Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys – antstolis Dainius Šidlauskas, V. K. (V. K.) ir A. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama: 1) nustatyti, kad skolininkui V. K. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine A. K. priklauso ½ sutuoktinės banko sąskaitoje esančių piniginių lėšų, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas; 2) nustatyti, kad skolininkui V. K. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine A. K. priklauso ½ dalis kelių transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

4. Remiantis civilinės bylos bei vykdomosios bylos Nr. 0178/20/01668 duomenimis nustatyta, kad antstolis Dainius Šidlauskas vykdo Vilniaus regiono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-1907-927/2019 dėl 2 400,00 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. K. išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Skolininkas V. K. apie vykdymo procesą yra informuotas tinkamai, asmeniškai įteikiant jam antstolio 2020 m. rugsėjo 10 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, vykdymo išlaidų apskaičiavimą ir raginimą įvykdyti sprendimą. Vykdymo procese antstolis nustatė, kad skolininkas V. K. sudaręs santuoką su A. K.. Sutuoktinių vedybų sutartis nėra sudaryta. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, skolininkas ir jo sutuoktinė nedirba. Vykdymo procese antstolis 2022 m. vasario 8 d. turto arešto aktu Nr. TA2-22-013258 areštavo A. K. priklausančias pinigines lėšas, esančias (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), ir kelių transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančią A. K. ir V. K. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

5. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio 1 dalimi, antstolis 2022 m. vasario 8 d. patvarkymu pasiūlė skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto surašymo datos pateikti antstoliui sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininkės ir kitų bendraturčių susitarimą, patvirtintą notarine tvarka. Skolininkas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nepateikė antstoliui minėto sutikimo (susitarimo), todėl antstolis, vadovaudamasis CPK 667 straipsnio 2 dalimi, 2022 m. kovo 4 d. patvarkymu pasiūlė išieškotojai per 60 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis su pareiškimu į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nustatymo. Antstolis 2022 m. vasario 8 d. turto arešto aktu areštavo skolininko ir jo sutuoktinės bendrosios jungtinės nuosavybės teise turtą ir valdomas pajamas.

6. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko turto dalį, turimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis).

7. Vadovaujantis CK 3.87 straipsnio 1 dalimi, turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją, pagal kurią preziumuojama, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe.

8. Pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė skolininko nuosavybė, išieškojimą galima nukreipti į skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje. Bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis), todėl tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą bei pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 straipsnio 1 dalis).

9. Bylos duomenys patvirtina, kad vykdymo proceso metu antstolis areštavo skolininko turtą, t. y. skolininkui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančią kelių transporto priemonę, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir skolininko sutuoktinės pinigines lėšas, esančias (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje, kurio dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nenustatytos. Taip pat antstolis įvykdė CPK 667 straipsnyje įtvirtintą įpareigojimą pasiūlyti skolininkui pateikti sutikimą (susitarimą) dėl turto dalies nustatymo. Skolininkui sutikimo nepateikus, antstolis išsiuntė išieškotojai siūlymą kreiptis į teismą dėl turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, kuriuo išieškotoja per antstolio nustatytą terminą pasinaudojo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis CPK 667 straipsniu, yra pagrindas nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

10. Pažymėtina, kad įstatymas įtvirtina prezumpciją, pagal kurią turtas yra laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Nustatyta, kad santuoka tarp A. K. ir V. K. sudaryta (duomenys neskelbtini). Vedybų sutarčių registro duomenimis nustatyta, kad skolininkas ir jo sutuoktinė nėra sudarę vedybų sutarties, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas. Nesant sudarytos vedybų sutarties, sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Pagal CK 3.123 straipsnį turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo.

11. Duomenų, patvirtinančių, kad antstolio areštuotos piniginės lėšos, esančios (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), ir kelių transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra A. K. asmeninė nuosavybė, į bylą nepateikta (CPK 178 straipsnis).

12. Pagal CK 3.87 straipsnio nuostatas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies nuostatas, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

13. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo reglamentuoja CK 3.123 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo.

14. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017).

15. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009)

16. Byloje nėra duomenų apie sutuoktiniams nustatytus sveikatos sutrikimus ir/ar kitas ypatingas aplinkybes, todėl nukrypti nuo lygių dalių principo nėra pagrindo. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad A. K. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančios piniginės lėšos, yra abiejų sutuoktinių A. K. ir V. K. bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas), kurioje skolininko ir jo sutuoktinės dalys yra lygios.

17. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas tenkinti pareiškėjos pareiškimą ir nustatyti, kad skolininkui V. K. priklauso ½ sutuoktinės A. K. banko sąskaitoje esančių piniginių lėšų, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas.

18. Pažymėtina, kad reikalavimas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo tiesiogiai yra siejamas su antstolio patvarkymu (turto arešto aktu). Nagrinėjamu atveju antstolis Dainius Šidlauskas 2022 m. vasario 8 d. Turto arešto aktu areštavo, be kita ko, ir skolininko vardu registruotą transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Nagrinėjamu atveju įvertinus nutartyje nurodytus argumentus, konstatuotina, kad byloje surinkti duomenys liudija, jog skolininkui V. K. ir jo sutuoktinei A. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ir šis turtas – (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nes buvo įsigytas santuokos metu. Pažymėtina, kad transporto priemonės yra nedalomas turtas, t. y. nors automobiliai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir priklauso V. K. bei A. K., tačiau net juos ir atidalinus, jų realizacija tiek teisiškai, tiek techniškai nebūtų įmanoma (arba beveik neįmanoma). Atsižvelgiant į tai, nustatytina, kad V. K. priklauso ½ dalis su sutuoktine A. K. bendrosios jungtinės nuosavybes teise valdomoje nurodytoje transporto priemonėje, o ją realizavus A. K. turi būti išmokėta ne mažesnė nei ½ dalis minėtos transporto priemonės rinkos vertės (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-779-580/2017).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 667 straipsniu, teismas

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui V. K. (V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ (viena antroji) sutuoktinės A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių piniginių lėšų.

Nustatyti, kad skolininko V. K. (V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalis bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valdomoje transporto priemonėje (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra lygi ½ (viena antroji).

Išaiškinti, kad realizavus nurodytą transporto priemonę A. K. turi būti išmokėta ne mažiau, kaip pusė šios transporto priemonės rinkos vertės kompensacija, o likusios gautos lėšos gali būti naudojamos skolininko V. K. (V. K.) įsiskolinimams dengti.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.

Įsiteisėjus nutarčiai grąžinti antstoliui Dainiui Šidlauskui vykdomąją bylą Nr. 0178/20/01668.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.