Kauno apygardos teismo nutarimas

2016-12-05 · Byla Nr. ATP-929-593/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-12-05
Bylos Nr.
ATP-929-593/2016
Teisminio proceso Nr.
4-51-3-00100-2016-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Daiva Jankauskienė
Pažeidėjas
T. B.
Kategorijos
  • 42.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-929-593/2016Teisminio proceso Nr. 4-51-3-00100-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 42.11. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. B. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutarimo T. B. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Tomas B. V. rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) ir nubaustas už tai, kad jis neteisėtai gabeno sumedžiotą ir išdorotą licencijuojamą gyvūną, o būtent: jis 2015 m. lapkričio 26 d., apie 11 val., Alytaus rajone, kelyje (duomenys neskelbtini) kilometre, automobiliu Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu E. L., gabeno neteisėtai sumedžiotą ir išdorotą briedžio patiną, neturėdamas medžioklės dokumentų, įrodančių teisėtą briedžio patino sumedžiojimą. Tuo jis pažeidė medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Taisyklių) 58.2.3 papunkčio reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 85 str. 6 d.Varėnos rajono apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad T. B. kaltė yra įrodyta, jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ATP K 85 str. 6 d. (neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimas).Apeliaciniame skunde T. B. prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir šią bylą nutraukti, arba ją grąžinti nagrinėti iš naujo apylinkės teisme.

3.1. Skunde jis teigia, kad teismo išvados paremtos prielaidomis, o teismas neįrodė, kad apeliantas ar kiti asmenys neteisėtai sumedžiojo briedį, nenustatyta kas, kada, kur ir prie kokių aplinkybių tai padarė. Nes tai išsiaiškinus ir įrodžius šias aplinkybes, būtų galima spręsti klausimą dėl neteisėtai sumedžioto briedžio gabenimo. Be to, teismas neišsiaiškino, ar apeliantas žinojo, kad jo gabenamas briedis buvo sumedžiotas neteisėtai. Teismo nurodyti liudytojai R. M., J. Č., O. A., A. B., R. Š., E. L. ne patvirtino, o paneigė apelianto kaltę ir faktą, kad jis gabeno neteisėtai sumedžiotą briedį. Šiais liudytojų parodymais nustatyta, kad sumedžioto briedžio autoriui medžiotojui R. M. susitarus su mėsos perdirbimo įmone „(duomenys neskelbtini)“, esančia (duomenys neskelbtini) kaime, kad jie paims mėsą tik 2016-11-26, jis paprašė T. B. likus porai dienų iki priėmimo atšaldyti šią mėsą ir 2016-11-26 ją nugabenti į mėsos perdirbimo įmonę, o ragus užvežti į jo namus, kurie yra pakeliui, vykstant į šią mėsos perdirbimo įmonę, tai darant apeliantas su E. L. ir buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Apeliantas teigia, kad darant poėmį mėginių iš apelianto vežtos briedžio mėsos ir iš briedžio kailių, įmestų ir esančių „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio atliekų tvarkymo duobėje, į įvykio vietą buvo pakviestas ne apeliantas, o jų medžiotojų būrelio pirmininkas, kuris nedalyvavo nei 2015-10-09 sumedžioto briedžio dorojime, nei žinojo, kur buvo išmestos šio briedžio atliekos. Paėmus mėginius, po jais pasirašė tik Alytaus RAAD darbuotojas, o iš T. B. būrelio atstovams tai nebuvo pasiūlyta padaryti, kad patvirtintų paimtų mėginių tikrumą. Kaip matyti iš prie bylos prijungtos filmuotos medžiagos bei liudytojų J. J. ir T. D. parodymų, briedžių kailio mėginiai atliekų tvarkymo duobėje buvo paimti tik iš į celofaninius maišus suvyniotų gyvūnų kailių. Tačiau kaip teisme nurodė liudytojai R. Š., A. B., sutvarkius ir sudorojus R. M. sumedžiotą briedį, jo kailis be jokio celofaninio maišo buvo nuneštas ir įmestas į „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio atliekų tvarkymo duobę, kuri yra labai didelė ir talpi. Liudytojai J. Č., R. M., R. Š., A. B., O. A. patvirtino, kad „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio atliekų tvarkymo duobė yra neužrakinta ir viešai prieinama visiems, o joje yra primesta įvairių, ne tik medžiotojų sumedžiotų žvėrių kailių, bet ir kitų asmenų primestų kailių. Apeliantas teigia, kad ragus matavo R. M. apytiksliai, nes turėjo tik kanceliarinę liniuotę, be to buvo vėlyvas vakaras ir tamsu, todėl matavimai nebuvo labai tikslūs. Akivaizdu, kad išmatavus briedžio ragus prietemoje miške su kanceliarine liniuote, jų tikslumas aiškiai skirtųsi, jeigu šie ragai būtų matuojami profesionalaus matuotojo, su lanksčia metaline matavimo juosta ir esant geram apšvietimui bei tam pritaikytomis sąlygomis. Be to, T. B. nurodo, kad jis vežė ne briedžio patiną, o briedžio mėsą, bet šio trūkumo apylinkės teismas nepašalino. Skunde nurodoma, kad ATPK 85 str. 6 d. nenumato, kad vežant sumedžioto gyvūno mėsą, yra privaloma su savimi turėti medžioklės dokumentus, patvirtinančius teisėtą gyvūno sumedžiojimą. Visi medžioklės dokumentai yra pas tos medžioklės vadovą, kuris reikalui esant juos pristato institucijai ar pareigūnui.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

T. B. apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas nutarimas naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama.

Dėl T. B. veiksmų pagal jam inkriminuotą teisės pažeidimą

7. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, teismas turi įvertinti tiek asmenį kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-12-18 nutartis byloje Nr. N575-2791/2009, Kauno apygardos teismo 2013-04-12 nutartis byloje Nr. ATP-367-493/2013).

7.1. Iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, kad T. B. nubaustas už pažeidimo, numatyto ATPK 85 str. 6 d., padarymą dėl to, kad neteisėtai gabeno sumedžiotą ir išdorotą licencijuojamą gyvūną, t. y. nustatytu laiku ir vietoje, automobiliu Audi, vairuojamu E. L., gabeno neteisėtai sumedžiotą ir išdorotą briedžio patiną, neturėdamas medžioklės dokumentų, įrodančių teisėtą briedžio patino sumedžiojimą, tuo pažeidžiant medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.2.3 papunkčio reikalavimus. ATPK 85 straipsnio, apibrėžiančio, teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, reikalavimų pažeidimus, 6 dalyje numatyta atsakomybė už gyvūno, kurio sumedžioti asmuo, turintis teisę medžioti (medžiotojas), neturi teisės, sumedžiojimą arba neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimą ar dorojimą. Tuo tarpu medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.2.3 papunktyje nurodyta, kad draudžiama gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį. Iš paminėto seka, kad skundžiamu nutarimu T. B. pagal ATPK 85 str. 6 d. inkriminuotas neteisėtai sumedžioto ir išdoroto briedžio patino gabenimas, todėl norint padaryti kategorišką išvadą, kad T. B. padarė šį administracinės teisės pažeidimą, būtina nustatyti šio pažeidimo subjektyvinę pusę – kaltininko tyčią, t. y. kad T. B. žinojo, jog jo E. L. automobiliu gabento briedžio mėsa (skerdiena) bei galva su ragais yra būtent neteisėtai sumedžioto briedžio. Tačiau iš byloje esančių duomenų negalima daryti išvados, kad T. B. žinojo, jog jo automobilyje gabenta briedžio skerdiena yra neteisėtai sumedžioto briedžio.

7.2. T. B. apklausiamas teisme parodė, kad jis yra medžiotojas nuo 2008 metų. Praėjusių metų rudenį būrelis buvo gavęs licenciją briedžio sumedžiojimui ir tą briedį spalio 9 d. sumedžiojo R. M.. Jis toje medžioklėje nedalyvavo, bet kitą dieną kartu su A. B., medžiotoju R. Š. teko tą briedį sudoroti. Nukaulinę mėsą, nulupę kailį, mėsą sudėjo į šaldiklį, o kailį įmetė į atliekų duobę. Jam buvo patikėta tą mėsą nuvežti ten, kur pasakys R. M.. Apie lapkričio 23- 24 dieną paskambino R. M. ir pasakė, kad 26 dieną mėsą reikės nuvežti į (duomenys neskelbtini) kaimą. Apie 23- 24 dieną nuvyko į būrelio garažą, atjungė šaldiklį ir mėsą sudėjo į plastikines dėžes. Lapkričio 25 dieną paskambino E. L. ir paklausė, ar jis galėtų padėti nuvežti mėsą. Nuvyko prie garažų, atsirakino, iš šaldiklio ištraukė dvi dėžes, išėmė briedžio galvą. Dokumentų neturėjo, nes briedis buvo sumedžiotas daugiau kaip prieš mėnesį, o licencija buvo pas R. M.. Svarbiausia, kad būrelio vadovas žinojo, kad briedis sumedžiotas teisėtai, iš vakaro R. M. pasakė, kad visi dokumentai užpildyti. L. R. M. teisme parodė, kad 2015-10-09 sumedžiojo patiną, jis buvo didelis, todėl reikėjo talkos. Nuvažiavo ir pasikvietė J. Č., O. A.. Būrelio vadovas į ausį įvėrė licenciją, išėmė vidurius, apmatavo ragus. Briedį pasikrovė į priekabą ir nuvežė į bendrovės mechanines dirbtuves. P. R. Š.ir A. B., paprašė, kad kitą dieną sutvarkytų mėsą. Pasakė, kad iš briedžio visiems medžiotojams bus padarytos dešros. Lapkričio 26 d. turėjo pristatyti mėsą perdirbimui. P. T. B., nes mėsą reikėjo pristatyti atšildytą ir pasakė, kad atvežtų mėsą į cechą, o jam į namus, važiuojant pakeliui, atvežtų briedžio galvą. Iš paties T. B. ir liudytojo R. M. parodymų matyti, kad T. B. suprato, kad briedis yra sumedžiotas teisėtai. Kiti liudytojai J. Č., O. A., A. B., R. Š. tik patvirtino, kad R. M. 2015-10-09 sumedžiojo briedį, kurį reikėjo padėti pakrauti, sudoroti, o liudytojas E. L. patvirtino, kad T. B. prašymu, padėjo jam savo automobiliu pervežti dvi dėžes, kuriose buvo mėsa ir briedžio galva. Tuo tarpu liudytojai Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai J. J., T. D., S. K., kiti asmenys – A. K., parodė aplinkybes, kurios sudarytų prielaidas išvadai, kad T. B. ir kito jo paprašyto asmens automobiliu gabenta briedžio mėsa ir galva su ragais, galimai yra neteisėtai sumedžioto briedžio. Tačiau tai nepatvirtina fakto, kad apie galimai neteisėtai sumedžiotą briedį žinojo T. B.. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad jame teismas aiškinosi faktą, ar nustatytu laiku ir vietoje T. B. automobilyje gabenta mėsa buvo neteisėtai sumedžioto briedžio patino skerdiena, tačiau nesiaiškino, ar T. B. žinojo apie tai, kad briedis buvo sumedžiotas neteisėtai.

7.3. Nors apylinkės teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad T. B. nenurodė aplinkybių, jog atšildžius mėsą, išvalė šaldiklį, pašalino ten susikaupusias atliekas, tačiau, visų pirma, apie tai jo niekas neklausė, o antra, tai nepatvirtina fakto, kad jis žinojo, jog ši mėsa yra neteisėtai sumedžioto briedžio. T. B. paaiškino, kad išjungė šaldiklį prieš kelias dienas, atvažiavęs 2015-11-26 sudėjo mėsą į dėžes, įkrovė į automobilį, o tai paaiškina aplinkybę, kodėl aplinkos apsaugos darbuotojai apžiūrėję šaldiklį, rado jį atšilusį, o jo vidaus temperatūrą vienoda su aplinkos. Nors aplinkos apsaugos pareigūnai nurodė, kad šaldiklyje nesimatė kraujo ar kitų pėdsakų, žymių, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad prieš kelias dienas šiame šaldiklyje buvo laikoma mėsa, o liudytojo parodymai apie T. B. vežtos mėsos ir briedžio galvos šviežumą, nepatvirtinti jokiais objektyviais duomenimis (net neaišku, ar rasta briedmusė buvo gyva).

7.4. Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad iš byloje esančių duomenų nenustatyta, jog T. B. žinojo, kad jo automobiliu gabenta briedžio skerdiena yra neteisėtai sumedžioto briedžio, o tai, kad jis su savimi neturėjo dokumentų, patvirtinančių teisėtą briedžio sumedžiojimą, minėto fakto nepaneigia, nes visi dokumentai buvo laikomi pas to medžiotojų būrelio vadovą. Be to, tokių dokumentų turėjimas ar neturėjimas neturi reikšmės ATPK 85 str. 6 d. numatyto pažeidimo kvalifikavimui. Todėl negalima daryti išvados, kad T. B. yra kaltas padaręs jam skundžiamu teismo nutarimu inkriminuotą pažeidimą, numatytą ATPK 85 str. 6 d. Skundžiamame nutarime apylinkės teismas aukščiau paminėtų aplinkybių tinkamai neįvertino, todėl padarė neteisingas išvadas, kurios nulėmė neteisingo sprendimo priėmimą. Tai yra pagrindas skundžiamą apylinkės teismo nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą, kuriuo administracinio teisės pažeidimo bylą T. B. atžvilgiu nutraukti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą T. B. atžvilgiu nutraukti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Daiva Jankauskienė