Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-01-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-84-360-2012

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2011-09-22Tauragės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-01-19Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-19
Bylos Nr.
1A-84-360-2012
Teisminio proceso Nr.
1-94-1-00766-2010-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Savinijus Katauskas (pirm.), Rasa Valentinienė, Stasys Valužis
Nuteistasis
D. M.
Nukentėjusysis
A. A.
Advokatai
Valdas Andrijauskas, Danguolė Žilinskienė
Pranešėjas S. Katauskas Baudž. byla Nr. 1A-84-360/2012

Teisėja D. Zimantienė Teisminio proceso Nr. 1-94-1-00766-2010-7

Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.2.4.6.; 1.2.26.2.; 2.1.14.; 2.4.1.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2012 m. sausio 19 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Savinijaus Katausko,

teisėjų Rasos Valentinienės, Stasio Valužio,sekretoriaujant Giedrei Pajauskienei,dalyvaujant prokurorui Remigijui Bėtkiui,nuteistojo D. M. gynėjai advokatei Danguolei Žilinskienei,nukentėjusiojo A. A. atstovui advokatui Valdui Andrijauskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. M. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 2 d. 8 p. – laisvės atėmimu vieneriems metams penkeriems mėnesiams, pagal BK 284 str. 1 d. – 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d., 1 p. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 5 (penkeriems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. 3 d. prie paskirtos subendrintos bausmės pridėta Šilutės rajono apylinkės teismo 2009-10-02 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir galutinė subendrinta bausmė D. M. paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoneriems) mėnesiams. Bausmę atliekant pataisos namuose. Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimas palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nustatyta, jog įsiteisėjus nuosprendžiui šios kardomosios priemonės turi būti panaikintos ir D. M. paskirtas suėmimas. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo sulaikymo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2010-10-12 iki 2010-10-13.

Iš D. M. nukentėjusiojo A. A. naudai priteista 600 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Tenkintas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys ir iš D. M. priteista 1746,16 Lt žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Taip pat iš D. M. priteista 1800 Lt nukentėjusiojo A. A. išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M. nuteistas už tai, kad 2010 m. spalio 12 d. apie 15 val. Šilutėje, Dariaus ir Girėno g. ties pastatu Nr. 10, viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajam A. A. į veidą, po to koja spyrė ne mažiau 5 smūgių šiam į galvą ir ne mažiau 10 smūgių į krūtinę, pečius, kojas dėl ko nukentėjusysis patyrė galvos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis kaktos kairėje, kairės akies vokuose, kraujo išsiliejimu po akies jungine, muštine žaizda kairio antakio srityje, apatinio voko įtrūkimą su poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose, kraujo išsiliejimu po akies jungine, poodinėmis kraujosruvomis abiejų žandų srityje, odos nubrozdinimu kairės speninės ataugos projekcijoje, poodine kraujosruva su odos nubrozdinimu pakaušio kairėje, dislokuotu nosies kaulų lūžimu, lengvo laipsnio smegenų sukrėtimą, kąstinę žaizdelę liežuvio gale, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą bei krūtinės ląstos kairės pusės dešinio žasto kairės alkūnės bei kairės šlaunies sužalojimą, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais D. M. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, D. M. 2010 m. spalio 12 d. apie 15 val. Šilutėje, Dariaus ir Girėno gatvėje ties pastatu Nr. 10, viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš chuliganiškų paskatų, tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajam A. A. į veidą, po to koja spyrė ne mažiau 5 smūgių A. A. į galvą ir ne mažiau 10 smūgių į krūtinę, pečius, kojas dėl ko nukentėjusysis patyrė galvos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis kaktos kairėje, kairės akies vokuose, kraujo išsiliejimu po akies jungine, muštine žaizda kairio antakio srityje, apatinio voko įtrūkimą su poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose, kraujo išsiliejimu po akies jungine, poodinėmis kraujosruvomis abiejų žandų srityje, odos nubrozdinimu kairės speninės ataugos projekcijoje, poodine kraujosruva su odos nubrozdinimu pakaušio kairėje, dislokuotu nosies kaulų lūžimu, lengvo laipsnio smegenų sukrėtimą, kąstinę žaizdelę liežuvio gale, kas sukėlė nukentėjusiajam A. A. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nuosprendį ir bylą nutraukti. Nurodo, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies, nes konfliktas tarp jo ir A. A. prasidėjo pastarojo iniciatyva. A. A. pirmas sudavė smūgį jam į veidą. Teigia, jog tolimesni jo veiksmai, suduodant nukentėjusiajam smūgius, buvo išprovokuoti paties A. A. Pažymi, jog ikiteisminio tyrimo metu nepasinaudojo advokato pagalba ir nepateikė savo kaltę paneigiančių įrodymų.

Teismo posėdyje nuteistojo D. M. gynėja advokatė D. Žilinskienė prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Nukentėjusiojo A. A. atstovas advokatas V. A. ir prokuroras R. Bėtkis prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, tinkamai ištyrė ir įvertino bylos įrodymus bei padarė pagrįstas išvadas dėl D. M. kaltės, pagrįstai jį pripažino kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p., bei padarytas nusikalstamas veikas kvalifikavo teisingai.

Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, jog konfliktą pirmas inicijavo pats nukentėjusysis, o D. M. panaudojo smurtą A. A. atžvilgiu tik jo išprovokuotas. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išsamiai išdėstė įrodymus, jų vertinimo motyvus, kurie paneigia šią nuteistojo versiją.

Nukentėjusysis A. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, jog tą dieną ėjo į Darbo biržą ir sutiko D. M.. Pastarasis rūkė bei pasakė: „ko toks nepatenkintas“. Atsakius: „ko pats nepatenkintas“, D. M. sudavė jam per kepurę, kuri nukrito ant žemės. Po to pagriuvus ant žemės kiek smūgių jam sudavė D. M. nepamena, tačiau jų buvo daug. Buvo praradęs sąmonę. Jam buvo prakirstas antakis, sužaloti šonkauliai, nosis, skaudėjo galvą, nematė kairiąja akimi (t. 1., b. l. 165-166). Nukentėjusiojo nurodytas jo sužalojimo aplinkybes patvirtina ir byloje esanti specialisto išvada (Nr. G1664/10(03), iš kurios matyti, kad A. A. buvo nustatyti padaryti sužalojimai – galvos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis kaktos kairėje, kairės akies vokuose, kraujo išsiliejimu po akies jungine, muštine žaizda kairio antakio srityje, apatinio voko odos įtrūkimais, poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose, kraujo išsiliejimu po akies jungine, poodinėmis kraujosruvomis abiejų žandų srityje, odos nubrozdinimu kairės speninės ataugos projekcijoje, poodine kraujosruva su odos nubrozdinimu pakaušio kairėje, dislokuotu nosies kaulų lūžimu, lengvu galvos smegenų sukrėtimu, kąstine žaizdele liežuvio gale, krūtinės ląstos kairės pusės sumušimas, odos nubrozdinimas kairėje alkūnėje, poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, kairėje šlaunyje. Specialisto išvadoje konstatuota, jog sužalojimus A. A. galėjo įgauti bukos traumos pasekoje, paveikus tas kūno vietas kietais bukais daiktais, galimai kumščiais, spardant kojomis, apautomis batais, sudavus smūgius daiktais ar įrankiais, priskiriamas kietų bukų daiktų kategorijai (t. 1., b. l. 27-29).

Byloje apklaustas liudytojas ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, jog sėdėdamas automobilyje matė kaip išėjęs iš Darbo biržos pastato ir lipdamas laiptais D. M. užkalbino pro šalį einantį vyrą, o po to D. M. tam asmeniui numetė nuo galvos kepurę, tuomet tas vyras stumtelėjo D. M. ranka, o D. M. trenkė kumščiu porą kartų ir tarp jų kilo muštynės. D. M. kumščiu trenkė dar kartą į veidą ir vyras nugriuvo ant asfaltuotos dangos. Nugriuvus, D. M. vyrą daužė kumščiais ir spardė kojomis (t. 1., b. l. 42-43). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas šiek tiek pakeitė parodymus, teigdamas, jog D. M. numetė nukentėjusiajam su ranka kepurę nuo galvos ir tuomet nukentėjusysis jam sudavė vieną kartą (t. 1., b. l. 166 - 167). Tokius iš dalies pakeistus liudytojo parodymus apeliacinės instancijos teismas vertina kaip siekimą D. M. padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės. Bylos medžiaga nustatyta, jog liudytojas ir nuteistasis yra pažįstami, todėl yra pakankamas pagrindas liudytojo parodymus duotus teisiamojo posėdžio metu vertinti kritiškai.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog visi šie įrodymai papildo vienas kitą ir atskleidžia faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kartu su kitais teismo ištirtais ir įvertintais įrodymais sudaro vientisą įrodomąją medžiagą ir atskleidžia išsamų nusikalstamos veikos vaizdą.

Nuteistojo versijos, kad būtent nukentėjusysis išprovokavo konfliktą, nepatvirtina nei vienas byloje esantis įrodymas. Nuteistasis teigia, jog nukentėjusysis sudavė jam pirmas smūgį į veidą, tačiau nuteistojo sužalojimą patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Pažymėtina, jog pats nuteistasis nurodė, jog pirmas užkalbino nukentėjusįjį bei numetė jam nuo galvos kepurę. Taigi priešingai nei teigia apeliantas, kolegija sprendžia, jog pats nuteistasis, būdamas neblaivus, elgėsi įžūliai, be jokios priežasties, užkliuvo pro šalį einantį nepažįstamą asmenį, priėjęs jam nuo galvos numetė kepurę, po to sumušė nukentėjusįjį. Nustatyti padaryti sužalojimai ne tik veido srityje, bet nustatytos poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, kairėje šlaunyje, kas patvirtina nukentėjusiojo paaiškinimus, kad jam buvo suduoti smūgiai ir jam parkritus ant žemės. Šios nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad D. M. buvo išprovokuotas. Šiuo konkrečiu atveju, faktinių duomenų visuma akivaizdžiai patvirtina, kad D. M. padarytos veikos, kuria A. A. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, motyvas buvo būtent chuliganiškos paskatos, todėl pirmosios instancijos teismas jo nusikalstamą veiką pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. kvalifikavo teisingai. Būtina pažymėti ir tai, jog nors byloje būtų nustatyta, kad nukentėjusysis pats išprovokavo tokį nuteistojo elgesį, tačiau kolegija pažymi, jog tai savaime nešalintų nuteistojo atsakomybės už padarytus nusikaltimus. Teismas į tai atsižvelgęs galėtų tai pripažinti tik jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Pagal BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama šios normos dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas kvalifikuoti veiką pagal BK 284 str. 1 d. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji – turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, kai kaltininkas suvokia, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Pagal teismų praktiką visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta pažeminti, šokiruoti ir pan. Iš bylos įrodymų matyti, kad A. A. buvo sumuštas mieste prie Darbo biržos pastato dienos metu. Nekyla abejonių, kad nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje, t. y. viešoje erdvėje, į kurią turi teisę patekti visi asmenys ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Byloje nustatyta, kad nuteistasis naudojo prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą. Tokie veiksmai kaip fizinio smurto panaudojimas pagrįstai įvertinti kaip įžūlūs, nes jais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių elgesio normų. Byloje taip pat nustatyta, kad nuteistojo veiksmus matė T. R., bei asmenys dirbantys šalia, kurie ir iškvietė nukentėjusiajam medicininę pagalbą bei policiją. Ši veika atitinka BK 284 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, nes nuteistasis viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės tvarką. Be to, teismų praktikoje veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne, svarbu, kad viešoje vietoje bet kuriuo metu galėjo atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų neabejotinai patirtų nepatogumų.

Byloje nustatyta, kad konfliktą D. M. pradėjo ir A. A. sumušė be priežasties.

Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, jog ikiteisminio tyrimo metu negalėjo pasinaudoti kvalifikuoto advokato pagalba, todėl nepateikė savo kaltę paneigiančių įrodymų. Tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Nuteistasis turėjo teisę naudotis advokatų pagalba, ši teisė jam buvo išaiškinta (t. 1., b. l. 13). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jam taip pat buvo išaiškinta teisė, kad jis turi teisę teikti įrodymus. Tačiau jis to nepadarė.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovas advokatas prašė iš nuteistojo nukentėjusiojo naudai priteisti turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad A. A. už advokato pagalbą apeliaciniame procese sumokėjo 1000 Lt. BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Ši byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas. Nukentėjusiojo atstovas rengė nukentėjusiojo atsiliepimą į apeliacinį skundą, dalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Todėl nukentėjusiojo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dydis yra pagrįstas, ir apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 106 str. 2 d., iš nuteistojo D. M. nukentėjusiojo A. A. naudai priteisia1000 Lt turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas. Pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, tinkamai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamą veiką, pagrįstai pripažino jį kaltu pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., BK 284 str. 1 d. Kadangi nenustatyta pagrindų nuosprendį naikinti ar skundo ribose jį keisti, todėl skundas atmetamas, o skundžiamas nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. M. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo D. M. nukentėjusiojo A. A. naudai priteisti 1000 Lt turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Kolegijos pirmininkas Savinijus KatauskasTeisėjai Rasa ValentinienėStasys Valužis