Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2013-02-12 · Civilinė byla Nr. 2-72-880/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-02-12
Bylos Nr.
2-72-880/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Linas Zinkevičius
Ieškovas
UAB „Gelvora“
Atsakovas
A. R.
Kategorijos
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-72-880/2013(Proceso Nr. 2-44-3-00940-2012-1)Procesinio sprendimo kategorija: 116.1. (S)
ŠIRVINTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 12 d.Širvintos

Širvintų rajono apylinkės teismo teisėjas Linas Zinkevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui A. R. dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Gelvora“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo A. R. 547,69 Lt skolą, 1928,42 Lt delspinigių, 268,14 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui A. R. ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 str. 1 d. nustatyta tvarka pasirašytinai (įteikta 2013 m. sausio 15 d.). Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Šalies argumentai

Ieškovas ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsiliepimas nebus pateiktas, todėl sprendimas už akių yra priimamas (LR CPK 142 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso. Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos civilinio proceso kodekso 285 straipsnyje. Minėtas straipsnis numato, kas sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kitais CPK numatytais atvejais. CPK 142 straipsnio ketvirtoji dalis numato, kad teismas turi teisę priimti sprendimą už akių ir tuo atveju, jeigu, esant ieškovo prašymui, atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai užtęsti (vilkinti) bylos nagrinėjimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2001 m. spalio 24 d. pirminis kreditorius UAB „Tele2“ ir atsakovas A. R. sudarė Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį Nr. 67012136-1,7-2646, pagal kurią ieškovas įsipareigojo teikti mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas, o atsakovas įsipareigojo už jas atsiskaityti (b.l. 19-21). Pagal sutarties 6.5 p. atsakovas taip pat įsipareigojo mokėti 0,1 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojamus nuo laiku neapmokėtos sumos. UAB „Tele2“ sutartyje numatytas paslaugas teikė tinkamai ir išrašė atsakovui PVM sąskaitas – faktūras (b.l. 24-38). Atsakovas sąskaitų už laikotarpį nuo 2001 m. gruodžio 31 d. iki 2003 m. vasario 28 d. neapmokėjo ir liko skolingas 547,69 Lt.

2009 m. kovo 31 d. UAB „Tele2“ ir UAB „Gelvora“ sudarė Reikalavimų perleidimo sutartį Nr. 09-20-21, pagal kurią ieškovas perėmė skolos iš atsakovės reikalavimo teisę (b.l. 8-11). Atsakovui buvo išsiųstas pranešimas apie reikalavimo perleidimą ir raginimas sumokėti skolą, delspinigius ir skolos išieškojimo išlaidas, tačiau jis su ieškovu neatsiskaitė (b.l. 18).

LR CK 6.38 str. 1 d. nurodo, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal sutarties nurodymus. Pagal prievolės esmę, skolininkas privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (LR CK 6.1 str.). LR CK 6.200 str. numato, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. UAB „Tele2“ savo sutartinius įsipareigojimus vykdė tinkamai ir sąžiningai – teikė atsakovui mobiliojo ryšio paslaugas. Atsakovas neatsiskaitydamas už jam suteiktas paslaugas nevykdė sutartinių įsipareigojimų, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 547,69 Lt skolos.

Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (LR CK 6.256 str. 2 d.). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 str.). Pagal sutarties 6.5 p. atsakovas įsipareigojo mokėti 0,1 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojamus nuo laiku neapmokėtos sumos. Ieškovas atsakovui priskaičiavo 1928,42 Lt delspinigių (b.l. 6).

Nagrinėjamu atveju tarp atsakovo ir UAB „Tele2“ buvo sudaryta Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartis, t.y. atsakovas yra vartotojas. Siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas įstatymo. Vienas iš tokio teisinio reguliavimo, skirto silpnesniosios sutarties šalies gynimui, atvejų yra vartotojų teisių apsaugos institutas. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje I. A. V. v. SP UAB „Karoliniškių būstas“, bylos Nr. 3K-3-475/2001; 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. UAB „Ribenos prekyba“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2008).

Esminis vartojimo sutarčių instituto ypatumas ir vartotojo teisių gynimo teisinis mechanizmas yra įstatyme įtvirtintas nesąžiningų sutarčių sąlygų draudimas ir tokių sąlygų neprivalomumas vartotojui. Sutartį pripažinus vartojimo sutartimi, jos sąlygos visais atvejais turi būti vertinamos pagal CK 6.188 straipsnyje nustatytus sąžiningumo kriterijus. Vartojimo sutarties sąlygos gali būti pripažįstamos nesąžiningomis paties vartotojo, vartotojų teises ginančių institucijų ar bylą nagrinėjančio teismo iniciatyva. Tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus, nepriklausomai nuo to, kokius reikalavimus reiškia šalys. CK 6.188 straipsnio 2 dalyje įtvirtintame sąraše nurodytų vartojimo sutarčių sąlygų nesąžiningumas vartotojų atžvilgiu yra preziumuojamas. Pareiga paneigti šių sąlygų nesąžiningumo prezumpciją tenka verslininkui. Ginčo, kilusio iš vartojimo sutarties, specifika silpnesniosios šalies gynimo interesais lemia teismo pareigą būti aktyviam procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ v. B. G., bylos Nr. 3K-3-1137/2002; 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. UAB „Ribenos prekyba“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2008).

Teismo vertinimu, ši sutartis yra vartojimo ir teismas, nors atsakovas ir nepateikė atsiliepimo, privalo būti aktyvus ir nepriteisti aiškiai nepagrįstų delspinigių. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovo skola susidarė nuo 2001 m. gruodžio 31 d. iki 2003 m. vasario 18 d. Ieškovas į teismą kreipėsi dėl dalies skolos daugiau kaip po dešimties metų, o dėl dalies po beveik dešimties metų ir už visą tą laikotarpį prašo priteisti delspinigius. Ieškovas dėl skolos priteisimo nesikreipė į teismą labai ilgą laiko tarpą ir pats didino delspinigių dydį. Delspinigių dydis daugiau kaip tris kartus viršija skolos dydį, todėl, teismo vertinimu, delspinigių dydis yra aiškiai per didelis ir turi būti mažinamas. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu šiuo atveju protingumo ir sąžiningumo principus atitinka delspinigių dydis lygus 100 Lt, t.y. suma kiek didesnė nei už 180 dienų (98,58 Lt), priešingu atveju ieškovas nepagrįstai praturtėtų, o atsakovo interesai būtų pažeisti.

CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. numatyta, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovas taip pat privalo mokėti ieškovui įstatymo nustatyto dydžio palūkanas, t. y. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai ieškovui iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. gruodžio 31 d) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovo paskaičiavimu, jis bandydamas išieškoti iš atsakovo skolą ne teisminiu keliu, patyrė 268,14 Lt išlaidų, kurias prašo priteisti. Kaip matyti iš pateikto šių išlaidų detalizavimo, jas sudaro atsakovo darbuotojo užmokestis, komunaliniai patarnavimai, darbo priemonės, patalpų nuoma, kompiuterių nusidėvėjimas ir kt. (b. l. 7). Tačiau ieškovas nenurodo minėtų išlaidų paskaičiavimo, nepateikia įrodymų, kuriais būtų grindžiamos minėtos išlaidos (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad ieškovo vykdomai veiklai būtini žmogiškieji ir materialiniai ištekliai, todėl išlaidos bendrovės tiesioginei ūkinei-komercinei veiklai vykdyti negali būti laikomos CK 6.249 str. 4 d. 3 p. nurodytomis išlaidomis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas dėl 268,14 Lt išlaidų priteisimo atmestinas.

CPK 93 str. 1 d. nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas, pateikdamas teismui ieškinį, sumokėjo 82 Lt žyminio mokesčio (b.l. 4), tačiau ieškinys buvo patenkintas iš dalies (24 proc.), todėl proporcingai iš atsakovo ieškovui priteistina 19,68 Lt žyminio mokesčio..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytais teiginiais bei Lietuvos Respublikos CPK 259, 270, 441 straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. R. ieškovui UAB „Gelvora“ 547,69 Lt (penkis šimtus keturiasdešimt septynis litus ir 69 ct) skolos, 100 Lt (vieną šimtą litų) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2012 m. gruodžio 31 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 19,68 Lt (devyniolika litų ir 68 ct) žyminio mokesčio.

Išaiškinti atsakovui, kad sprendimas už akių negali būti skundžiamas nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau šalis turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Išaiškinti ieškovui, kad sprendimas už akių per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Širvintų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Zinkevičius