Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

atsakovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jurgitai Jankauskienei,

atsakovo ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) atstovei J. B.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovams Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, (duomenys neskelbtini) dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo, ir pagal atsakovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus priešieškinį ieškovei R. G., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini), dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Ieškovė R. G. rūpinasi savo dukra, pagal savo finansines galimybes teikia jai išlaikymą, domisi jos vystymusi ir ugdymo pasiekimais, sveikata. Nėra duomenų, kad ieškovė darytų žalingą įtaką savo nepilnametei dukrai. R. G. vykdo savo konstitucines motinos pareigas, nes jos gyvenimo būdas pasikeitė, motinos valdžia nepiktnaudžiauja, o tai yra pakankamas pagrindas panaikinti laikiną motinos valdžios apribojimą jos nepilnametės dukros A. M. atžvilgiu. Be to, būtina atsižvelgti ir į mergaitės nuomonę, kuri aiškiai išreiškė, kad nori gyventi su mama. Prašo ieškinį tenkinti, o atsakovo priešieškinį atmesti.

6. Procesiniuose dokumentuose, atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad R. G. ir po laikino motinos valdžios apribojimo nevykdo motinos valdžios, savanoriškai išlaikymo dukrai neteikia, dukros ugdymu nesidomi. Ieškovės bendravimas su dukra suintensyvėjo tik prasidėjus teisminiam procesui. Ieškovė R. G. nebendradarbiauja su socialines paslaugas teikiančiais specialistais, neįsileidžia jų į namus, nepriima pagalbos. Ieškovės nuomone jai pagalba nėra reikalinga, todėl nėra galimybės teikti socialines paslaugas, ugdyti trūkstamus socialinius įgūdžius. Ieškovės emocinė ir psichologinė sveikata nėra stabili. Ji nėra išsprendusi alkoholio vartojimo problemų, yra suicido rizika. Ieškovė nevykdo gydytojų rekomendacijų, vaistus vartoja nereguliariai.

7. Ieškovė ne kartą socialinių darbuotojų buvo pastebėta sumušta, jos namų aplinka netvarkinga, prirūkyta. R. G. pajamos minimalios, ji turi ilgalaikių įsiskolintinų už būstą, komunalines paslaugas. Nors R. G. ieškinyje deklaruoja, kad turimus įsiskolinimus mažina, tačiau įsiskolinimai mažinami ne R. G. iniciatyva, o priverstiniu būdu antstoliams vykdant išieškojimus.

9. Ieškovei pačiai reikia visokeriopos priežiūros ir pagalbos, kurios ji nenori priimti. R. G. rūpinimasis dukra negalimas, kol ji pati neišsprendė savo problemų. Ieškovė nekeičia gyvenimo būdo, nesirūpina savo sveikata, nepriima socialines paslaugas teikiančių specialistų pagalbos, jų atžvilgiu nusiteikusi priešiškai, tokia pozicija yra R. G. sąmoningas ir valingas apsisprendimas, kuris negali būti pateisinamas jokiais objektyviais, nuo jos pačios valios nepriklausančiais veiksniais. R. G. nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jos elgesys pasikeitė ar ateityje pasikeis.

11. Procesiniuose dokumentuose, atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė R. G., po nuolatinės globos nepilnametei A. M. nustatymo, neberodė iniciatyvos susitikti su dukra, pasimatymai retėjo, dukrai išlaikymo neteikė. Susitikimai su dukra tapo dažnesni tada, kai ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo. Ieškovė R. G. su (duomenys neskelbtini) dirbančiais socialiniais darbuotojais nebendrauja, nesidomi dukros mokslo pasiekimais, nesidomi dukros sveikata ir laisvalaikiu. Ieškovė nepriima pagalbos, nebendradarbiauja ir su Šeimos gerovės skyriaus socialiniu darbuotoju darbui su šeimomis, dažnai keičia telefono numerius, o būdama namuose neįsileidžia.

12. R. G. psichinė būklė nėra stabili, R. G. ribotai suvokia esamas problemas, jai trūksta įgūdžių rūpintis savo psichine sveikata, galimai psichiatro paskirtus vaistus vartoja nereguliariai (galimai vartojo medikamentus kartu su alkoholiu, kadangi nėra iki galo išsprendusi alkoholio vartojimo problemos), nedirba, nors jai nustatytas 45 procentų darbingumas, nededa pastangų kurti švarią, tvarkingą ir saugią aplinką (namai dažnai būdavo prirūkyti, neišvėdinti, netinkami gyventi vaikui).

13. R. G. nevykdė socialinio būsto nuomos sutartyje prisiimtų įpareigojimų, ko pasėkoje susidarė skolos už socialinio būsto komunalines paslaugas. Ieškovė negeba spręsti savo problemų, paskirstyti gaunamų pajamų, pasirūpinti savo pačios svarbiausiais poreikiais, todėl kyla abejonių ar ateityje galėtų pasirūpinti dukros poreikiais. R. G. nedėjo pastangų ir nepakeitė savo elgesio, todėl (duomenys neskelbtini) nemato galimybių A. M. augti kartu su mama. Mergaitei būtų padaryta nepataisoma žala, jei ji būtų grąžinta mamai ir vėliau vėl būtų paimta iš šeimos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

14. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaikais; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas ar motina daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Taigi, esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvo (motinos) kaltė.

15. Ieškovė R. G. yra nepilnametės A. M., gim. (duomenys neskelbtini), motina. 2021 m. lapkričio 30 d. Panevėžio apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-4415-940/2022 R. G. laikinai apribota motinos valdžia, jos nepilnametės dukros atžvilgiu.

16. Bylos duomenimis, R. G. šeima Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. A-309 buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos, vaiko nepriežiūros. Nuo 2018 m. birželio 28 d. ieškovei taikyta atvejo vadyba Panevėžio socialinių paslaugų centre, teikiamos socialinės paslaugos. Nuo 2019 m. rugsėjo 19 d. R. G. šeimoje nustatyti galimi nesmurtiniai pažeidimai ir pirmasis grėsmės vaikui lygis, taikoma atvejo vadyba. A. M. iš ieškovės šeimos buvo paimta keturis kartus. A. M. nuo 2013 m. vasario 28 d. iki 2013 m. gegužės 16 d. ir nuo 2013 m. birželio 25 d. iki 2014 m. kovo 26 d. buvo nustatyta laikinoji globa (duomenys neskelbtini). Nuo 2017 m. kovo 9 d. iki 2017 m. kovo 13 d. A. M. laikinai paimta iš R. G. ir apgyvendinta I. T. šeimoje. 2020 m. lapkričio 11 d. duomenimis nepilnametė A. M. laikinai apgyvendinta pas krikšto mamą I. Ž.. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. A-50 A. M. buvo nustatyta laikinoji globa, globėja paskirta I. Ž.. Nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. nepilnametė A. M. gyvena (duomenys neskelbtini), kurie Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. sausio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-467-940/2022, paskirti A. M. nuolatiniu globėju, turto administratoriumi bei A. M. gaunamų lėšų tvarkytoju. Tais laikotarpiais, kai buvo paimama mergaitė, ieškovės šeimoje buvo fiksuojama socialinių įgūdžių stoka, sunki materialinė situacija, alkoholio vartojimas, agresija, galimi smurto atvejai, netvarka, vaiko nepriežiūra, ieškovės gyvenamojoje vietoje lankydavosi pašaliniai asmenys, būdavo rūkoma. Ieškovė nuo 2020 m. lapkričio 11 d. iki 2020 m. lapkričio 23 d., nuo 2020 m. lapkričio 25 d. iki 2020 m. gruodžio 7 d., nuo 2021 m. kovo 22 d. iki 2021 m. balandžio 2 d. ir nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. iki 2021 m. rugsėjo 23 d. buvo gydoma Viešosios įstaigos (toliau VšĮ) Respublikinės Panevėžio ligoninės psichiatrijos skyriuje.

17. Ieškovė R. G. nuo 2021 m. sausio 8 d. registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), jos įsidarbinimo galimybės įvertintos kaip vidutinės. Šiuo metu darbo paieška tęsiama. Ieškovei ne kartą buvo teikti siūlymai įsidarbinti, tačiau neįdarbinta dėl įgūdžių stokos, kito kandidato pasirinkimo. Ieškovės išsilavinimas pagrindinis, Užimtumo tarnyboje yra baigusi valytojų kursus. Ieškovei diagnozuoti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nuo 2022 m. balandžio 19 d. iki 2024 m. balandžio 18 d. ieškovei nustatytas 45 proc. netektas darbingumas. Jai paskirta ir mokama 184,62 Eur netekto darbingumo pensija. Iki 2022 m. balandžio 30 d. buvo mokama nedarbo draudimo išmoka.

18. Ieškovė neturi nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, antstolių Andriaus Bespalovo, Sauliaus Ramanausko, Mariaus Alšausko, pateikti duomenys patvirtina, jog ieškovė turi skolinių įsipareigojimų už socialinio būsto nuomą, komunalinius mokesčius, negrąžintus kreditus, išlaikymą nepilnametei dukrai. Ieškovės atžvilgiu užvesta ir vykdoma 17 vykdomųjų bylų. Iš bylos duomenų galima spręsti, jog ieškovė nors ir nėra visiškai nusišalinusi nuo dukros išlaikymo – atneša jai saldumynų, nuperka kitų reikalingų daiktų, pagal galimybes duoda kišenpinigių, tačiau pastovaus ir priteisto išlaikymo neteikia. Ieškovė neneigė, kad rūko ir tam skiria apie 40 Eur per mėnesį, taip pat neneigė, kad dėl sunkios materialinės padėties socialiniuose tinkluose prašė ją paremti maisto produktais ar pinigais. Objektyviai paaiškinti, kodėl nesikreipė dėl paramos maisto produktais į Panevėžio socialinių paslaugų centrą, nors tokia parama jai būtų suteikta, negalėjo. Ieškovės nuomone grąžinus dukrą į šeimą, mergaitės poreikiai bus užtikrinti iš tėvo priteistu išlaikymu ir gaunamomis išmokomis vaikui, kurias moka valstybė bei jos gaunamomis netekto darbingumo išmokomis. Teismo vertinimu, tai nėra pakankami įrodymai pagrįstai spręsti, kad ieškovė galės ir bus pajėgi išlaikyti dukrą jai gyvenant kartu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis).

19. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog R. G. lanko dukrą, su ja susiskambina, bendrauja. Šalių, atstovų, nepilnametės A. M. paaiškinimai duoti teismo posėdžio metu, leidžia pagrįstai spręsti, jog ieškovę su dukra sieja artimas ryšys, nepilnametė A. M. nori gyventi su mama. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad sprendžiant motinos valdžios apribojimo panaikinimo ir neterminuoto motinos valdžios apribojimo klausimus turi būti vertinama bylai reikšmingų aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau priešingai nei nurodė ieškovės atstovas, ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

20. Tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas (jei vaikas neįvaikintas), jei tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 ir 6 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018, 19 punktas). Kai yra sprendžiama dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti nustatomi ne tik kalti tėvų veiksmai ar neveikimas, sudarantys įstatyme nustatytą tėvų valdžios apribojimo pagrindą, bet taip pat turi būti įvertintas ir tėvų elgesys. Pažymėtina, kad tėvų elgesys turi pasikeisti ne epizodiškai, bet teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis: rūpinimąsi vaiko sveikata, auklėjimą, bendravimą su pedagogais, alkoholio vartojimo problemų sprendimą, švarios ir tvarkingos namų aplinkos sukūrimą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 36 punktas).

21. Motinystė (tėvystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, todėl tėvai, siekdami išsaugoti tėvų valdžią, turi nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti tėvo pareigas ir rūpintis vaiku. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog tėvai, siekiantys, kad laikinas tėvų valdžios ribojimas būtų panaikintas, turi parodyti protingai įmanomą pažangą visose srityse, kurios buvo įvardytos kaip probleminės (tėvų pastangos išlaikyti ryšius su vaikais, domėtis jų reikmėmis, ugdymu, vystymusi, tinkamos gyventi aplinkos sukūrimas ir išlaikymas, ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

22. Šiuo konkrečiu atveju, ieškovė kreipdamasi į teismą turėjo pareigą įrodyti reikalavimo panaikinti laikiną motinos valdžios apribojimą pagrįstumą, o atsakovas, pareiškęs priešieškinį, turėjo pareigą įrodyti, kad yra įstatyme įtvirtinti pagrindai riboti motinas valdžią neterminuotai. Teismo nuomone būtent ieškovė nurodytos pareigos neįvykdė (CPK 185 straipsnis).

23. Iš VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės, VšĮ Panevėžio rajono poliklinikos pateiktų duomenų nustatyta, kad ieškovė po laikino motinos valdžios apribojimo, ligoninėje psichiatrijos skyriuje buvo gydoma 2021 m. gruodžio 20 d. – 2021 m. gruodžio 31 d., 2022 m. vasario 6 d. – 2022 m. vasario 18 d. 2022 m. balandžio 20 d. į ligoninę buvo pristatyta, nes rasta gulinti namo kieme neblaivi. Išsiblaiviusi atsisakė bet kokių paslaugų, iškoneveikė personalą ir iš ligoninės pasišalino. Stacionare ieškovė buvo gydyta ir šios bylos nagrinėjimo teisme metu, laikotarpiu 2022 m. spalio 11 d. – 2022 m. spalio 21 d.

24. Medicininiuose dokumentuose (tai yra po laikino motinos valdžios apribojimo) užfiksuota, kad ieškovė nuolat vartoja alkoholį, užgėrimai trunka apie pusę metų, išrašytų vaistų nevartoja, išsako haliucinacijas, girdi balsus raginančius nusižudyti. Ieškovė šių įrodymų nepaneigė (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

25. Taigi, ieškovės, jos atstovo teiginius, kad po laikino motinos valdžios apribojimo situacija iš esmės pasikeitė, jos sveikatos būklė yra stabili, alkoholio nebevartoja, paneigia ne tik byloje esantys rašytiniai įrodymai, duomenys gauti iš gydymo įstaigų, bet ir liudytojo psichologo D. Č. parodymai, pačios ieškovės paaiškinimai. Liudytojas D. Č. nurodė, kad ieškovė nebėra motyvuota lankyti konsultacijų, 2022 m. rugsėjo mėn. sutartai konsultacijai neatvyko, susisiekus su ja telefonu pripažino, kad yra neblaivi. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais liudytojo parodymais. Be to, ir pati ieškovė pripažino, kad po laikino motinos valdžios apribojimo vartojo alkoholį, nes jautėsi vieniša, bendravo su netinkamos reputacijos asmenimis, buvo sumušta, bet į teisėsaugos institucijas nesikreipė, bijojo. Nors Panevėžio socialinių paslaugų centro pažymėjimas Nr. 59 patvirtina, jog ieškovė baigė mokymus „Pilnaprotaujanti (įsisąmoninta) tėvystė“. Teismas pažymi, kad ieškovės atstovo nurodomus 20 akademinių valandų trukmės tėvystės mokymus, ieškovė baigė dar iki laikino motinos valdžios ribojimo taikymo – 2021 m. rugsėjo 8 d. Ieškovei buvo rekomenduota lankyti anoniminių alkoholikų susirinkimus, psichologo konsultacijas, pradėti ambulatorinį gydymą dėl alkoholio vartojimo (Respublikinio priklausomybių ligų centro Panevėžio filialo 2022 m. rugpjūčio 10 d. raštas). Duomenų, kad šias rekomendacijas ieškovė būtų įvykdžiusi nėra. Tai, kad ieškovė kreipėsi į Neįgalumo nustatymo tarnybą ir jai buvo nustatytas netektas darbingumas, nuvyko vienkartinei konsultacijai į Respublikinio priklausomybių ligų centro Panevėžio filialą, neįrodo, kad ieškovė yra motyvuota keisti savo gyvenimą iš esmės.

26. Ieškovei buvo teikiamos socialinės paslaugos dar dukrai gyvenant šeimoje. Paslaugų teikimas buvo tęsiamas ir mergaitę paėmus iš šeimos. Socialines paslaugas pagal sudarytus pagalbos šeimai planus ieškovei teikė ne vienas darbuotojas, siekiant užmegzti ryšį, kad teikiamos paslaugos būtų efektyvios. Nurodytas aplinkybes patvirtina byloje pateikti darbo su ieškovės šeima aprašymai, pagalbos šeimai planai, R. G. asmens bylos duomenys, ir teismo posėdyje išklausytos liudytojos S. P., V. K., I. F.. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad atsakovo ar trečiojo asmens darbuotojai būtų suinteresuoti apkalbėti ieškovę ar būtų nusiteikę jos atžvilgiu priešiškai, siektų pateikti tikrovės neatitinkančius duomenis ir jai pakenkti (CPK 12 straipsnis, 185 straipsnis). Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovo atstovės, liudytojos S. P. paaiškinimais, kad apsilankymų metu, nors ieškovė ir būdavo namie, socialiniams darbuotojams durų neatidarydavo.

27. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį pasirenkamas tėvų valdžios ribojimo būdas, tai yra taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Laikinas tėvų valdžios apribojimas suprantamas kaip prevencinė priemonė, skatinanti tėvus pakeisti gyvenimo būdą.

28. Bylos duomenys leidžia pagrįstai spręsti, kad po laikino motinos valdžios apribojimo ieškovė iš esmės jai teikiamos pagalbos atsisakė, vartojo alkoholį, būdama namie neįsileisdavo į namus socialinių darbuotojų ir jų atžvilgiu yra nusiteikusi priešiškai, su jais nebendravo, namuose nebuvo randama, telefonu neatsiliepdavo. Sudaryti pagalbos planai iš esmės nebuvo vykdomi dėl ieškovės nebendradarbiavimo. Ieškovė reguliariai jai priskirtų vaistų nevartojo, nes jos nuomone jie jai nebuvo reikalingi. Ieškovė nėra išsprendusi žalingo alkoholio vartojimo problemos ir nepripažįsta turinti priklausomybių. Duomenų, įrodančių ieškovės (motinos) teigiamą pažangą, elgesio pasikeitimą ir atsakomybę, teismui nepateikta (CPK 185 straipsnis).

29. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovės finansiniai sunkumai savaime nėra laikomi pakankamu pagrindu spręsti dėl tėvų valdžios apribojimo, nesant kitų svarių pagrindų. Tačiau ieškovė R. G. nėra išsprendusi pagrindinių problemų, kurios lemia netinkamą motinos pareigų įgyvendinimą – tai yra problemų su alkoholio vartojimu, pagalbos šeimai atsisakymu, gydymo režimo nesilaikymu. Ieškovės elgesys nesikeičia ilgą laiką, ji savo elgesį pakoreguoja tik trumpam laikotarpiui, epizodiškai, tikėtina tai yra susiję su vykstančiais teismo posėdžiais, tačiau esamų problemų nesprendžia iš esmės. Ieškovė nepripažįsta, kad jai pačiai yra reikalinga kitų asmenų pagalba.

30. Ieškovės turimi socialiniai įgūdžiai neleidžia tinkamai rūpintis vaiku ir suprasti jo poreikius bei užtikrinti vaiko interesus. Byloje nenustatyta, kad A. M. gali būti grąžinta į šeimą ir ieškovė yra pajėgi ja tinkamai pasirūpinti. Toks sprendimas šiuo metu neatitiktų prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo. Šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas spręsti, jog nepilnametės A. M. noras gyventi su motina prieštarauja jos interesams, todėl vaiko noru negali būti vadovaujamasi (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis). Aplinkybė, kad ieškovės teigimu ji labai myli savo dukrą ir nori ją auginti pati, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad ieškovės gyvenime, po laikino motinos valdžios apribojimo, įvyko teigiami ir stabilūs pokyčiai.

31. Pažymėtina, kad ieškovė ilgą laiką neidentifikuoja savo nepilnametės dukters poreikių (poreikio augti fiziškai bei emociškai saugioje ir sveikoje aplinkoje) ir jų netenkina. Ieškovei buvo siūlyta aktyviai dalyvauti dukros ugdyme, domėtis elgesiu mokykloje, buvo siūlyta lydėti mergaitę į sporto užsiėmimus. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė tai būtų vykdžiusi. Teismas ieškovės nurodytus teiginius, kad socialiniai darbuotojai ją nori apšmeižti, todėl jų pagalba jai nėra reikalinga ir į savo namus jų neįsileis, ir neketina įsileisti, laiko nepagrįstais, paremtais tik ieškovės subjektyviu vertinimu. Toks ieškovės požiūris ir vertinimas įrodo, kad ji tinkamai nesuvokia vaiko poreikių ir savo pareigų auklėti dukrą, sudaryti jai tinkamas, sveikas ir saugias gyvenimo sąlygas.

32. Įvertinus byloje pateiktus duomenis, šalių ir liudytojų paaiškinimus, konstatuotina, kad ieškovės kaltė įrodyta, nes ji vengia tinkamai atlikti savo pareigas auklėti vaiką ir rūpintis juo, todėl yra pagrindas R. G. neterminuotai apriboti motinos valdžią (CK 3.180 straipsnio 1 ir 2 dalis).

33. Nurodytais motyvais ieškinys atmestinas, o priešieškinis tenkintinas (CPK 12 straipsnis, 185 straipsnis).

34. Išaiškintina ieškovei, kad įstatymas suteikia tėvams galimybę tėvų teises susigrąžinti, tai yra, tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

35. Apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl išlaikymo priteisimo ir vaiko globos

36. Teismas pažymi, kad apribojus ieškovei neterminuotai motinos valdžią, išlieka pareiga teikti nepilnamečiui vaikui išlaikymą (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.195 straipsnis, 3.196 straipsnis, 3.198 straipsnis). Kadangi išlaikymas A. M. iš motinos R. G. yra priteistas Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimu, šis klausimas nagrinėjamojoje byloje nespręstinas.

37. Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. sausio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-467-940/2022, A. M. nustatyta nuolatinė globa, jos nuolatiniu globėju paskirtas (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta šiame (duomenys neskelbtini), todėl šie klausimai šioje byloje taip pat pakartotinai nespręstini (CK 3.183 straipsnis, CPK 406 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

38. Ieškovei R. G. byloje buvo teikta 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba, be to šalys tokio pobūdžio bylose yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, 400-409 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį atmesti. Priešieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti ieškovės R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią jos nepilnametės dukros A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Sprendimo dalį dėl motinos valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.