Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. A. ieškinį atsakovui G. A. dėl išlaikymo pilnamečiui priteisimo, trečiasis asmuo byloje – R. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų – gimimo liudijimo (1 t., b. l. 6) nustatyta, jog ieškovas L. A., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovo G. A. sūnus, dėl paramos iš tėvo priteisimo į teismą kreipėsi būdamas pilnamečiu (2019 m. birželio 18 d.). Ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo jam išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. birželio 17 d.) iki kol ieškovas studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir bus ne vyresnis negu 24 metų.

Pateikta Vilniaus universiteto 2019 m. birželio 3 d. pažyma (1 t., b. l. 17), Studijų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 18 – 23) patvirtina, jog ieškovas studijuoja Vilniaus universiteto Kauno fakultete bakalauro studijas nuolatine studijų forma, numatoma studijas baigti 2022 m. vasario 3 d.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Taikant šią teisės normą, teismas turi vertinti, ar pilnamečiui vaikui būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaiko, sulaukusio pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę pačiam gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. CK 3.192¹ straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia ir į vaiko tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, todėl turi būti vertinama ir tėvų turtinė padėtis. Išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai, įvertinant reikšmingas aplinkybes.

Pažymėtina, kad materialinė parama pilnamečiui vaikui teikiama, nustačius tokios paramos būtinumą, tačiau tai nėra susiję su reikalingumu nustatyti sunkią jo materialinę padėtį. Reikia vertinti tėvų ir pilnamečio turtinę padėtį bei pilnamečio galimybes gauti pajamų pragyvenimui, kitas svarbias aplinkybes.

Šioje byloje pateikti rašytiniai įrodymai – studijų paskaitų tvarkaraščiai (1 t., b. l. 24 – 26, 28 – 29, 177) įrodo, jog ieškovo studijų grafikas nėra pastovus, paskaitos vyksta įvairiu dienos metu, vienomis dienomis nuo 8 val. ryto iki 17 val., kitomis dienomis nuo 13.45 val. iki 17 val. ir pan., paskaitų tvarkaraščiai keičiasi priklausomai nuo intensyvių paskaitų modulių, kuomet paskaitos intensyviai vyksta po vieną arba dvi savaites. Taip pat iš pateiktų studijų tvarkaraščių nustatyta, jog paskaitų laikai keičiasi priklausomai nuo studijų pusmečių. Šios nustatytos aplinkybės patvirtina ieškovo teiginius, jog jo galimybės savarankiškai užsidirbti lėšų pragyvenimui yra ribotos. Nepaisant ribotų galimybių dirbti, studijuodamas ieškovas turi tenkinti būtinuosius materialinius poreikius būstui išlaikyti, maistui, drabužiams, transporto ir komunikavimo poreikiams, vaistams, mokymosi priemonėms ir kt., todėl teismas sprendžia, jog materialinė parama ieškovui yra reikalinga.

Teismas nesutinka su atsakovo ir jo atstovės teismo posėdžio metu išsakytais argumentais, jog ieškovas turi galimybes dirbti ir studijuoti nuotoliniu būdu arba vakarais, trūkstant lėšų gali parduoti jam priklausantį nekilnojamąjį turtą. Byloje nustatyta, jog ieškovui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – 16/300 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso kartu su kitais asmenimis. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, jog jis negali parduoti name esančio buto, kadangi jam priklauso tik 1/3 buto dalis, kitos dalys po 1/3 buto priklauso ieškovo seseriai A. A. ir mamai R. A.. Nurodytame bute ieškovas gyvena kartu su mama ir nėra galimybės pardavus minėtą būstą visiems trims įsigyti atskirus būstus, kuriuose galėtų gyventi. Taip pat teismas nesutinka su atsakovo atstovės argumentu, kad ieškovas gali rinktis nuotolines arba vakarines studijas, jas derindamas su darbu, kadangi byloje pateikti duomenys patvirtina, jog šiuo metu ieškovas studijuoja valstybės finansuojamoje studijų programoje, studijuodamas nuotoline ar kitokia forma ieškovas gali netekti valstybės finansavimo studijoms.

Ieškovas byloje pateikė rašytinius įrodymus apie savo turtinę padėtį, iš kurių nustatyta, jog vienintelis ieškovo turimas nekilnojamasis turtas yra 16/300 dalis pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 12 – 16), kuriame ieškovas faktiškai gyvena (1 t., b. l. 7). Privalomai registruotino kilnojamojo turto ar sukauptų santaupų ieškovas neturi (1 t., b. l. 8, 11). Iš teismo iniciatyva gautų duomenų apie ieškovo darbovietes (1 t., b. l. 178 – 179) bei ieškovo byloje pateiktos pajamų mokesčių deklaracijos (2 t., b. l. 93 – 96), individualios veiklos pažymos (2 t., b. l. 130), ieškovo paaiškinimų nustatyta, jog šiuo metu ieškovas nedirba, yra įregistravęs individualią veiklą, kurios faktiškai nevykdo. Nuo 2019 m. spalio 28 d. ieškovas atlieka praktiką uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ pagal susitarimą (2 t., b. l. 166 – 168). Teismas daro išvadą, jog ieškovas neturi savarankiškų pajamų reikalingų būtiniesiems poreikiams tenkinti ir neturi galimybės tokių pajamų gauti dėl objektyvių priežasčių – kadangi šiuo metu studijuoja pirmosios pakopos studijas, siekdamas įgyti informatikos mokslų bakalauro kvalifikacinį laipsnį aukštojoje mokykloje (Vilniaus universitete) (1 t., b. l. 18 – 23), studijų paskaitų grafikas nėra pastovus (1 t., b. l. 24 – 26, 28 – 29, 177). Aplinkybes, jog ieškovas šiuo metu neturi galimybių gauti savarankiškų pajamų paliudijo ir teismo posėdyje apklausta liudytoja A. A.. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog ieškovas yra nepažangus studentas, nesąžiningai vykdo pareigą mokytis ir įgyti aukštąjį išsilavinimą.

Įvertinus siekiančio įgyti aukštąjį išsilavinimą ieškovo (atsakovo sūnaus) pareigas didžiąją laiko dalį skirti mokslams, lankyti paskaitas, laisvu nuo paskaitų metu ruošti savarankiškų darbų užduotis, ruoštis atsiskaitymams, egzaminų sesijoms, teismas sprendžia, jog ieškovui, nors ir įgijusiam visišką civilinį veiksnumą, būtina tėvų parama kol jis studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir bus ne vyresnis negu 24 metai, tačiau spręstinas klausimas dėl atsakovo galimybės teikti ieškiniu reikalaujamo dydžio paramą periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur per mėnesį.

Kiekvienam pilnamečiui asmeniui, besimokančiam mokykloje ar studijuojančiam ir siekiančiam įgyti aukštąjį išsilavinimą, mokymosi (studijų) laikotarpiu materialinė parama yra būtina mokslui, pragyvenimo išlaidoms. Teismas bylos nagrinėjimo kontekste atsižvelgia į visuotinai žinomą aplinkybę, jog kiekvienas žmogus neišvengiamai patiria būtinąsias išlaidas maistui, higienos priemonėms, drabužiams, avalynei, susisiekimo, mobilaus ryšio išlaidoms, turi sumokėti komunalinius mokesčius už būstą.

Ieškovas ieškinyje nurodė, jog jo poreikiams per mėnesį būtina išlaidų suma siekia 550,00 Eur, kurią grindė prie ieškinio pateikta poreikių lentele (1 t., b. l. 32). Iš ieškovo teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, jog ieškovas savo poreikiams per mėnesį vidutiniškai išleidžia apie 460,00 Eur. Trečiasis asmuo R. A. tikslios sumos, kurią per mėnesį išleidžia sūnui išlaikyti negalėjo nurodyti, išlaidas grindė byloje pateiktais išlaidas patvirtinančiais dokumentais (1 t., b. l. 164 – 176). Iš trečiojo asmens paaiškinimų, teismas daro išvadą, jog ieškovas kartu su trečiuoju asmeniu (ieškovo motina) per mėnesį būtinosioms išlaidoms išleidžia apie 800,00 Eur dviejų asmenų poreikiams tenkinti.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovė teigė, kad ieškovo išlaidas taip pat sudaro jo įsipareigojimas sumokėti skolą pagal valstybės suteiktą garantiją nekilnojamajam turtui įsigyti (2 t., b. l. 156 – 165), tačiau nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių teiginius, jog ieškovas šiuo metu moka įmokas Kauno miesto savivaldybės administracijai pagal 2009 m. vasario 5 d. sudarytą sutartį. Esant nustatytoms aplinkybėms, kad skolos Kauno miesto savivaldybės administracijai mokėjimo terminas baigėsi 2019 m. vasario 5 d., ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių skolos mokėjimą, teismas daro išvadą, jog į ieškovo atstovės nurodytas ieškovo išlaidas būtiniesiems poreikiams tenkinti nėra pagrindo įskaičiuoti ir išlaidas nekilnojamajam turtui įsigyti, kurių šiuo metu ieškovas faktiškai nepatiria.

Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, turi atsižvelgti į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes (CK 3.192¹ straipsnio 2 dalis). Vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis (su reikiamais pakeitimais) taikomi CK 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199, 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai (3.192¹ straipsnio 3 dalis).

Sprendžiant dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, teismų praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi turėti realių galimybių teikti išlaikymą, negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties, išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims, priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti, tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovo paaiškinimų nustatyta, jog šiuo metu atsakovas neturi šeimos, nurodė, jog gyvena laisvai, nesusisaistęs jokiais ryšiais, neturėdamas pastovios gyvenamosios vietos. Atsakovas turi nepilnametį vaiką V. A., gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 140), kuriam moka išlaikymą periodinėmis išmokomis po 289,62 Eur (1 000,00 litų) per mėnesį pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. išduotą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-8590-375/2011 (1 t., b. l. 141, 44).

Teismas nesutinka su ieškovo ir jo atstovės pateiktais argumentais, jog atsakovas turi daug nekilnojamojo turto, kadangi iš Valstybės įmonės registrų centro turto registrų tvarkymo tarnybos nekilnojamojo turto registro departamento Kauno skyriaus informacijos apie nekilnojamąjį turtą (1 t., b. l. 56 – 57) nustatyta, jog atsakovas nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi. Valstybės įmonės „Regitra“ pažyma apie transporto priemones (1 t., b. l. 59) patvirtina, jog Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre duomenų apie atsakovo vardu įregistruotas transporto priemones nėra.

Darbo užmokesčio pažyma (1 t., b. l. 44), Sodros duomenys apie atsakovo gaunamas pajamas (1 t., b. l. 180 – 182) patvirtina, jog atsakovo pastovios pajamos, susijusios su darbo santykiais yra 2 224,00 Eur, atskaičius privalomuosius mokesčius ir iš darbo užmokesčio darbovietės išskaičiuojamą išlaikymą nepilnamečiui vaikui, atsakovui išmokama suma sudaro 1 015,87 Eur per mėnesį.

Nurodydamas savo išlaidas atsakovas teigė, jog jis iš gaunamo darbo užmokesčio privalo grąžinti paskolą bankui, įmokos kas mėnesį sudaro 514,55 Eur. Teismas nesutinka, su atsakovo atsikirtimu, jog jis privalo mokėti nurodyto dydžio paskolos įmoką bankui kas mėnesį, kadangi iš pateiktų kredito sutarčių (1 t., b. l. 45 – 53) nustatyta, jog paskola būstui įsigyti buvo suteikta dviem asmenims, t. y. atsakovui G. A. ir S. P., turtas, kuriam įsigyti buvo paskolinti pinigai iš kredito įstaigų nuosavybės teise priklauso vienam asmeniui – S. P. (2 t., b. l. 102 - 111). Iš pateikto atsakovo banko sąskaitos išrašo apie paskolos mokėjimo įmokas (1 t., b. l. 142) bei atsakovo paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, jog paskolos grąžinimo įmokas moka tik atsakovas, iš jo sąskaitos yra išskaičiuojama 514,55 Eur per mėnesį paskolų grąžinimui. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovas turi prievolę grąžinti tik ½ dalį paskolos mėnesio įmokos, t. y. – 257,28 Eur, likusi suma, kurią moka atsakovas yra jo paties pasirinkimas mokėti paskolos grąžinimo įmokas už kitą asmenį, kuriam buvo suteiktas būsto kreditas – S. P. (CK 6.9 straipsnis).

Prie savo išlaidų atsakovas taip pat nurodo paskolos grąžinimą įmonei, kurioje dirba, tačiau įrodymų kokio dydžio paskolą ir kuriam terminui atsakovui suteikė darbovietė, byloje nepateikė. Iš pateiktos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pažymos (1 t., b. l. 54) nustatyta, jog 2019 m. liepos 1 d. atsakovas įmonei buvo skolingas 8 911,37 Eur skolos ir 350,70 Eur palūkanų. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, jog šios paskolos grąžinimo grafikas yra lankstus, jis, kaip lojalus darbuotojas, gavo paskolą ir gali ją grąžinti įmokomis pagal savo galimybes. Iš sąskaitos išrašo (1 t., b. l. 144) nustatyta, jog atsakovas kiekvieną mėnesį įmonei grąžina 289,62 Eur paskolos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderiai apie įmokų iš G. A. priėmimą (1 t., b. l. 146 – 153) patvirtina atsakovo paskolos grąžinimą įvairaus dydžio įmokomis, netgi ir tokiomis įmokomis kaip 1 006,00 Eur 2019 m. balandžio mėnesį, 2 520,00 Eur 2019 m. birželio mėnesį, 1 376,50 Eur 2019 m. liepos mėnesį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog atsakovas yra pajėgus skolintis ir grąžinti jam suteiktas paskolas netgi didesnėmis įmokomis nei atsakovo gaunamas darbo užmokestis. Šios aplinkybės suponuoja išvadą apie galimas atsakovo disponuojamas santaupas, kurias patvirtinančių įrodymų atsakovas teismui nepateikė.

Teismas atmeta atsakovo atsikirtimą į ieškinį, teigiant, kad atsakovui yra būtina padėti išsilaikyti neįgaliai esančiai atsakovo nepilnamečio sūnaus motinai S. P. (1 t., b. l. 55), atsižvelgiant į tai, jog atsakovas teismo posėdžio metu vienareikšmiškai teigė, kad jis jokio bendro ūkio su S. P. neveda, jų santykiai yra laisvo pobūdžio ir nieko neįpareigojantys, atsakovas su S. P. negyvena, su ja bendrauja tik kartais, vienintelis juos siejantis dalykas yra bendras nepilnametis sūnus V. A.. Atsižvelgiant į atsakovo paaiškinimus, bei į ieškovo byloje pateiktus duomenis apie S. P. nuosavybės teise priklausantį ir priklausiusį turtą (2 t., b. l. 99 – 129) teismas daro išvadą, jog atsakovas neturi įstatymo numatytos prievolės išlaikyti šį asmenį, paramos S. P. teikimas yra paties atsakovo savanoriškas sprendimas.

Atsakovas nepateikė teismui duomenų apie galimus jo sveikatos sutrikimus, kurių pasekmėje atsakovas neturėtų jokių galimybių dirbti ar pačiam atsakovui būtų reikalinga parama.

Atsižvelgiant į byloje nustatytus duomenis apie atsakovo gaunamas pajamas ir išlaidas bei neprivalomas savanoriškas atsakovo išlaidas, į atsakovo amžių (49 metai), sveikatos būklę, teismas daro išvadą, jog atsakovas turi galimybę ir privalo teikti paramą studijuojančiam sūnui, sulaukusiam pilnametystės. Byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, jog atsakovas, atsisakydamas vykdyti paskolos prievoles už kitus savarankiškus asmenis ar atsisakydamas remti svetimus savarankiškus pilnamečius asmenis, tačiau tuo pačiu teikdamas paramą aukštojo išsilavinimo siekiančiam ieškovui, iš esmės nepablogins savo paties ir jo nepilnamečio vaiko V. A. turtinės padėties, išlaikymo priteisimas nepadarys esminės žalos atsakovui ar kitiems asmenims.

Sprendžiant dėl iš atsakovo ieškovui priteistinos paramos dydžio, teismas atsižvelgia į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes apie trečiojo asmens (ieškovo motinos) R. A. pajamas (1 t., b. l. 158 – 163, 183 – 186), į tai, kad realios ieškovo būtinosios išlaidos per mėnesį, pagal ieškovo ir trečiojo asmens paaiškinimus bei pateiktas išlaidų detalizacijas, neskaičiuojant nebūtinų išlaidų (daugkartinėms pramogoms, kelionėms ir pan.) sudaro apie 400,00 Eur, ieškovui pasiekus gerus studijų rezultatus jis turi galimybę gauti stipendiją mokymo įstaigoje, o taip pat turi galimybę susirasti trumpalaikį darbą vasaros atostogų metu ir tokiu būdu prisidėti prie savo kasdienių poreikių tenkinimo savo paties lėšomis.

Atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog atsakovas turi skirti paramą pilnamečiui studijuojančiam sūnui periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur per mėnesį iki kol ieškovas studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir bus ne vyresnis negu 24 metų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje teismui ieškinį tenkinant iš dalies, patenkinus 66,67 procentus ieškinio reikalavimų ir atmetus 33,33 procentus ieškinio reikalavimų, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovui šioje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. gegužės 20 d. sprendimu buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, valstybei apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų bei atleidžiant ieškovą nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei (1 t., b. l. 30 – 31).

Byloje pateikta 2020 m. sausio 14 d. patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, patvirtina, jog valstybė turėjo 180,00 Eur išlaidų dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovui. Ieškinį tenkinus iš dalies, patenkinus 66,67 procentus ieškinio reikalavimų, iš atsakovo valstybei priteistina 120,01 Eur (180 × 66,67 % = 120,01) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 96 straipsnis, 99 straipsnis). Antrinės teisinės pagalbos išlaidas atsakovas turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Atsakovas pateikė įrodymus, jog jis už advokato paslaugas byloje sumokėjo 1 500,00 Eur (1 t., b. l. 136 – 138). Susipažinęs su advokato suteiktų paslaugų detalizacija, teismas sprendžia, jog advokato paslaugų įkainis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teisines paslaugas nustatytų maksimalių teisinių paslaugų dydžio.

Teismui sprendimu atmetus 33,33 procentus ieškinio reikalavimų, atsakovui iš ieškovo priteistina 499,95 Eur (1500 × 33,33 % = 499,95) advokato teisinės pagalbos išlaidų.

Ieškovui esant atleistam nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, iš atsakovo valstybei pagal patenkintą ieškinio reikalavimų dalį priteisiamos bylinėjimosi išlaidos: žyminis mokestis – 54,00 Eur ((3600 × 3 %) × 75 % = 81; 81 × 66,67 % = 54), bei 7,67 Eur (11,50 × 66,67 % = 7,67) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas valstybei atsakovas turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą ieškovui L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur (du šimtus eurų, 00 ct) nuo kreipimosi į teismą dienos 2019 m. birželio 18 d. iki kol L. A. studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir bus ne vyresnis negu 24 metų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 120,00 Eur (vieno šimto dvidešimties eurų 00 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas bei bylinėjimosi išlaidas: 54,00 Eur (penkiasdešimt keturių eurų 00 ct) žyminį mokestį, 7,67 Eur (septynių eurų 67 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

Priteisti iš ieškovo L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 499,95 Eur (keturių šimtų devyniasdešimt devynių eurų 95 ct) advokato teisinių paslaugų išlaidas.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.