Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas E. Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-407-417/2011

Teisėja L. Venckuvienė Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.3.2.

2011 m. birželio 2 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. E. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. E. pripažintas kaltu pagal BK 180 str. 2 d. ir nuteistas dvejiems metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 str. l d., 3 d., paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-02-01 nuosprendžiu neatliktos bausmės dalimi – prie neatliktos bausmės dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš nuteistųjų A. B. ir A. E. solidariai priteisti 500 Lt K. R. neturtinei žalai atlyginti.

Skundžiamuoju nuosprendžiu pagal BK 180 str. 2 d. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas A. B., tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. E. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 str. 2 d. už tai, kad 2010-11-14, apie 19.30 val., veikdamas bendrai su A. B., Klaipėdos m., 6-ojo maršruto autobuse, važiuojančiame iš stotelės „Vėtrungė“, esančios Taikos pr. 28, Klaipėdos m., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, atsisėdo šalia K. R., kur A. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, parodęs peilį ir jį demonstruodamas nukentėjusiajam bei grasindamas tuoj pat pavartoti fizinį smurtą, t. y., padurti, taip siekdamas nukentėjusįjį įbauginti, pareikalavo atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, o A. E. – pinigus. Taip A. B. ir A. E. veikdami bendrai sukūrė bauginančią situaciją, kurios metu K. R. A. B. perdavė 150 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6300“.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. E. apeliacinis skundas atmestinas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 24 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Naikint jo apelianto skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Nors nuteistasis A. E. ginčija savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, ji visiškai įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, iš dalies paties nuteistojo A. E. bei kito bendravykdžio A. B. parodymais bei kita rašytine bylos medžiaga.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nuosekliais ir objektyviais nukentėjusiojo K. R. parodymais. Nukentėjusysis išsamiai parodė apie įvykio aplinkybes ir detaliai apie kiekvieno iš nuteistųjų veiksmus.

Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. E. parodė, kad A. B. pradėjo kalbinti nukentėjusįjį, girdėjo, kad A. B. nukentėjusiajam sakė: „duok telefoną“. Ką A. B. atsakė nukentėjusysis, negirdėjo. A. B. tą vakarą turėjo peilį, nors jo jam nerodė, bet sakė, kad nešiojasi su savimi. Autobuse A. B. peilį turėjo su savimi, nes jo niekur kitur negalėjo palikti. Kad A. B. peiliu grasintų nukentėjusiajam, jis nematė. Matė, kad nukentėjusysis pats padavė A. B. savo mobiliojo ryšio telefoną. A. B. paėmęs telefoną, nukentėjusiajam liepė išlipti iš autobuso ir nukentėjusysis išlipo iš autobuso (t. l, b. l. 67–68). Ikiteisminio tyrimo metu 2011-01-05 akistatos tarp nukentėjusiojo K. R. ir įtariamojo A. E. metu A. E. pripažino, kad jis klausė nukentėjusiojo, ar šis turi pinigų, bet jis atsakė, kad pinigų neturi (t. l, b. l. 69–70). Įtariamojo apklausoje 2011-01-10 A. E. tap pat nurodė, kad A. B. reikalavo duoti telefoną, o jis paklausė nukentėjusiojo, ar jis turi pinigų, nukentėjusysis atsakė, kad pinigų neturi (t. 1. b. l. 74).

Taigi iš šių faktinių bylos duomenų darytina išvada, kad apeliantas A. E. vis dėlto dalyvavo apiplėšiant nukentėjusįjį, lyg ir neginčija, tik subjektyviai vertina dalyvavimą nusikaltime. Taigi, kaip galima suprasti iš deklaratyvaus A. E. apeliacinio skundo turinio, jo nuomone, toks jo buvimas šalia A. B. šiam darant nusikaltimą negali būti vertinamas kaip paties A. E. nusikaltimo darymas. Tačiau šiuo atveju akivaizdu, kad nuteistasis A. E. dalyvavimo nusikaltime apibrėžimą vertina labai subjektyviai, sau naudinga linkme, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nors faktinės bylos aplinkybės aiškiai rodo, kad A. E. 2010-11-14 vakarą su A. B. veikė bendrai, jų abiejų tyčia buvo nukreipta į nukentėjusiojo turto pagrobimą, kaip psichologinį smurtą pavartojant peilio demonstravimą. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, A. E. aiškiai suprato, kad tiek jo buvimas šalia – sėdint nukentėjusiajam už nugaros, tiek A. B. demonstruojamas peilis, vartojamos frazės: „duok telefoną, arba padursiu“, leido aiškiai nukentėjusiajam suvokti, jog nepaklusus reikalavimams, šis įrankis gali būti panaudotas, ir taip nukentėjusiajam sukūrė bauginančią atmosferą, palaužė jo pasipriešinimą. Taigi iš faktinių bylos duomenų akivaizdu, kad abu nuteistieji savo konkliudentiniais veiksmais pritarė vienas kito elgesiui, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, A. E. pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo pripažintas kaltu dėl nukentėjusiojo K. R. apiplėšimo.

Apylinkės teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nuosprendyje nurodė motyvus, dėl kurių A. E. veika kvalifikuojama kaip plėšimas, todėl apeliaciniame skunde nurodytas abstraktus kaltės neigimas nenuginčija apylinkės teismo padarytų išvadų. Bylos aplinkybės įvertintos tinkamai, tinkamai kvalifikuota apelianto A. E. veika, todėl tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais deklaratyviais motyvais apygardos teismui nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. E. apeliacinį skundą atmesti.