- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-11
- Bylos Nr.
- e2S-157-440/2026
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Pareiškėjas
- A. G.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-32046-1193/2025 pagal pareiškėjo A. G. skundą dėl antstolės V. M. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė V. M., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus teritorinė muitinė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. G. skundu dėl antstolės V. M. veiksmų prašė pripažinti, kad vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra suėję įstatymo nustatyti vykdymo senaties terminai ir šias bylas nutraukti ir įpareigoti antstolę grąžinti vykdomuosius dokumentus išieškotojui.
2. Nurodė, kad antstolė 2025 m. liepos 4 d. priėmė patvarkymą, kuriuo atsisakė tenkinti prašymą dėl vykdomųjų bylų nutraukimo, nes Vilniaus teritorinės muitinės sprendimai nėra panaikinti, todėl išieškojimo senatis, numatyta Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 107 straipsnyje, negalioja. Tačiau vykdymo procesui taikytinas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK), o ne MAĮ, kuris reglamentuoja mokestinių prievolių administravimą ir neturi ryšio su vykdymo procesu. Išieškojimo veiksmai turi būti atlikti per penkerius metus nuo vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti, nebent senaties eiga buvo pertraukta. Šiuo atveju visi sprendimai pateikti laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 17 d. iki 2016 m. lapkričio 15 d., todėl jiems taikytinas penkerių metų senaties terminas. Antstolė nepateikė duomenų, kad per paskutinius penkerius metus buvo atilikti realūs išieškojimo veiksmai. CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato pagrindą nutraukti vykdomąsias bylas suėjus senaties terminui. Kadangi senatis pasibaigusi, egzistuoja pagrindas nutraukti vykdomąsias bylas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Antstolė V. M. 2025 m. liepos 10 d. patvarkymu dėl skundo Nr. S-25-15-22417 pareiškėjo skundą atsisakė tenkinti ir CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka skundą kartu su patvarkymu ir vykdomosiomis bylomis persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad antstolis neturi teisės savarankiškai nutraukti vykdomosios bylos ar taikyti senaties terminų vykdymo procese. Klausimą dėl vykdomosios bylos nutraukimo galima spręsti tik gavus išieškotojo dokumentus dėl vykdomųjų dokumentų panaikinimo ar nutraukimo. Vilniaus teritorinė muitinė patvirtino, kad šiems vykdomiesiems dokumentams senaties terminai netaikomi ir bylos privalo būti vykdomos. Pažymėjo, kad nuosekliai ir sistemingai atliko vykdymo veiksmus: siuntė skolininkui priimtus procesinius dokumentus, periodiškai tikrino skolininko turtinę padėtį, darbovietes, areštavo sąskaitas ir ėmėsi visų galimų priverstinio vykdymo priemonių skoloms išieškoti. Vykdymo laikotarpiu nenustatyta dviejų metų pertraukos, kai nebūtų atlikta vykdymo veiksmų. Vykdymo veiksmai, siekiant išvengti vykdymo išlaidų skolininkui didinimo, vadovaujantis proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principais, atlikti pagrindinėje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Naudojasi „SKOLIS“ programa, kuri periodiškai tikrina registrus ir automatiškai teikia informaciją apie skolininko turtinės padėties pokyčius, todėl užklausų atlikimas gali nesimatyti vykdomosiose bylose, bet, esant poreikiui, informacija apie atliktas užklausas gali būti pateikiama. Skolininkas, žinodamas apie skolas, turėjo pareigą bendradarbiauti su antstole ir vykdyti CPK 644 straipsnio nustatytas pareigas. Skunde nepagrįstai remiamasi CPK 606 ir 607 straipsniais, kurie reglamentuoja vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti terminus, o ne patį vykdymo procesą.
4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) nurodė, kad antstolės veiksmai atitinka vykdymo proceso normas ir yra teisėti, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė prašė pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė, kad antstolė, vadovaudamasi aktualiu teisiniu reglamentavimu, teisėtai ir pagrįstai pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus pagal Vilniaus teritorinės muitinės sprendimus. Antstolė 2025 m. liepos 10 d. patvarkymu Nr. S-25-15-22417 pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą, nes nebuvo gauta informacijos iš Vilniaus teritorinės muitinės, kad jos, kaip išieškotojos, pateiktiems vykdomiesiems dokumentams yra suėjęs senaties terminas. Išieškojimo veiksmai užsitęsė ne dėl antstolės veiksmų, bet dėl skolininko vengimo vykdyti prievoles, tikintis sulaukti senaties termino.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. spalio 17 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.
7. Nesutikdamas su pareiškėjo vertinimu, kad vykdymo procesui taikytinos CPK nuostatos, o ne MAĮ pažymėjo, kad CPK 606 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog terminus, per kuriuos gali būti pateikti vykdyti kitų pareigūnų ar institucijų nutarimai, nustato atitinkami įstatymai. Nustatė, kad visus vykdomuosius dokumentus, vykdomus vykdomosiose bylose, priėmė Vilniaus teritorinė muitinė. Sprendimų pagrindu buvo nuspręsta išieškoti mokestinę nepriemoką. Todėl nagrinėjamu atveju nustatant mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminus taikomas MAĮ 107 straipsnis.
8. Sistemiškai aiškindamas CPK ir MAĮ padarė išvadą, kad nepaisant to, jog vykdymo metu pasibaigia mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas, mokestinė nepriemoka vis tiek gali būti priverstinai išieškoma, jeigu vykdomasis dokumentas buvo pateiktas vykdyti nepraėjus penkerių metų terminui. Nustatė, kad nagrinėjamoje byloje mokestinės nepriemokos išieškojimo procedūros buvo pradėtos vykdyti nepraėjus MAĮ 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam penkerių metų išieškojimo senaties terminui, todėl, vadovaujantis MAĮ 107 straipsnio 5 dalimi, išieškojimo procedūros gali būti tęsiamos nepaisant to, kad jų vykdymo metu pasibaigė mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas. Pažymėjo, kad penkerių metų senaties terminas taikomas tuo atveju, kai nėra pradėtos mokestinio nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūros. Šiuo konkrečiu atveju priverstinio išieškojimo procedūros buvo pradėtos, jos yra vykdomos, todėl gali būti tęsiamos.
9. Iš nustatytų duomenų apie antstolės vykdomosiose bylose atliktus konkrečius veiksmus visumos vertino, kad antstolė visą vykdomųjų bylų vykdymo laikotarpį sistemingai atliko vykdymo veiksmus, ėmėsi visų galimų priverstinio vykdymo priemonių, kad vykdomieji dokumentai būtų įvykdyti. Byloje taip pat nenustatė jokių pareiškėjo teigiamų skolų likučių neatitikimo. Pažymėjo, kad nors, pareiškėjo teigimu, vykdymo procesas tęsiasi ilgai be realių išieškojimo rezultatų, tačiau būtent pareiškėjo, kaip skolininko, pareiga yra bendradarbiauti su vykdymo procesą atliekančia antstole, dėti pastangas dėl skolos grąžinimo. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas bendradarbiavimo su antstole ar išieškotojais, dėjo pastangas skolai sumokėti.
10. Pažymėjo, kad CPK 606 straipsnis nustato tik terminus, per kuriuos vykdomieji dokumentai pateikiami vykdyti, tačiau ne per kiek laiko privalo būti įvykdyti. Terminus, per kuriuos gali būti pateikti vykdyti kitų pareigūnų ar institucijų nutarimai, nustato atitinkami įstatymai (CPK 606 straipsnio 3 dalis). Byloje nustatyta, kad sprendimai antstolei pateikti nepraleidus termino. Kadangi CPK nenustato, per kiek laiko turi būti įvykdytas vykdomasis dokumentas, pagrindo nutraukti vykdomąją bylą remiantis tuo, kad jo vykdymas priverstine tvarka tęsiasi jau ilgą laiką, nėra, taip pat nėra pagrindo teigti, jog priverstiniai vykdymo veiksmai turi būti atliekami tik per penkerius metus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atskiruoju skundu pareiškėjas A. G. (toliau – ir apeliantas) prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 17 d. nutartį; panaikinti antstolės 2025 m. liepos 4 d. patvarkymą; nutraukti vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dėl suėjusio penkerių metų senaties termino; įpareigoti antstolę pateikti teismui išsamią vykdymo veiksmų suvestinę nuo 2012 m. iki šios dienos ir kiekvieno vykdomojo dokumento faktinį skolos likutį ir išieškotas sumas; įpareigoti antstolę kartu su išieškotoju pateikti teismui tikslų ir pagrįstą bendrą skolos likutį nurodant kiekvieno vykdomojo dokumento sumą, atliktus išieškojimus ir realų likutį šiai dienai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais ir motyvais:
11.1. Kauno teritorinės muitinės 2025 m. liepos 22 d. rašte Nr. S-25-15-22269 nustatyta, kad mokestinės nepriemokos likutis sudaro 126 044,43 Eur, o antstolės 2025 m. liepos 9 d. atsakyme buvo nurodyta vykdoma suma – 219 929,60 Eur. Skirtumas tarp šių sumų siekia 93 885,17 Eur. Pirmosios instancijos teismas šių duomenų nepalygino, nepasisakė dėl neatitikimo priežasčių, nors tai yra esminė aplinkybė vykdymo proceso teisėtumo vertinimui. Neatitikimas rodo, kad antstolė nesilaikė CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pareigos imtis visų priemonių, kad sprendimas būtų realiai įvykdytas, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnyje numatytus sąžiningumo ir rūpestingumo principus.
11.2. Bylos medžiaga patvirtina, kad nuo 2012 m. rugsėjo 21 d., kai pradėta pirmoji vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2019 m. spalio mėn. buvo atliktos tik pavienės registrų užklausos ir keletas standartinių patvarkymų. Nei viena iš šių priemonių neturėjo jokio rezultato. Antstolės naudojimasis „SKOLIS“ sistema nėra antstolio aktyvus vykdymo veiksmas. Vykdomoji byla jau daugiau kaip dvylika metų vykdoma formaliais pagrindais.
11.3. Pirmosios instancijos teismas nutartį grindė tik MAĮ 107 straipsnio 5 dalimi, kad pradėtos procedūros tęsiamos nepaisant senaties, tačiau šią normą taikė izoliuotai. Ji negali būti aiškinama kaip leidimas palaikyti bylas dešimtmečiais vien formaliais veiksmais ar vykdyti procesą pagal klaidingai nurodytas sumas. Toks aiškinimas paneigia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.126 straipsnyje įtvirtintą senaties instituto prasmę ir prieštarauja teisinio tikrumo ir proporcingumo principams.
Atsiliepimas
12. Antstolė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė pareiškėjo atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
12.1. Pareiškėjas klaidingai nurodo, kad antstolės 2025 m. liepos 9 d. atsakyme buvo nurodyta vykdoma suma – 219 929,60 Eur, kadangi šiame atsakyme į skolininko el. laišką nebuvo teikiama informacija apie skolų ir vykdymo išlaidų likutį. Pareiškėjas dėl išieškotinos sumos dydžio neteikė antstolei nei jokios užklausos, nei jokio prašymo pateikti aktualius skaičiavimus ar bendrą skolų ir vykdymo išlaidų likutį.
12.2. Atlikto ne formalius veiksmus, o taikė priverstinio vykdymo priemones, įtvirtintas CPK 624 straipsnyje. Užklausos – tai skolininko turtinės padėties patikrinimas. „SKOLIS“ sistema skirta surinkti ir pateikti antstoliui informaciją apie atsiradusius asmens duomenų pokyčius. Pagal gautus rezultatus ir buvo taikomi priverstiniai vykdymo veiksmai.
12.3. Pareiškėjo argumentai, kad nuo 2012 m. rugsėjo 21 d. iki 2019 m. spalio mėn. nepriemoka nesumažėjo, jokio turto nebuvo realizuota, priverstiniai pardavimai neįvyko negali būti teisiškai reikšmingi, kadangi pareiškėjas nepateikia įrodymų, kad turi turto.
12.4. CPK 629 straipsnyje nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kada antstolis gali nutraukti vykdomąją bylą. Vykdomi sprendimai nėra nei panaikinti, nei nuginčyti, jų vykdymas nėra sustabdytas, taigi sprendimai yra galiojantys ir vykdytini. Antstolei jokių abejonių dėl išduotų sprendimų teisėtumo ar pagrįstumo nekilo ir nekyla. Todėl pareiškėjo argumentai, kad išieškojimo senaties terminas yra pasibaigęs, nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
14. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais ir faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Dėl bylos faktinių aplinkybių
18. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 17 d. nutartimi pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų netenkintas.
19. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsisakymo tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl atsisakymo tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo
20. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad visus vykdomuosius dokumentus, vykdomus vykdomosiose bylose, kurios nurodytos šios nutarties 15 punkte, priėmė Vilniaus teritorinė muitinė ir sprendimų pagrindu buvo nuspręsta išieškoti mokestinę nepriemoką. Pareiškėjas reiškė reikalavimą pripažinti, kad vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra suėję įstatymo nustatyti vykdymo senaties terminai ir šias bylas nutraukti.
21. Vykdomųjų bylų nutraukimo pagrindai nustatyti CPK 629 straipsnyje, jame, be kita ko, nurodyta, kad vykdomoji byla nutraukiama jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas (CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
22. Pareiškėjas prašymą nutraukti vykdomąsias bylas iš esmės grindė tuo, kad antstolė per paskutinius penkerius neatliko jokių realių išieškojimo veiksmų, todėl egzistuoja pagrindas nutraukti vykdomąsias bylas CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
23. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų, nurodė, kad mokestinės nepriemokos išieškojimo procedūros buvo pradėtos vykdyti nepraėjus MAĮ 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam penkerių metų išieškojimo senaties terminui. Todėl šios procedūros, vadovaujantis MAĮ 107 straipsnio 5 dalimi, gali būti tęsiamos nepaisant to, kad jos vykdymo metu pasibaigė mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas.
24. Pareiškėjas, nesutikdamas su šia ginčijamos nutarties išvada, argumentavo, kad pirmosios instancijos teismas MAĮ 107 straipsnio 5 dalį taikė izoliuotai. Apelianto įsitikinimu, ši norma negali būti aiškinama kaip leidimas vykdyti vykdomąsias bylas vien formaliais pagrindais ir teigė, kad tokia šios normos interpretacija prieštarauja CK 1.126 straipsniui.
25. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, su nurodytais atskirojo skundo argumentais neturi pagrindo sutikti ir pažymi, kad vien tik abstraktūs pareiškėjo argumentai, grindžiami subjektyviu teisės normų aiškinimu ir taikymu, nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
26. Papildomai pažymėtina, kad apelianto argumentai, susiję su CK 1.126 straipsnio taikymu nagrinėjamoje byloje, laikytini nepagrįstais. Ši norma reglamentuoja ieškinio senatį. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį teisme. Tačiau vykdymo procesą reglamentuoja CPK VI dalis ir joje numatytas dokumento pateikimo vykdymui terminas (CPK 606 straipsnis), todėl ši norma netaikytina nustatant senaties terminus vykdymo procese.
27. Be kitų argumentų apeliantas teigė, kad Kauno teritorinės muitinės 2025 m. liepos 22 d. rašte Nr. S-25-15-22269 nustatyta, kad mokestinės nepriemokos likutis sudaro 126 044,43 Eur, o antstolės 2025 m. liepos 9 d. atsakyme buvo nurodyta vykdoma suma – 219 929,60 Eur. Skirtumas tarp šių sumų siekia 93 885,17 Eur, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė.
28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs antstolės 2025 m. liepos 9 d. atsakymo į skolininko el. laišką Nr. S-25-15-22269 turinį atkreipia dėmesį, kad šiuo patvarkymu antstolė neteikė pareiškėjui informacijos apie skolų ir vykdymo išlaidų likutį. Pareiškime nurodoma informacija apie tai, kad antstolių kontora negali nagrinėti pateikto skundo, kadangi jis nėra pasirašytas, todėl neatitinka teisės aktuose nustatytų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų. Atsižvelgus į tai, minėti atskirojo skundo argumentai pripažintini nepagrįstais.
29. Atskiruoju skundu pareiškėjas taip pat argumentavo, kad nuo 2012 m. rugsėjo 21 d., kai pradėta pirmoji vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2019 m. spalio mėn. buvo atliktos tik pavienės registrų užklausos ir keletas standartinių patvarkymų. Nei viena iš šių priemonių neturėjo jokio rezultato, taigi vykdomoji byla jau daugiau kaip dvylika metų vykdoma formaliais pagrindais. Antstolės naudojimasis „SKOLIS“ sistema nėra antstolio aktyvus vykdymo veiksmas.
30. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas ginčijamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai nurodė visą vykdomųjų bylų vykdymo laikotarpį antstolės sistemingai atlikus vykdymo veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šias nustatytas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolė visu šiuo laikotarpiu ėmėsi visų galimų priverstinio vykdymo priemonių, kad vykdomieji dokumentai būtų įvykdyti ir atliko aktyvius veiksmus – siuntė skolininkui priimtus procesinius dokumentus, periodiškai tikrino skolininko turtinę padėtį registruose, darbovietes, areštavo sąskaitas kredito įtaigose, kitą turtą. Atsižvelgus į tai, kitokia apelianto nuomonė dėl antstolės atliktų vykdymo veiksmų ir jų vertinimo neįtakoja skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
31. Nors, apelianto teigimu, nei vienas iš šių veiksmų nesukėlė jokio realaus rezultato, t. y. nepriemoka nesumažėjo, jokio turto nebuvo realizuota, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad CPK 644 straipsnis įtvirtina skolininko pareigas vykdymo procese, kurių visuma suponuoja skolininko pareigą bendradarbiauti su vykdymo procesą atliekančia antstole. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas bendradarbiavo su antstole, dėjo pastangas skolai sumokėti. Be to, CPK 629 straipsnis nustato baigtinį sąrašą atvejų, kada vykdomoji byla yra nutraukiama. Atsižvelgus į tai, vien aplinkybė, kad vykdymo procesas tęsiasi ilgą laiką ir nėra itin rezultatyvus pati savaime nesuponuoja pagrindo nutraukti vykdomąsias bylas. Todėl sutiktina su antstolės pozicija, kad pareiškėjo argumentai, jog nuo 2012 m. rugsėjo 21 d. iki 2019 m. spalio mėn. nepriemoka nesumažėjo, nėra teisiškai reikšmingi.
32. Apeliantas taip pat argumentavo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-248-378/2019 pateikto išaiškinimo, kad formalūs veiksmai – registrų užklausos, pernešimų siuntimas – nelaikytini vykdymo veiksmais, galinčiais nutraukti senaties eigą ir neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-916/2020, kurioje, pasak apeliantą, konstatuota, kad antstolis privalo imtis aktyvių priemonių realiam sprendimo įvykdymui, o formali byla negali būti laikoma tinkamu vykdymu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenis, atkreipia dėmesį, kad atskirajame skunde cituojamos kasacinio teismo nutartys neegzistuoja (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Be to, atskirajame skunde nurodomi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai (Jokšas prieš Lietuvą (peticijos Nr. 25330/07), Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90)) yra cituojami klaidingai ir savaip interpretuojami. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti atskirojo skundo argumentų, susijusių su nurodytų teismų procesinių sprendimų taikymu ir aiškinimu.
Dėl procesinės bylos baigties
33. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, nusprendžia, kad priešingai, nei teigė apeliantas, šiuo konkrečiu atveju nėra teisinio pagrindo nutraukti vykdomąsias bylas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo dėl antstolės veiksmų. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo padaryt priešingą išvadą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismui sutinkant su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nėra tikslinga pirmosios instancijos teismo argumentų kartoti. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nagrinėjamą klausimą, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino materialiosios ir procesinės teisės normas, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.