- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-24
- Bylos Nr.
- 2S-430-569/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-02362-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Pareiškėjas
- G. B.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui V. D., Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl antstolio V. D. veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas G. B. 2016-10-27 skundu skundė antstolio V. D. veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) . Nurodė, kad nesutinka su antstolio 2016-10-20 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nes jam nežinoma apie vykdomąjį dokumentą – Telšių apskrities VPK 2008-06-18 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), neaišku, kada vykdomasis dokumentas buvo paduotas antstoliui vykdymui. Teigė, kad iš antstolio jokio raginimo negavo ir jam nebuvo žinoma apie antstolio patvarkymus. Prašė nuraukti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, nes yra suėjęs 2 metų senaties terminas. Taip pat panaikinti jo asmeninės sąskaitos areštą.
2. Antstolis V. D. su skundu nesutiko, 2016-11-08 patvarkymu skundą atmetė kaip nepagrįstą ir perdavė skundą nagrinėti Telšių rajono apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Telšių rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 20 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Teismas vertino, kad vykdomasis dokumentas – Telšių rajono policijos komisariato 2008-06-18 nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktas vykdyti antstoliui laiku, nepraleidus trijų mėnesių termino. Teismas konstatavo, kad vykdymo proceso metu antstolis periodiškai siuntė užklausimus dėl G. B. darbo vietos, piniginių lėšų bei vertybinių popierių sąskaitų buvimo, tikrino LR Kelių transporto priemonių registro, Nekilnojamojo turto registro duomenis. Dėl to teismas sprendė, kad vykdomojoje byloje buvo atliekami sistemingi vykdymo veiksmai, todėl nėra pagrindo taikyti išieškojimo senaties ir vykdomąją bylą nutraukti, o ilgą išieškojimo trukmę lėmė pareiškėjo veiksmai. Teismas darė išvadą, kad antstolis nepažeidė skolininko informavimo apie prasidėjusį priverstinį vykdymą tvarkos. Teismas sprendė, kad antstolis pagrįstai areštavo skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, priverstinį išieškojimą nukreipdamas į skolininko pinigų sumą, esančią Vilniaus pataisos namų sąskaitoje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu pareiškėjas G. B. prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Teismas nustatydamas antstolio veiksmų realumą nebuvo aktyvus, nepasisakė dėl antstolio tokio būdingo aktyvumo ir tokiu būdu realiai nepatikrino antstolio veiksmų. Teismas nenustatė iš kokių lėšų vyksta išskaičiavimas, nes pareiškėjas yra socialiai pažeidžiamas žmogus, todėl jo atžvilgiu neįmanoma buvo pradėti bet kokį išieškojimą, o tuo labiau vykdyti.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis V. D. prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad teismas nepatikrino antstolio veiksmų. Vykdomojoje byloje surinkti rašytiniai įrodymai apie skolininko būklės tikrinimą, kurie patvirtina, kad reguliariai buvo atliekami užklausimai bankams ir „Sodrai“. Antstoliui turint tik duomenis, kad atitinkamu laikotarpiu skolininkas darbo neturi, kredito įstaigose, piniginių lėšų neturi, imtis kokių nors aktyvių veiksmų, išskyrus skolininko būklės tikrinimą, nebuvo pagrindo. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad negalimas išieškojimas iš jam priklausančių lėšų. Skolininko motyvas, jog jis yra socialiai pažeidžiamas, nesudaro pagrindo nevykdyti išieškojimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
8. Civilinės ir vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis V. D. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri pradėta pagal Telšių rajono policijos komisariato 2008-06-18 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl 40 Lt (11,58 Eur) baudos išieškojimo iš skolininko G. B..
9. Teisingai pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties taikymo administracinės teisės pažeidimo atveju reikia nustatyti, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 308 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, taip pat, ar vykdymo laikotarpyje nėra 2 metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo.
10. Iš nagrinėjamos ir vykdomosios bylų duomenų matyti, kad Telšių rajono policijos komisariato 2008-06-18 nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl 40 Lt (11,58 Eur) baudos išieškojimo iš skolininko G. B. antstolio V. D. kontoroje gautas 2008-08-19, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti antstoliui laiku, nepraleidus trijų mėnesių termino.
11. Vykdymo proceso metu antstolis periodiškai siuntė užklausimus dėl G. B. darbo vietos, piniginių lėšų bei vertybinių popierių sąskaitų buvimo, tikrino Lietuvos Respublikos Kelių transporto priemonių registro, Nekilnojamojo turto registro duomenis. 2008-09-04, 2008-12-22, 2009-03-03 patvarkymais antstolis areštavo skolininko pinigines lėšas AB SEB banko sąskaitoje. 2016-07-01 antstolis nustatė, kad skolininkas yra laisvės atėmimo įstaigoje ir 2016-10-20 priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš G. B. priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.
12. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad bauda iš pareiškėjo nebuvo išieškota per dvejus metus nuo nutarimo priėmimo dienos ne dėl antstolio neveikimo, o dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl to, kad skolininkas visą baudos išieškojimo laikotarpį nedirbo, bankų sąskaitose piniginių lėšų ar turto neturėjo, ilgą laiką nesiėmė jokių veiksmų dėl savo finansinės padėties pagerinimo, nesikreipė į antstolį, nebuvo aktyvus ir nesidomėjo vykdymo eiga. Esant šioms aplinkybėms baudos išieškojimo vykdymui senaties terminas nėra suėjęs, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo dėl vykdomosios bylos nutraukimo. Įvertinus tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas realiai nepatikrino antstolio veiksmų, vertina nepagrįstais.
13. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad negalimas išieškojimas iš jam priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-10-20 antstolis patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini)areštavo skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, priverstinį išieškojimą nukreipdamas į skolininko pinigų sumą, esančią (duomenys neskelbtini) sąskaitoje.
14. Pagal formuojamą teismų praktiką, į skolininko sąskaitoje pataisos namuose įplaukiančias lėšas (pervedamos ar įnešamos artimųjų) išieškojimas gali būti nukreipiamas vadovaujantis CPK 736 straipsnio nuostatomis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).
15. CPK LI skyriuje (733 –743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis).
16. Nagrinėjamu atveju antstolis patvarkyme nurodė, kad reikalauja iš skolininko gaunamų pajamų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA ir 20 procentų nuo pajamų, neviršijančių vienos MMA. Taigi, antstolis, nukreipdamas išieškojimą į pareiškėjo pajamas, vadovavosi įstatymo nuostatomis. Pažymėtina, kad pareiškėjas byloje nepateikė įrodymų, jog lėšos, iš kurių vykdomas išieškojimas, patenka į CPK 739 straipsnyje numatytų lėšų sąrašą. Sutiktina su antstoliu, kad pareiškėjo motyvas, jog jis yra socialiai pažeidžiamas, nesudaro pagrindo nevykdyti išieškojimo.
17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, pateiktą civilinės, bei vykdomosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis apelianto atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų. Atsižvelgiant į tai, Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas ( CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.