Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Mantas Ūsas, sekretoriaujant Neringai Dužinienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai G. S., jos atstovui advokatui Dainiui Žiedui, institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovui – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovui Tadui Būdvyčiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinės teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 189¹³ straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiama G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebausta, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-01-27 administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad 2015-07-22, 12.00 val., Klaipėdos g. 2, Gargždai, G. S. atlikdama Klaipėdos rajono Savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas ir vykdydama jai pavestą funkciją - patikrinti IS „Infostatyba“ pateiktą statinio projektą „Sandėlio (atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo, dumblo sandėliavimo aikštelės tvarkymo ir aptarnavimo įrangos sandėliavimui ir saugojimui), administracinio pastato ir kitos paskirties pastato (buitinių patalpų) statyba Dauparų k. Dauparų-Kvietinių sen., Klaipėdos r. statybos projektas, Nr. TP-14-08, 2014“ (toliau - projektas) ir priimti sprendimą, savo sprendimo (pritarimo ar nepritarimo projektui nepateikė per nustatytą terminą (nuo 2015-07-09 iki 2015-07-22) ir projektui automatiškai pritarė sistema. Šis automatinis pritarimas yra prilyginamas pareigūno priimtam sprendimui pritarti projektui laikoma, kad projektui subjektas pritaria. Šiam projektui negalėjo būti pritarta, nes projekto sprendiniai prieštarauja Klaipėdos r. sav. teritorijos bendrojo plano sprendiniams, o pagal ši projektą 2015-07-27 išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LNS-34-150727-00462 (toliau - SLD), kuris išduotas neteisėtai ir tai konstatuota 2015-10-07 SLD išdavimo teisėtumo patikrinimo akte Nr. LDIPA-30-151007-00069. Nurodoma, jog G. S. pažeidė Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 ,,Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-826, 13 punktas ir 9 priedo 1.8 punktas. G. S. veika įvertinta pagal ATPK 189¹³ straipsnio 1 dalį.

Teismo posėdžio metu G. S. neprisipažino padariusi teisės pažeidimą, prašė bylą nutraukti. Nurodė, jog jei nesuprantama inkriminuojamo pažeidimo esmė, nesupranta kokius teisės aktų pažeidimus padarė. Patvirtino, jog nurodytu laikotarpiu dirbo Klaipėdos rajono Savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotoja. Pagal pareigas buvo pavesta patikrinti ginčijamą statybos projektą. Projektas buvo tikrinamas informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Patikrinimą turėjo atlikti per 20 darbo dienų. Šis projektas prieš tai du kartus jai buvo pateiktas tikrinimui, todėl su juo buvo labai gerai susipažinusi. Dėl šio projekto buvo gauta gyventojų skundų, todėl labai atsakingai jį vertino. Anksčiau projekto netvirtinusi, nes buvo nustatyta pažeidimų. Paskutinio tikrinimo metu nustačius, jog projektas neturi trūkumų, buvo nuspręsta informacinei sistemai „Infostatyba“ pačiai sistemai automatiškai patvirtinti projektą. Nesutinka su institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą teiginiais, jog projektas buvo patvirtintas pažeidžiant bendrojo plano sprendinius. Statybos projekto teisėtumas ginčijamas teismine tvarka, kurios nagrinėjimas nėra užbaigtas. Paaiškino, jog ir prieš tai du kartus tikrinant tą patį statybos projektą, šio tariamo pažeidimo neakcentavo. Institucijos atstovo posėdžio metu nurodyti pažeidimai specialistų yra traktuojami nevienareikšmiai.

Teismo posėdžio metu G. S. atstovas advokatas Dainius Žiedas nurodė, jog nesuprantama pažeidimo esmė bei kokius teisės aktus administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė. Iš prieš tai teismo posėdyje dalyvavusio institucijos atstovės I. D. supratęs, jog G. S. kaltinama tik dėl to, jog nepatikrino projekto. Atstovė teigusi, jog sprendimo teisėtumo klausimai šioje byloje nenagrinėjami. Atstovas nurodė, jog pažeidimo esmė ir pažeisti teisės aktai turi būti numatyti protokole, o ne kituose bylos dokumentuose. Protokole teigiama, jog projektui negalėjo būti pritarta, nes ,,kažkas buvo pažeista“, neaišku ką pažeidė G. S.. Ribotos galimybės gintis nuo pareikštų kaltinimų, nežinant kokius teisės aktus pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bei skirtingai institucijos atstovams interpretuojant protokolo turinį, vienu atveju, jog buvo pažeista projekto tvirtinimo procedūra, kitu atveju, jog ir priimtas sprendimas buvo neteisėtas.

Teismo posėdžio metu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovas Tadas Būdvytis paaiškino, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo esmė yra ta, jog vadovaujantis STR 9 priedo 1.8. p., G. S. patikrinusi projektą turėjo nepritarti tam projektui bei pateikti pastabas, jog šis projektas prieštarauja bendro plano sprendiniams. Sprendimo nepriėmimas, o palikimas spręsti pačiai informacinei sistemai, patvirtina, jog G. S. netinkamai atliko savo pareigas. Institucijos atstovas mano, jog administracinio teisės pažeidimo protokole pažeidimo esmė išdėstyta tinkamai, nurodyti teisės aktų pažeidimai. Nesutinka tikslinti administracinio teisės pažeidimo protokolo. Paaiškino, kad pažeidimai nurodyti 2015-10-07 patikrinimo akto 6.1. punkte, kurių esmė yra ta, jog neypatingos kategorijos sandėliavimo paskirties pastato statyba sklype Nr. 5510/0004:333 pagal Klaipėdos rajono sav. teritorijos bendrojo plano sprendinius negalima. Ši teritorija yra numatyta, kaip miško ūkio paskirties žemė – apsauginių miškų sklypai – bendrosios ekologinės apsaugos. Institucijos atstovas patvirtino, jog šioje byloje nekeliamas klausimas dėl G. S. priimto sprendimo teisėtumo, nes dėl to atsakomybė numatyta kituose kodekso straipsniuose (63-65 b. l.). Papildomai patvirtino, jog informacinėje sistemoje buvo numatytas sistemos automatinis projektų patvirtinimas, tam, jog nebūtų vilkinami sprendimų priėmimai. Baigiamosiose kalbose papildomai nurodė, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl teigiamo sprendimo priėmimo (72 b. l.).

Teismo posėdžio metu liudytoja D. R. paaiškino, jog dėl nustatyto pažeidimo atliko patikrinimą, buvo pareikalauta, jog Klaipėdos rajono Savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas pateiktų paaiškinimą dėl nustatytų pažeidimų, tačiau jokių paaiškinimų pateikta nebuvo. Kodėl G. S. taip pasielgė, taip ir nebuvo išsiaiškinta. Patvirtino, jog Klaipėdos rajono Savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriuje buvo ir daugiau atvejų, kai pati informacinė sistema, o ne atsakingas asmuo tvirtindavo projektus (66-67 b. l.).

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus pateiktoje pažymoje nurodyta, jog nėra techninių galimybių pamatyti kada ir, kiek kartų administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. S. informacinėje sistemoje žiūrėjo techninį projektą (51 b. l.).

2015-07-27 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius išdavė statybos leidimą „Sandėlio (atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo, dumblo sandėliavimo aikštelės tvarkymo ir aptarnavimo įrangos sandėliavimui ir saugojimui), administracinio pastato ir kitos paskirties pastato (buitinių patalpų) statyba Dauparų k. Dauparų-Kvietinių sen., Klaipėdos r. statybos projektas, Nr. TP-14-08, 2014“ (54 b. l.).

Administracinio teisės pažeidimo protokole G. S. kaltinama padariusi teisės pažeidimą numatyta Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 ,,Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-826, 13 punkte. Šiame punkte numatyta, jog ,,Per nustatytą projekto patikrinimo terminą (įskaitant termino pratęsimą) subjektui nepateikus savo sprendimo (pritarimo ar nepritarimo projektui), laikoma, kad projektui subjektas pritaria. Jei statybą leidžiantis dokumentas dar neišduotas, subjektas, norėdamas pakeisti savo sprendimą pritarti ar nepritarti projektui, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo projekto patikrinimo termino pabaigos (įskaitant termino pratęsimą) turi teisę raštu ar el. paštu kreiptis į Savivaldybės administraciją su prašymu pakartotinai pateikti patikrinti projektą, pridėdamas motyvus, dėl kurių norima sprendimą pritarti ar nepritarti projektui pakeisti. Savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas, gavęs sprendimo pakeitimo motyvus, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nusprendžia, ar šie motyvai pagrįsti. Esant pagrįstiems sprendimo pakeitimo motyvams, prašymas patikrinti projektą teikiamas pakartotinai. Jei prašymas patikrinti projektą pateiktas ne pagal subjekto kompetenciją, subjektas turi teisę prašymą atmesti, apie tai paskelbdamas IS „Infostatyba“.

Be to, G. S. kaltinama pažeidusi to paties teisės akto 9 priedo 1.8 punktą, kuriame numatyta, jog ,,Savivaldybių administracijos tikrina visus projektus. Tikrinama ar projekto sprendiniai (...) neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams.

Bylos nagrinėjimo metu kilo ginčas ar institucija surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą tiksliai suformavo kaltinimą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Reikalinga išsiaiškinti ar pakankamai tiksliai administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti teisės aktų pažeidimai. Atkreiptinas dėmesys, jog ATPK 189¹³ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už teisės aktuose nustatytos statinių projektų patikrinimo tvarkos pažeidimą. Šiuo atveju administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė turi būti vertinama, analizuojant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiką pagal nurodytų teisės aktų reikalavimus. Reikalaujamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesys turi būti aiškiai išdėstytas administracinio teisės pažeidimo protokole, tiksliai nurodant teisės aktus, kurie įpareigoja šį asmenį taip elgtis. Šiuo atveju, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta bendro pobūdžio teisės norma (Statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2010 ,,Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-826, 13 punkte), kuri aptaria teisines pasekmes dėl statybos projekto pritarimo, kai per nustatytą terminą, asmuo atsakingas už statybos projekto patikrinimą, laiku nepateikia savo sprendimo. Ši teisės norma nereguliuoja sprendimą turinčio priimti asmens elgesio, kaip pavyzdžiui, nenumatytas įpareigojimas šiam asmeniui asmeniškai priimti sprendimą; nedraudžiamas automatinis informacinės sistemos projekto tvirtinimas. Vertinant administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą teisės akto pažeidimą, konstatuotina, jog nurodyta teisės norma nereglamentuoja administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesio, tikrinant statybos projektus. Atsižvelgiant į tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neteisėtos veikos aprašymas neatitinka nurodytų teisės aktų reikalavimų, pripažintina, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas turi esminių trūkumų. Teismo nuomone, tokie protokolo trūkumai laikytini esminiai, kurių ištaisyti bylos nagrinėjimo metu, teismui nepavyko.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodama, jog G. S. pažeidė Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 ,,Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-826, 9 priedo 1.8 punktą. Ši teisės norma įpareigoja asmenį tikrinantį statybos projektus – patikrinti ar projekto sprendiniai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Teismas sutinka su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei jo atstovo prieštaravimais, jog administracinio teisės pažeidimo protokole neatskleista šio pažeidimo esmė, nenurodyta kuo pasireiškė šios teisės normos pažeidimas. Teismo posėdžio metu institucijos atstovas nurodė, jog šio pažeidimo esmė nurodyta 2015-10-07 surašytame Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo akto 6.1. punkte. Vertinant administracinio teisės pažeidimo protokolo teisinę paskirtį, teismas pripažįsta, jog nurodytos pažeistos teisės normos aprašymas turi būti administracinio teisės pažeidimo protokole, o ne kituose bylos dokumentuose. Vertinant visus aukščiau nurodytus administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumus bei atsižvelgiant į tai, jog bylos nagrinėjimo metu teismui nepavyko jų pašalinti, todėl byla grąžintina papildomam tyrimui atlikti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) administracinio teisės pažeidimo medžiagą institucijai, surašiusiai protokolą, grąžina tais atvejais, kai pateiktoji medžiaga turi akivaizdžių trūkumų, dėl kurių negalima nustatyti pažeidimo esmės, pažeidimą padariusio subjekto, pažeidimo sudėtį kvalifikuojančių aplinkybių. Įrodinėjimo našta pagal analogiją baudžiamajai teisei administracinėje teisėje tenka institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą. Teismui nustačius, kad yra esminių pažeidimų administracinio teisės pažeidimo medžiagoje bei protokolo surašyme, administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga grąžintina administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai.

Kadangi pateikta administracinio teisės pažeidimo medžiaga turi akivaizdžių trūkumų, todėl ji grąžintina administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui papildomam tyrimui atlikti, nes esminiai administracinio teisės pažeidimo bylos trūkumai užkerta kelią tolesnei teisenai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 248 str., 256 str., 260 str., teismas

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.11.-118-904/2016 grąžinti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai - Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui papildomam tyrimui atlikti.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.