Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės, Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rasos Milvydaitės,

išnagrinėjusi bylą rašytinio proceso tvarka pagal pareiškėjos T. K. patikslintą skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centras dėl sprendimų panaikinimo, tretieji suinteresuoti asmenys V. T. ir M. Č..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Ginčas kilo dėl Kadastro tvarkytojo 2019 m. spalio 28 d. sprendimo ir Teritorinio registratoriaus 2019 m. lapkričio 4 d. ir 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimų, kuriais įregistruoti statiniai ir trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės į juos, taip pat Komisijos 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimo, kuriuo Kadastro tvarkytojo ir Teritorinio registratoriaus sprendimai palikti nepakeisti, teisėtumo ir pagrįstumo

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso pastatas-gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pagalbinio ūkio pastatai (malkinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)pirtis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) (t. y. Statiniai). Daiktinės teisės į Statinius įregistruotos Nekilnojamojo turto registre 1993 m. spalio 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr.2-8386 ir 2012 m. lapkričio 5 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 2-10433 pagrindu.

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenys patvirtina, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtis, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai-šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini)., 2019 m. spalio 28 d. buvo įregistruoti 2019 m. rugsėjo 18 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini)seniūnijos 2019 m. spalio 21 d. Pažymos dėl pastatų Nr. Vl-67-(5.7.) pagrindu, o pirminės Statinių savininkės J. K. nuosavybės teisė į Statinius Nekilnojamojo turto registre 2019 m. lapkričio 4 d. buvo įregistruota Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini)seniūnijos 2019 m. spalio 21 d. pažymos dėl pastatų Nr. Vl-67-(5.7.) pagrindu. V. T. ir M. Č. bendroji dalinė nuosavybės teisė į Statinius 2019 m. lapkričio 14 d. įregistruota 2019 m. lapkričio 13 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, reg. (duomenys neskelbtini), pagrindu.

Pareiškėja Registrų centrui pateikė 2020 m. rugsėjo 30 d. prašymą „Dėl nekilnojamojo turto nuosavybės išsiaiškinimo“ ir 2020 m. spalio 30 d. prašymą (Paslaugų apskaitos sistemoje Nr. 25023626) išduoti Nekilnojamojo turto registro išrašą (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėja prašė išsiaiškinti, kaip jos gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini)koordinatės: x-6065253, y-603409, buvo suteiktas kitas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis M. Č.. Pareiškėja prašė sustabdyti visus veiksmus, susijusius su šiuo turtu.

Registrų centras 2020 m. spalio 16 d. rašte Nr. NS-22851 (14.1 E), atsakydamas pareiškėjai, nurodė J. K. ir jos paveldėtojų – V. T. ir M. Č. nekilnojamųjų daiktų – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirties, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kitų inžineriniai statinių – šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini)., įregistravimo aplinkybes ir teisinius pagrindus. Taip pat informavo pareiškėją, kad jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)., kadastro duomenys buvo surinkti 1991 m. rugsėjo 20 d., t. y. iki dabar galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo tvarką, kuriais vadovaujantis atliekant kadastrinius matavimus nustatomos pastato centro taško koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje. Minėto statinio kadastro ir registro dokumentų archyvinėje byloje Nr. 41/12270 duomenų apie pastato geografinę padėtį ir faktinę jo buvimo vietą nėra (pastato centro taško koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje nenustatytos) bei minėtam gyvenamajam teisės aktų nustatyta tvarka nėra suteiktas adresas ir įregistruotas Adresų registre.

Pareiškėja su 2019 m. lapkričio 9 d. prašymu kreipėsi į Komisiją, prašydama panaikinti Teritorinio registratoriaus sprendimą, kuriuo buvo suformuotas ir įregistruotas naujas daiktas pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pagalbinio ūkio pastatai, esantys (duomenys neskelbtini)., taip pat sprendimą, kuriuo buvo įregistruota trečiųjų asmenų nuosavybės teisė į šiuos nekilnojamuosius daiktus. Taip pat pareiškėja prašė atlikti įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl dvigubos teisinės registracijos gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išduoti Nekilnojamojo turto registro išrašą, išduoti pažymas apie gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio pastatų, esančių (duomenys neskelbtini)., asmens kodus ir gyvenamąsias vietas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 25 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė. Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą, kurį išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) konstatavo (administracinė byla Nr. eA-364-602/2022), kad VĮ Registrų centro matininkai 2020 m. spalio 27 d. patikrinę pareiškėjos vardu nuosavybės teise registruoto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis vietoje, nustatė, jog gyvenamasis namas, plane pažymėtas 1A1/m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)archyvinės bylos inventorinis Nr. 41/12270, ir gyvenamasis namas, nuosavybės teise registruotas trečiųjų suinteresuotų asmenų vardu, plane pažymėtas 1A1/m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., kadastrinių matavimų byloje (bylos reg. Nr. (duomenys neskelbtini) yra vienas ir tas pats nekilnojamojo turto objektas. Centriniam registratoriui nagrinėjant bylą buvo neginčijamai nustatyta aplinkybė, kad tie patys nekilnojamojo turto objektai (kuriems suteikti skirtingi unikalūs numeriai) yra registruoti skirtingų asmenų vardu, išviešinant vienu metu skirtingų asmenų nuosavybės teises į tuos pačius nekilnojamuosius daiktus.

LVAT konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino Teritorinio registratoriaus sprendimų teisėtumo (padarant minėtus įrašus nekilnojamojo turto registre), buvusio jų priėmimo metu, bei Centrinio registratoriaus sprendimo teisėtumo, nustačius naujas faktines aplinkybes. Teismas nevertino Centrinio registratoriaus argumentų dėl to, ar šis subjektas galėjo panaikinti tos pačios institucijos sprendimą (šiuo atveju – Teritorinio registratoriaus sprendimą) ir tvirtinimo, kad negali būti paneigtos trečiųjų asmenų įgytos teisės, tačiau nepasisakoma, ar Teritoriniam registratoriui įrašant dvigubą nuosavybę ir priimant administracinį sprendimą (darant įrašą nekilnojamojo turto registre) nebuvo paneigtos pareiškėjos įgytos teisės.

LVAT teigimu, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos kompetencijos, įtvirtintos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių ir teisės aktų, ar Centrinis registratorius priėmė teisėtą sprendimą (palikti galioti teritorinio registratoriaus priimtą sprendimą) nustatęs, kad paaiškėjo naujos aplinkybės dėl dvigubo nuosavybės teisės registravimo į tuos pačius nekilnojamojo turto objektus. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl Centrinio registratoriaus galimybės taisyti susidariusią faktinę padėtį, priimant administracinį sprendimą.

LVAT panaikino pirmosios instancijos sprendimą ir byla perdavė nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 28 d. administracinėje byloje Nr. eI3-1591-1064/2023 nusprendė pareiškėjos T. K. skundą tenkinti iš dalies; panaikinti 2020 m. gruodžio 17 d. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčo nagrinėjimo komisijos sprendimą Nr. NCSPR-113 ir įpareigoti pareiškėjos prašymą nagrinėti iš naujo; pareiškėjai T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Valstybės įmonės Registrų centras, juridinio asmens kodas 124110246, priteisti 1185,88 Eur (vieno tūkstančio šimto aštuoniasdešimt penkių eurų 88 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; trečiųjų suinteresuotų asmenų V. T. ir M. Č. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 29 d. teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-844-442/2024 konstatuota, kad nagrinėjamo ginčo dalykas yra ne Komisijos 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimas, bet pareiškėjos ginčijami Kadastro tvarkytojo 2019 m. spalio 28 d. sprendimas, Teritorinio registratoriaus 2019 m. lapkričio 4 d. ir 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimai. Minėta nutartimi nuspręsta Atsakovo valstybės įmonės Registrų centro apeliacinį skundą patenkinti iš dalies; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 28 d. teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I3-11049-809/2024 (toliau – Teismo sprendimas) nuspręsta patenkinti pareiškėjos skundą iš dalies, panaikinti 2020 m. gruodžio 17 d. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčo nagrinėjimo komisijos sprendimą Nr. NCSPR-113 ir įpareigoti pareiškėjos prašymą nagrinėti iš naujo.

Teismo sprendime buvo konstatuota, kad įrašas apie pareiškėjai nuosavybės teise priklausančius statinius buvo padarytas ir išviešintas anksčiau nei tretiesiems suinteresuotiems asmenims; atsakovė, įregistruodama daikto kadastrinę bylą privalėjo vadovautis viešo registro duomenimis. Taip Regionų administracinis teismas Sprendime pažymėjo, kad už unikalaus numerio suteikimą yra atsakingas būtent viešojo administravimo subjektas – Kadastro tvarkytojas. Taigi, nors atsakovas ginčija savo veiksmų (ne)teisėtumą tuo, kad pareiškėjai priklausančių nekilnojamųjų daiktų tiksli buvimo vieta (centro taško koordinatės) nebuvo nustatyta ir statiniams nebuvo suteiktas adresas, tačiau tai nesudaro pagrindo išvadai, jog šios aplinkybės atleidžia atsakovę nuo pareigos laikytis įstatymo reikalavimų dėl statiniui suteikto numerio nekintamumo. Nors, atsakovės teigimu, statinio kadastro ir registro dokumentų archyvinėje byloje Nr. 41/12270 duomenų apie pastato geografinę padėtį ir faktinę jo buvimo vietą nėra, nes pastato centro taško koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje nenustatytos bei objektui nėra suteiktas adresas ir įregistruotas Adresų registre, tačiau atsakovė nenurodė, ar statinio kadastro ir registro dokumentų archyvinėje byloje Nr. 41/12270 nebuvo kitų duomenų, ar grafinių dokumentų, kurių pagrindu buvo galima identifikuoti pastato faktinę buvimo vietą ir taip išvengti dvigubos Statinių registracijos, nes, kaip jau buvo nurodyta, žymėjimas plane buvo nustatytas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1335-502/2025 (toliau – Nutartis) nutarta atsakovo valstybės įmonės Registrų centro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies; Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimą panaikinti; administracinę bylą perduoti Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartyje nurodoma, kad Spręsdamas dėl šių aktų teisėtumo ir pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi aktualia teismų praktika ir atsiribojo nuo dokumentų, galinčių būti civilinio ginčo objektu, vertinimo, atlikdamas tik viešojo administravimo subjekto veiksmų, dėl kurių susidarė aukščiau konstatuota teisinė situacija, teisėtumo vertinimą, t. y. spręsdamas, ar buvo teisinis pagrindas pakartotinai įregistruoti ginčo nekilnojamąjį turtą kitais unikaliais numeriais bei nuosavybės teises į jį kitiems asmenims, kai šis turtas ir nuosavybės teisės į jį anksčiau jau buvo įregistruotos pareiškėjos vardu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5061-415/2018).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir NTKĮ) 4 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 6 punktu, Kadastro tvarkytojas yra VĮ Registrų centras. Kadastro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako, kad Kadastre kaupiami duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, ir už šių duomenų apsaugą (NTKĮ 4 str. 2 d.). Pagal NTKĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punktą, į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašomas unikalus statinio numeris, kurį Kadastro nuostatų nustatyta tvarka suteikia Kadastro tvarkytojas ir kuris nekinta visą statinio buvimo laiką.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šias ir kitas, Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymą į Kadastrą reguliuojančias, teisės normas, yra konstatavęs, kad kadastro tvarkytojui inter alia (be kita ko) privalu pateikti informaciją, aktualią kadastro duomenų įrašymui atlikti, kuri atskleidžia ir iki prašomo atlikti duomenų įrašymo veiksmo esančią faktinę daikto teisinę padėtį (NTKĮ 8 str. 4 d. 3 p.). Išaiškinta, kad pateiktų dokumentų tikrinimo metu Kadastro tvarkytojas, atlikdamas veiksmus, numatytus Kadastro nuostatų 88 punkte – tikrindamas, ar dokumento, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Kadastrą ar juos pakeisti, duomenys sutampa su nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos duomenimis, – turi teisinių priemonių, kad būtų išvengta dvigubo nuosavybės teisės registravimo Registre (žr., pvz., 2018 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5061-415/2018).

Šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl dvigubos nuosavybės registracijos fakto, t. y. Centriniam registratoriui nagrinėjant bylą buvo nustatyta aplinkybė, kad tie patys nekilnojamojo turto objektai (kuriems suteikti skirtingi unikalūs numeriai) yra registruoti skirtingų asmenų vardu, išviešinant vienu metu skirtingų asmenų nuosavybės teises į tuos pačius nekilnojamuosius daiktus, tačiau atsakovės teigimu, ji negalėjo žinoti apie pareiškėjai priklausančių statinių registraciją, nes V. T. ir M. Č. nuosavybės teisės į statinius įregistravimo metu pareiškėjai priklausančių nekilnojamųjų daiktų tiksli buvimo vieta (centro taško koordinatės) nebuvo nustatyta ir statiniams nebuvo suteiktas adresas. Byloje nustatyta, kad pareiškėjos daiktinės teisės į Statinius įregistruotos Nekilnojamojo turto registre 1993 m. spalio 15 d., J. K. – 2019 m. lapkričio 4 d., trečiųjų suinteresuotų asmenų – 2019 m. lapkričio 14 d.

Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata yra nurodyta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsnyje. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Pagal NTRĮ 5 straipsnio 2 dalį Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų Registre, teisingumą ir apsaugą. Aptartos įstatymų nuostatos suponuoja, kad Registro tvarkytojas turi išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu įrašomi duomenys, įregistruojamos daiktinės teisės į Registrą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2342-520/2017).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Nutartimi konstatuota, kad buvo teisinis pagrindas Kadastro ir Registro tvarkytojui atsisakyti 2019 m. spalio 28 d. įregistruoti statinius 2019 m. rugsėjo 18 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini)seniūnijos 2019 m. spalio 21 d. pažymos dėl pastatų Nr. V1-67-(5.7.) pagrindu bei 2019 m. lapkričio 4 d. įregistruoti J. K. nuosavybės teises į statinius Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini)seniūnijos 2019 m. spalio 21 d. pažymos dėl pastatų Nr. V1-67-(5.7.) pagrindu, vadovaujantis NTKĮ 14 straipsnio 3 punktu ir NTRĮ 29 straipsnio 8 punktu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Nutartyje taipogi nurodoma, kad panaikinus šiuos sprendimus (įrašus Kadastre ir Registre), turėjo būti panaikinamas ir Teritorinio registratoriaus 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimas įregistruoti V. T. ir M. Č. bendrosios dalinės nuosavybės teises į statinius pagal 2019 m. lapkričio 13 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, reg. (duomenys neskelbtini), kaip priimtas ankstesnių neteisėtų administravimo veiksmų pagrindu. Taip pat Nutartyje konstatuota, kad Komisija be pagrindo taikė Nuostatų 69 punktą, numatantį daiktinių teisių išregistravimo pagrindus, kurie šiuo atveju viešojo administravimo subjekto nebuvo taikyti priimant ginčijamus administracinius sprendimus, nes pareiškėja nekėlė daiktinių teisių išregistravimo klausimo, o reikalavo panaikinti sprendimus dėl įregistravimo.

Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Nutartyje padarytas išvadas, ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, naikintas VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyriaus 2019 m. spalio 28 d. sprendimas įregistruoti statinius 2019 m. rugsėjo 18 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini)seniūnijos 2019 m. spalio 21 d. Pažymos dėl pastatų Nr. V1-67-(5.7.) pagrindu, VĮ Registro centro Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriaus 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimas įregistruoti J. K. nuosavybės teisę į statinius Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini)seniūnijos 2019 m. spalio 21 d. pažymos dėl pastatų Nr. V1- 67-(5.7.) pagrindu ir 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimas įregistruoti V. T. ir M. Č. bendrosios dalinės nuosavybės teisę į statinius 2019 m. lapkričio 13 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, reg. (duomenys neskelbtini), pagrindu.

Pripažinus, kad skundžiami Kadastro tvarkytojo ir Teritorinio registratoriaus sprendimai buvo neteisėti ir nepagrįsti, naikintinas kaip neteisėtas bei nepagrįstas ir valstybės įmonės Registrų centras Centrinio registratoriaus ginčo nagrinėjimo komisijos 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimas Nr. NCSPR-113.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau teismo vertinimu jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 39 str. 1 dalyje numatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos: 1) sumos, išmokėtos liudytojams, vertėjams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms; 2) išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme); 3) kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai.

Pareiškėjos atstovo parengtame 2021 m. vasario 4 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų nurodoma, kad pareiškėja patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: žyminis mokestis – 22,50 Eur; už skundo teismui parengimą – 500 Eur, už procesinių paaiškinimų parengimą - 150 Eur, už dokumento vertimą – 13,38 Eur. Pareiškėja teismo prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 685,88 Eur.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, nustatė, kad teismui buvo pateiktas 1993 m. spalio 12 d. sutarties Nr. 88 vertimas iš rusų kalbos į lietuvių kalbą. Pareiškėjos patirtas išlaidas už vertimo parengimą patvirtina 2021 m. sausio 2 d. pinigų priėmimo kvitas (sumokėta 13,88 Eur).

Taip pat teismui pateikta 2021 m. vasario 4 d. pinigų paėmimo kopija, patvirtinanti 650 Eur sumokėjimą (už 2020 m. gruodžio 21 d. skundo ir 2021 m. vasario 1 d. procesinių paaiškinimų parengimą).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 punktas įtvirtina, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Skundo parengimo metu užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1398,50 Eur (2020 m. II ketvirtis) ir paaiškinimų teikimo metu užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1454,80 (2020 m. III ketvirtis).

Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už skundo parengimą taikomas koeficientas – 2,5 ir pagal Rekomendacijų 8.16 p. už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai taikomas koeficientas – 0,4. Prašoma priteisti už skundo ir paaiškinimų parengimą 650 Eur suma neviršija maksimalaus Rekomendacijų 8.2 p. ir 8.16 p. nustatyto užmokesčio dydžio, todėl priteistina pareiškėjai. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teisme pareiškėja taip pat patyrė išlaidas sumokėdama už žyminį mokestį ir už sutarties vertimą, priteistina visa prašoma priteisti iš atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų suma – 685,88 Eur.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Nutartyje nesprendė klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų, pareiškėjos patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo. Atsižvelgdamas į tai, bei vadovaudamasis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo operatyvumo principu, teismas pasisakys ir dėl šių išlaidų pagrįstumo.

2021 m. birželio 9 d. sumokėtas 15 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą. 2021 m. birželio 16 d. apeliaciniame skunde nurodoma, kad advokatui M. S. sumokėta – 500 Eur už apeliacinio skundo parengimą; pridedamas 2021 m. birželio 16 d. pinigų priėmimo kvitas (už dokumento parengimą sumokėta 500 Eur).

2023 m. spalio 31 d. pareiškėjos atstovo pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas – 350 Eur, sumokėtus advokatui M. S. už atsiliepimo parengimą. 2024 m. gruodžio 30 d. pareiškėjos atstovo atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma priteisti pareiškėjai 400 Eur; prie apeliacinio skundo pridedamas 2024 m. gruodžio 27 d. pinigų priėmimo kvitas (už dokumento parengimą sumokėta 400 Eur).

2021 m. birželio 16 d. apeliacinio skundo parengimo metu užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1524,20 Eur (2020 m. IV ketvirtis), 2023 m. spalio 31 d. atsiliepimo į apeliacinį skundą teikimo metu užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 2000,10 (2023 m. II ketvirtis) ir 2024 m. gruodžio 30 d. atsiliepimo į apeliacinį skundą teikimo metu užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 2196,40 (2024 m. II ketvirtis).

Pagal Rekomendacijų 8.10 punktą, už apeliacinio skundo parengimą, kuomet advokatas dalyvavo ir pirmosios instancijos teisme, taikomas koeficientas – 1,7 ir pagal Rekomendacijų 8.11 p. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą taikomas koeficientas – 1,3. Prašoma priteisti už apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimą 1250 Eur suma neviršija maksimalaus Rekomendacijų 8.10 p. ir 8.11 p. nustatyto užmokesčio dydžio, todėl priteistina pareiškėjai. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teisme pareiškėja taip pat patyrė išlaidas sumokėdama už žyminį mokestį (15 Eur), iš atsakovo priteistina visa prašoma patirtų bylinėjimosi išlaidų suma apeliacinėje instancijoje – 1265 Eur.

Iš viso pareiškėjai iš atsakovo VĮ Registrų centras priteistina 1935,88 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Tretieji suinteresuoti asmenys prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 3 dalį, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Kadangi šioje administracinėje byloje nėra nei patenkinamos, nei apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, jų suinteresuotumas byloje buvo priešingas, jie prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą ir turėjo interesą, kad teismo sprendimu naikinami administraciniai aktai liktų galioti, todėl jų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos T. K. patikslintą skundą patenkinti.

Panaikinti atsakovo VĮ Registrų centras Centrinio registratoriaus ginčo nagrinėjimo komisijos 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. NCSPR-113, panaikinti VĮ Registrų centras Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyriaus 2019 m. spalio 28 d. sprendimą įregistruoti statinius 2019 m. rugsėjo 18 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini)seniūnijos 2019 m. spalio 21 d. Pažymos dėl pastatų Nr. V1-67-(5.7.) pagrindu, panaikinti VĮ Registro centras Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriaus 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimą įregistruoti J. K. nuosavybės teisę į statinius Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini)seniūnijos 2019 m. spalio 21 d. pažymos dėl pastatų Nr. V1- 67-(5.7.) pagrindu, panaikinti VĮ Registrų centras 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimą įregistruoti V. T. ir M. Č. bendrosios dalinės nuosavybės teisę į statinius 2019 m. lapkričio 13 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, reg. (duomenys neskelbtini), pagrindu.

Pareiškėjai T. K. iš atsakovo valstybės įmonės Registrų centras priteisti 1935,88 Eur (vienas tūkstantis devyni šimtai trisdešimt penki Eur 88 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Trečiųjų suinteresuotų asmenų V. T. ir M. Č. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.