Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Martinavičienės, Donato Šerno, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Neapolis“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-537-622/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos mėsinė“ ieškinį atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Neapolis“ dėl nuomos mokesčio nustatymo ir atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Neapolis“ priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos mėsinė“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimų, susijusių su atsakovo prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, esmė

Rezoliucinė dalis

- pripažinti 2007 m. balandžio 23 d. taikos sutartį (susitarimą dėl preliminariosios būsimo nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 06/01-09 pabaigos) tarp ieškovo ir atsakovo negaliojančia nuo jos sudarymo momento;

- pripažinti negaliojančiais ir nesukeliančiais pasekmių taikos sutarties pagrindu ieškovo atliktus nuomos mokesčio pagal 2007 m. balandžio 23 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį įskaitymus;

- priteisti BUAB „Neapolis“ iš UAB „Klaipėdos mėsinė“ 1 025 761, 96 Lt dydžio nesumokėtą nuomos mokestį, 18 039,61 Lt dydžio nesumokėtą administravimo mokestį, 85 710 Lt delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo (2012 m. kovo 21 d.) iki sprendimo įvykdymo;

- kitą priešieškinio dalį atmesti.

Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2013 m. vasario 7 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą ir ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti.

Atsakovas BUAB „Neapolis“ pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir prašė areštuoti ieškovui priklausantį turtą, o jo esant nepakankamai, areštuoti kilnojamuosius daiktus, lėšas ar kitas turtines teises, esančias pas ieškovą arba trečiuosius asmenis, neviršijant teismo 2013 m. vasario 7 d. sprendimu priteistos 1 133 511,57 Lt sumos. Nurodė, kad 2013 metų kovo mėnesį žiniasklaidoje pasirodė informacija apie ieškovo atžvilgiu vykdomą tyrimą dėl nuslėptų pajamų ir nesumokėtų mokesčių. Su ieškovu susiję asmenys įtariami neapskaitę bendrovės buhalterinėje apskaitoje apie 1,5 milijono litų pajamų, į valstybės biudžetą nesumokėjo daugiau kaip 540 000 Lt pridėtinės vertės ir pelno mokesčių. Ši informacija nebuvo žinoma teismams nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, o jei tokie įtarimai ieškovo atžvilgiu pasitvirtintų, tai 2011 metų ieškovo balanse pateikti duomenys, kurių pagrindu rėmėsi Lietuvos apeliacinis teismas ir padarė išvadą, jog ieškovas yra pelningai veikiantis ir finansiškai pajėgus, nėra teisingi. Be to, ieškovas nemoka jokio nuomos mokesčio už naudojamas patalpas pagal nuomos sutartį, o tai rodo, kad ieškovo finansinė padėtis yra prasta. Nors ieškovas 2011 metų balanse yra nurodęs, kad turi turto, kurio vertė 32 266 640 Lt, tačiau jis yra įkeistas bankui, todėl išieškoti iš šio turto nebus galima, kol bankas nepatenkins savo reikalavimų. Taip pat ieškovas 2012 metais įkeitė bankui papildomai turtą, taip sumenkindamas savo turtinę padėtį ir galimai siekdamas išvengti prievolių įvykdymo. Šių naujai paaiškėjusių aplinkybių Lietuvos apeliacinis teismas nevertino, ir jos patvirtinta, kad kyla reali grėsmė, jog ieškovas neįvykdys atsakovui palankaus teismo sprendimo.

Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. balandžio 16 d. nutartimi atmetė atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kad ieškovo finansinė padėtis yra pablogėjusi, priešingai, sprendžiant iš 2012 m. pelno – nuostolio ataskaitos, ji tik pagerėjo (2012 metais ieškovas gavo 191 820 Lt grynojo pelno), o 1 133 511,57 Lt reikalavimas ieškovui nėra toks didelis, kad negalėtų realiai jo įvykdyti. Be to, pažymėjo, kad tai jog nemaža dalis turto yra įkeista bankui, neįrodo, jog ieškovas nebus finansiškai pajėgus įvykdyti galimai atsakovui palankų teismo sprendimą. Tokiu būdu Klaipėdos apygardos teismas darė išvadą, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartyje padarytas išvadas, jog priešieškinis pareikštas ekonomiškai stipriam ūkio subjektui, kurio gaunamo pelno ir turto pakaktų atsakovui galimai palankiam teismo sprendimui įvykdyti.

III. Ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo argumentai

Lietuvos apeliaciniame teisme gautas atsakovo BUAB „Neapolis“ prašymas neviršijant atsakovo naudai priteistos sumos (1 133 511,57 Lt), areštuoti ieškovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, o jo esant nepakankamai, - areštuoti kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar kitas turtines teises, esančius pas ieškovą arba trečiuosius asmenis. Nurodo šiuos argumentus:

1. Pirmosios instancijos teismo 2013 m. vasario 7 d. sprendimas, kuriuo iš ieškovo priteista daugiau kaip milijonas litų, patvirtina, kad atsakovas tikėtinai pagrindė savo priešieškinio reikalavimą.

2. Tai, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių įvykdyti teismo sprendimą gali pasidaryti neįmanoma ar įvykdymas gali pasunkėti, patvirtina tai, jog ieškovas šiuo metu apskritai nemoka jokio nuomos mokesčio, visas ieškovo turimas materialus turtas yra įkeistas banko naudai, o 2012 m. rugpjūčio mėnesį ieškovas bankui įkeitė dar papildomai turto, taip galimai siekdamas išvengti prievolių, galinčių atsirasti priešieškinio tenkinimo atveju, įvykdymo.

Prašymas netenkinamas.

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, nors priimtas šiuo metu neįsiteisėjęs Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 7 d. sprendimas, kaip nurodo pats atsakovas, patvirtina tikėtiną jo reikalavimų pagrįstumą, tačiau vien tai savaime nelemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tuo tarpu tai, kad ieškovas yra ekonomiškai stiprus ūkio subjektas, kuriam nelaikytinas pakankamai dideliu laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti ir 1 635 813,21 Lt reikalavimas (šiuo metu atsakovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones 1 133 511,57 Lt sumai), konstatuota jau Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1339/2012 ir jokių tai paneigiančių duomenų atsakovas kartu su nagrinėjamu prašymu nepateikė. Tiesa, atsakovas nurodo, kad po laikinųjų apsaugos priemonių ieškovo turtui panaikinimo ieškovas bankui papildomai įkeitė turto, tačiau, visų pirma, pažymėtina, kad turto įkeitimas pats savaime nebūtinai reiškia turtinės padėties pabloginimą, nes ryšium su turto įkeitimu paprastai įgyjamos turtinės teisės. Kita vertus, iš atsakovo kartu su 2013 m. kovo 20 d. prašymu pateiktų duomenų (4 t. 82 – 83 b. l.) aišku, kad šiuo metu dalies turto, įkeisto po laikinųjų apsaugos priemonių ieškovo turtui panaikinimo Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartimi, įkeitimo teisė apskritai jau turėjo būti pasibaigusi (CK 4.224 str. 1 d. 1 p.). Atitinkamai visiškas nuomos mokesčio nemokėjimas suteikia atsakovui teisę ginti savo pažeistas teises iš esmės (CK 1.138 str.), tačiau konkrečiu atveju negali lemti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pažymėtina ir tai, kad iš esmės analogiškas pateiktam Lietuvos apeliaciniam teismui atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (4 t. 47 – 50 b. l.) atmestas jau Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartimi, kurios atsakovas apskritai neskundė ir šiuo metu ji yra įsiteisėjusi, o jokių naujų laikinųjų apsaugos priemonių taikymą pagrindžiančių duomenų atsakovas Lietuvos apeliaciniam teismui nepateikė.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovo UAB „Klaipėdos mėsinė“ turtui šiuo metu neįsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 7 d. sprendimu patenkintų priešieškinio reikalavimų ribose nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 147 straipsniu,

nutaria:

Atmesti atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Neapolis“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.