Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-09-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-105-380/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-21
Bylos Nr.
1S-105-380/2018
Teisminio proceso Nr.
1-04-2-00016-2016-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aurelija Sadauskaitė
Nuteistasis
S. P.
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-105-380/2018
Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00016-2016-3Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. rugsėjo 21 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. P. skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 30 d. nutarties, kuria Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus viršininko pavaduotojos Astos Zuzevičienės teikimas tenkintas, nuteistajam S. P. panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir nustatyta vykdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. nuosprendžiu jam paskirtą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę, šią bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. nuosprendžiu (Nr. 1-71-526/2017) S. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir S. P. nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Remiantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti gydymą nuo priklausomybės narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. vasario 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi (Nr. T-347-201/2017) 2017 m. gegužės 24 d. Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus (toliau – Klaipėdos APT) teikimas Nr. 011K-153 dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo S. P. netenkintas. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. birželio 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi (Nr. T-702-903/2017) tenkintas 2017 m. gruodžio 18 d. Klaipėdos APT teikimas Nr. 011K-349 ir S. P., vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 6 punktu, paskirta papildoma pareiga – 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. sausio 5 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 27 d. nutartimi (Nr. T-136-718/2018) Klaipėdos APT teikimas Nr. 011K-70 dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo S. P. netenkintas. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. kovo 7 d. 2018 m. liepos 17 d. teisme pakartotinai gautas Klaipėdos APT teikimas Nr. 011K-223 dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam S. P., jame nurodoma, kad nuteistasis probacijos laikotarpiu neatsakingai žiūri į teismo jam paskirtų įpareigojimų ir probacijos sąlygų vykdymą – 3 kartus pažeidė administracinės teisės normas, nevykdo teismo skirto įpareigojimo gydytis nuo priklausomybės narkotinėms medžiagomis, nedalyvavo programoje, netinkamai vykdo resocializacijos priemones.Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 30 d. nutartimi tenkintas Klaipėdos APT teikimas ir panaikintas nuteistajam S. P. bausmės vykdymo atidėjimas motyvuojant tuo, jog probuojamasis vengia tinkamai atlikti probacijos sąlygas, išvadų dėl savo elgesio nepadarė ir po to, kai du kartus teismo buvo netenkinti Klaipėdos APT teikimai dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, taip pat padarė administracinius nusižengimus, byloje nėra jokių objektyvių tokį probuojamojo elgesį pateisinančių priežasčių. Skundu nuteistasis S. P. su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 30 d. nutartimi nesutinka ir prašo šią nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – skirti 2 mėnesių bandomąjį laikotarpį iki pirmo nustatytos tvarkos pažeidimo.

S. P. vertinimu, galbūt buvo pažeistas teismo nešališkumo ir nepriklausomumo principas, nes tiek apkaltinamąjį teismo nuosprendį, kuria taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tiek teismo nutartį dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo priėmė tas pats teisėjas. S. P. teigia, kad buvo pažeistas rungimosi principas, nes nesuteikta teisė pasiaiškinti, pateikti įrodymus, atsakyti į klausimus, užduoti proceso dalyviams klausimus. Pareiškėjas nurodo, kad buvo atvykęs į teismo posėdį ir laukė prie šaukime nurodytos salės, tačiau teismo posėdis buvo perkeltas į kitą salę ir apie tai jis nebuvo informuotas. Kai surado teismo posėdžio salę, posėdis jau buvo pasibaigęs, pačiam teisėjui paaiškino tokio pavėlavimo priežastis, tačiau teisėjas į tai neatsižvelgė ir nurodė, kad teismo posėdis jau pasibaigė ir byla išnagrinėta, tai girdėjo visi proceso dalyviai. S. P. vertinimu, jo nedalyvavimas buvo pateisinamas, nes jis buvo suklaidintas paties teismo, ir jam nebuvo tinkamai paaiškinta, kad teismo posėdžio salė yra pakeista į kitą teismo salę, o jis vadovavosi šaukime nurodytais duomenimis.S. P. teigia, kad teismas netinkamai vertino visas aplinkybes ir proceso dalyvių paaiškinimus, kurie yra dėl jo šališki. Tai parodo Klaipėdos APT teikimų daugetas už nežymius pažeidimus, o prokuratūros pareigūnai visada palaikė teikimus teikiančią tarnybą. Jis niekada nebuvo baustas po paskelbto nuosprendžio už narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą. Teismas nagrinėjo aplinkybes dėl to, kad jis neatvyko individualiam darbui į Klaipėdos APT nurodytu laiku, nepateikė pažymos iš Klaipėdos priklausomybės ligų centro, patirtinančios, jog jis lankosi konsultacijose ir tęsia gydymąsi nuo priklausomybės narkotinėmis medžiagomis, nepateikė pažymų iš anoniminių narkomanų. Tačiau teismas nenagrinėjo ir neišsiaiškino aplinkybių dėl jo 2018 m. liepos 16 d. parašyto pasiaiškinimo, kuriame nurodė, kad jis užimtas individualia veikla. Be to, papildomai neatlygintinai dirbo pagalbiniu statybos ir apdailos darbuotoju pagal sudarytą panaudos sutartį su R. R., tarpininkaujant nevyriausybinei organizacijai „Iustitia est fundamentum“, kuri padėjo rasti minėtą veiklą. Dėl labai didelio užimtumo, vykdant neatlygintinę veiklą ir dirbant pagal savo individualios veiklos išduotą patentą, jam nebuvo laiko lankytis minėtose grupėse. Nurodo, kad jo pagrindinis tikslas buvo užimtumas ir tai labiau padėjo įgyti pasitikėjimą savimi, negu dalyvavimas minėtose grupėse. S. P. teigia, kad gydytojo jam buvo paskirti bromazepamo veikliosios medžiagos turintys vaistai, kurie veikia kaip raminamieji, jis vartojo „Lexotanil“. Tai patvirtina ir jo apsilankymas Klaipėdos priklausomybės ligų centre, kai po patikrinimo buvo aptikti būtent šie vaistai, tačiau jokių narkotinių medžiagų aptikta nebuvo. Pažymi, kad kelis kartus skambino į Klaipėdos priklausomybės ligų centrą birželio ir liepos mėnesiais, tačiau registracijai jau nebebūdavo vietos, todėl bet kokiu atveju turėjo laukti.S. P. teigia, kad padaryti administraciniai nusižengimai yra padaryti dėl jo neatidumo ir nerūpestingumo, kai tinkamai neįvertino savo veiksmų pasekmių. Sąmoningai nepadarė jokių veiksmų, dėl kurių žinotų ir suprastų, jog elgiasi pažeisdamas nustatytą tvarką. Savo pasiryžimą taisytis siekia įrodyti pradedant mokėti jam skirtas baudas, tuo parodydamas, kad jam rūpi su jomis atsiskaityti įstatymo nustatyta tvarka.

Skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 364 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad apygardos teismas nagrinėja skundą dėl apylinkės teismo nutarties, susijusios su nuosprendžio vykdymu. S. P. teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas taikant BK 75 straipsnio nuostatas. BK 75 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, jog bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas (toliau – PĮ). Probacijos pagrindas – įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, kuriuo nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė ir jos vykdymas atidėtas, ir teisėjo patvarkymas vykdyti teismo nuosprendį (PĮ 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Probacijos tikslas – užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą (PĮ 4 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimus, kuriais paskirta probacija, ir probuojamųjų priežiūrą vykdo probacijos tarnybos, kurios turi ir kitų įstatymų nustatytų įgaliojimų (PĮ 5 straipsnis). Probacija pradedama vykdyti įsiteisėjusio teismo nuosprendžio (nutarties) ir patvarkymo (potvarkio) vykdyti nuosprendį ar nutartį gavimo probacijos tarnyboje dieną. Probacijos tarnybos, gavusios šiuos dokumentus, pradeda priežiūros vykdymo bylą ir vykdo priežiūrą (PĮ 11 straipsnio 2 dalis). PĮ yra nustatytos probuojamųjų teisės ir pareigos. Pagal PĮ nuostatas probuojamieji, be kita ko, privalo vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus (PĮ 14 straipsnio 2 punktas). S. P. su probuojamųjų teisėmis ir pareigomis buvo supažindintas 2017 m. balandžio 4 d. pasirašytinai (a. b. l. 22–32). Probacijos sąlygos – tai teismo ir įstatymo probuojamajam nustatytų pareigų, draudimų, auklėjamojo ir baudžiamojo poveikio priemonių visuma (2 straipsnio 6 dalis). Teismo nuosprendžiu atidėjus bausmės vykdymą S. P. buvo įpareigotas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti gydymą nuo priklausomybės narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. 2017 m. gruodžio 28 d. teismo nutartimi S. P. buvo paskirta papildoma pareiga – 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje. Už probacijos sąlygų nevykdymą arba netinkamą vykdymą įstatyme probuojamajam numatytos tam tikros pasekmės, iš kurių griežčiausia – bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas. S. P. buvo supažindintas su probacijos vykdymo ir vengimo vykdyti teisinėmis pasekmėmis (a. b. l. 22–32). Teismas 2018 m. liepos 30 d. nutartimi panaikino S. P. bausmės vykdymo atidėjimą, t. y. pritaikė pačias griežčiausias pasekmes dėl to, kad probuojamasis vengė tinkamai vykdyti probacijos sąlygas. Skundžiamoje teismo nutartyje teismas pažymėjo, jog S. P. išvadų dėl savo elgesio nepadarė ir po to, kai du kartus teismo buvo netenkinti Klaipėdos APT teikimai dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. Po parodyto teismo pasitikėjimo S. P. toliau neatsakingai žiūri į teismo jam paskirtų įpareigojimų ir probacijos sąlygų vykdymą – priežiūros laikotarpiu 3 kartus padarė administracinius nusižengimus, nesilanko Klaipėdos priklausomybės ligų centre, nedalyvauja anoniminių narkomanų grupės susirinkimuose, nedalyvavo probacijos programoje. Tačiau, anot S. P., teismas nenagrinėjo ir nesiaiškino aplinkybių dėl jo 2018 m. liepos 16 d. parašyto pasiaiškinimo, kuriame jis nurodė, kad yra užimtas individualia veikla. Be to, jis papildomai neatlygintinai dirbo pagalbiniu statybos ir apdailos darbuotoju pagal sudarytą panaudos sutartį su R. R., tarpininkaujant nevyriausybinei organizacijai, kuri padėjo rasti minėtą veiklą. S. P. teigia, kad būtent dėl labai didelio užimtumo jis ir negalėjo lankytis Klaipėdos priklausomybės ligų centre, dalyvauti anoniminių narkomanų grupių susirinkimuose. Tačiau apygardos teismas negali sutikti su šiais skundo argumentais. S. P. asmens byloje yra pateikta jo individualios veiklos vykdymo pažyma, kurioje nurodyta: 1) S. P. vykdo individualią veiklą nuo 2018 m. sausio 23 d.; 2) veiklos rūšis – statybos baigimas ir apdaila (a. b. l. 123). Taip pat S. P. yra pateikęs panaudos sutartį, sudarytą 2018 m. birželio 28 d. (b. l. 19–21). Sutarties šalys: R. R. – panaudos gavėjas – ir S. P. – panaudos davėjas. Šia sutartimi, be kita ko, nustatyta: 1) panaudos gavėjas – R. R. – samdo neatlygintinai statybos ir apdailos pagalbiniam darbui panaudos davėją – S. P.; 2) neatlygintinės paslaugos atliekami darbai laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 28 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d.; 3) darbo valandos – pagal poreikį ir susitarimą; 4) panaudos davėjas darbus atlieka tik nurodytų komercinių patalpų teritorijoje; 5) panaudos gavėjas ir panaudos davėjas, pasibaigus panaudos sutarčiai, įsipareigoja grąžinti visą perleistą turtą kiekvienai iš šalių, kiek tai buvo susiję su neatlygintinės paslaugos viena kitai teikimui tokios būklės, kokios jis buvo perduotas, atsižvelgiant į normalų turto nusidėvėjimą. S. P. vertinimu, šios aplinkybės buvo pagrindas jam nesilankyti Klaipėdos priklausomybės ligų centre, nedalyvauti anoniminių narkomanų grupės susirinkimuose, tačiau apygardos teismas su tuo negali sutikti. Individuali veikla savo esme nesukuria darbo santykių bei iš darbinės veiklos gaunamų pajamų pastovumo, individualia veikla užsiimantis asmuo pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, jo santykiuose su kita sandorio šalimi nėra darbo santykiams būdingų požymių. Byloje nėra jokių duomenų, kurie rodytų, kad S. P. būtų vykdęs statybos baigimo ir apdailos darbus tuo laiku, kai jis turėjo lankytis Klaipėdos priklausomybės ligų centre, dalyvauti anoniminių narkomanų grupės surinkimuose. Be to, individuali veikla gali būti vykdoma ir tuo laiku, kuris netrukdytų vykdyti probacijos sąlygas, įskaitant ir teismo nustatytus įpareigojimus. S. P. teigia, kad jis pagal panaudos sutartį papildomai neatlygintinai dirbo pagalbiniu statybos ir apdailos darbuotoju, tačiau šia sutartimi pateikti duomenys teismo negali būti vertinami kaip patikimi. Ginčijama sutartis, kuria sulygta dėl papildomų neatlygintinai atliktų statybos ir apdailos pagalbinių darbų, yra įvardyta kaip panaudos sutartis, tačiau panaudos sutartimi dėl darbų atlikimo ar paslaugų teikimo nėra sulygstama. Panaudos sutartis – tai neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartis, kuria viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.629 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju šalys panaudos sutartimi sulygo dėl neatlygintinės paslaugos – statybos ir apdailos pagalbiniam darbui atlikti. S. P. nėra pateikęs jokių duomenų apie tai, kad šiuos darbus realiai atliko. Teikiant nagrinėjamo pobūdžio paslaugas daiktas taip pat nėra perduodamas kaip panaudos dalykas. Pagal teismui pateiktą panaudos sutartį darbai atliekami pagal poreikį ir susitarimą, todėl jau pats atliekamų darbų, kuriuos teigia S. P. atlikęs, laikas neturėjo užkirsti kelio jam lankytis Klaipėdos priklausomybės ligų centre, dalyvauti anoniminių narkomanų grupės susirinkimuose. S. P. asmens byloje yra pateiktas VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydytojo įrašas iš S. P. ligos istorijos. Iš šiame dokumente padaryto įrašo matyti, jog S. P. 2018 m. gegužės 10 d. diagnozuota (duomenys neskelbtini). Be kita ko, nustatyta: 1) imobilizacija – 5 savaitės; 2) asmuo nedarbingas yra apie 2 mėnesius (a. b. l. 152). Taigi byloje pateiktos panaudos sutarties sudarymo 2018 m. birželio 28 d. metu S. P. nurodytų panaudos sutartyje darbų atlikti negalėjo. Tad nebuvo jokių pateisinamų priežasčių, dėl kurių S. P. nebūtų galėjęs lankytis Klaipėdos priklausomybės ligų centre, dalyvauti anoniminių narkomanų grupės susirinkimuose. S. P. pažymi, kad jo pagrindinis tikslas buvo užimtumas, kuris padėjo įgyti pasitikėjimą savimi, o ne dalyvavimas nurodytose programose. Tačiau probuojamasis, vykdydamas probacijos sąlygas, turi parodyti, jog jis jų laikosi, o jo norai, asmeninio pobūdžio tikslai, nuomonė, kas geriau padėtų pasiekti bausmės tikslus, asmeninio pobūdžio veikla turi būti pavaldūs pareigai tinkamai vykdyti probacijos sąlygas. Šioje situacijoje ne S. P. turi teisę nurodyti, kas yra jo tikslas, o jo skunde įvardytas tikslas yra užimtumas, bet jis savo išsikeltą tikslą turi suderinti su probacijos sąlygomis, kurių vykdymas nėra jo teisė, bet pareiga, kurią jis turi vykdyti ne savo pasirinkimu, bet pagal aiškiai nustatytą tvarką. S. P. teigia, kad jis kelis kartus skambino į Klaipėdos priklausomybės ligų centrą, tačiau registracijai jau nebebūdavo vietos, tačiau, apygardos teismo vertinimu, jis turėjo visas sąlygas apie šias aplinkybes informuoti Klaipėdos APT, taip pat jis galėjo padaryti registraciją tuo laiku, kada buvo vietos. Tai, kad S. P. nebuvo baustas po paskelbto nuosprendžio už narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą, tai, kad administraciniai nusižengimai, kaip skunde nurodo S. P., yra padaryti dėl jo neatidumo ir nerūpestingumo, kai jis netinkamai įvertino savo veiksmų padarinius, nėra svarbu, svarbu yra tai, kad probuojamasis probacijos laikotarpiu savo elgesiu parodė, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Vienas iš bausmės tikslų – paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų (BK 41 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Būtent laikydamasis probacijos sąlygų, jų nepažeisdamas asmuo gali parodyti, kad bausmės specialiosios prevencijos tikslas yra pasiektas. Nagrinėjamu atveju S. P. ne pirmą kartą pažeidė probacijos sąlygas ir vietoj to, kad padarytų dėl to atitinkamas išvadas, jis ir toliau vengė jas tinkamai vykdyti, nes anot jo, tai tėra tik nežymūs pažeidimai, nekeičia savo elgesio modelio, o bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu taip pat padarė administracinius nusižengimus. S. P. ne tik siauruoju požiūriu nevykdo probacijos sąlygų, bet jis nevykdydamas probacijos sąlygų kartu demonstruoja, kad jam visiškai nėra svarbu pateisinti teismo jam parodyto pasitikėjimo, nenaikinant bausmės vykdymo atidėjimo du kartus, taip pat demonstruoja tai, kad jis ir toliau nesilaiko įstatymų, todėl bausmės specialiosios prevencijos tikslas nebus pasiektas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad jo pakartotinio nusikalstamumo rizika ne tik nemažėja, bet ji didėja (nuo 55 balų iki 69 balų), nors ir išlieka vidutinė. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad S. P. administracine tvarka taip pat nubaustas už tai, kad jis vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, tai reiškia, kad valstybė jam nėra suteikusi teisės būti eismo dalyviu ir tokiu savo elgesiu S. P. ne tik nesilaikė įstatymų, bet dar ir kėlė grėsmę kitiems eismo dalyviams, jų gyvybei, sveikatai, turtui, lengvabūdiškai pasitikėdamas savo jėgomis, jog nieko neįvyks. Tuo tarpu savo elgesiu S. P. turėtų demonstruoti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, turėtų pademonstruoti, kad teismas ne be pagrindo du kartus bausmės vykdymo atidėjimo nenaikino ir jis yra vertas teismo parodyto pasitikėjimo juo. Kaip minėta, teismas du kartus svarstė klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, taip pat teismas buvo priėmęs sprendimą skirti papildomą pareigą S. P. Visa tai buvo ženklas nuteistajam, kad jis suprastų ir padarytų atitinkamas dėl to išvadas ir pradėtų tinkamai vykdyti probacijos sąlygas, kurias vykdyti jis teismui pasižadėjo. Tai, kad teismas priėmė sprendimą ne S. P. naudai, nerodo teismo šališkumo. Teismas, matydamas tokį asmens neatsakingą požiūrį į probacijos sąlygų vykdymą, neturėjo jokio kito pasirinkimo kaip panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą. Visos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog S. P. savo elgesiu laisvėje nesudaro pagrindo vertinti, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti kitu būdu – neatliekant laisvės atėmimo bausmės laisvės atėmimo vietoje, o šias pasekmes nuteistasis susikūrė pats savo neatsakingu elgesiu.Tad anksčiau aptartos aplinkybės leidžia teigti, jog skundžiama nutartimi teismas pagrįstai taikė nuteistajam S. P. pačias griežčiausias pasekmes – panaikino bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiuntė nuteistąjį S. P. atlikti realios laisvės atėmimo bausmės į laisvės atėmimo vietą, o skundo argumentai dėl panaikinto bausmės vykdymo atidėjimo netinkamo išsprendimo atmetami kaip nepagrįsti. S. P. vertinimu, galbūt buvo pažeistas teismo nešališkumo ir nepriklausomumo principas, nes tiek apkaltinamąjį teismo nuosprendį, kuriuo S. P. buvo atidėtas bausmės vykdymas, tiek skundžiama teismo nutartis dėl bausmės vykdymo atidėjimo sprendė tas pats teisėjas. Apygardos teismas negali sutikti su šiuo skundo argumentu, nes teismo nutartimi sprendžiamas klausimas buvo susijęs su bausmės vykdymu ir konkrečiu atveju su bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimu dėl jau įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, o ne dėl bylos, kuri nagrinėjama teisiamajame posėdyje. Tad šis skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. S. P. teigia, kad byla dėl bausmės vykdymo atidėjimo buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant, kai jis nebuvo tinkamai informuotas apie vykstančio teismo posėdžio vietą. Apygardos teismas negali sutikti su šiuo skundo argumentu, nes byloje esantys duomenys nepatvirtina S. P. nurodytų aplinkybių. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad jam buvo įteiktas šaukimas ir su juo susisiekus telefonu buvo pranešta apie teikimo nagrinėjimo datą ir laiką. Teismas, išnagrinėdamas teikimą, S. P. nedalyvaujant, pažeidimo nepadarė, nes pagal baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas nuteistojo neatvykimas nesustabdo klausimo nagrinėjimo (BPK 358 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis S. P. turėjo visas galimybes aktyviais veiksmais pasidomėti, kurioje vietoje vyksta teismo posėdis, o nesinaudoti įstatymo suteiktomis teisėmis pateisinant savo neveikimą. Tad šis skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Išnagrinėjęs nuteistojo skundą, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą medžiagą, apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 30 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, naikinti ją skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teismas skundžiama nutartimi pagrįstai tenkino Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus viršininko pavaduotojos Astos Zuzevičienės teikimą ir nuteistąjį S. P. pasiuntė atlikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. nuosprendžiu jam paskirtą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę, šią bausmę atliekant pataisos namuose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. P. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 30 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Aurelija Sadauskaitė