Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Trumpulienė, sekretoriaujant Gerdai Svetlikauskaitei,

dalyvaujant ieškovo Valstybinės miškų tarnybos atstovams D. U. ir R. K., atsakovui A. S., jo atstovei advokatei Virginijai Bradulskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo Valstybinės miškų tarnybos ieškinį atsakovui A. S. dėl neteisėtu medžių kirtimu ir miško paklotės naikinimu padarytos žalos aplinkai atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalį, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2014 m. kovo 4 d. išrašo matyti, kad žemės sklypo, kadastrinis Nr. 8115/002:187, nuosavybės teise priklausančio UAB „Siesarties energija“, pagrindinė naudojimo paskirtis yra miškų ūkio. Žemės sklypui nustatytos specialios naudojimo sąlygos: ryšių linijų apsaugos zonos, elektros linijų apsaugos zonos, kraštovaizdžio draustiniai, paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos, pelkės ir šaltinynai, miško naudojimo apribojimai.

Į bylą pateiktą Privataus miško žemės sklypo patikrinimo 2014 m. kovo 12 d. pažyma patvirtina, kad minėtame miško žemės sklype, kadastrinis Nr. 8115/0002:187, buvo nustatytas neteisėtas miško kirtimas. Dėl šio neteisėto miško kirtimo 2014 m. spalio 21 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas atsakovui A. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 62¹ straipsnio 2 dalį ir 68 straipsnio 1 dalį. Valstybinės miškų tarnybos nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 12.2.5-11 AM 082090 A. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 62¹ straipsnio 2 dalį ir 68 straipsnio 1 dalį nustačius, kad jis 2014 m. sausio – vasario mėnesiais savavališkai, neturėdamas Valstybinės miškų tarnybos išduoto leidimo kirsti mišką, UAB „Siesarties energija“ nuosavybės teise priklausančiame miške, esančiame Siesarties k., Lyduokių sen., Ukmergės r., Ukmergės miškų urėdijos, Želvos girininkijos 133 kvartalo 26 taksaciniame sklype, kadastrinis Nr. 8115/2:187, plynai iškirto 0,4599 ha miško (133 vnt. žalių medžių, kurių rūšis ir kelmų skersmuo nurodyti 2014 m. kovo 12 d. Privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažymoje), savavališkai iškirto 30,086 m³ medienos, o Želvos girininkijos 133 kvartalo 26 sklypo 0,067 ha plote plynai iškirto medžius ir sunaikino miško paklotę (iškirstų medžių tūris 9,871 m³, sunaikintos miško paklotės plotas – 667 m²), kirsdamas žalius medžius ir naikindamas miško paklotę pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 5 dalį, 6 dalį, Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 „Dėl privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo“ 20 punkto reikalavimus. Iš ieškinio turinio matyti, kad atsakovas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje apskundė Ukmergės rajono apylinkės teismui. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Ukmergės rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs A. S. skundą, 2015 m. birželio 5 d. nutartimi skundą tenkino iš dalies, sumažindamas paskirtą administracinę baudą iki 579 EUR, netaikant motorinio pjūklo konfiskavimo, tačiau šios bylos aspektu svarbu tai, kad teismas, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą konstatavo, jog A. S. savo neteisėtais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 5 dalį, 6 dalį, Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 „Dėl privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo“ 20 punkto reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 62¹ straipsnio 2 dalyje, 68 straipsnio 1 dalyje. Pats atsakovas aplinkybių, kad jis neturėdamas leidimo kirsti mišką, organizavo ir įvykdė neteisėtą miško kirtimą, neginčija, tačiau nesutinka padaręs žalą aplinkai, kadangi mano, jog jis atliko miško valymo darbus, sutvarkė aplinką ir pagerino kraštovaizdį. Teismas tokį atsakovo subjektyvų aplinkybių vertinimą, kurį byloje grindžia ir liudytojo A. M. parodymais, laiko teisiškai nepagrįstu.

Esant nustatytoms aplinkybėms, yra pagrindas pripažinti, kad tokie neteisėti atsakovo veiksmai yra pagrindas taikyti jam deliktinę atsakomybę. Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti šias bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Šios kategorijos žalos atlyginimo specifika yra ta, kad įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs vadinamosios griežtosios atsakomybės principą, kai atsakomybė atsiranda nesant kaltės (Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalis).

Paprastai fizinio ar juridinio asmens veiksmų neteisėtumas reiškia įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų aplinkosauginių reikalavimų nesilaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-01-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014).

Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalis nustato, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas. Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799, 20 punkte numatyta, kad leidimai kirsti mišką privalomi visiems kirtimams, išskyrus šiame punkte numatytiems. Administracinio teisės pažeidimo byloje buvo nustatyta, kad A. S. šiuos teisės aktų reikalavimus pažeidė, todėl byloje šios aplinkybės neįrodinėjamos (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teisme nustatyta, kad privatus miško sklypas Nr. 8115/0002:187, esantis Ukmergės miškų urėdijos Želvos girininkijos 133 kvartalo 26 taksaciniame sklype, yra Siesarties kraštovaizdžio draustinyje, pats miškas priskiriamas II miškų grupės miškams, todėl teismas laiko, kad atsakovas, plynai iškirsdamas mišką iškertant 39,957 m³ medienos bei tuo pačiu sunaikindamas 667 m² miško paklotės, kuri pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 10 dalį laikytina miško ištekliais, padarė žalą miškui kaip aplinkos objektui. Aplinkybė, kad pats atsakovas pripažino, jog būtent jis organizavo ir įvykdė plyną kirtimą II miškų grupės miške, patvirtina tiesioginį priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos aplinkai. Tai, jog atsakovas savo veiksmus vertina kaip teritorijos sutvarkymą, kuris, atsakovo nuomone, nepadarė žalos gamtai, nesudaro teisinio pagrindo atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės.

Tuo atveju, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, jos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas. Šiuo atveju ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad kirtimas privačiame miško sklype įvykdytas iki 2014 m. kovo 4 d., žalą aplinkai apskaičiavo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 521 patvirtinta tvarka „Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarkos bei fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų mišku, turtui ar interesams atlyginimo dydžių patvirtinimo“. Žalos aplinkai (miškui) 2014 m. spalio 20 d. perskaičiavimas patvirtina, kad žala aplinkai už iškirstus medžius ir sunaikintą miško paklotę sudaro 10 587,20 Lt, tai yra 3 066,27 EUR. Žalos dydžio atsakovas byloje nenuginčijo. Teismas konstatuoja, kad ieškovas įrodė žalos dydį, o atsakovui nepateikus įrodymų, paneigiančių šį žalos apskaičiavimą, ir nepaneigus jo kaltės prezumpcijos, yra teisinis pagrindas žalos atlyginimą priteisti iš atsakovo, kadangi yra visos būtinosios sąlygos civilinei atsakomybei kilti.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Atsakovas nenuginčijo civilinėje byloje esančio įrodymo dėl žalos dydžio, todėl teismas neturi pagrindo abejoti ieškovo atliktais paskaičiavimais ir jais remiasi. Teismas daro išvadą, kad ieškovo pareikštas reikalavimas dėl aplinkai (miškui ir miško paklotei) padarytos žalos atlyginimo yra pagrįstas rašytiniais įrodymais dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, žalos padarymo fakto bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249, 6.263 straipsniai).

Vadovaujantis CK 6.251 straipsnio 1 dalimi, padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, kitam turtui ir teisėtiems interesams ar miškui, kaip aplinkos objektui, privalo visiškai ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę. CK 6.251 straipsnio 2 dalis nustato, jog teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Nagrinėjamu atveju teismas, vadovaudamasis išdėstytomis teisės normomis bei atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas atliko neteisėtus medžių kirtimus bei sunaikino miško paklotę vedinas gražių tikslų – sutvarkyti aplinką šalia savo gyvenamosios teritorijos, bei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), daro išvadą, kad šioje byloje yra pagrindas mažinti prašomos priteisti žalos sumą iki 2 500 EUR sumos, kuri laikytina teisinga, protinga ir sąžininga, todėl ieškovo ieškinys tenkinamas iš dalies.

Atsakovas teisme ginčija ieškovo reikalavimą pervesti priteistos žalos sumą į Valstybinės miškų tarnybos sąskaitą. Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 2 punktą, pareikšti ieškinius dėl neteisėta veika padarytos žalos turi teisę valstybiniai miškų pareigūnai, kai žala yra padaroma miškui, kaip aplinkos objektui. Pagal Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249, 5 punktą, lėšos, įstatymų nustatyta tvarka išieškotos iš fizinių ir juridinių asmenų už neteisėta veika miškuose padarytą žalą aplinkai, pervedamos į Aplinkos apsaugos rėmimo programą. Esant nustatytam teisiniam reglamentavimui, ieškovui priteistina 2500 EUR suma, ją pervedant į ieškovo nurodytą sąskaitą, ieškovą įpareigojant išieškotas lėšas pervesti į Aplinkos apsaugos rėmimo programą.

Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 7 dalimi, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo priteistina 56 EUR žyminis mokestis valstybės naudai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos šalims proporcingai teismo patenkintų ar atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys), tačiau atsakovas įrodymų, patvirtinančių jo patirtas bylinėjimosi išlaidas į bylą nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais,

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 2 500 EUR (du tūkstančius penkis šimtus eurų) neteisėtu medžių kirtimu ir miško paklotės naikinimu aplinkai padarytą žalą ieškovo Valstybinės miškų tarnybos, įstaigos kodas 302471705, naudai.

Priteistą sumą pervesti į Valstybinės miškų tarnybos sąskaitą Nr. LT65 4010 0425 0231 3838, esančią AB DNB banke, banko kodas 40100, ieškovą įpareigojant išieškotas lėšas pervesti į Aplinkos apsaugos rėmimo programą.

Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 56 EUR (penkiasdešimt šešių eurų) žyminį mokestį valstybės naudai.

Išaiškinti atsakovui, kad žyminis mokestis valstybei turi būti įmokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.