Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Skirmutei Bartašienei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Žukauskienei, gynėjams advokatams Audronei Matiukienei, Jurijui Koreckij, nukentėjusiajam K. R.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, 7 klasių išsilavinimo, nedirbantis, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2008-12-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK I80str.ld., 22str. 1d. 178 str.2d. laisvės atėmimu l metams. Pritaikius LR BK 92str. l d.2d., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas l metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę elgesio apribojimą 12 mėn., įpareigojant per visą šį laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., bei tęsti mokslą;

2) 2009-06-04 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178str. 2d. laisvės atėmimu l metams. Pritaikius LR BK 92str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas l metams, paskiriant 12 mėn. auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą, įpareigojant būti namuose nuo 21 val. iki 7 val. 2009-11-17 Klaipėdos m. apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis LR BK 63str. 4d.,9d., 2009-06-04 nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2008-12-11 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinę bausmę paskiriant l metus 3 mėnesius laisvės atėmimo. Taikytas LR BK 92 str. ir paskirtos bausmės vykdymas atidėtas l metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę - 12 mėnesių elgesio apribojimą, įpareigojant būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., išskyrus atvejus, jei tai susiję su mokslu ar darbu bei tęsti mokslą;

3) 2010-02-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str.2d. laisvės atėmimu 8 mėn. Vadovaujantis LR BK 63 str.1d., 4d., 9d., paskirta bausmė ir bausmės, paskirtos 2008-12-11 bei 2009-06-04 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiais ir subendrintos 2009-11-17 Klaipėdos m. apylinkės teismo nutartimi, subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė l metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 92str. 1d. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą, įpareigojant 12 mėn. būti namuose nuo 22 val. iki 7 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, tęsti mokslą ar dirbti, bei dalyvauti pataisos inspekcijos organizuojamose socialinės reabilitacijos programose;

4) 2010-04-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 187str.ld., 284str. 1d., 178 str.2d., laisvės atėmimu l metams 6 mėn. Vadovaujantis LR BK 63 str. ld.,4d.,9d., paskirta subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2008-12-11 bei 2009-06-04 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiais, kurie 2009-11-17 Klaipėdos m. apylinkės teismo nutartimi subendrinti, bausmėmis, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams. 2010-08-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis LR BK 63str. 1d., 4d., 9d., prie 2010-04-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta 2010-02-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė, kuri subendrinta su 2008-12-11 ir 2009-06-04 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams 6 mėn. 2010-09-24 Kauno m. apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis LR BVK 157str. paleistas lygtinai neatlikus l metų 7 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. 2010-10-05 įrašytas į Klaipėdos m. pataisos inspekcijos įskaitą, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2d.;

A. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, be pastovios gyvenamosios vietos, teistas:

2009-11-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 2 d. 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 92 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas l metams, paskiriant 12 mėnesių auklėjamojo poveikio priemonę-elgesio apribojimą, įpareigojant nuo 21 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu bei tęsti mokslą;2010-02-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 181 str. l d., 180 str. l d., 22 str. l d. 180 str. l d., 140 str. l d., vadovaujantis LR BK 63str.ld., 4d., 9d., bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu su 2009-11-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis LR BK 92 str. l d. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę-elgesio apribojimą, įpareigojant 12 mėnesių būti namuose nuo 22 val. iki 7 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti mokslą ar dirbti, bei dalyvauti pataisos inspekcijos organizuojamose socialinės reabilitacijos programose. 2010-11-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės atidėjimas ir pasiųstas atlikti 2010-02-01 nuosprendžiu paskirtos bausmės, nuo 2010-12-22 atlieka laisvės atėmimo bausmę, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustato:

Kaltinamieji A. B. ir A. E. panaudodami peilį bei grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą: 2010-11-14, apie 19.30 val., veikdami bendrai Klaipėdos m., 6-ojo maršruto autobuse, važiuojančiame iš stotelės „Vėtrungė“, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, atsisėdo šalia K. R., kur A. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, parodęs peilį ir jį demonstruodamas nukentėjusiajam, bei grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, t.y., padurti, taip siekdamas nukentėjusįjį įbauginti, pareikalavo atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, o A. E. - pinigus. Tokiu būdu A. B. ir A. E. veikdami bendrai sukūrė bauginančią situaciją, kurios metu K. R. A. B. perdavė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6300“ 150 Lt vertės.

Kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2010m. lapkričio 14d. apie 19.30 val. kartu su A. E. važiavo 6-uoju miesto autobusu. Prieš tai buvo išgėręs alaus. Važiavo link Vingio prekybos centro. Įlipęs į autobusą atsisėdo šalia nukentėjusiojo, prie vidurinių autobuso durų. Kur atsisėdo A. E., jis nematė, nes buvo autobuse daug žmonių. Jis pasakė nukentėjusiajam, kad atiduotų telefoną. Nukentėjusysis laikė telefoną rankoje, bet atsakė, kad telefono neduos. Po to nukentėjusysis padavė jam savo mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, nes pamatė, kad jų yra daugiau. Jis liepė nukentėjusiajam iš telefono išsiimti SIM kortelę. Peilio jis neturėjo ir su peiliu nukentėjusiajam negrasino. Paėmęs telefoną liepė nukentėjusiajam išlipti, ir nukentėjusysis išlipo iš autobuso. A. E. nieko nukentėjusiajam nesakė. Telefono A. E. jis nerodė, įsidėjo jį į kišenę. Jie su Arnu autobusu nuvažiavo iki stotelės, esančios prie Vingio gatvės, po to nuėjo į Vingio gatvėje esantį lombardą, kuriame telefoną pardavė. Gavęs pinigus nuėjo į parduotuvę, nusipirko maisto produktų, ir po to privažiavo policijos pareigūnai. Prieš įvykį nesitarė su Arnu, kad pavogs telefoną. Neatsimena visų aplinkybių, nes bloga atmintis.

Kaltinamasis A. E. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2010-11-14 važiavo kartu su A. B. 6-o maršruto autobusu. Kur atsisėdo A. B., jis nematė. Jis atsisėdo autobuso gale, prie galinių autobuso durų. Autobuse buvo daug žmonių. Išlipęs iš autobuso su A. B. nuėjo į Vingio gatvėje esantį lombardą, kur A. B. lombarde pardavė telefoną, gavo 40 litų. Jis peilio neturėjo, A. B. taip pat neturėjo. Jis negirdėjo, kaip A. B. bendravo su nukentėjusiuoju, kaip reikalavo telefono. Išėjęs iš lombardo A. B. padavė jam savo asmens tapatybės kortelę, ji taip ir liko pas jį, nes A. B. sulaikė policija. Gal jis ir klausė nukentėjusiojo, ar neturi jis pinigų, neatsimena. Matė, kaip A. B. paėmė telefoną. Prisipažįsta autobuse atsisėdęs už nukentėjusiojo, nes nebuvo vietos. Peilį matė namuose pas A. B..

Nukentėjusysis K. R. parodė, kad 2010-11-14 apie 19.30 val. „Vėtrungės" stotelėje įlipo į 6 maršruto autobusą. Autobuse jis sėdėjo dvivietėje sėdynėje, prie antrųjų autobuso durų, prie lango. Šalia jo atsisėdo kaltinamasis A. B., o A. E. atsisėdo už jo. Autobuse sėdimų vietų buvo, kaltinamieji galėjo atsisėsti ir sėdėti kartu šalia vienas kito. Atsisėdęs šalia A. B. liepė atiduoti telefoną. Jis atsakė, kad telefono neturi. Tada A. B. atsisegė striukę ir parodė peilį, kurį buvo užsikišęs po striuke. Jis matė peilio geležtę, dar A. B. pirštu pajudino per geležtę. Tai buvo virtuvinis peilis mėsai pjaustyti. Peilio koto jis nematė, matė 10 cm. geležtės. Peilį A. B. laikė ties krūtine ir pasakė „duok telefoną, arba padursiu". Išsigandęs, kad nepanaudotų peilio ir neįdurtų, jis išsitraukė savo telefoną ir padavė A. B.. Paklausė, ar gali išsiimti SIM kortelę. A. B. leido išsiimt SIM kortelę. A. E., sėdėjęs už nugaros, jo paklausė, ar jis neturi pinigų. Jis pasakė, kad yra studentas ir pinigų neturi. A. B. liepė jam išlipti kitoje autobusų stotelėje. Matė, kaip A. B. su A. E. apžiūrėjo jo telefoną, girdėjo, kaip A. E. sakė, kad telefonas gali būti užkoduotas, bet A. B. pasakė, kad nesvarbu. Išlipęs iš autobuso jis paprašė žmonių paskambinti į policiją. Su policijos pareigūnais ieškojo įtariamųjų, policijos pareigūnai kalbėjo su autobuso vairuotoju, pastarasis pasakė, kurioje vietoje išlipo kaltinamieji. Po to jis vieną iš jų, tai yra A. B., atpažino iš tatuiruotės ant rankos. A. E. veido jis neįsidėmėjo, todėl neatpažino jo. Telefonas buvo paimtas iš A. B. ir jam grąžintas. A. E. tikrai girdėjo ką jam sakė A. B., kad grasino padurti. Ar A. E. matė peilį, kurį jam parodė A. B., nežino, tačiau A. E. matė, kaip jis padavė A. B. telefoną. Buvo aišku, kad abu kaltinamieji veikia kartu. Nuo A. B. sklido alkoholio kvapas. Po šio įvykio jis labai išsigando, 2-3 savaites bijojo važiuoti vienas autobusu, prašo priteisti iš kaltinamųjų 5000 litų neturtinę žalą.

Liudytojas L. N., dirbantis Klaipėdos apskrities VPK, parodė, kad pagal pranešimą nuvykus nukentėjusysis pasakė, kad autobuse iš jo atėmė telefoną. Nukentėjusysis nurodė, kad ne vienas užpuolikas buvo, sakė, kad vienas iš tų asmenų pagrasino jam peiliu. Nuvažiavus į Vingio gatvę, pamatė stovinčią grupelę jaunuolių, nukentėjusysis iš grupėje buvusių asmenų nurodė į A. B. Pas A. B. buvo rastas nukentėjusiojo telefonas.

Iš 2010-11-14 protokolo- pareiškimo matyti, kad K. R. kreipėsi į 2 PK prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, nurodydamas, kad vienam iš nepažįstamų vaikinų pagrasinus peiliu buvo pagrobtas jo telefonas (t.l, b.1.1).

Iš 2010-11-14 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad E. Ž. pateikė lombardo kvitą Nr. 4407, išduotą A. B. vardu, ir mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6300", IMEI (duomenys neskelbtini). Iš lombardo sutarties dėl telefono "Nokia 6300" pardavimo, matyti, kad 2010-11-14 A. B. lombarde, esančiame Vingio 11, Klaipėda, pardavė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6300", IMEI (duomenys neskelbtini), už 40 litų (t.l, b.1.25-26) .

Iš 2010-11-15 daiktų apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, kad buvo apžiūrėtas iš lombardo paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 6300", IMEI (duomenys neskelbtini). Telefonas po apžiūros grąžintas nukentėjusiajam (t.l, b.1.27-31).

Iš asmens blaivumo testo matyti, kad 2010-11-14, 21:57 val. A. B. nustatytas 2,03 prom. girtumas (t. l, b.l. 42).

Iš pagarsinto ikiteisminio tyrimo metu 2011-01-10 įtariamojo A. B. apklausos protokolo matyti, kad 6-o maršruto autobuse jis atsisėdo šalia nepažįstamo asmens, o A. E. atsisėdo už jo kitoje autobuso sėdynėje. Jis pasakė nepažįstamam asmeniui, šalia kurio atsisėdo autobuse, kad atiduotų telefoną. Jis atsakė, kad telefono neturi. Tuomet tam vaikinui kažką pasakė A. E., tačiau ką jis pasakė -nepamena (1.1, b.1.40).

Iš pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu 2011-01-05 įtariamojo A. E. parodymų matyti, kad jis apklaustas įtariamuoju parodė, kad 6-o maršruto miesto autobuse A. B. prisėdo šalia nukentėjusiojo, o jis atsisėdo kitoje sėdynėje už nukentėjusiojo ir A. B. A. B. pradėjo kalbinti nukentėjusįjį, girdėjo, kad A. B. nukentėjusiajam sakė „duok telefoną". Ką A. B. atsakė nukentėjusysis, negirdėjo. A. B. tą vakarą turėjo peilį, nors jo jam nerodė, bet sakė, kad nešiojasi su savimi. Autobuse A. B. peilį turėjo su savimi, nes jo niekur kitur negalėjo palikti. Kad A. B. peiliu grasintų nukentėjusiajam, jis nematė. Matė, kad nukentėjusysis pats padavė A. B. savo mobiliojo ryšio telefoną. A. B. paėmęs telefoną, nukentėjusiajam liepė išlipti iš autobuso ir nukentėjusysis išlipo iš autobuso (t. l, b.l. 67-68). Ikiteisminio tyrimo metu 2011-01-05 akistatos tarp nukentėjusiojo K. R. ir įtariamojo A. E. metu, A. E. pripažino, kad jis klausė nukentėjusiojo, ar jis turi pinigų, bet jis atsakė, kad pinigų neturi (t. l, b.l. 69-70). Įtariamojo apklausoje 2011-01-10 A. E. taip pat nurodė, kad A. B. reikalavo duoti telefoną, o jis paklausė nukentėjusiojo, ar jis turi pinigų, nukentėjusysis atsakė, kad pinigų neturi (t. 1. b.l. 74).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų A. B. ir A. E. kaltė dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos pilnai įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais: iš dalies pačių kaltinamųjų, nukentėjusiojo, liudytojo parodymais, daiktų pateikimo ir apžiūros protokolais.

Kaltinamasis A. B. kaltę pripažino iš dalies, neigė naudojęs peilį, nurodė, kad nebuvo susitaręs su A. E. apiplėšti nukentėjusįjį, tačiau kaltinamojo parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, paneigti teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Nukentėjusysis parodė, kad A. B. grasino žodžiais „papjausiu“, demonstravo peilį, dėl ko jis išsigandęs atidavė telefoną. Nukentėjusiojo parodymus iš dalies patvirtina ir kaltinamojo A. E. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Kaltinamasis A. E. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. B. tą vakarą turėjo peilį, sakė, kad nešiojasi jį su savimi, autobuse A. B. turėjo peilį. Peilį plėšimo metu naudojo A. B., kaltinamasis A. E. dalyvavo plėšime, sėdėjo autobuse šalia A. B. ir nukentėjusiojo nedideliu atstumu, todėl matė ir girdėjo viską, ką darė ir sakė nukentėjusiajam A. B. Nukentėjusysis parodė teismui, kad A. E. girdėjo, kaip jam A. B. reikalaudamas telefono grasino jį papjauti, pritarė tokiems A. B. veiksmams. Kaltinamasis A. E. teisiamojo posėdžio metu, taip pat ikiteisminio tyrimo metu, kaltu neprisipažino ir parodė, kad nebuvo susitarimo apiplėšti nukentėjusįjį. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. E. nebuvo nuoširdus, keitė parodymus. Ikiteisminio tyrimo įtariamojo apklausos metu (t.l, b.l.67-68), taip pat ir akistatos su nukentėjusiuoju metu (t.l, b.l. 74), jis parodė, kad A. B. reikalavo duoti telefoną, o jis klausė nukentėjusiojo, ar jis turi pinigų. Kaltinamasis A. E. teismui negalėjo nurodyti, kodėl jo parodymai nenuoseklūs. Teisiamojo posėdžio pradžioje nurodė, kad nieko apie plėšimą nežino. Pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, pripažino, kad klausė nukentėjusiojo, ar turi pinigų, matė, kaip A. B. pavogė nukentėjusiojo telefoną. Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartų įrodymų visumą, neturi pagrindo tikėti tokiais nenuosekliais kaltinamųjų parodymais, nes jų parodymus paneigia nukentėjusiojo parodymai. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad šalia jo autobuse atsisėdo kaltinamasis A. B., o A. E. atsisėdo už jo, nors autobuse sėdimų vietų buvo. A. B. reikalavo atiduoti telefoną. Jam atsakius, kad telefono neturi, A. B. atsisegė striukę ir parodė peilį, kurį buvo užsikišęs po striuke. Jis aiškiai matė peilio geležtę, A. B. pirštu pajudino per geležtę sakydamas „duok telefoną, arba padursiu". Jis labai išsigando, kad nepanaudotų peilio ir neįdurtų, todėl išsitraukė savo telefoną ir padavė jį A. B.. A. E., sėdėjęs už nugaros, jo paklausė, ar neturi pinigų. Jis pasakė, kad yra studentas ir pinigų neturi. Nukentėjusysis nurodė, kad po apiplėšimo A. B. su A. E. kartu apžiūrėjo jo telefoną. Liudytojas policijos pareigūnas L. N. parodė, kad nukentėjusysis po apiplėšimo pasakė, kad iš jo atėmė telefoną, nurodė, kad ne vienas užpuolikas buvo, kad vienas iš tų asmenų pagrasino peiliu. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu. Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje peilio panaudojimas yra plėšimą kvalifikuojantis požymis ne tik kai kaltininkas jį naudoja kaip fizinio smurto priemonę, bet kaip ir įbauginimo, psichinio smurto priemonę. Byloje nustatyta, kad plėšimo metu buvo panaudotas peilis. Nukentėjusysis aiškiai matė plėšimo metu peilį, jam buvo juo grasinama tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, ko pasekoje buvo pagrobtas svetimas turtas. Kaltinamieji veikdami bendrininkų grupe, grasindami tuoj pat panaudoti nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą, panaudodami peilį, grobdami svetimą turtą, suprato, kad jų veiksmai yra neteisėti ir nusikalstami, suvokė savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti. Teismų praktikoje Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje įvardintų nusikaltimo įrankių panaudojimu laikomas ne tik tiesioginis nusikaltimo įrankio - peilio, nešaunamojo ginklo ar kito specialiai žalojimui pritaikyto daikto - panaudojimas, bet ir grasinimas jį panaudoti, kuris gali pasireikšti žodžiu, gestais, akivaizdžiu demonstravimu, užuominomis panaudoti turimą nusikaltimo įrankį. A. B. grasino nukentėjusiajam peiliu, t.y. akivaizdžiai demonstruodamas rankoje laikomą peilį, sakė nukentėjusiajam grasinančius žodžius: „ papjausiu“. Grasinimas buvo realus. Grasinimas laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, neapsiribojant tik nukentėjusiojo su­vokimu. Nukentėjusysis realaus grasinimo aplinkybes suvokia vertindamas užpuolikų fizinį pra­našumą, nusikaltimo įrankių, suteikiančių ar sudarančių tokio pranašumo įspūdį, turėjimą, už­puolimo netikėtumą ir grasinimui palankią situaciją. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika padaryta autobuse, dviejų asmenų, kurių vienas rankoje turėjo peilį ir sėdėjo šalia nukentėjusiojo, o kitas - nukentėjusiajam už nugaros, teismas daro išvadą, kas šios objektyviai egzistuojančios aplinkybės sukūrė nukentėjusiajam situaciją, kuri yra bauginanti, ke­lianti nerimą ir saugumo trūkumą. Nukentėjusysis patvirtino, kad pamatęs kaltinamojo rankoje peilį, jis tai suprato kaip grasinimą, išsigando peilio ir galimai realiai kilsiančių neigiamų pasekmių, kad jį gali sužaloti. Nors kaltinamasis A. E. teigia, kad nežinojo, kad A. B. turi peilį ir jį panaudojo plėšimo metu, byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad kaltinamųjų tyčia apėmė peilio panaudojimą. Kaltinamieji aptarė šio užpuolimo būdą, atsisėdo vienas šalia nukentėjusiojo, kitas-nukentėjusiajam už nugaros, A. B. reikalavo iš nukentėjusiojo telefono, A. E.- pinigų. Tai patvirtina ikiteisminio tyrimo metu ir teisme surinkti duomenys. Todėl peilio panaudojimas nebuvo vieno iš vykdytojų ekscesas. Kaltinamųjų bendri veiksmai – reikalavimas atiduoti turtą ir pinigus, grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, peilio panaudojimas siekiant pagrobti svetimą turtą, rodo, kad jie veikė bendrai ir siekė vieno tikslo – svetimo turto, ir jį plėšimo būdu pagrobė. Kaltinamųjų A. B. ir A. E. tyčia apėmė peilio panaudojimą, todėl jiems inkriminuotas baudžiamojo kodekso 180 str. 2d. plėšimą kvalifikuojantis požymis peilio panaudojimas įrodytas. Nusikalstama veika kvalifikuojama pagal LR BK 180 str. 2 d. kaip svetimo turto pagrobimas grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą kaip įbauginimo priemonę naudojant peilį.

Kaltinamųjų A. B. ir A. E. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo A. B. atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kad prieš įvykį kaltinamasis gėrė alkoholinius gėrimus, parodė pats kaltinamasis, tai patvirtina ir asmens blaivumo parodymų kvitas, iš kurio matyti, kad A. B. kraujyje rasta alkoholio, taip pat jo neblaivumą patvirtina nukentėjusiojo, liudytojo parodymai. Kaltinamojo A. E. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Apsvaigimo nuo alkoholio teismas nepripažįsta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nes A. E. neigia buvęs girtas, kaltinamojo girtumą patvirtinančių duomenų- alkotesterio parodymų ar kitų medicininių dokumentų, nėra.

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininkų asmenybes, į kiekvieno iš kaltinamųjų indėlį nusikaltimų padaryme, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Skiriant bausmę kaltinamajam A. B. atsižvelgiama į A. B. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei - nusikalstama veika yra tyčinė, sunkus nusikaltimas. A. B. buvo aktyvus daromo nusikaltimo bendrininkų grupės dalyvis. Atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę: iki šios nusikalstamos veikos padarymo buvo 4 kartus teistas, nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, lygtinai paleistas iš bausmės atlikimo vietos neatlikus paskirtos laisvės atėmimo bausmės, niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Visa tai charakterizuoja jį kaip asmenį nenorintį keisti gyvenimo būdo ir linkusį nusikalsti, nedarantį jokių išvadų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 str. l d., toks asmuo laikytinas recidyvistu. Baudžiamojo kodekso 56 str. l d. numato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. B. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Bausmės dydį apsprendžia aptartos aplinkybės, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, kaltinamąjį charakterizuojanti medžiaga. Jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima sankcijos vidurkiui. Paskirta bausmė vadovaujantis BK 64 str. 1d., 3d. nuostatomis dalinio sudėjimo bendrintina su 2010-04-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi. Bausmę kaltinamajam skirtina atlikti pataisos namuose.

Kaltinamasis A. E. padarė vieną sunkų tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 str. 5 d.), nusikalto būdamas du kartus teistas, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Atsižvelgiama į nusikaltimo pobūdį, į tyčinę kaltę, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius bylos duomenis- šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Visa tai charakterizuoja jį kaip asmenį, linkusį nusikalsti, nedarantį jokių išvadų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. E. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Nustatant bausmės trukmę kaltinamajam A. E. atsižvelgiama į jo vaidmenį nusikaltimo padaryme, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius bylos duomenis- teistas, nedirba. Už plėšimą kaltinamajam skirtina mažesnė nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmė. Paskirta bausmė vadovaujantis BK 64 str. l d., 3d. nuostatomis dalinio sudėjimo bendrintina su 2010-02-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi. Bausmę kaltinamajam skirtina atlikti pataisos namuose.

Kaltinamajam A. B. paskirta kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina suėmimas. Kaltinamajam A. E. kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo skirtina suėmimas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str. numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingam asmeniui civilinį ieškinį. Nukentėjusysis K. R. pareiškė civilinį ieškinį 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Civilinį ieškinį 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti K. R. grindžia tuo, kad dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų jis patyrė dvasinius išgyvenimus, 2-3 savaites bijojo važiuoti autobusu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atsižvelgiant į tai, kad dėl kaltinamųjų padarytos tyčinės nusikalstamos veikos nukentėjusysis K. R. patyrė išgąstį, dvasinį sukrėtimą, atsižvelgiant į jo dvasinius išgyvenimus, taip pat atsižvelgiant į kaltinamųjų turtinę padėtį, teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis A. R. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam, teismas atsižvelgia į padarytos turtinės žalos (150 litų), kuri yra atlyginta, nes turtas grąžintas, dydį, taip pat atsižvelgiama į tai, kad fizinis smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu nebuvo panaudotas, tačiau jis dėl šio įvykio patyrė dvasinį sukrėtimą ir išgąstį. Byloje nenustatyta, kad šių neigiamų išgyvenimų pasekmės yra kaip nors susijusios su jo ateities investicijomis, arba nepataisomais liekamaisiais reiškiniais. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam atsižvelgtina į kaltinamųjų turtinę padėtį -nedirba, šiuo metu yra suimti, nėra duomenų, kad jie turėtų turto, atsižvelgiama į kaltinamųjų ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, į nusikaltimo pasekmes ir šias pasekmes sukėlusių asmenų kaltę, nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus. Atsižvelgiant į tai, pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamųjų solidariai nukentėjusiajam K. R. 500 litų neturtinės žalos atlyginimo. Kita ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina. Tokio dydžio neturtinė žala atitinka Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą neturtinės žalos dydžio nustatymo praktiką.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 307 str., teismas

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d. ir paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. l d., 3 d., paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2010-04-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu neatliktos bausmės dalimi, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą trejiems metams trims mėnesiams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Kaltinamajam A. B. kardomąją priemonę suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2010-11-14 iki nuosprendžio paskelbimo.

A. E. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d. ir paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. l d., 3 d., paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2010-02-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu neatliktos bausmės dalimi – prie neatliktos bausmės dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą trejiems metams šešiems mėnesiams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. E. paskirti kardomąją priemonę suėmimą.

Nukentėjusiojo K. R. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti solidariai iš kaltinamųjų A. B. ir A. E. 500 Lt neturtinės žalos atlyginimą K. R. Kitą K. R. ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtiems nuteistiesiems nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.