Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas Nustatė:

Kaltinamasis L. M. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: 2025 m. liepos 12 d., apie 21 val. 42 min., M. Balinskio g., Jašiūnų mstl., Jašiūnų sen., Šalčininkų r., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo žmonai D. M. priklausantį automobilį "BMW X5", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,90 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis L. M. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir kiti įrodymai nebūtų tiriami, parodė, kad 2025-07-12 vartojo alkoholinius gėrimus – gėrė alų. Vakare, apie 21.30 val., jis vienas žmonai D. M. priklausančiu automobiliu "BMW X5", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į parduotuvę – piceriją, esančią Jašiūnuose, tikslaus adreso nežino, ji prieš pat degalinę "Viada". Minėtoje picerijoje nupirko du butelius alaus, grįžo į automobilį, automobilyje išgėrė apie 200-300 gr. alaus ir pradėjo važiuoti namo, adresu (duomenys neskelbtini). Nuo parduotuvės iki namų apie 2 km., spėjo pravažiuoti apie 1 kilometrą, kai M. Balinskio g. pamatė atvažiuojantį policijos ekipažą. Pareigūnai įjungė švyturėlius ir jį sustabdė. Tuo pat metu prie jų privažiavo jo žmona su kaimynu J. M. automobiliu "BMW X5", valst. Nr. neatsimena. Policijos pareigūnai patikrino jo blaivumą ir nustatė po pirmo pūtimo 2.37 prom. girtumą. Jį nušalino nuo transporto priemonės vairavimo. Automobilis buvo nugabentas į automobilių saugojimo aikštelę. Žmona nematė, kaip jis paėmė automobilį, bet šiuo automobiliu ji jam leidžia naudotis, automobilis visada stovi jų namo kieme, raktai visada automobilio viduje. Žmona išvažiavo su kaimynu, nes norėjo jį sustabdyti ir atimti iš jo automobilio raktelius, kad jis nevairuotų ir nepridarytų bėdų, bet nespėjo, jį jau buvo sustabdę policijos pareigūnai. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi. Nevartojo alkoholio visiškai, tačiau šiuo metu turi daug darbinių problemų, dėl to išgėrė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo L. M. parodymų jo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais. Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, jam, jo gynėjui ir prokurorui sutikus, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir buvo išvardinti bylos įrodymai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis, 291 straipsnis): liudytojos D. M. parodymai (b. l. 18-19), neblaivumo nustatymo aktas (b. l. 34), alkotesterio parodymai (b. l. 35, 36), priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas (b. l. 31-33), įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 10-15), VĮ Regitra duomenys (b. l. 22), kaltinamojo L. M. parodymai ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 47-50).

Surinkti įrodymai yra neprieštaringi, visiškai įrodo kaltinamojo L. M. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, dėl kurių teismui neaiškumų nekyla, o būtent, kad kaltinamasis L. M. 2025 m. liepos 12 d., apie 21 val. 42 min., M. Balinskio g., Jašiūnų mstl., Jašiūnų sen., Šalčininkų r., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo žmonai D. M. priklausantį automobilį "BMW X5", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,90 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamojo L. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (motorinės transporto priemonės vairavimas būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas).

Dėl BK 40 straipsnio taikymo.

Proceso metu Č. M. pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį L. M. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato. Č. M. prašyme nurodė, teisiamojo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad L. M. yra jos sūnus. Gyvena atskirai bet nuolat bendrauja telefonu, dažnai susitinka, kartu sprendžia iškilusias problemas, sūnus visuomet įsiklauso į jos nuomonę ir patarimus. Bendravo su sūnumi apie įvykį, jis pasižadėjo daugiau tokių klaidų nedaryti. Pati ji anksčiau neteista, administracine tvarka bausta ir turi galiojančia nuobaudą už KET nusižengimą, charakterizuojama teigiamai, pensinio amžiaus tačiau dirbanti. Č. M. mano, kad gali užtikrinti, jog L. M. ateityje nedarys naujų nusikaltimų. Prašo taikyti laidavimą be užstato, kadangi gauna mažas pajamas.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnyje yra įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat apsvarsčius ir BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Be to, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-88-976/2017, 2K-116-1073/2018 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju L. M. padarė nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria prie nesunkių tyčinių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikalstamą veiką L. M. padarė pirmą kartą (b. l. 55), turi galiojančių nuobaudų už KET nusižengimus (greičio viršijimą) (b. l. 56). Byloje nėra duomenų, kad po nusikalstamos veikos padarymo L. M. būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu L. M. visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, kas lengvina jo atsakomybę, pasižadėjo daugiau nenusikalsti, padarė tinkamas išvadas, pagal gyvenamąją ir darbo vietas charakterizuojamas tik teigiamai, yra sukūręs šeimą, kartu su sutuoktine augina du mažamečius vaikus. Byloje nėra duomenų, kad L. M. prieš tai yra vairavęs automobilį išgėręs, todėl spręstina, kad jo padarytas nusikaltimas buvo atsitiktinio pobūdžio. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą manyti, kad L. M. ateityje vis tik laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo L. M. motina Č. M. pateikė teismui prašymą atleisti L. M. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą. Pateiktame prašyme ir teisiamojo posėdžio metu Č. M. iš esmės patvirtino kaltinamojo L. M. teigiamą asmenybę, apibūdino L. M. kaip pareigingą asmenį ir asmenį, visuomet atsižvelgiantį į jos nuomonę ir patarimus. Bylos duomenimis, Č. M. yra neteista, administracine tvarka bausta tik karta, charakterizuojama tik teigiamai, palaiko nuolatinius ir glaudžius ryšius su sūnumi. Todėl, teismo vertinimu, Č. M. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui bei užtikrinti, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis įstatymų. Taigi, nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytas sąlygas ir atsižvelgiant į iš esmės teigiamą kaltinamojo asmenybę, L. M. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos Č. M. atsakomybėn. Atsižvelgdamas tiek į kaltinamojo, tiek į laiduotojos teigiamas asmenybes, teismas nemato pagrindo griežtinti taikytino laidavimo piniginiu užstatu, todėl aptariamu atveju taiko laidavimą be užstato ir nustato minimalų vienerių metų laidavimo terminą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių.

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais (taip pat ir vadovaujantis BK 40 straipsniu), gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise ir turto konfiskavimas.

Bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas klausimą, ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, ir kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, turi įvertinti ne tik asmens, atleidžiamo nuo baudžiamosios atsakomybės, asmenines charakteristikas, tačiau ir veikos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-81-976/2019).

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Nagrinėjamu atveju L. M. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemonėmis. Teismo vertinimu, jo padaryta veika yra ypač pavojinga, kelianti didelį pavojų tiek pačiam vairuotojui, tiek visuomenės saugumui, šiurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles, kadangi transporto priemonę jis vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas neblaivumas ženkliai viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią neblaivumo ribą (1,51 promilės), nes buvo nustatytas 1.90 promilės neblaivumas. Prieš pat padarydamas nusikalstamą veiką L. M. vartojo alkoholinius gėrimus, jų vartojo pakankamai daug, o už vairo sėdo be jokios protingos ir būtinos priežasties. Šios aplinkybės rodo lengvabūdišką bei visiškai neatsakingą kaltinamojo L. M. požiūrį į visuomenėje galiojančią visiems privalomą tvarką, į savo paties bei kitų saugumą, abejingumą daromai nusikalstamai veikai. Remiantis tuo, L. M. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis). Atsižvelgiant į padarytos veikos sunkumą – padarytas nesunkus nusikaltimas, atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimą ir sunkinančių nebuvimą, teigiamą kaltinamojo asmenybę, taip pat į tai, kad kaltinamasis yra sukūręs šeimą ir augina du mažamečius vaikus, o teisė vairuoti transporto priemones jam yra taip pat reikalinga ir darbinėje veikloje, aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminas nustatytinas - dveji metai (BK 68 straipsnio 2 dalis) ir skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo momento 2025-07-14. Paskirta poveikio priemone šioje konkrečioje situacijoje siekiama užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui.

Kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas – naikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus, o L. M. vairuotojo pažymėjimas, saugomas prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas jį išdavusiai įstaigai - VĮ „Regitra“.

Teismas taip pat sprendžia klausimą dėl pagrindo taikyti L. M. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą.

Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą.

Nagrinėjamu atveju nusikalstamą veiką L. M. padarė veikdamas tiesiogine tyčia ir panaudodamas automobilį - "BMW X5", valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuri pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas yra konfiskuotinas turtas. Automobilis registruotas žmonos D. M. vardu ir jį faktiškai naudojasi jo. BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas numato, kad kitam fiziniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Aptariamu atveju byloje negauta duomenų, jog transporto priemonės bendra savininkei buvo žinoma, kad kaltinamasis vairuos transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio. Tokiu atveju BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Automobilio vertė 8682.10 Eur be PVM (b. l. 23, todėl tokio dydžio automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą priteisiama iš kaltinamojo.

Prokurorė taip pat siūlo skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje (BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktas, 72⁵ straipsnis).

BK 72⁵ straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Aptariamu atveju L. M. nusikalstamą veiką padarė sunkiai apsvaigęs nuo alkoholio, teismo posėdžio metu pripažino aplinkybę, kad prieš pat sėsdamas už vairo vartojo alkoholinius gėrimus, kas rodo, jog kaltinamasis negeba kontroliuoti alkoholio vartojimo, o aplinkybė, kad už vairo neblaivus kaltinamasis sėdo be jokios būtinos priežasties – važiavo nusipirkti dar alkoholinių gėrimų, rodo, kad alkoholio vartojimas buvo pagrindinė priežastis šiurkščiai pažeisti Kelių eismo taisykles. Todėl remiantis BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 3 dalimi, 72⁵ straipsniu, yra pagrindas skirti kaltinamajam ir baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje, nustatant šiai pareigai įvykdyti 6 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

Nusprendžia:

Atleisti L. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos Č. M. atsakomybei be užstato ir nustatant vienerių metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą L. M. nutraukti.

Taikant BK 68 straipsnį, skirti L. M. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti L. M. 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą pradedant skaičiuoti nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo momento 2025-07-14.

L. M. vairuotojo pažymėjimą, saugomą prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti jį išdavusiai įstaigai - VĮ „Regitra“.

Taikant BK 72 straipsnį, skirti L. M. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš L. M. valstybės naudai transporto priemonės automobilo "BMW X5", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 8 682.10 (aštuoni tūkstančiai šeši šimtai aštuoniasdešimt du Eur 10 ct. Eur.

Taikant BK 72⁵ straipsnį, skirti L. M. baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje, nustatant šiai pareigai įvykdyti 6 (šešių) mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones: specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.

Išaiškinti L. M., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai Č. M., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.