- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-06
- Bylos Nr.
- 2-16-522/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00970-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irina Serafin
- Ieškovas
- G. J.
- Atsakovas
- R. J.
- Advokatai
- Irina Kizina
- Kategorijos
- 2.3.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. J. ieškinį atsakovui R. J. dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo, ir atsakovo R. J. priešieškinį ieškovei G. J. dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nustatyti naudojimosi bendru turtu 78,32 kv. m. bendro ploto butu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) (toliau - butas) tvarką: 1) paskirti ieškovei naudotis 19,07 kv. m. ploto kambariu, plane pažymėtu indeksu 20-6, ir 10,79 kv. m. ploto kambariu, plane pažymėtu indeksu 20-7, t. y. 29,86 kv. m. bendro ploto patalpas; 2) paskirti atsakovui naudotis 13,40 kv. m. ploto kambariu, plane pažymėtu indeksu 20-4, ir 12,38 kv. m ploto kambariu, plane pažymėtu indeksu 20-8, t. y. 25,78 kv. m. bendro ploto patalpas; 3) paskirti bendrai naudotis 9,52 kv. m. ploto koridoriumi, plane pažymėtu indeksu 20-1, 9,54 kv. m. ploto virtuve, plane pažymėta indeksu 20-3, 2,53 kv. m. ploto vonia, pažymėta plane indeksu 20-5, 1,09 kv. m. ploto tualetu, pažymėtu plane indeksu 20-2; 4) įpareigoti ieškovę savo lėšomis įrengti sieną, skiriančią kambarį, indeksu 20-7 ir bendro naudojimosi plane pažymėtu indeksu 20-1 koridorių bei duris į koridorių, tokiu būdu atstatant buto pirminį (pagrindinį) projektą (pagal buto bylą) ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad santuokos metu šalys atliko buto remontą ir pertvarkė jį iš keturių kambarių į trijų kambarių butą. 2015 m. gegužės 22 d. Širvintų rajono apylinkės teismas šalių santuoką nutraukė bei padalino santuokoje įgytą butą, ieškovei asmeninės nuosavybės teise atiteko 7/12 buto dalys, atsakovui asmeninės nuosavybės teise – 5/12 buto dalys. Dėl skirtingo gyvenimo būdo ir tarp šalių kilusių konfliktinių situacijų ieškovė nuo 2014 m. rugpjūčio mėn. pabaigos bute negyvena, juo nesinaudoja, o nuomojasi kitą butą. Atsakovas iki šiol nuolat gyvena bendraturčių bute ir naudojasi visu butu. Šalims nepavyko bendru susitarimu atsidalyti buto ar nustatyti naudojimosi butu tvarkos. Ieškovė negali gyventi viename bute su buvusiu sutuoktiniu, tačiau turi teisę disponuoti ir valdyti savo turtą, pavyzdžiui, išnuomoti savo dalį ir taip sumažinti dabartinio nuomojamo būsto išlaikymo išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei priklauso didesnė buto dalis, ieškiniu siūloma ieškovei paskirti didesnius kambarius, kurių bendras plotas 4,08 kv. m. viršija atsakovui siūlomų naudotis kambarių plotą. Siūlomas kambarių paskirstymas šalims patogus būtų ir tuo, kad atvykusi į Lietuvą jų dukra galėtų apsistoti motinos naudojamuose kambariuose.
Atsiliepimas
Atsakovas prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodė, kad siūloma naudojimosi butu tvarka pažeidžia bendraturčių interesus, neatitinka kiekvienam bendraturčiui priklausančios buto dalies, neleis tinkamai naudotis butu. Ieškovė siūlo padalinti butą pagal neegzistuojantį buto išplanavimą, todėl šis reikalavimas yra nepagrįstas. Ieškovės prašomų paskirti jai naudotis dviejų kambarių nėra. Abu kambariai yra sujungti į vieną išverčiant sieną, dalį vieno kambario panaudojant kambariukui rūbams įrengti. Be to, ieškovė teikia prieštaringus argumentus, susijusius su būtinumu nustatyti naudojimosi butu tvarką, kas rodo, kad jos siekis nustatyti naudojimosi butu tvarką siūlomu būdu nėra pagrįstas. Ieškovė vienu atveju nurodo, kad nori sau priklausančią dalį nuomoti, kitu, kad nori ten gyventi. Ieškovė butu nesinaudoja ir nesiekia juo naudotis ateityje, todėl siūloma nustatyti naudojimosi butu tvarka jai nėra tokia aktuali kaip atsakovui. Dukros lankymasis pas tėvus ir buvimas šalių bute galimas ir toliau jai naudojantis iki tol priklausiusiu kambariu, kurį ieškovė siūlo perduoti naudotis atsakovui ir kuriuo galėtų naudotis ieškovė kartu su miegamojo kambariu, tamsiu kambariuku. Atsakovas nesutinka, kad bute būtų atliekamas kapitalinis remontas mūrijant sienų pertvaras, jas griaunant, nes tai tiesiogiai įtakos jo gyvenimo kokybę, naudojimosi bendromis patalpomis tvarkos pažeidimus. Ieškovė minėtame bute negyvena ir akivaizdžiai nesiruošia gyventi, todėl jai, ketinančiai į butą įleisti nuomininkus, esminės reikšmės, ar jos naudojamas kambarys bus su balkonu ar be jo, nesudaro, todėl atsakovas sutiktų, kad jam būtų skirtas naudojimuisi didysis kambarys (salonas) su balkonu, o likusiais dviem kambariais bei kambariuku rūbams naudotųsi ieškovė. Atsakovas tokiu atveju įsipareigotų naudojamą kambarį atskirti nuo bendro naudojimo patalpų įrengdamas pertvarą. Ieškovės nurodytos bendro naudojimosi patalpos neatitinka faktiškai esančių patalpų kiekio ir kvadratūros, tačiau atsakovas sutinka, kad šios patalpos būtų naudojamos bendrai.
Šalies argumentai
Priešieškiniu atsakovas prašė nustatyti naudojimosi butu tvarką, kuri yra priešinga ieškovės siūlomai tvarkai: 1) paskirti atsakovui naudotis 25,09 kv. m. bendro ploto kambariu, plane pažymėtu indeksais 20-6 ir 20-7; 2) paskirti ieškovei naudotis 12,38 kv. m ploto kambariu, plane pažymėtu indeksu 20-8 ir 13,40 kv. m. ploto kambariu, plane pažymėtu indeksu 20-4, 3,72 kv. m. ploto kambariu, plane pažymėtu indeksu Nr. 2-9, t. y. 29,5 kv. m bendro ploto patalpas; 3) paskirti naudotis ieškovei ir atsakovui bendrai: koridoriumi, plane pažymėtu indeksu 20-1; virtuve, plane pažymėta indeksu 20-3; vonia, pažymėta plane indeksu 20-5; tualetu, pažymėtu plane indeksu 20-2; 4) įpareigoti atsakovą savo lėšomis įrengti atitvarą (sieną) bei duris, atskiriant kambarį esantį plane pažymėtais indeksais 20-7, 20-6 ir bendro naudojimosi plane pažymėtu indeksu 20-1 koridorių ir priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės. Atsakovas nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini), atskirais atvejais suteikiantis neatidėliotiną pagalbą pas jį besikreipiantiems asmenims. Jis nuolat gyvena bute, kuriame daugiausiai naudojasi gyvenamuoju kambariu, plane pažymėtu Nr. 20-6, 20-7. Šis kambarys yra vientisas ir patogus naudotis tiek buityje, tiek priimant (duomenys neskelbtini). Įrengus jame duris ar stiklinę atitvarą nuo fojė, kambarys būtų izoliuotas nuo kitų buto patalpų ir užtikrintų abiejų bendrasavininkų teisę į privatų gyvenimą. Atsižvelgtina, kad ieškovė siekia butą pasidalinti, dėl to neteikdama ieškininių reikalavimų, o pasidalinimo klausimas šiame ginče nėra nagrinėjamas ir naudojimosi tvarkos nustatymas neįtvirtins šalių teisių į konkrečias buto dalis, t. y. neįvyks bendrasavininkams priklausančio turto atsidalinimas. Ieškovė tik formaliai siekia nustatyti naudojimosi butu tvarką neketindama jai paskirta dalimi faktiškai nuolat naudotis, kas rodo, kad, paskyrus atsakovui naudojimuisi didesnio ploto kambarį, o ieškovei likusius du kambarius ir naujai įrengtą mažą kambariuką, bus nustatyta optimaliausia naudojimosi bendru daiktu tvarka, patogi abiem bendraturčiams, ir tuo nebus pažeistos abiejų bendraturčių teisės, nes jo naudojamas kambario plotas neviršys jo nuosavybės teise turimos bendro buto plotos dalies. Pažymėtina, kad skirtingai nei siūlo ieškovė nei vienai iš šalių nereiktų atlikinėti kapitalinio remonto įrengiant sieną.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį prašė jį atmesti. Ieškovė nurodė, kad jeigu ji prašo nustatyti jai naudotis didesniu buto plotu, atsižvelgiant į jos turto dalį, tai atsakovas – atsižvelgiant į tai, kad bute jis gyvena vienas ir naudojasi visu butu. Dėl ieškovės ir atsakovo skirtingo gyvenimo būdo, piktnaudžiavimo alkoholiu, nuolatinių konfliktų ieškovės ir atsakovo gyvenimas viename bute neįmanomas. Ieškovė nuomojasi svetimą butą, o tai rodo, kad priešieškinio argumentas, jog ieškovei nėra aktualus klausimas dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo, yra nepagrįstas. Įstatymas suteikia ieškovei teisę naudotis nuosavu turtu, jį išnuomoti, parduoti savo buto dalį arba kitaip disponuoti, ir niekas negali pažeisti jos teisės. Atsakovo argumentas, kad jis suteikia (duomenys neskelbtini), todėl jam būtinas erdvesnis kambarys, nepatvirtintas jokiais įrodymais, nepateiktas leidimas bute verstis (duomenys neskelbtini) arba panašaus pobūdžio oficialus dokumentas. Pažymėtina, kad butas yra gyvenamosios paskirties, todėl turi būti naudojamas pagal savo paskirtį. Ieškovės pateiktame pasiūlyme realiųjų dalių projektas iš esmės atitinka idealiąsias dalis nuosavybėje. Be to, ieškovės siūlomas naudojimosi butu tvarkos nustatymo planas nereikalaus iš šalių papildomų investicijų į naudojamą turtą, kad užtikrintų realų ir patogų naudojimąsi butu. Ieškovė, būdama didesnės buto dalies savininke, turi naudotis didesniu buto plotu, todėl priešieškinis atmestinas, o ieškinys tenkintinas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2015 m. gegužės 22 d. Širvintų rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka ir padalytas santuokos metu įgytas turtas (b.l. 6-9). Teismo sprendimu ieškovei asmeninės nuosavybės teise buvo priteistos 7/12 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovui asmeninės nuosavybės teise buvo priteistos 5/12 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo metu šalys patvirtino, kad santuokos metu buvo atliktas buto remontas ir butas pertvarkytas iš keturių kambarių buto į trijų kambarių butą. Butą sudaro trys atskiri kambariai (1-as kambarys, kuris yra pertvarkytas, plane pažymėtas Nr. 20-6 ir Nr. 20-7, antras kambarys plane pažymėtas Nr. 20-8, trečias kambarys plane pažymėtas Nr. 20-4), koridorius, plane pažymėtas Nr. 20-1, virtuvė, plane pažymėta Nr. 20-3, vonia, pažymėta plane Nr. 20-5, tualetas, plane pažymėtas Nr. 20-2.
Ginčo esmė pagal ieškinį ir priešieškinį yra tame, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas prašo paskirti naudotis pertvarkytu kambariu, plane pažymėtu Nr. 20-6 ir Nr. 20-7, kitai šaliai paliekant naudotis kambariais plane pažymėtais Nr. 20-8 ir Nr. 20-4, ir bendrai naudotis koridoriumi, virtuve, vonia bei tualetu. Ieškovė be to prašo jai paskirti prie ginčo kambario esančią rūbinę, o atsakovas šios patalpos sau neprašo. Rūbinės sąskaita šalys atitinkamai didina ir mažina prašomų priteisti patalpų plotus pagal šalims priklausančias dalis ginčo bendrame turte. Šalys taip pat prašo buto pertvarkymo, susijusio su prašomos jiems skirti naudotis patalpos izoliavimu.
Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto naudojimas grindžiamas susitarimu tarp šalių, kurį vykdydamos šalys turi laikytis geros moralės, bendro gyvenimo taisyklių, nepiktnaudžiavimo teisėmis, šalių lygiateisiškumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principų (CK 1.2 straipsnis, 1.137 straipsnis).
Detalesnė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo tvarka ir būdai įtvirtinti CK 4.75 straipsnio 1 dalyje, 4.81 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Aukščiausias Teismas, nuosekliai plėtojamoje praktikoje aiškindamas minėtas CK nuostatas, yra pažymėjęs, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas, vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas namo patalpas. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. T. ir kt. v. D. K. , bylos Nr. 3K-3-77/2011). Be to, bendraturčiui paskiriamos naudoti dalies dydis turi atitikti jo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Č. v. V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-956/2003). Teismo pareiga yra priimti abiems pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir prisidėtų prie geresnio nuosavybės valdymo. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje P. K. v. N. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. R. B. ir kt. v. R. L. , bylos Nr. 3K-3-291/2007; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Z. P. v. D. S. L. , bylos Nr. 3K-3-353/2009). Papildomai pažymėtina, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka.
Nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, svarbiausia, kad būtų užtikrinta, kiek, aišku, konkrečiomis aplinkybėmis tą galima padaryti, visų suinteresuotų asmenų – bendraturčių – teisių ir teisėtų interesų pusiausvyra. Vieno bendraturčio interesai negali būti suabsoliutinami ir ginami kito bendraturčio interesų sąskaita. Ne visais atvejais yra galimybė pasiekti visų bendraturčių interesų balansą. Teismo vertinimu, kelios priežastys – ginčo patalpos plotas, jos paskirtis ir šalių tarpusavio santykiai – lemia, kad yra sudėtinga atrasti abiejų bylos šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą. Paprastai visi bendraturčiai patiria vienokius ar kitokius suvaržymus / praradimus, susijusius su bendrosios nuosavybės objekto naudojimu.
Aukščiau yra detalizuota šalių ginčo esmė pagal ieškinį ir priešieškinį. Teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, daro išvadą, kad šalių nurodyta ginčo esmė nesutampa su realiai šalims kylančiomis problemomis, naudojantis jų bendrų turtu. Nagrinėjamos bylos šalys yra buvę sutuoktiniai, išgyvenę pakankamai sudėtingą santuokos nutraukimo procesą su turto padalijimo reikalavimu. Jie iki šiol nėra susitaikę su praradimais dėl santuokos nutraukimo, jaučia vienas kitam nuoskaudas dėl turto, asmeninių santykių. Naudojimosi butų tvarkos nustatymas šioje situacijoje nėra šalims realiai reikalingas ir šalių ginčo dėl bendro turto neišspręs. Nustatyta, kad bute gyvena ir nori gyventi tik atsakovas, ieškovė gi nuo 2014 m. gyvena ir gyvens atskirai. Realiai butu naudojasi tik atsakovas. Atsakovo pozicija, kad jis netrukdo ieškovei grįžti gyventi kartu viename bute yra nereali ir dar labiau užaštrina situaciją. Taip atsakovas atsikerta į jam pareikštą ieškovės reikalavimą ir siekia tik sudaryti jai nepalankias sąlygas. Šalys gi privalo sąžiningai ir protingai išspręsti bendro turto klausimą, t.y. bendro turto apskritai atsisakyti. Atkreiptinas dėmesys, kad šalys į teismo pasiūlymą taikiai išspręsti ginčą, svarstyti atidalijimo galimybę, reagavo neigiamai, reikalavimų, jiems tai pasiūlius, netikslino. Šalis palaikė ir jų atstovai. Šalys, nors ir turėdami atstovus - kvalifikuotus teisininkus - advokatus, nėra pasiruošę tinkamai spręsti problemą, yra apimti tam trukdančių neigiamų emocijų. Šalys nesvarstė ir teisminės mediacijos galimybių. Todėl teismui tenka spręsti ginčą nurodytoje situacijoje ir nustatyti abiejų prašomą naudojimosi butu tvarką. Naudojimosi butu tvarka iš esmės nustatoma tik tam, kad šalys suprastų, kad privalo imtis kitų priemonių ir priimti tinkamiausią abiems sprendimą, t.y. šis sprendimas gali būti keičiamas. Teismas atsižvelgia tik į vieną realiai egzistuojančią aplinkybę, t.y. į tai, kas iš šalių šiuo metu bute gyvena ir juo naudojasi. Tokiu būdu tenkinamas ir ieškinys, ir priešieškinis ir naudojimosi butu tvarka nustatoma. Nustatant naudojimosi butu tvarką, ji nustatoma pagal iš dalies atsakovo pasiūlyta variantą, netenkinant šalių prašymo butą rekonstruoti, nes tai pareikalaus papildomų išlaidų ir iš dalies pasunkins galimybę kitaip ateityje spręsti ginčą. Ieškovė gi turės galimybę pačiu pigiausiu būdu užtikrinti, kad atsakovas nesinaudotų jai skirtais kambariais. Taip išsprendžiant ginčą, nelaikytina, kad byla išnagrinėta tik atsakovo naudai, todėl bylinėjimosi išlaidos šalims nepriteistinos. Toks teismo sprendimas ragins šalis ateityje tinkamai išspręsti ginčą, t.y. bendrosios nuosavybės atsisakyti.
CK ketvirtojoje knygoje įtvirtinti du skirtingus teisinius padarinius sukeliantys bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai: naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu tvarkos nustatymas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.81 straipsnis) ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnis). Esminis jų skirtumas, kad nustačius naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarką bendrosios nuosavybės dalyviai ir toliau lieka bendraturčiais, tik įgyja teisę savarankiškai naudotis jiems paskirtomis daikto dalimis, tam tikras nekilnojamojo daikto dalis paprastai paliekant bendraturčiams naudotis bendrai, t. y. atskirų nuosavybės teisės objektų nesuformuojama ir bendroji dalinė nuosavybė nepasibaigia, o atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės ši teisė pasibaigia, buvę bendraturčiai tampa jiems paskirtų dalių savininkais ir kiekvienas iš jų naudojasi jam tekusia dalimi savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis) arba vienas (ar keli) iš bendraturčių tampa viso turto savininku, o kitam (kitiems) priteisiama kompensacija pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo metu, kaip ir nurodyta aukščiau, šalims buvo siūloma apsvarstyti galimybę patikslinti ieškinį arba priešieškinį, pareiškiant reikalavimą butą atidalyti vienai iš šalių tampant viso buto savininku, o kitai šaliai priteisiant kompensaciją pinigais, tačiau šalys su tokiu teismo siūlymu nesutiko. Atkreiptinas dėmesys, kad santuokos nutraukimo byloje atidalijimo klausimas nebuvo nagrinėjamas, o buvo svarstomi kiti klausimai, t.y. santuokos metu įgyto turto padalijimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas nusprendžia:
G. J. ieškinį ir R. J. priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti naudojimosi bendru turtu -78,32 kv. m. bendro ploto butu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) tvarką.
Paskirti R. J. naudotis 25,09 kv. m. bendro ploto kambariu, plane pažymėtu indeksais 20-6 ir 20-7.
Paskirti G. J. naudotis 12,38 kv. m ploto kambariu, plane pažymėtu indeksu 20-8, 13,40 kv. m. ploto kambariu, plane pažymėtu indeksu 20-4 ir 3,72 kv. m. ploto kambariu, plane pažymėtu indeksu Nr. 2-9, t. y. 29,5 kv. m bendro ploto patalpas.
Paskirti naudotis G. J. ir R. J. bendrai: koridoriumi, plane pažymėtu indeksu 20-1; virtuve, plane pažymėta indeksu 20-3; vonia, pažymėta plane indeksu 20-5; tualetu, pažymėtu plane indeksu 20-2.
Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.