Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. J. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo D. J. nuteista:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams, pagal BK 186 str. 1 d. ;laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., D. J. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir galutinė subendrinta bausmė D. J. paskirta laisvės atėmimas 2 metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J. nuteista už tai, kad 2006 m. gegužės 18 d., apie 13 val. 00 min., UAB „S.“ įmonės parduotuvėje, esančioje Radviliškio m., (duomenys neskelbtini), tyčia, iš anksto turėdama tikslą nemokėti mėnesinių įmokų už K. O., įkalbėjo nukentėjusįjį K. O., kad šis pasirašytų mobiliojo telefono ryšio paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „Tele2“, jam įsipareigojant UAB „Tele2“ mokėti mokėjimus po 15 Lt kas mėnesį iki 2008-05-18, ir tokiu būdu, K. O. sudarius sutartį su UAB „Tele2“, nemokėdama pažadėtų mėnesinių įmokų, apgaule savo naudai įgijo svetimą, UAB „Tele2“ priklausantį turtą – 549,00 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung X660“, įmokėdama pradinę 49 Lt įmoką už K. O. telefono aparatą, tuo padarydama UAB „Tele2“ 500 Lt turtinę žalą.

Be to, D. J. nuteista už, tai, kad 2006 m. gegužės 18 d., apie 13 val. 00 min., UAB „S.“ įmonės parduotuvėje, esančioje Radviliškio m., (duomenys neskelbtini), apgaulės būdu įgijusi K. O. mobiliojo ryšio telefono aparatą „Samsung X660“ su jame esančia įdėta mobiliojo ryšio SIM kortele „Tele2“, tyčia perdavė juos ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kuris neteisėtai nuo 2006-05-18 iki 2007-08-31 naudojosi telekomunikacinių ryšių paslaugomis, tokiu būdu D. J. apgaule vengė atsiskaityti už UAB „Tele2“ suteiktas paslaugas ir dėl to UAB „Tele2“ padarė 939,07 Lt turtinės žalos.

Atkreipia dėmesį ir į tai, kad ją ginti teisme nebuvo paskirtas gynėjas, be to, teisiamajame posėdyje nedalyvavo K. O..

Teismo posėdyje nuteistosios gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikaltimų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nuteistosios nusikalstamus veiksmus ir jai teisingai paskyrė bausmę.

Dėl D. J. kaltės padarius jai inkriminuotus nusikaltimus

Spręsdamas D. J. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi pačios kaltinamosios teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kitais ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais, motyvuotai, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. 5 d. nuostatos, įvertino įrodymų visumą.

Iš nuteistosios D. J. parodymų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiama įtariamąja ji visų apklausų metu nuosekliai nurodė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo D. J. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2006 m. ji įkalbėjo K. O. iš parduotuvės išsimokėtinai paimti mobiliojo ryšio telefoną. Už tai ji pasiūlė K. O. 100 Lt. Jie kartu nuėjo į „Tele2“ saloną (duomenys neskelbtini) gatvių kampe, kur ji išsirinko mobiliojo ryšio telefoną, o sutartį pasirašė K. O. Ji įnešė pradinį įnašą už telefoną, o K. O. davė 20 Lt, likusius pinigus pažadėdama atiduoti vėliau. Mobiliojo ryšio telefoną, kurio vertė buvo apie 600 Lt, ji pardavė maždaug už 300 Lt. Paaiškino, kad įkalbinėdama K. O. pasirašyti sutartį, ji jau turėjo tikslą nemokėti įmokų, nors K. O. sakė, kad įmokas mokės (2 t. 94-95 b. l.). Teisiamajame posėdyje D. J. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, patvirtino, kad 2006 m. gegužės 18 d. ji K. O. pasiūlė iš salono pagal sutartį paimti mobiliojo ryšio telefoną ir už tai pažadėjo jam duoti 100 Lt. Ji įnešė pradinį įnašą 49 Lt, o K. O. davė 50 Lt. Po to, kai K. O. jai atidavė telefoną „Samsung“, ji šį telefoną tą pačią dieną pardavė iš matyto pažįstamam asmeniui. K. O. ji sakė, kad mokės už telefoną įmokas, tačiau iš tikrųjų žinojo, kad įmokų nemokės, nes neturi pajamų. Patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui (3 t. 12 b. l.).

Kaip matyti iš nukentėjusiojo K. O. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, jis nuo pat pirmosios apklausos nuosekliai nurodė esmines įvykio aplinkybes. Apklausų metu K. O. paaiškino, kad 2006 m. gegužės 18 d. jam užėjus pas pažįstamą D., gyvenančią (duomenys neskelbtini), Radviliškis, pastaroji įkalbėjo jį savo vardu paimti jai mobiliojo ryšio telefoną, sakė, kad įmokas už telefoną ir paslaugas mokės ji pati. Tą pačią dieną jie kartu nuėjo į „Tele2“ saloną, kur jis savo vardu paėmė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung X660“. Daiva jam už tai davė 20 Lt, nors buvo žadėjusi duoti 100 Lt. Gavęs sąskaitą už telefoninius pokalbius, jis nuėjo pas D., tačiau pastaroji jam pasakė, kad ji mobiliojo ryšio telefoną iš karto pardavė ir už paslaugas mokėti nežada. Tuomet jis suprato, kad D. jį apgavo (1 t. 11-14, 15-18, 35-37, 53-54, 2 t. 67-69 b. l.).

Aplinkybę, kad 2006 m. gegužės 18 d. moteris vardu D., gyvenanti (duomenys neskelbtini), Radviliškis, apgaule įgijo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung X660“ ir už „Tele2“ paslaugas nemokėjo, K. O. nurodė ir savo protokole – pareiškime (1 t. 10 b. l.).

Savo parodymus nukentėjusysis K. O. patvirtino akistatos su D. J. metu, o D. J. nurodė pripažįstanti, kad K. O. sako tiesą, savo kaltę ji pripažino, pažadėjo ir toliau nekeisti savo parodymų (2 t. 64-66 b. l.).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas liudija, kad K. O. iš pailgo veido, didelės nosies ir bendrų veido bruožų atpažino D. J. kaip moterį vardu D., įkalbėjusią jį savo vardu paimti jai mobiliojo ryšio telefoną ir nemokėjusią sąskaitų už paslaugas (1 t. 25 b. l.).

2006 m. gegužės 18 d. mobiliojo telefono ryšio paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad K. O. sudarė sutartį su UAB „Tele2“ dėl mobiliojo telefono ryšio aparato „Samsung X660“, 549 litų vertės, pardavimo, laikotarpis, kurį klientas moka minimalų prakalbamą mokestį - iki 2008 m. gegužės 18 d. (1 t. 22 b. l.).

Iš UAB „Tele2“ raštų dėl informacijos pateikimo bei prie jų pridėtų PVM sąskaitų faktūrų kopijų matyti, kad dėl mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutarties N. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp UAB „Tele2“ ir K. O., nevykdymo UAB „Tele2” padaryta žala yra 1439,07 Lt, kurią sudaro: 500 Lt už suteiktą telefono aparatą „Samsung X660“, kadangi 49 Lt už telefono aparatą sumokėti sudarant sutartį, ir 939,07 Lt nuo 2006-05-18 iki 2007-08-31 panaudoto eterio laikas (1 t. 190, 191 b. l.).

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, kolegijai nekyla abejonių dėl D. J. kaltės apgaule savo naudai įgijus svetimą, UAB „Tele2“ priklausantį turtą – 549,00 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung X660“ ir apgaule vengus atsiskaityti už UAB „Tele2“ suteiktas paslaugas. Kadangi byloje įrodyta, kad nusikalstamas veikas betarpiškai padarė viena nuteistoji D. J., t. y. ji buvo minėtų nusikaltimų vykdytoja, pastarosios skundo argumentai, kad jos vaidmuo nusikaltimų padaryme buvo antraeilis, ji tik padėjo nusikaltimų vykdytojui K. O. parduoti jo iš UAB „Tele2“ paimtą telefoną „Samsung X660“, atmetami kaip nepagrįsti.

Tai, kad nukentėjusysis K. O. nebuvo apklaustas teisiamajame posėdyje, nėra pagrindas teigti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė baudžiamojo proceso įstatymą. Iš 2011 m. balandžio 5 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad dėl galimumo nagrinėti bylą į posėdį neatvykus nukentėjusiajam ir civilinio ieškovo atstovui teismas priėmė motyvuotą sprendimą. Be to, nukentėjusiojo K. O. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ištirti apygardos teismo posėdyje.

Atsakant į apeliantės skundo argumentą, kad ją ginti teisme nebuvo paskirtas gynėjas, pažymima, kad atvejai, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nurodyti BPK 51 str. 1 d. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šiuo atveju taikyti būtinojo gynėjo dalyvavimo teisiamajame posėdyje garantiją nebuvo įstatyminio pagrindo. Tuo pačiu atkreipiamas dėmesys, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 26 d. raštu D. J. buvo pranešta, kad tuo atveju, jeigu ji mano, jog jai reikalingas gynėjas, ji gali sudaryti susitarimą su pačios pasirinktu advokatu arba kreiptis į teisinės pagalbos tarnybą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo (2 t. 177 b. l.). Pastebėtina ir tai, kad teisiamojo posėdžio metu teisėjai išaiškinus D. J. jos teises ir paklausus, ar pastarajai reikalingas gynėjas, D. J. atsakė, kad gynėjas jai nereikalingas (3 t. 11 b. l.).

Dėl paskirtos bausmės

BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Baudžiamosios bylos duomenys liudija, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. J. bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, vadovavosi bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą ypatumais, numatytais BK 56 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad du nusikaltimus, priskiriamus tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai, D. J. padarė būdama anksčiau ne kartą teista už tyčinių nusikaltimų padarymą (1 t. 137-140 b. l., 2 t. 2-5, 106-110 b. l., 3 t. 7-10 b. l.), Radviliškio rajono apylinkės teismo 1997 m. sausio 28 d. nuosprendžiu ji pripažinta itin pavojinga recidyviste, po to teistumas jai nebuvo išnykęs ar panaikintas, taigi, ji nusikalto būdama pavojinga recidyviste, o recidyvistui pagal BK 56 str. nuostatas paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad D. J. yra ne kartą bausta administracine tvarka ( 2 t. 111-115 b. l.), seniūnijos charakterizuojama teigiamai (2 t. 117 b. l.). Kadangi D. J. prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltusi, šią aplinkybę teismas pagrįstai pripažino jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Nuteistosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus D. J. už padarytus nusikaltimus laisvės atėmimo bausmes.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantei bausmės paskirtos BK 182 str. 1 d. ir BK 186 str. 1d. sankcijų ribose, yra artimos sankcijose numatytiems laisvės atėmimo bausmių vidurkiams (šių bausmių vidurkiai atitinkamai yra 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų ir 1 metai 1 mėnuo 15 dienų), taigi, nėra aiškiai per griežtos. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., D. J. už abi nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos teisingai.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį. Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad ji augina dvi mažametes dukras, t. y. dukras savaitgaliais pasiima iš globos namų, nes jai yra apribotos motinystės teisės, nėra pakankamas pagrindas tenkinti jos skundą ir švelninti paskirtą bausmę. Pastebėtina, jog tai, kad nuteistoji savo gyvenimo būdu blogina mažamečių vaikų padėtį, priklauso nuo jos pačios elgesio – nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 332 str.,

nutaria:

atmesti nuteistosios D. J. apeliacinį skundą.