- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-21
- Bylos Nr.
- A-858-770-13
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03382-2010-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Roma Sabina Alimienė (pirm.), Irmantas Jarukaitis (pran.), Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- V. T.
- Atsakovas
- Nacionalinei teismų administracijai
- Kategorijos
- 69.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. T. skundą atsakovui Nacionalinei teismų administracijai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja V. T. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-2), prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2010 m. spalio 26 d. įsakymą Nr. 53P-81-(2.55) „Dėl V. T. išbraukimo iš Pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašo” (toliau – ir Įsakymas); 2) įpareigoti pašalinti pareiškėjos atžvilgiu padarytą pažeidimą ir įrašyti ją į Pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą.
Pareiškėja paaiškino, jog Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus Įsakymu ji buvo išbraukta iš Pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašo. Įsakymas priimtas vadovaujantis Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nuostatų, patvirtintų Teisėjų tarybos 2008 m. rugsėjo 12 d. nutarimu Nr. 13P-141-(7.1.2), 20 punktu, kuriame nustatyta, kad tais atvejais, kai asmuo, išlaikęs pretendentų į teisėjus egzaminą ir Teisėjų tarybos patvirtinta tvarka įrašytas į Pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą, per trejus metus nepaskiriamas apylinkės teismo teisėju, pretendentų į teisėjus egzamino rezultatai netenka galios. Pareiškėjos nuomone, Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nuostatų 20 punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – ir Teismų įstatymas) 51 straipsnio 1 daliai, kurioje nustatyta, jog tam, kad galėtų būti paskirtas apylinkės teismo teisėju, asmuo turi atitikti šiuos objektyviuosius reikalavimus: 1) būti Lietuvos Respublikos pilietis; 2) turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą; 3) atitikti įstatymų nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant asmens patikimumo pažymėjimą arba leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija; 4) pateikti sveikatos pažymėjimą; 5) turėti ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą; 6) išlaikyti pretendento į teisėjus egzaminą. Pareiškėja pažymėjo, kad Teismų įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje (taip pat ir kitose šio įstatymo normose) nenumatyta, kad pretendento į teisėjus egzamino rezultato galiojimas galėtų būti terminuotas. Jeigu egzamino rezultato galiojimo terminas nenumatytas įstatyme, vadovaujantis teisės aktų hierarchijos principu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai), jis negali būti nustatytas ir poįstatyminiame akte, t. y. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nuostatuose. Pareiškėjos nuomone, Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nuostatų, patvirtintų Teisėjų tarybos 2008 m. rugsėjo 12 d. nutarimu Nr. 13P-141 -(7.1.2), 20 punktas neteisėtas, nes priimtas nesilaikant teisės aktų hierarchijos, sukuria koliziją su įstatyme nustatytu teisiniu reguliavimu ir jam prieštarauja, todėl yra naikintinas ir šio neteisėto norminio akto (jo dalies) pagrindu priimtas individualus administracinis aktas – skundžiamas Įsakymas.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė teismų administracija atsiliepime (b. l. 9-12) su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėja 2007 m. spalio 26 d. buvo įrašyta į Pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą. Pretendentė į teisėjus V. T. dalyvavo atrankose į Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjo vietą (2008 m. gegužės 21 d. ir 2009 m. spalio 19 d.), tačiau teisėja nebuvo paskirta, taip pat 2009 m. gegužės 26 d., 2009 m. gruodžio 31 d., 2010 m. rugsėjo 14 d. V. T. buvo pateikusi prašymus, kuriuose išreikšti pageidavimai dalyvauti atrankose į Klaipėdos rajono, Kretingos rajono ir Palangos miesto apylinkių teismų teisėjų vietas, tačiau pateiktų prašymų galiojimo laikotarpiu atrankos į minėtus teismus nebuvo organizuotos. Nurodė, jog, vadovaujantis Teismų įstatymo 55 straipsnio 1 dalimi, Teisėjų tarybos 2008 m. rugsėjo 12 d. nutarimu Nr. 13P-141-(7.1.2) patvirtintų Pretendento į teisėjus egzamino komisijos nuostatų 20 punktu ir Teisėjų tarybos 2008 m. rugsėjo 12 d. nutarimu Nr. 13P-142-(7.1.2) patvirtinto Asmenų įrašymo į Pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą tvarkos aprašo 23.4 punktu, 2010 m. spalio 26 d. buvo priimtas skundžiamas Įsakymas, kuriame nurodyta pareiškėją išbraukti iš Pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašo. Paaiškino, kad pareiškėjos prašymo padavimo metu (2007 m. liepos 24 d.) galiojo Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nuostatai, patvirtinti Teismų tarybos 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 2, kurių 18 punkte nurodyta, kad, jeigu asmuo, išlaikęs pretendentų į teisėjus egzaminą ir Teismų tarybos patvirtinta tvarka įrašytas į pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą, per tris metus nepaskiriamas apylinkės teismo teisėju, pretendentų į teisėjus egzamino rezultatai netenka galios. Ši nuostata yra analogiška šiuo metu galiojančiai nuostatai. Pabrėžė, jog Teismų įstatymo 54 straipsnio 4 dalyje ir 120 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad Teisėjų taryba tvirtina Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nuostatus, egzamino programą, t. y. įstatymu Teisėjų tarybai yra suteikta diskrecijos teisė bei pareiga nustatyti pretendentų į teisėjus egzamino organizavimo ir vykdymo tvarką. Teisėjų taryba, tvirtindama pretendentų į teisėjus egzamino organizavimo ir vykdymo tvarką, nustatė ir egzamino rezultatų galiojimo terminą. Todėl, atsakovo nuomone, Pretendento į teisėjus egzamino komisijos nuostatų 20 punktas neprieštarauja jokiems įstatymams, taip pat ir Teismų įstatymo 51 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Pažymėjo, kad asmens išbraukimas iš Pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašo neužkerta jam galimybės iš naujo pateikti prašymą dėl leidimo laikyti pretendentų į teisėjus egzaminą.
Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad analogiškos numatytoms Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nuostatų 20 punkte teisės nuostatos yra nustatytos poįstatyminiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose notaro kvalifikacinio egzamino organizavimo ir vykdymo tvarką. Notaro kvalifikacinio egzamino nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-482 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 1R-391 redakcija), 34 punkte nustatytas trejų metų egzamino galiojimo terminas, Pretendentų į prokurorus egzaminų komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 1-98, 21 punkte taip pat nustatytas trejų metų egzamino galiojimo terminas, nors nei Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme, nei Lietuvos Respublikos notariato įstatyme tokie terminai nėra nustatyti. Kvalifikacinio egzamino rezultatų galiojimo terminas yra nustatytas ir Antstolių viešo konkurso tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 400 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. balandžio 21 d. įsakymo Nr. 1R-125 redakcija), 41 punkte. Atsakovas taip pat pabrėžė, kad, atsižvelgiant į tai, jog teisėjai atlieka išskirtines Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) nustatytas funkcijas – vykdo teisingumą Lietuvos Respublikos vardu, todėl ir siekiantiems tapti teisėjais asmenims keliami ypatingi reikalavimai. Pretendento į teisėjus egzamino paskirtis yra nustatyti asmenims, siekiantiems tapti teisėjais, profesinės kompetencijos lygį bei patikrinti jų turimas teisines žinias. Egzamino galiojimo terminas yra nustatytas tam, kad teisėjais taptų aukštos kvalifikacijos teisininkai, ir nebūtų abejojama, kad per tam tikrą laiką jie bus praradę kompetenciją. Be to, jei būtų priimtas teigiamas sprendimas pareiškėjos atžvilgiu ir ji būtų įrašyta į Pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą bei galėtų dalyvauti atrankose užimti teisėjo vietą, būtų pažeistas teisinės valstybės principas – vieno asmens interesai būtų iškelti aukščiau teisės, taip pat lygiateisiškumo principas – pareiškėjai būtų suteikta išskirtinė privilegija kitų pretendentų į teisėjus atžvilgiu. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja per trejus metus dalyvavo tik dvejose atrankose, organizuojamose į Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjo vietą. Be to, tai kad pretendentas, siekiantis tapti konkretaus teismo teisėju, per trejus metus bus paskirtas to teismo teisėju bei kad apskritai bus laisva teisėjo vieta norimame teisme, yra tik prielaidos, o ne savaime suprantama egzamino išlaikymo pasekmė ar garantija. Todėl, atsakovo nuomone, pareiškėjos lūkesčiai yra visiškai nepagrįsti.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 18 d. sprendimu (b. l. 27-31) pareiškėjos V. T. skundą atmetė.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2007 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 28P-27 V. T. buvo įrašyta į Pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą, o skundžiamu Įsakymu pareiškėja buvo iš šio sąrašo išbraukta. Teismas pažymėjo, kad Teismų įstatymo 54 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nuostatus, egzamino programą tvirtina Teisėjų taryba. Teismų įstatymo 120 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad Teisėjų taryba sudaro Pretendentų į teisėjus egzamino komisiją, tvirtina Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nuostatus, egzamino programą. Teismų įstatymo 120 straipsnio 7 punktas nustato, kad Teisėjų taryba tvirtina Asmenų įrašymo į pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą tvarkos aprašą ir Asmenų įrašymo į teisėjų karjeros siekiančių asmenų registro tvarkos aprašą. Teismas nurodė, jog įstatymas įtvirtina Teisėjų tarybai pareigą nustatyti pretendentų į teisėjus egzamino organizavimo ir vykdymo tvarką, todėl Teisėjų taryba turėjo teisę nustatyti egzamino rezultatų galiojimo terminą, tuo siekiant užtikrinti, kad teisėjais taptų tik aukštos kvalifikacijos teisininkai. Atsižvelgiant į teisėjo profesijos svarbą teisinėje valstybėje, teismų konstitucinę paskirtį ir kompetenciją, negali kelti abejonių tai, kad asmenims, siekiantiems būti teisėjais, teisinėje valstybėje gali ir turi būti keliami kuo didžiausi profesinės kvalifikacijos reikalavimai. Teismai – viena iš Konstitucijoje įtvirtintų valstybės valdžios institucijų rūšių. Todėl egzaminų rezultatų galiojimo termino nustatymas yra pateisinamas siekiamu tikslu, kad teisėjais, vykdančiais teisingumo funkciją, būtų paskirti tik ypatingai aukštos profesinės kvalifikacijos teisininkai, ir nebūtų abejojama, kad praėjus tam tikram laikui, jie bus praradę teisėjo funkcijoms vykdyti būtiną profesinę kompetenciją. Teismas nurodė, jog kvalifikacijos, profesinių žinių, įgūdžių reikalavimai asmenims, pretenduojantiems dirbti sudėtingą ir atsakingą darbą, laikomi natūraliais ir paprastai yra visuotinai pripažįstami (Konstitucinio Teismo 1996 m. liepos 10 d. nutarimas). Kitoks aiškinimas paneigtų išskirtinį teisėjo konstitucinį statusą bei konstitucinę teisingumo vykdymo sampratą. Atsižvelgiant į tai, teismui nekilo motyvuotų abejonių dėl Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nuostatų 20 punkto teisėtumo, dėl to, teismo vertinimu, nebuvo pagrindo stabdyti nagrinėjamą bylą ir pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą.
Teismas pastebėjo, kad Įsakyme nurodyti tik pareiškėjos išbraukimo iš Pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašo teisiniai pagrindai: Teismų įstatymo 55 straipsnio 1 dalis, Teisėjų tarybos 2008 m. rugsėjo 12 d. nutarimu Nr. 13P-141-(7.1.2) patvirtintų Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nuostatų 20 punktas, Teisėjų tarybos 2008 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 13P-142-(7.1.2) patvirtinto Asmenų įrašymo į Pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą tvarkos aprašo 23.4 punktas. Įsakymas pareiškėjai buvo siunčiamas kartu su 2010 m. spalio 26 d. raštu Nr. 4R-1564-(2.24), kuriame plačiau paaiškinami pareiškėjos išbraukimo iš Pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašo motyvai, nurodomos faktinės aplinkybės. Teismų įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atitinkantis teisėjui keliamus reikalavimus ir išlaikęs egzaminą asmuo įrašomas į pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą. Šį sąrašą, taip pat pretendentų į teisėjus asmens bylas tvarko Nacionalinė teismų administracija. Teisėjų tarybos 2008 m. rugsėjo 12 d. nutarimu Nr. 13P-141-(7.1.2) patvirtintų Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nuostatų 20 punkte nustatyta, kad, jeigu asmuo, išlaikęs pretendentų į teisėjus egzaminą ir Teisėjų tarybos patvirtinta tvarka įrašytas į Pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą, per trejus metus nepaskiriamas apylinkės teismo teisėju, pretendentų į teisėjus egzamino rezultatai netenka galios. Teisėjų tarybos 2008 m. rugsėjo 12 d. nutarimu Nr. 13P-142-(7.1.2) patvirtinto Asmenų įrašymo į pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą tvarkos aprašo 23.4 punkte nustatyta, kad iš sąrašo pretendentas išbraukiamas, jeigu pretendento į teisėjus egzamino rezultatai netenka galios. Teismas pastebėjo, jog pareiškėja neneigia, kad per trejus metus nuo įrašymo į Pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą ji nebuvo paskirta apylinkės teismo teisėja. Atsižvelgęs į teismo nustatytas bylai reikšmingas aplinkybes bei išdėstytus motyvus, teismas pripažino, kad buvo pagrindas išbraukti pareiškėją iš Pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašo. Sprendimą dėl pareiškėjos išbraukimo iš Pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašo priėmė kompetentingas subjektas (Teismų įstatymo 55 str. 1 d.). Sprendimas (skundžiamas Įsakymas kartu su 2010 m. spalio 26 d. raštu Nr. 4R-1534-(2.24)) atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimus, todėl teismas skundžiamą Įsakymą pripažino teisėtu ir pagrįstu. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog asmens išbraukimas iš Pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašo neužkerta galimybės jam iš naujo pateikti prašymą dėl leidimo laikyti pretendentų į teisėjus egzaminą.
III.
Pareiškėja V. T. apeliaciniu skundu (b. l. 34-37) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.
Apeliaciniame skunde pareiškėja pakartoja argumentus, pateiktus skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymi, kad teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 13 straipsnio nuostatą, nurodančią, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Teismas nukrypo nuo praktikos, suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 14 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I444-6/2010. Šiame sprendime teismas pažymėjo, kad poįstatyminiu teisės aktu yra realizuojamos įstatymo normos, todėl poįstatyminiu aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis, nes taip būtų pažeista įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugpjūčio 21 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 5 d. nutarime pažymėjo, kad jokiomis aplinkybėmis poįstatyminiais teisės aktais negalima nustatyti asmens teisės atsiradimo sąlygų, riboti teisės apimties. Pareiškėja nurodo, jog teismas, spręsdamas Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nuostatų 20 punkto teisėtumo klausimą, peržengė savo kompetencijos ribas, kadangi vertinti šio teisės akto teisėtumą galėjo tik Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
Šalies argumentai
Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad Teismų įstatymo 120 straipsnio 6 punkte nustatyta Teisėjų tarybos kompetencija ir pareiga nustatyti pretendentų į teisėjus egzamino organizavimo ir vykdymo tvarką reiškia ir Teisėjų tarybos teisę nustatyti egzamino rezultatų galiojimo terminą. Mano, kad Teisėjų taryba, patvirtindama Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nuostatų 20 punktą, viršijo savo kompetenciją. Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 3 straipsnio 2 dalies nuostatą, kadangi vertino ginčijamos teisės normos tikslingumą. Be to, analogijos taikymas su prokuratūros, advokatūros, notariato ir kitais įstatymais ir šiuos įstatymus lydinčiais poįstatyminiais aktais negalimas, kadangi pareiškėjos subjektinė teisė pažeista dėl netinkamos Teismų įstatymo poįstatyminio teisės akto normos priėmimo, o pagal ABTĮ 111 straipsnio nuostatas akto (jo dalies) neteisėtumo klausimas sprendžiamas nagrinėjant individualų ginčą.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė teismų administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 43-45) prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog atsakovas, priimdamas sprendimą dėl pareiškėjos išbraukimo iš Pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašo, privalėjo vadovautis Teisėjų tarybos nutarimo nuostatomis, reglamentuojančiomis pretendentų į teisėjus egzamino rezultatų galiojimo terminą ir išbraukimą iš sąrašo. Nacionalinei teismų administracijai tokia pareiga nustatyta Teisėjų tarybos 2008 m. rugsėjo 12 d. nutarimu Nr. 13P-141-(7.1.2) patvirtintuose Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nuostatuose bei Teisėjų tarybos 2008 m. rugsėjo 12 d. nutarimu Nr. 13P-142-(7.1.2) patvirtintame Asmenų įrašymo į Pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą tvarkos apraše. Mano, jog skundžiamas Įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas. Pažymi, kad Vilniaus apygardos administraciniam teismui teisiškai motyvuotų abejonių dėl Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nuostatų 20 punkto teisėtumo nekilo, todėl nebuvo ir pagrindo, vadovaujantis ABTĮ 111 straipsnio 3 dalimi, stabdyti nagrinėjamą bylą ir pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą, t. y. teismas konstatavo, kad nėra abejonių dėl teisės akto teisėtumo, todėl ir netyrė paties teisės akto teisėtumo.
Atsakovas pažymi, jog Teismų įstatymas Teisėjų tarybai nustato pareigą tvirtinti Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nuostatus, egzamino programą, sudaryti Pretendentų į teisėjus egzamino komisiją, tvirtinti asmenų įrašymo į pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą tvarkos aprašą. Taigi Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nuostatai, priimti vadovaujantis Teismų įstatymo nuostatomis, išsamiau reglamentuoja pretendentų į teisėjus egzamino organizavimo ir vykdymo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymas leidžia detalizuoti egzamino organizavimo ir vykdymo tvarką, Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nuostatų 20 punktas neprieštarauja Teismų įstatymo 51 straipsnio dalies nuostatoms, o jas išsamiau reglamentuoja. Atsakovas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams dėl Teisėjų tarybos teisės nustatyti egzamino galiojimo terminą, tuo siekiant užtikrinti, kad teisėjais taptų tik aukštos profesinės kvalifikacijos teisininkai ir nebūtų abejonių, kad praėjus tam tikram laikui, jie bus praradę teisėjo funkcijoms vykdyti būtiną profesinę kvalifikaciją. Atkreipia dėmesį, kad Teismų įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas asmeniui, siekiančiam tapti teisėju, pateikti sveikatos pažymėjimą yra detalizuojamas Teismų įstatymo 531 straipsnyje, kurio 3 dalyje yra nurodyta, kad reikalavimus pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatai ir pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatos patikrinimo tvarkos aprašą tvirtina Sveikatos apsaugos ministras ir Teisingumo ministras suderinę su Teisėjų taryba. Pažymi, kad Teismų įstatyme sveikatos pažymėjimo galiojimo, kaip ir egzamino rezultatų galiojimo, terminas, nėra nustatytas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2009 m. kovo 19 d. priėmė įsakymą Nr. V-196/1R-80, kuriuo patvirtinto Reikalavimų pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatai ir pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatos tikrinimo tvarkos aprašą. Šio aprašo 11 punkte nustatyta, kad pretendentui į teisėjus išduotas medicininis pažymėjimas galioja tris metus. Šiuo atveju poįstatyminio teisės akto nuostata taip pat detalizuoja įstatymo nuostatą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Bylos nagrinėjimas sustabdomas.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja V. T. skundžia Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2010 m. spalio 26 d. įsakymą Nr. 53P-81-(2.55) „Dėl V. T. išbraukimo iš Pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašo” (toliau – ir Įsakymas) ir prašo teismo įpareigoti atsakovą pašalinti pareiškėjos atžvilgiu padarytą pažeidimą ir įrašyti ją į Pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą. Pabrėžtina, jog Įsakymas yra priimtas vadovaujantis Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nuostatais, patvirtintais Teisėjų tarybos 2008 m. rugsėjo 12 d. nutarimu Nr. 13P-141-(7.1.2) (2008 m. rugsėjo 12 d. nutarimo Nr. 13P-141-(7.1.2) redakcija) (toliau – ir Nuostatai).
Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliaciniame skunde ir atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais argumentais, daro išvadą, kad teisingam ginčo išsprendimui yra reikšmingas Nuostatų 20 punkto taikymas, kadangi juo remiantis inter alia buvo priimtas pareiškėjos ginčijamas Įsakymas. Pagal Nuostatų 20 punktą, jeigu asmuo, išlaikęs pretendentų į teisėjus egzaminą ir Teisėjų tarybos nustatyta tvarka įrašytas į Pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą, per trejus metus nepaskiriamas apylinkės teismo teisėju, pretendentų į teisėjus egzamino rezultatai netenka galios.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (2008 m. liepos 3 d. redakcija Nr. X-1685 2008 m. liepos 3 d. Žin., 2008, Nr. 81-3186) (toliau – ir Teismų įstatymas) 51 straipsnis įtvirtina reikalavimus pretendentui į apylinkės teismo teisėjus, šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apylinkės teismo teisėju gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą – teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą), atitinkantis įstatymų nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant asmens patikimumo pažymėjimą arba leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, pateikęs sveikatos pažymėjimą, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą ir išlaikęs pretendentų į teisėjus egzaminą. Nuo pretendentų į teisėjus egzamino atleidžiamas teisės krypties socialinių mokslų daktaras ir habilituotas daktaras, asmuo, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą, jeigu nuo darbo teisėju pabaigos praėjo ne daugiau kaip penkeri metai.
Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamas Įsakymas yra priimtas remiantis teisės norma, dėl kurios teisėtumo teisėjų kolegijai kyla abejonių, kadangi nei Teismų įstatymo 51 straipsnio 1 dalis, nei kitos šio įstatymo nuostatos expressis verbis nenustato pretendento į teisėjus egzamino rezultatų galiojimo terminų. Be to, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra ne kartą konstatavęs, jog iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kitų konstitucinių imperatyvų kyla reikalavimas įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos. Šis reikalavimas inter alia reiškia, kad draudžiama žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais, taip pat kad žemesnės galios teisės aktuose draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktuose (Konstitucinio Teismo 2004 m. rugsėjo 15 d., 2005 m. sausio 19 d., 2005 m. rugsėjo 20 d. nutarimai). Poįstatyminiu teisės aktu yra realizuojamos įstatymo normos, todėl poįstatyminiu teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis. Poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai, jie turi būti priimami remiantis įstatymais, nes poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas nepriklausomai nuo to, ar tas aktas yra vienkartinio (ad hoc) taikymo, ar nuolatinio galiojimo (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2005 m. vasario 7 d. nutarimai). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, kad poįstatyminiame teisės akte nustatytas teisinis reglamentavimas turi būti grindžiamas teisiniu reglamentavimu, įtvirtintu įstatymuose, ir gali jį tik detalizuoti, tačiau negali būti sukuriamos naujos bendro pobūdžio normos, konkuruojančios su įstatymo normomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I444-6/2010). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat ne kartą yra pabrėžęs būtinybę viešojo administravimo subjektams laikytis įstatymų viršenybės principo, nurodydamas, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, veikla vykdoma tik jiems priskirtos kompetencijos ribose, o bet kokie viešojo administravimo subjektų veiksmai ar sprendimai, priimti viršijant nustatytą kompetenciją, pripažįstami neteisėtais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. liepos 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I1-2/2006, 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I444-4/2008, 2011 m. gegužės 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I444-14/2011).
Teisėjų kolegijai, susipažinusiai su aktualiu teisiniu reguliavimu bei bylos medžiaga, kyla abejonių, ar Nuostatų 20 punktas, kuriame numatytas pretendentų į teisėjus egzamino galiojimo terminas, neprieštarauja Teismų įstatymo 51 straipsnio 1 daliai. Teisėjų kolegija taip pat mano, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kitų konstitucinių imperatyvų kyla reikalavimas įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje egzistuoja poreikis patikrinti, ar Nuostatų 20 punktas neprieštarauja Teismų įstatymo 51 straipsnio 1 daliai, numatančiai reikalavimus pretendentui į apylinkės teismo teisėjus.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 111 straipsnio 3 dalis nustato, kad, kai nagrinėdamas individualią bylą pats administracinis teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu, teismas nutartimi sustabdo individualios bylos nagrinėjimą ir, jeigu tokio akto teisėtumo tyrimas priskirtas jo kompetencijai, nusprendžia pradėti atitinkamą tyrimą. Kitais atvejais taikomas ABTĮ 112 straipsnis. ABTĮ 20 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo.
Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija nusprendžia sustabdyti nagrinėjamą administracinę bylą ir inicijuoti norminio teisės akto tyrimą, siekiant ištirti, ar Nuostatų 20 punktas prieštarauja Teismų įstatymo 51 straipsnio 1 daliai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 99 straipsnio 3 punktu, 111 straipsnio 3 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
administracinę bylą pagal pareiškėjos V. T. skundą atsakovui Nacionalinei teismų administracijai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus sustabdyti.
Pradėti tyrimą dėl Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nuostatų, patvirtintų Teisėjų tarybos 2008 m. rugsėjo 12 d. nutarimu Nr. 13P-141-(7.1.2) (2008 m. rugsėjo 12 d. nutarimo Nr. 13P-141-(7.1.2) redakcija), 20 punkto atitikties Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (2008 m. liepos 3 d. redakcija Nr. X-1685 2008 m. liepos 3 d. Žin., 2008, Nr. 81-3186) 51 straipsnio 1 daliai.
Nutartis neskundžiama.