykdyta trijų asmenų, todėl pagrobto turto vertė turi būti apskaičiuota ją dalijant į tris dalis.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nors nuteistasis apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartį, tačiau iš skundo turinio matyti, kad nuteistasis A. Ž. nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria netenkintas jo prašymas sušvelninti Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 16 d. ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes.
Pagal 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojusią BK 190 straipsnio 1 dalį (2014 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. XII-1481 redakcija) turtas yra laikomas nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.
BK 178 straipsnyje numatyta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal turto vertę, remiantis BK 190 straipsnyje pateiktu turto vertės išaiškinimu. Tačiau ši bendra taisyklė turi išimtis, kurios susijusios su kvalifikuojamųjų (veikos pavojingumą didinančių) požymių konstatavimu kaltininko veikoje. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad jeigu veikoje yra nusikalstamą veiką – vagystę – kvalifikuojančiųjų požymių, nepriklausomai nuo pavogto turto dydžio ji turi būti vertinama kaip nusikaltimas (kasacinės nutartys Nr. 2K-30/2010, 2K-428/2011, 2K-155/2013). BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam jų, net ir pagrobus mažesnės nei 3 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (išskyrus atvejį, kai pagrobiamas didelės vertės turtas). Taigi BK 190 straipsnio įstatymo pakeitimas aktualus kvalifikuojant nusikalstamas veikas už paprastą svetimo turto vagystę, t. y. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (kai pagrobto turto vertė yra virš 5 MGL, bet neviršija 250 MGL sumos) ir už nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (kai turto vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos).
Nagrinėjamu atveju A. Ž. Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Nuteistajam inkriminuotas kvalifikuojamasis požymis – vagystė, padaryta įsibraunant į saugomą teritoriją. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje turto vertė, ar tai būtų mažiau negu 3 MGL, ar viršytų 3 MGL, neturi reikšmės veikos vertinimui, nes veikos kvalifikavimą šioje byloje nulemia kvalifikuojančio požymio (šiuo atveju įsibrovimas į saugomą teritoriją) konstatavimas. Todėl net ir įsigaliojus BK 190 straipsnio nuostatoms dėl turto vertės, nuteistojo teisinė padėtis nesikeičia.
Analogiška situacija ir dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal 180 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad šio nusikaltimo sudėtis taip pat apima papildomus kvalifikuojančius požymius (svetimo turto pagrobimas, pavartojant fizinį smurtą), todėl apylinkės teismas teisingai nurodė, jog jų kvalifikavimui BK 190 straipsnio 1 dalies pakeitimai dėl turto vertės išaiškinimo neturi jokios reikšmės ir todėl minėto straipsnio nuostatos netaikomos.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti nuteistojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo A. Ž. skundą atmesti ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartį palikti galioti.
Nutartis neskundžiama.