Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, įgijęs vidurinį išsilavinimą, turintis statybininko-apdailininko specialybę, dirbantis (duomenys neskelbtini) brigadininku, teistas (duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskirtąją bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis R. B. (duomenys neskelbtini) žodinio konflikto metu, tyčia spyrė ne mažiau vieną kartą J. K. į kairės kojos blauzdą, tuo padarydamas nukentėjusiajam J. K. kairės kojos išorinės kulkšnies lūžį, kairio blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžį, kairio šokikaulio panirimą, dėl ko nukentėjusiajam J. K. nesunkiai sutrikdė sveikatą.

Kaltinamasis R. B. kaltę pripažįsta visiškai, prašo pagarsinti duotus ikiteisminiame tyrime jo parodymus, nes dėl praėjusio laiko tarpo tiksliai nepamena aplinkybių. Patvirtino, kad kaltinamajame akte data nurodyta teisingai, buvo vakaras, valandos tiksliai nepamena, buvo sodyboje, pavadinimo neatsimena, nes joje lankėsi pirmą kartą, šio rajono vietovės jam nėra gerai žinomos. Atvyko į sodybą, kadangi buvo organizuota firmos išvyka, iki stovyklos plaukė baidarėmis.

Kaltinamojo R. B. parodymais ikiteisminio tyrimo metu jis pilnai prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką, paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), tikslios vietovės pasakyti negali, prie (duomenys neskelbtini) jis ir jo bendradarbiai, kurių buvo iš viso apie 50 žmonių, atvažiavo plaukti baidarėmis. Jie baidarėmis plaukė iki poilsiavietės, kurioje ir nakvojo. Vakare valgė, vartojo alkoholį. Jis gėrė tą vakarą viskį. Buvo išgėręs alkoholio, tačiau nebuvo girtas. Į jų poilsiavietę naktį atėjo jam nepažįstami vaikinai, kurių buvo gal trys ar keturi, tarp jų buvo ir J. Kad vaikinas vardu J., jis sužinojo iš policijos pareigūnės. Vaikinai atėjo vėlai naktį, matėsi, kad visi buvo neblaivūs. Kažkurie jų kolegos šiuos vaikinus išvijo, paskui jie vėl atėjo atgal. Su vaikinais kalbėjosi įvairiomis temomis. Tuo metu su vaikinais kalbėjo ir trys jo bendradarbiai, tai J., J. ir Z. Dalis kitų bendradarbių buvo išvažiavę, kiti jau miegojo. Bendraujant su vaikinais jokio konflikto, kai jie sugrįžo antrą kartą, nebuvo. Kalbėjosi su jais ir dar vaikinai kartu vartojo alkoholį. J. sugalvojo eiti lenkti rankas su juo. Abu ėjo rankas lenkti, nugalėjo J. Po to dar visi kalbėjosi. Dar po kiek laiko sugalvojo eiti imtynių. Kiek prisimena, imtynes lyg sugalvojo jis. J. sutiko imtis. Šalimais buvo ir visi kiti, kurie atėjo su J. bei ankščiau minėti jo bendradarbiai. Tuo metu buvo dar tamsus paros laikas. Nuo minėtų vaikinų jis su J. buvo apie 2-3 metrų atstumu. Jie su J. buvo ant žolės. Jis pats buvo apsiavęs kedais. Kuo buvo apsiavęs J., neprisimena. Jis buvo su šortais. Imtynių metu jis J. pargriovė ant žemės. J. jis buvo rankomis sugriebęs už pečių, už drabužių ir dešine koja spyrė J. per kojas ir taip jį pargriovė ant žemės. Jis taip pat parkrito ant žemės. Tada J. iš karto suriko, kad skauda koją. Paskui jis jam sakė, kad koją sulaužė. Jis padėjo J. atsistoti, kažkas iš jo draugų iškvietė greitąją pagalbą, kuri atvykusi J. išvežė į ligoninę. Jis, spirdamas koja J. per kojas, nenorėjo jo tyčia sužaloti, norėjo jį tik pargriauti, nesitikėjo, kad jį gali taip sužaloti. Jis J. atsiprašė, davė jam savo telefono numerį, pasakė jam savo vardą ir pavardę, padarytą žalą nukentėjusiajam atlygino, su juo susitaikė, jo atsiprašė.

R. B. ikiteisminio tyrimo metu davė išsamius parodymus, paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Teisiamajame posėdyje kaltę pripažino visiškai, pagarsinus kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 115-118-121-123), kaltinamasis juos patvirtino. Patikino, kad nukentėjusiajam žalą atlygino, jokių tarpusavio santykių su nukentėjusiuoju daugiau neturėjo, ligonių kasai taip pat apmokėjo nukentėjusiojo patirtas gydymo išlaidas. Prašo nutraukti baudžiamąją bylą, nes su nukentėjusiuoju susitaikė, pretenzijų vienas kitam neturi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 218 straipsnio 2 dalimi, 219 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 273 straipsniu teisminio bylos nagrinėjimo metu taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kadangi kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, kaltu visiškai prisipažino visiškai, baudžiamosios bylos aplinkybės nekelia abejonių, kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokuroras, nukentėjusysis irgi tam neprieštaravo, pretenzijų kaltinamajam neturi, civilinio ieškinio nereiškia, susitaikė su kaltinamuoju ir teigia, kad byla gali būti nutraukta. Sutinkamai su BPK 291 straipsnio nuostatomis paskelbiami kiti faktiniai bylos duomenys, kurie gauti BPK nustatyta tvarka, kurių patikimu abejoti pagrindo nėra ir, kurie patvirtina kaltinamojo kaltę:

įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), kuri fiksuota ir fotolentelėse (b. l. 16-18);

policijos pareigūno R. P. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), pranešėją J. K. prieš 20 min sodyboje pažįstamas vaikinas konflikto metu pastūmė, sužeidė koją, negali paeiti. Atvykus nurodytu adresu, GMP automobilyje sėdėjo pranešėjas J. K., kuris skundėsi kairės kojos čiurnos srityje skausmu. Nuo pranešėjo sklido alkoholio kvapas. Alkoholio kiekio matuoklio prietaisu Alcotest 6810 ARFM-0229, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), J. K. nustatytas 1,81 prom. neblaivumas. J. K. paaiškino, kad pats susižalojo. Buvo paklausta, kad pirminiame pranešime minėjo, kad jį pastūmė pažįstamas asmuo. J. K. tai neigė, kartojo, kad susižalojo pats. GMP automobiliu J. K. buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) apžiūrai. Vėliau nuvykus į skubios pagalbos skyrių, bendravo su gydytoju T. S., kuris paaiškino, kad buvo padarytas kairės kojos rentgenas. J. K. nustatytas kairio šeivikaulio distalinio 1/3 įstrižinis lūžis su fragmentu dislokacija su sutrumpėjimu. Kairio blauzdikaulio užpakalinės dalies distalinio galo avulsinis lūžis. Čiurnos sąnario dalinis išnirimas, tibiofibularinės jungties prasiskyrimas. Skubios pagalbos skyriuje, norint išsiaiškinti sužalojimo aplinkybes, dar kartą buvo bendrauta su J. K.. J. K. aplinkybes aiškino nenoriai, sakydamas, kad susižalojo pats parkritęs, pretenzijų niekam neturi, vėliau jau aiškino, kad nepažįstamas jaunuolis jam spyrė du kartus į kairę koją. Kadangi J. K. įvykio vietoje aiškino, kad susižalojo pats, tačiau vėliau jau aiškino, kad nepažįstamas asmuo spyrė du kartus jam į koją, todėl pakartotinai buvo nuvykta į įvykio vietą su tikslu nustatyti galimai įtariamą asmenį. Įvykio vietoje buvo rastas asmuo, kuris galimai sužalojo J. K.. Tai R. B., kuris paaiškino, kad nukentėjęs asmuo susižalojo pats parkritęs, kitų aplinkybių nepaaiškino. Įvykio vietoje nustatytas liudytojas U. V. paaiškino, kad nukentėjęs asmuo J. K. pats inicijavo imtynes su R. B., tačiau aplinkybių, kurioms esant nukrito nukentėjusysis, jis nematė (b. l. 22);

J. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jis su draugais atvyko į poilsiavietę, kuri yra (duomenys neskelbtini). Jų draugų kompanijos tradicija atvykti nurodytu adresu, plaukti baidarėmis, poilsiauti. Jų draugų kompanijoje buvo apie dešimt asmenų. Vieni atvažiavo(duomenys neskelbtini), kiti atvažiavo (duomenys neskelbtini). Atvykę į poilsiavietę įsikūrė, pasistatė palapines, vakarojo, vartojo alkoholinius gėrimus – alų, alkoholinius kokteilius. Alkoholinius gėrimus gėrė ir jis. Šalia jų poilsiavietės buvo įsikūrusi kita kompanija. Jų poilsiavietė nuo jų poilsiavietės buvo nutolusi gal apie 40 metrų. Tą vakarą jų kompanijos dalyviai ėjo susipažinti su arčiausia ilsėjusia kompanija. Jie tą vakarą bendravo visi kultūringai, nesipyko, jokių konfliktinių situacijų nebuvo. Jis nuo 4.30 val. iki 6.00 val. nuėjo į minėtų asmenų poilsiavietę, tenai nemiegojo vienas vaikinas, kurį jis matė pirmą kartą. Vaikinas sakė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), jautėsi suvalkietiškas akcentas kalboje, jis galėjo būti apie (duomenys neskelbtini), panašiai jo ūgio apie (duomenys neskelbtini). Jie su vaikinu kalbėjosi įvairiomis temomis, pašnekesiai vyko jo poilsiavietėje. Tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Konflikto metu jie kartu atsistojo ir tas vaikinas staiga jam spyrė du kartus, pataikydamas į kairės kojos čiurnos sritį. Jis nuo spyrių nukrito ant žolės, jam labai suskaudo koją, buvo šoke, negalėjo atsistoti. Kur tuo metu buvo vaikinas, pasakyti negali, nes nelabai atsimena dėl išgerto alkoholio kiekio ir dėl skausmo. Tada jis prišliaužė prie suolelio, ant kurio sėdėjo, nes ten buvo padėtas jo telefonas. Pasiėmęs telefoną paskambino į BPC ir paaiškino situaciją, kad yra sužalotas, reikia medikų pagalbos. Jis GMP darbuotojų laukė ant to suolelio, laukė vienas, nes visi draugai miegojo, o jis prieiti nepajėgė. Ar atvykus medikams buvo atėję draugai, jis pasakyti negali, nes neatsimena. Jam būnant GMP automobilio viduje jis vaikino paklausė, koks tikslus vardas ir pavardė, vaikinas atsakė, kad yra R. B. GMP darbuotojai jį nuvežė į (duomenys neskelbtini). Gydymo įstaigoje jam atliko rentgeno nuotrauką, koją sutvarstė į gipso įtvarą, tada su GMP automobiliu nugabeno į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jam suteikė pirmąją medicinos pagalbą, gydytojai teigė, kad reikės koją operuoti, nes kairėje kojoje yra šeivikaulio lūžis ir blauzdikaulio išnirimas. (duomenys neskelbtini) jis paskambino tėvams. (duomenys neskelbtini) jis atsisakė, kad būtų operuojamas, jį iš gydymo įstaigos paėmė tėvai. (duomenys neskelbtini) jam buvo atlikta operacija (duomenys neskelbtini), po gydytojų konsultacijos jį iš gydymo įstaigos, rekomendavus gydymą, išleido. Šiuo atveju R. B. jam tyčia du kartus spyrė į koją, dėl ko jam lūžo kairės kojos šeivikaulis ir buvo blauzdikaulis išnarintas, jam teko gydytis gydymo įstaigoje, buvo atlikta operacija. Jį jo mama E. K. yra apdraudusi nuo nelaimingų atsitikimų. Su juo atvykę į poilsiavietę buvo ir E. T., V. Z., jo draugai konflikto nematė, nes miegojo, o, ar matė svetimi žmonės, jis pasakyti negali. Patikino, kad pradžioje atvykus medikams ir policijos pareigūnams jis pasakė, kad susižalojo pats, kadangi galvojo, kad tai bus tik kojos sumušimas, o ne lūžis. Ir dar viena priežastis, kadangi tas vaikinas prašė, kad sakytų, jog susižalojo pats. Tuo metu buvo neblaivus nesuprato savo žodžių svarbos. Vėliau, atlikus rentgeną, sužinojo, kad yra kojos lūžis, nusprendė pareigūnui pasakyti kaip buvo iš tiesų. Kitos apklausos metu J. K. patikslino, kad jam atrodė, kad vaikinas lyg spyrė du kartus. Tačiau tiksliai šiuo metu pasakyti to negali. Nuo spyrio jis parkrito ant žemės. Po spyrio pamatė, kad jo kojos pėda laisvai juda, neturėjo jokios kontrolės jos valdyti. Jam įtariamasis padarytą žalą pilnai atlygino, su juo susitaikė, jo atsiprašė, jam jokių pretenzijų neturi ir ateityje neturės. Civilinio ieškinio byloje nereikš (b. l. 6-11, 25-27, 30-33);

liudytojo U. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) jis atsikėlė poilsiavietėje, (duomenys neskelbtini), pradėjo kepti dešreles. Bekepant dešreles pamatė, kad netoliese maždaug 20 metrų atstumu yra 2 jaunuoliai. Asmenys tarpusavyje bendravo taikiai, nesipyko, pakelto balso tono nesigirdėjo. Po kažkurio laiko vienas iš jaunuolių, kuris buvo barzdotas, kitam jaunuoliui pasiūlė pasigalynėti. Kiek pastebėjo, minėtas jaunuolis rankomis gestikuliavo, antrasis asmuo stengėsi nuraminti jį, pasakydamas „davai, ramiai, nesimušam“. Vieno momentu draugiškai pradėjo grumtis, tiek vienas, tiek kitas paimdami už kaklo, kelis kartus buvo nugriuvę ant žemės. Kepant jam toliau dešreles, vienu momentu matė, kaip jaunuolis, kuris buvo su barzda, ir, kuris pirmas pasiūlė grumtis, jau buvo parkritęs ant žemės. Kaip parkrito, jis to momento nematė. Prie nukritusio jaunuolio buvo ir tas antrasis jaunuolis, kuris stovėjo prie jo šalia, buvo susirūpinęs. Kiek jam teko išgirsti, antrasis jaunuolis paklausė „ar viskas gerai“. Parkritęs jaunuolis jam atsakė, kad „negali pajudėti“. Antrasis jaunuolis nuėjo iškviesti pagalbą. Parkritęs jaunuolis, kurį laiką pagulėjęs, atsistojo ir atsisėdo prie šalimais buvusios pavėsinės suolelio. Netrukus atvyko GMP. Jis negirdėjo, kad būtų ėjusi kalba apie (duomenys neskelbtini), kad būtų vienas kitą įžeidinėjęs ar iškeikęs. Kad nukentėjusiajam būtų spirta į koją, jis šito nematė. Jis asmenų nepažįsta. Asmenys vienas kito atžvilgiu elgėsi pakankamai draugiškai, pakelto balso tono nebuvo, diskutavo apie sportininkus. Jam atrodė, kad asmenys buvo neblaivūs (b. l. 52-53);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje konstatuota, kad J. K. nustatyta kairės kojos išorinės kulkšnies lūžis, kairio blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžis, kairio šokikaulio panirimas. Sužalojimų lokalizacija, pobūdis, parinkta gydymo taktika bei rekomendacijos rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti dėl ne mažiau kaip vieno trauminio poveikio. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu sužalojimai laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu, o dėl sukelto fizinio skausmo, kuris priklauso nuo įvairių veiksnių, nustatyti neįmanoma (b. l. 41-43);

Bylos duomenimis matyti, kad Kauno teritorinė ligonių kasa atsisako ikiteisminio tyrimo byloje (duomenys neskelbtini) pareikšto civilinio ieškinio (duomenys neskelbtini) dėl 1612, 17 Eur už suteiktas gydymo paslaugas iš R. B. priteisimo (b. l. 61-66, 73), kadangi žala yra visiškai atlyginta.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyta, kad tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Priklausomai nuo sveikatos sutrikdymo masto, priklauso ir veikos pavojingumo laipsnis bei atsakomybės dydis. Šios nusikalstamos veikos dalykas – kito žmogaus kūnas. Veika sveikatos sutrikdymo atveju pasireiškia kaip neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, pažeidžiant jo kūno audinių (organų) vientisumą ar sutrikdant jų funkcijas. Nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas atsižvelgiant į sveikatos sutrikdymo laikotarpį ir į darbingumo praradimą. Nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna BK 135 straipsnyje numatytų padarinių, bet sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje R. B., kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, dėl ko J. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasitvirtino pilnoje apimtyje. Tai, kad R. B. įvykdė inkriminuojamą nusikalstamą veiką, patvirtina paties kaltinamojo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, kuriais visiškai prisipažino nusikaltęs, pergyvena ir gailisi, tiek kiti pirmiau aptarti ir ištirti faktiniai bylos duomenys. Be kaltinamojo parodymų, kaltė įrodyta nukentėjusio J. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, bei kitais pirmiau aptartais faktiniais bylos duomenimis. Aplinkybes, kad (duomenys neskelbtini), esančioje poilsiavietėje, žodinio konflikto metu, kaltinamasis spyrė ne mažiau vieną kartą J. K. į kairės kojos blauzdą, tuo padarydamas nukentėjusiajam J. K. kairės kojos išorinės kulkšnies lūžį, kairio blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžį, kairio šokikaulio panirimą, dėl ko nukentėjusiajam J. nesunkiai sutrikdė sveikatą, be pirmiau paminėtų bylos duomenų patvirtina ne tik kaltinamojo, nukentėjusiojo bei liudytojo parodymai, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolai, bet ir teismo medicinos specialistų išvada, kuri yra konkreti, aiški, abejonių dėl jos patikimumo pagal medicininiais duomenimis pagrįstai kilusias pasekmes, dėl kurių padarytas sveikatos sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nėra. Tokie duomenys sutampa detalėse, vienas kitam neprieštarauja ir vienas kitą papildo, tarp jų yra logiška grandininė seka. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis pilnai prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką, kad nurodytu laiku poilsiavietėje vakarojo, atvykus nepažįstamiems asmenims, vaikinams buvo surengtos imtynės, kurių metu R. B. spyrė J. K. į koją, po smūgio nekentėjusysis suriko, paaiškėjo, jog spyrio metu lūžo jo koja – buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiojo parodymai dėl nusikalstamos veikos padarymo laiko, būdo, aplinkybių, kuriomis jo atžvilgiu kilo medikų konstatuoti padariniai, atitinka kaltinamojo parodymus. R. B. kaltė pilnai įrodyta, atitinka BK 138 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimo sudėtį ir yra tinkamai kvalifikuota. Bylos duomenimis tiek nukentėjusiajam, tiek teritorinei ligonių kasai žala kaltinamojo yra visiškai atlygintina, nukentėjusysis pretenzijų kaltinamajam neturi, civilinio ieškinio nereiškia, sutinka, kad byla būtų nutraukta susitaikymo pagrindu. Taigi, tiek kaltinamasis R. B., tiek nukentėjusysis J. K. nori, jog procesas būtų nutrauktas, kadangi abu proceso dalyviai susitaikė, pretenzijų vienas kitam neturi.

Dėl BK 38 straipsnio taikymo

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusius asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma.

Teismų praktikoje konstatuota, kad teismo išvada dėl BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos buvimo yra visų reikšmingų tuo klausimu bylos aplinkybių vertinimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 2K-120/2007 ir 2K-589/2011). Nustatydamas, ar yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei įvertinti kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes: jo ankstesnius teisės pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-606/2006).

Kaip jau minėta, teismas sutinka su prokuroro pozicija, jog nagrinėjamu sąlygų BK 38 straipsnio nuostatų taikymui pakanka. Ištirtų duomenų visetu, taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis yra pagrindas manyti, kad jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, kaltininkas bei nukentėjusysis susitaikė, nukentėjusysis jam atleido, pretenzijų nereiškia, įvykdytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Civiliam ieškovui padaryta žala atlyginta, dėl ko Kauno teritorinė ligonių kasa ieškinio atsisakiusi jau ikiteisminiame tyrime, šios aplinkybės taip pat suponuoja pagrindą išvadai, kad kaltinamasis neabejingas savo poelgiui, išgyvena dėl kilusių pasekmių ir stengėsi kiek įmanoma sušvelninti dėl to kilusias pasekmes. Pagal teismų praktiką, sprendžiant, ar aptariama atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga egzistuoja, privaloma atsižvelgti ir į ankstesnius teistumus ir kaltininką charakterizuojančius duomenis.

Bylos duomenimis įrodyta, kad R. B. J. K. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau po (duomenys neskelbtini) byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių apie kitas jo padarytas kitas nusikalstamas veikas. Nors kaltinamasis (duomenys neskelbtini) buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs, daugiau nusikaltimų nėra padaręs, jis yra jauno ir darbingo amžiaus, iš neigiamos pusės jį charakterizuojančių duomenų prokuroras nenurodė, to nėra fiksuota ir šios bylos medžiagoje, dėl ko, pirmiau aptartų duomenų kontekste, nesant jokių neigiamai kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų, taip pat atsižvelgiant ir į aplinkybes, kuriomis buvo padaryta nusikalstama veika, kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (nepasišalino, atsakomybės nuo pat pradžių nevengė, žalą atlygino) yra pakankamas pagrindas manyti, kad R. B. daugiau nusikalstamų veikų nedarys, dėl ko yra pagrindas jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius.

Be to, iš kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, kad, po šios nusikalstamos veikos padarymo jokių kitų pradėtų ikiteisminių tyrimų nėra, R. B. daugiau nenusikalto, jo atžvilgiu teistumas išnykęs, po to kartą baustas administracine tvarka dėl sustojimo stovėjimui neskirtoje vietoje, priklausomybių ligų įskaitoje neįrašytas, kas suponuoja pagrindą teismui parodyti pasitikėjimą jaunam, darbingo amžiaus asmeniui, juolab, kad ir nukentėjusysis J. K. patvirtino, kad jokių pretenzijų neturi, abu susitaikė, civilinio ieškinio nereiškia ir sutinka, kad byla būtų nutraukta. Nukentėjęs asmuo pretenzijų neturi ir civilinio ieškinio nereiškia, civiliniam ieškovui žala pilnai taip pat atlyginta, dėl ko Kauno teritorinė ligonių kasa dar ikiteisminio tyrimo stadijoje atsisakiusi ieškinio, todėl, teismo vertiniu, ši aplinkybė taip pat svarbi BK 38 straipsnio nuostatų 2 punkto aspektu taikymo analizei.

Teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamojo asmenybę, tai, jog nėra byloje neigiamai charakterizuojančių duomenų, rodančių didesnį kaltinamojo pavojingumą visuomenei, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog R. B. suvokė savo elgesio neatsakingumą ir ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, pripažintina, kad yra visos sąlygos R. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Remiantis tuo kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog yra pagrindas taikyti BK 38 straipsnio nuostatas.

Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą, todėl kaltinamajam R. B. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 89, 90).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-307 straipsniais,

nusprendžia:

R. B. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu – kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo bylos procesą nutraukti Kauno teritorinei ligonių kasai atsisakius turtinės žalos atlyginimo reikalavimo.

R. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.

R. B. išaiškinti, kad, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu toks asmuo per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.