Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno teritorinės muitinės (toliau Institucija) apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutarimo M. T. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno teritorinės muitinės inspektorius 2013-02-10 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą M. T. pagal ATPK 210 str. 2 d., dėl to, kad jis per Kaliningrado sr. ir Sudargo (Ramoniškių) kelio postą automobilio Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinėje esančioje garso kolonėlėje gabeno nedeklaruotų ir nuo muitinio tikrinimo paslėptų 270 pakelių (5400 vnt.) cigarečių „Saint George 7“ su filtru ir rusiškomis banderolėmis, taip siekiant išvengti muitinės kontrolės. Gabentų cigarečių vertė įskaičius mokesčius – 1847,60 Lt.

Institucija taip pat nesutinka su tuo, jog nutarime remtasi garso įrašu, kuriame liudytojas M. B. pripažįsta savo kaltę dėl sudėtų į kolonėlę cigarečių. Garso įrašas gali būti įrodinėjimo priemone, jeigu jis padarytas nepažeidžiant įstatymų, įrodymų rinkimas slapta panaudojant garso įrašymo techniką, prilyginamas operatyvinei veiklai, kurią gali atlikti tik valstybės įgalioti asmenys, privatus asmuo kito privataus asmens atžvilgiu neturi teisės taikyti jokių operatyvinės veiklos priemonių. Pažymėtina, dar ir tai, jog liudytojo T. B. parodymai negalėjo būti vertinami kaip objektyvūs, nes jis pats ruošėsi ateityje daryti pažeidimą, be to bijojo M. T., nes jis yra policijos pareigūnas.

Teismas taip pat nesiaiškino aplinkybės, kad M. T. deklaruotos cigaretės yra tos pačios rūšies kaip ir rastos kolonėlėje. Šios aplinkybės turi būti išsiaiškintos iš naujo apklausiant muitinės pareigūną, kur buvo rastos deklaruotos cigaretės. Apeliaciniame skunde taip pat pažymėta, jog muitinė nebuvo informuota apie bylos nagrinėjimą teisme, todėl negalėjo duoti savo argumentų dėl bylos.

Taigi apibendrinant tai, kas išdėstyta, institucijos nuomone, teismas visai nevertino Kauno teritorinės muitinės surinktų įrodymų, o rėmėsi tik administracinėn atsakomybės traukiamo asmens versija, paruošta jau po protokolo surašymo.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas atmetamas, pirmos instancijos nutarimas paliekamas galioti.

LR ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009).

Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad byloje esančių įrodymų nepakanka daryti išvadai, kad M. T. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 210 str. 2 d. Nustatytų aplinkybių visetas laikytinas pakankamu, kad sukeltų abejonių ir neaiškumų dėl administracinio teisės pažeidimo sudėties buvimo. Pirmosios instancijos teismas, konstatavo, jog kyla pagrįstų abejonių dėl M. T. inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo, todėl iškilusias abejones pagrįstai vertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Tokias išvadas teismas padarė, įvertinęs paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. T., kuris apklaustas teisme, neigė žinojęs, jog kolonėlėje veža cigaretes, parodymus, o taip pat liudytojų E. Ž., T. B. parodymus, kurie patvirtino M. T. nurodytas aplinkybes. Papildomai apklausti M. T. ir minėtus liudytojus nėra pagrindo, nes jų parodymai aiškūs, prieštaravimų tarp parodymų nenustatyta. Nėra pagrindo papildomai aiškintis aplinkybių, kaip T. B. atpažino gatvėje esatį M. T., jo nepažinodamas. Apklaustas liudytoju T. B. nurodė, jog jo brolis ir M. T. brolis tarpusavyje bendrauja, todėl neatmetama galimybė, jog T. B. yra matęs M. T. ir žinojo, kaip jis atrodo.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti, o nesant galimybės to padaryti – administracinio teisės pažeidimo byla privalo būti nutraukta vadovaujantis LR ATPK 250 str. 1 p. Apylinkės teismas ištyrė visus įrodymus, kurie pagrįstai sukėlė abejonių dėl M. T. kaltės. Daugiau asmenų, kurie galėtų paliudyti įvykio aplinkybes ar įrodymų, kurie padėtų pašalinti teisme kilusias abejones, nenustatyta. Teismo posėdyje buvo apklaustas muitinės pareigūnas L. M., surašęs protokolą, todėl nepagrįsti skundo argumentai, jog teismas vertino tik M. T. kaltę neigiančius argumentus. Pagrindo papildomai apklausti protokolą surašiusį asmenį, nėra, nes nenustatyta, jog bus išsiaiškinta naujų svarbių ir bylai reikšmingų aplinkybių. Tuo pagrindu taip pat atmestini ir skundo argumentai, jog institucijai nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimą ir muitinė neturėjo galimybės pateikti savo argumentų dėl teisės pažeidimo. Administracinio teisės pažeidimo protokole, kuriame yra ir protokolo surašiusio muitinės posto inspektoriaus L. M. parašas, yra nurodytas bylos nagrinėjimo laikas ir vieta, todėl laikytina, kad institucija žinojo apie bylos nagrinėjimą.

Taip pat nepagrįsti skundo argumentai, jog teismas negalėjo vadovautis garso įrašu. Iš byloje esančios medžiagos, teismo nutarimo matyti, jog teisme buvo perklausytas garso įrašas, kuriame girdėti, jog T. B. pripažįsta savo kaltę dėl to, kad jis sudėjo cigaretes į kolonėlę ir apie tai M. T. neinformavo, nes garso įrašas buvo vertinamas su kitais byloje esančiais įrodymais, o teisme apklaustas T. B. patvirtino šio įrašo autentiškumą.

Tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. T. yra policijos pareigūnas, neturi ypatingos reikšmės sprendžiant jo atsakomybės klausimą.

Kadangi iš byloje ištirtų įrodymų negalima daryti neabejotiną išvadą, jog M. T. vydamas per valstybės sieną žinojo, kad jo automobilyje yra neleistinas vežti kiekis cigarečių, o visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, aukštesnysis teismas sprendžia, kad byla dėl LR ATPK 210 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymo M. T. atžvilgiu buvo nutraukta pagrįstai, nenustačius administracinėn atsakomybės traukiamo asmens veiksmuose ATPK 210 str. 2 d. numatyto pažeidimo sudėties, pagrindo grąžinti bylą apylinkės teismui iš naujo nagrinėti, nėra.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir įvertinant byloje surinktus duomenis, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone bei teisingumo ir protingumo principais, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė iš esmės teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p., 2 d. teismas

nutaria:

Kauno teritorinės muitinės apeliacinio skundo netenkinti ir Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.