Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. M. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. liepos 19 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. 2024 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalį, už tai, kad 2024 m. birželio 25 d., 7.20 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kai šios teisės nėra įgijęs. Šiais veiksmais pažeidė kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu nutarimu, pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams arba skirti kuo trumpesniam terminui. Pareiškėjas skunde nurodo, jog 2024 m. birželio 25 d. vairavo transporto priemonę turėdamas rusiškas teises, kurios Lietuvoje negalioja. Šiuo metu yra išlaikęs teorijos vairavimo egzaminą ir laiko praktikos egzaminą. Dirba vairuotoju, kito darbo nemoka. Turi paskolą, reikia išlaikyti šeimą. Atsižvelgiant į tai, prašoma panaikinti jam skirtą administracinio poveikio priemonę, ar sumažinti teisių atėmimo terminą.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė teismui atsiliepimą į Pareiškėjo skundą, kuriuo prašo nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Atsiliepime į skundą nurodoma, kad V. M. yra Lietuvos Respublikos pilietis ir nuolatinis Lietuvos gyventojas, tai patvirtina išrašai iš policijos administruojamų duomenų bazių. Asmeniui nuo (duomenys neskelbtini) yra išduodami galiojantys asmens tapatybės dokumentai, kuriuose yra įrašyta, kad V. M. yra Lietuvos Respublikos pilietis. Nuo (duomenys neskelbtini) jo gyvenamoji vieta yra deklaruota Lietuvos Respublikoje. Administracinio nusižengimo padarymo metu, t. y. 2024 m. birželio 25 d. administracinėn atsakomybėn patraukto V. M. nuolatinė gyvenamoji vieta pripažintina Lietuvos Respublika, todėl tai reiškia, kad jam minėtu laikotarpiu vairuojant transporto priemonę Lietuvos Respublikos teritorijoje kyla pareiga laikytis tiek administracinio nusižengimo protokole nurodytų KET punktų, tiek ir kitų KET nustatytų eismo dalyviams pareigų, inter alia (bekita ko) Lietuvos Respublikos teritorijoje vairuoti transporto priemonę tik turint galiojantį Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą.

Asmenys (užsieniečiai), turintys trečiųjų šalių išduotą vairuotojo pažymėjimą, Lietuvoje transporto priemonių vairuoti negali, kai nustatoma, kad toks asmuo Lietuvoje gyvena daugiau kaip šešis mėnesius per metus; po šio termino asmuo (užsienietis), turintis ne ES ar EEE šalyje išduotą pažymėjimą ir vairuojantis transporto priemonę bei ketinantis ir toliau vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo šį pažymėjimą pasikeisti į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius vairavimo egzaminą. Todėl, V. M. būdamas Lietuvos Respublikos pilietis ir nuolatinis Lietuvos gyventojas, nusižengimo metu, privalėjo turėti Lietuvos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą.

Institucijos vertinimu byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pareiškėjas pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 str. 3 d. nusižengimai pilnai įrodyti. Administracinė nuobauda ir poveikio priemonė buvo paskirta vadovaujantis ANK 34 straipsnio nuostatomis ir yra tinkama realizuoti ANK 22 straipsnio įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Institucijos nuomone paskirta bauda nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir proporcinga padarytiems administraciniams nusižengimams, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus. Todėl prašoma Institucijos priimtą nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.

Teismo posėdyje pareiškėjas skundą palaikė skunde nurodytais motyvais ir prašė skundą tenkinti. Papildomai nurodė, jog nutarimu paskirtą baudą sumokėjo.

Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, skundas išnagrinėtas atstovui nedalyvaujant.

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), visuma.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Institucijos 2024 m. liepos 19 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) V. M. už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą buvo nubaustas 300 eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams. Nutarime nurodyta, kad V. M. 2024 m. birželio 25 d. 7.20 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kai šios teisės nėra įgijęs. Šiais veiksmais pažeidė kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą.

Atsakomybė pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį užtraukia transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones.

Pareiškėjas neginčija kaltės dėl ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymo, kaip matyti, prašo pakeisti nutarimą ir panaikinti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą arba specialiosios teisė atėmimą sumažinti. Su baudos dydžiu sutinka, ją sumokėjo.

Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatomis, baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda.

Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nurodytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013). Aptariamos normos taikymas siejamas ne tik su teisingumo bei protingumo principų įgyvendinimu, bet ir su išskirtinių aplinkybių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai nustatymu. Tokiomis aplinkybėmis galėtų būti laikomos veikos mažareikšmiškumas, nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir kitos.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra ne kartą pabrėžęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau, nei to siekiama šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-20-942/2016).

Už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą yra numatyta bauda nuo 300 iki 450 eurų. ANK 424 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų.

Teismo vertinimu, administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti sutrumpinant administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą. Iš teismui pateiktos medžiagos akivaizdu, kad šios administracinio poveikio priemonės paskyrimas itin neigiamai paveiktų Pareiškėjo šeimą. Iš esmės pritartina Institucijos nuomonei, kad šios aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis, tačiau, teismo vertinimu, administracinio poveikio priemonė yra per griežta, neproporcinga padarytam pažeidimui, pernelyg apsunkinanti Pareiškėjo ir jo šeimos gyvenimą. Taip pat pažymėtina, jog V. M. buvo nuoširdus viso proceso metu, paaiškino nusižengimo padarymo aplinkybes, pripažino kaltę padarius administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai dėl jo gailėjosi. Be to, V. M. šiuo metu siekia įgyti Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą ir yra išlaikęs teorijos egzaminą bei laiko praktinį egzaminą. Vertinant padaryto nusižengimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, matyti, kad padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė pavojingų padarinių ir nesutrukdė kitiems eismo dalyviams. Tuo tarpu, kad asmuo būtų pažeidęs kitas Kelių eismo taisykles (pvz.: transporto priemonė būtų techniškai netvarkinga, būtų viršytas leistinas greitis ir pan.), nenustatyta. Pareiškėjas dar neįsiteisėjus nutarimui sumokėjo jam paskirtą 300 eurų baudą.

Skiriant tiek administracines nuobaudas, tiek administracinio poveikio priemones, būtina laikytis proporcingumo principo, kuris reikalauja asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, privalo būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į tai, kad padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 424 straipsnio 3 dalyje, nesukėlė jokių pavojingų padarinių eismui, byloje nenustatyta V. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, iki šio laiko jis administracine tvarka Lietuvos Respublikoje baustas tik vieną kartą, darytina išvada Pareiškėjo padarytas nusižengimas, numatytas ANK 424 straipsnio 3 dalyje, aptartomis aplinkybėmis yra mažesnio pavojingumo, nei rūšinis tokio pobūdžio administracinis nusižengimas.

Įvertinęs aukščiau nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį. Todėl Institucijos nutarimas iš dalies pakeistinas, nustatant, kad pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, administracinio poveikio priemonė – specialios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) sutrumpintinas iki 3 mėnesių.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. M. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. liepos 19 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) dalį, kurioje V. M. pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 6 (šešiems) mėnesiams, ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) terminą sutrumpinti iki 3 (trijų) mėnesių.

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Administracinio nusižengimo bylą ROIK: (duomenys neskelbtini), nutarčiai įsiteisėjus grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.