Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2013-02-21 · Administracinė byla Nr. A-858-770-13

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Ik-1284-562/2011Sprendimas · 2011-02-18Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2012-12-03Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. ApeliacijaSprendimas · 2013-02-21Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2013-02-21Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2013-05-22Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-02-21
Bylos Nr.
A-858-770-13
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03382-2010-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dalia Višinskienė (pirm.), Irmantas Jarukaitis (pran.), Laimė Baltrūnaitė
Pareiškėjas
V. T.
Atsakovas
Nacionalinei teismų administracijai
Kategorijos
  • 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A858-770/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03382-2010-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.; 38. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 21 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. T. skundą atsakovui Nacionalinei teismų administracijai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja V. T. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą skundu (b. l. 1-2), prašydama:

1) panaikinti Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2010 m. spalio 26 d. įsakymą Nr. 53P-81-(2.55) „Dėl V. T. išbraukimo iš Pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašo” (toliau – ir Įsakymas);

2) įpareigoti pašalinti pareiškėjos atžvilgiu padarytą pažeidimą ir įrašyti ją į Pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą.

Pareiškėja paaiškino, jog Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus Įsakymu ji buvo išbraukta iš Pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašo. Įsakymas priimtas vadovaujantis Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nuostatų, patvirtintų Teisėjų tarybos 2008 m. rugsėjo 12 d. nutarimu Nr. 13P-141-(7.1.2), 20 punktu, kuriame nustatyta, kad tais atvejais, kai asmuo, išlaikęs pretendentų į teisėjus egzaminą ir Teisėjų tarybos patvirtinta tvarka įrašytas į Pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą, per trejus metus nepaskiriamas apylinkės teismo teisėju, pretendentų į teisėjus egzamino rezultatai netenka galios. Pareiškėjos nuomone, Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nuostatų 20 punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – ir Teismų įstatymas) 51 straipsnio 1 daliai, kurioje nustatyta, jog tam, kad galėtų būti paskirtas apylinkės teismo teisėju, asmuo turi atitikti šiuos objektyviuosius reikalavimus: 1) būti Lietuvos Respublikos pilietis; 2) turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą; 3) atitikti įstatymų nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant asmens patikimumo pažymėjimą arba leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija; 4) pateikti sveikatos pažymėjimą; 5) turėti ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą; 6) išlaikyti pretendento į teisėjus egzaminą. Pareiškėja pažymėjo, kad Teismų įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje (taip pat ir kitose šio įstatymo normose) nenumatyta, kad pretendento į teisėjus egzamino rezultato galiojimas galėtų būti terminuotas. Jeigu egzamino rezultato galiojimo terminas nenumatytas įstatyme, vadovaujantis teisės aktų hierarchijos principu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai), jis negali būti nustatytas ir poįstatyminiame akte, t. y. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nuostatuose. Pareiškėjos nuomone, Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nuostatų, patvirtintų Teisėjų tarybos 2008 m. rugsėjo 12 d. nutarimu Nr. 13P-141 -(7.1.2), 20 punktas neteisėtas, nes priimtas nesilaikant teisės aktų hierarchijos, sukuria koliziją su įstatyme nustatytu teisiniu reguliavimu ir jam prieštarauja, todėl yra naikintinas ir šio neteisėto norminio akto (jo dalies) pagrindu priimtas individualus administracinis aktas – skundžiamas Įsakymas.

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinė teismų administracija atsiliepimu į pareiškėjos skundą (b. l. 9-12) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, jog pareiškėja 2007 m. spalio 26 d. buvo įrašyta į Pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą. Pretendentė į teisėjus V. T. dalyvavo atrankose į Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjo vietą (2008 m. gegužės 21 d. ir 2009 m. spalio 19 d.), tačiau teisėja nebuvo paskirta, taip pat 2009 m. gegužės 26 d., 2009 m. gruodžio 31 d., 2010 m. rugsėjo 14 d. V. T. buvo pateikusi prašymus, kuriuose išreikšti pageidavimai dalyvauti atrankose į Klaipėdos rajono, Kretingos rajono ir Palangos miesto apylinkių teismų teisėjų vietas, tačiau pateiktų prašymų galiojimo laikotarpiu atrankos į minėtus teismus nebuvo organizuotos. Nurodė, jog, vadovaujantis Teismų įstatymo 55 straipsnio 1 dalimi, Teisėjų tarybos 2008 m. rugsėjo 12 d. nutarimu Nr. 13P-141-(7.1.2) patvirtintų Pretendento į teisėjus egzamino komisijos nuostatų 20 punktu ir Teisėjų tarybos 2008 m. rugsėjo 12 d. nutarimu Nr. 13P-142-(7.1.2) patvirtinto Asmenų įrašymo į Pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą tvarkos aprašo 23.4 punktu, 2010 m. spalio 26 d. buvo priimtas skundžiamas Įsakymas, kuriame nurodyta pareiškėją išbraukti iš Pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašo. Paaiškino, kad pareiškėjos prašymo padavimo metu (2007 m. liepos 24 d.) galiojo Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nuostatai, patvirtinti Teismų tarybos 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 2, kurių 18 punkte nurodyta, kad, jeigu asmuo, išlaikęs pretendentų į teisėjus egzaminą ir Teismų tarybos patvirtinta tvarka įrašytas į pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą, per tris metus nepaskiriamas apylinkės teismo teisėju, pretendentų į teisėjus egzamino rezultatai netenka galios. Ši nuostata yra analogiška šiuo metu galiojančiai nuostatai. Pabrėžė, jog Teismų įstatymo 54 straipsnio 4 dalyje ir 120 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad Teisėjų taryba tvirtina Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nuostatus, egzamino programą, t. y. įstatymu Teisėjų tarybai yra suteikta diskrecijos teisė bei pareiga nustatyti pretendentų į teisėjus egzamino organizavimo ir vykdymo tvarką. Teisėjų taryba, tvirtindama pretendentų į teisėjus egzamino organizavimo ir vykdymo tvarką, nustatė ir egzamino rezultatų galiojimo terminą. Todėl, atsakovo nuomone, Pretendento į teisėjus egzamino komisijos nuostatų 20 punktas neprieštarauja jokiems įstatymams, taip pat ir Teismų įstatymo 51 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Pažymėjo, kad asmens išbraukimas iš Pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašo neužkerta jam galimybės iš naujo pateikti prašymą dėl leidimo laikyti pretendentų į teisėjus egzaminą.

Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad analogiškos numatytoms Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nuostatų 20 punkte teisės nuostatos yra nustatytos poįstatyminiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose notaro kvalifikacinio egzamino organizavimo ir vykdymo tvarką. Notaro kvalifikacinio egzamino nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-482 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 1R-391 redakcija), 34 punkte nustatytas trejų metų egzamino galiojimo terminas, Pretendentų į prokurorus egzaminų komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 1-98, 21 punkte taip pat nustatytas trejų metų egzamino galiojimo terminas, nors nei Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme, nei Lietuvos Respublikos notariato įstatyme tokie terminai nėra nustatyti. Kvalifikacinio egzamino rezultatų galiojimo terminas yra nustatytas ir Antstolių viešo konkurso tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 400 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. balandžio 21 d. įsakymo Nr. 1R-125 redakcija), 41 punkte. Atsakovas taip pat pabrėžė, kad, atsižvelgiant į tai, jog teisėjai atlieka išskirtines Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) nustatytas funkcijas – vykdo teisingumą Lietuvos Respublikos vardu, todėl ir siekiantiems tapti teisėjais asmenims keliami ypatingi reikalavimai. Pretendento į teisėjus egzamino paskirtis yra nustatyti asmenims, siekiantiems tapti teisėjais, profesinės kompetencijos lygį bei patikrinti jų turimas teisines žinias. Egzamino galiojimo terminas yra nustatytas tam, kad teisėjais taptų aukštos kvalifikacijos teisininkai, ir nebūtų abejojama, kad per tam tikrą laiką jie bus praradę kompetenciją. Be to, jei būtų priimtas teigiamas sprendimas pareiškėjos atžvilgiu ir ji būtų įrašyta į Pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą bei galėtų dalyvauti atrankose užimti teisėjo vietą, būtų pažeistas teisinės valstybės principas – vieno asmens interesai būtų iškelti aukščiau teisės, taip pat lygiateisiškumo principas – pareiškėjai būtų suteikta išskirtinė privilegija kitų pretendentų į teisėjus atžvilgiu. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja per trejus metus dalyvavo tik dvejose atrankose, organizuojamose į Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjo vietą. Be to, tai kad pretendentas, siekiantis tapti konkretaus teismo teisėju, per trejus metus bus paskirtas to teismo teisėju bei kad apskritai bus laisva teisėjo vieta norimame teisme, yra tik prielaidos, o ne savaime suprantama egzamino išlaikymo pasekmė ar garantija. Todėl, atsakovo nuomone, pareiškėjos lūkesčiai yra visiškai nepagrįsti.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 18 d. sprendimu (b. l. 27-31) pareiškėjos V. T. skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2007 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 28P-27 V. T. buvo įrašyta į Pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą, o skundžiamu Įsakymu pareiškėja buvo iš šio sąrašo išbraukta. Teismas pažymėjo, kad Teismų įstatymo 54 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nuostatus, egzamino programą tvirtina Teisėjų taryba. Teismų įstatymo 120 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad Teisėjų taryba sudaro Pretendentų į teisėjus egzamino komisiją, tvirtina Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nuostatus, egzamino programą. Teismų įstatymo 120 straipsnio 7 punktas nustato, kad Teisėjų taryba tvirtina Asmenų įrašymo į pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą tvarkos aprašą ir Asmenų įrašymo į teisėjų karjeros siekiančių asmenų registro tvarkos aprašą. Teismas nurodė, jog įstatymas įtvirtina Teisėjų tarybai pareigą nustatyti pretendentų į teisėjus egzamino organizavimo ir vykdymo tvarką, todėl Teisėjų taryba turėjo teisę nustatyti egzamino rezultatų galiojimo terminą, tuo siekiant užtikrinti, kad teisėjais taptų tik aukštos kvalifikacijos teisininkai. Atsižvelgiant į teisėjo profesijos svarbą teisinėje valstybėje, teismų konstitucinę paskirtį ir kompetenciją, negali kelti abejonių tai, kad asmenims, siekiantiems būti teisėjais, teisinėje valstybėje gali ir turi būti keliami kuo didžiausi profesinės kvalifikacijos reikalavimai. Teismai – viena iš Konstitucijoje įtvirtintų valstybės valdžios institucijų rūšių. Todėl egzaminų rezultatų galiojimo termino nustatymas yra pateisinamas siekiamu tikslu, kad teisėjais, vykdančiais teisingumo funkciją, būtų paskirti tik ypatingai aukštos profesinės kvalifikacijos teisininkai, ir nebūtų abejojama, kad praėjus tam tikram laikui, jie bus praradę teisėjo funkcijoms vykdyti būtiną profesinę kompetenciją. Teismas nurodė, jog kvalifikacijos, profesinių žinių, įgūdžių reikalavimai asmenims, pretenduojantiems dirbti sudėtingą ir atsakingą darbą, laikomi natūraliais ir paprastai yra visuotinai pripažįstami (Konstitucinio Teismo 1996 m. liepos 10 d. nutarimas). Kitoks aiškinimas paneigtų išskirtinį teisėjo konstitucinį statusą bei konstitucinę teisingumo vykdymo sampratą. Atsižvelgiant į tai, teismui nekilo motyvuotų abejonių dėl Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nuostatų 20 punkto teisėtumo, dėl to, teismo vertinimu, nebuvo pagrindo stabdyti nagrinėjamą bylą ir pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą.

Teismas pastebėjo, kad Įsakyme nurodyti tik pareiškėjos išbraukimo iš Pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašo teisiniai pagrindai: Teismų įstatymo 55 straipsnio 1 dalis, Teisėjų tarybos 2008 m. rugsėjo 12 d. nutarimu Nr. 13P-141-(7.1.2) patvirtintų Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nuostatų 20 punktas, Teisėjų tarybos 2008 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 13P-142-(7.1.2) patvirtinto Asmenų įrašymo į Pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą tvarkos aprašo 23.4 punktas. Įsakymas pareiškėjai buvo siunčiamas kartu su 2010 m. spalio 26 d. raštu Nr. 4R-1564-(2.24), kuriame plačiau paaiškinami pareiškėjos išbraukimo iš Pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašo motyvai, nurodomos faktinės aplinkybės. Teismų įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atitinkantis teisėjui keliamus reikalavimus ir išlaikęs egzaminą asmuo įrašomas į pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą. Šį sąrašą, taip pat pretendentų į teisėjus asmens bylas tvarko Nacionalinė teismų administracija. Teisėjų tarybos 2008 m. rugsėjo 12 d. nutarimu Nr. 13P-141-(7.1.2) patvirtintų Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nuostatų 20 punkte nustatyta, kad, jeigu asmuo, išlaikęs pretendentų į teisėjus egzaminą ir Teisėjų tarybos patvirtinta tvarka įrašytas į Pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą, per trejus metus nepaskiriamas apylinkės teismo teisėju, pretendentų į teisėjus egzamino rezultatai netenka galios. Teisėjų tarybos 2008 m. rugsėjo 12 d. nutarimu Nr. 13P-142-(7.1.2) patvirtinto Asmenų įrašymo į pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą tvarkos aprašo 23.4 punkte nustatyta, kad iš sąrašo pretendentas išbraukiamas, jeigu pretendento į teisėjus egzamino rezultatai netenka galios. Teismas pastebėjo, jog pareiškėja neneigia, kad per trejus metus nuo įrašymo į Pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą ji nebuvo paskirta apylinkės teismo teisėja. Atsižvelgęs į teismo nustatytas bylai reikšmingas aplinkybes bei išdėstytus motyvus, teismas pripažino, kad buvo pagrindas išbraukti pareiškėją iš Pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašo. Sprendimą dėl pareiškėjos išbraukimo iš Pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašo priėmė kompetentingas subjektas (Teismų įstatymo 55 str. 1 d.). Sprendimas (skundžiamas Įsakymas kartu su 2010 m. spalio 26 d. raštu Nr. 4R-1534-(2.24)) atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimus, todėl teismas skundžiamą Įsakymą pripažino teisėtu ir pagrįstu. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog asmens išbraukimas iš Pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašo neužkerta galimybės jam iš naujo pateikti prašymą dėl leidimo laikyti pretendentų į teisėjus egzaminą.

III.

Pareiškėja V. T. apeliaciniu skundu (b. l. 34-37) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde pareiškėja pakartoja argumentus, pateiktus skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymi, kad teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 13 straipsnio nuostatą, nurodančią, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Teismas nukrypo nuo praktikos, suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 14 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I444-6/2010. Šiame sprendime teismas pažymėjo, kad poįstatyminiu teisės aktu yra realizuojamos įstatymo normos, todėl poįstatyminiu aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis, nes taip būtų pažeista įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugpjūčio 21 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 5 d. nutarime pažymėjo, kad jokiomis aplinkybėmis poįstatyminiais teisės aktais negalima nustatyti asmens teisės atsiradimo sąlygų, riboti teisės apimties. Pareiškėja nurodo, jog teismas, spręsdamas Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nuostatų 20 punkto teisėtumo klausimą, peržengė savo kompetencijos ribas, kadangi vertinti šio teisės akto teisėtumą galėjo tik Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Šalies argumentai

Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad Teismų įstatymo 120 straipsnio 6 punkte nustatyta Teisėjų tarybos kompetencija ir pareiga nustatyti pretendentų į teisėjus egzamino organizavimo ir vykdymo tvarką reiškia ir Teisėjų tarybos teisę nustatyti egzamino rezultatų galiojimo terminą. Mano, kad Teisėjų taryba, patvirtindama Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nuostatų 20 punktą, viršijo savo kompetenciją. Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 3 straipsnio 2 dalies nuostatą, kadangi vertino ginčijamos teisės normos tikslingumą. Be to, analogijos taikymas su prokuratūros, advokatūros, notariato ir kitais įstatymais ir šiuos įstatymus lydinčiais poįstatyminiais aktais negalimas, kadangi pareiškėjos subjektinė teisė pažeista dėl netinkamos Teismų įstatymo poįstatyminio teisės akto normos priėmimo, o pagal ABTĮ 111 straipsnio nuostatas akto (jo dalies) neteisėtumo klausimas sprendžiamas nagrinėjant individualų ginčą.

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinė teismų administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 43-45) prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog atsakovas, priimdamas sprendimą dėl pareiškėjos išbraukimo iš Pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašo, privalėjo vadovautis Teisėjų tarybos nutarimo nuostatomis, reglamentuojančiomis pretendentų į teisėjus egzamino rezultatų galiojimo terminą ir išbraukimą iš sąrašo. Nacionalinei teismų administracijai tokia pareiga nustatyta Teisėjų tarybos 2008 m. rugsėjo 12 d. nutarimu Nr. 13P-141-(7.1.2) patvirtintuose Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nuostatuose bei Teisėjų tarybos 2008 m. rugsėjo 12 d. nutarimu Nr. 13P-142-(7.1.2) patvirtintame Asmenų įrašymo į Pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą tvarkos apraše. Mano, jog skundžiamas Įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas. Pažymi, kad Vilniaus apygardos administraciniam teismui teisiškai motyvuotų abejonių dėl Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nuostatų 20 punkto teisėtumo nekilo, todėl nebuvo ir pagrindo, vadovaujantis ABTĮ 111 straipsnio 3 dalimi, stabdyti nagrinėjamą bylą ir pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą, t. y. teismas konstatavo, kad nėra abejonių dėl teisės akto teisėtumo, todėl ir netyrė paties teisės akto teisėtumo.

Atsakovas pažymi, jog Teismų įstatymas Teisėjų tarybai nustato pareigą tvirtinti Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nuostatus, egzamino programą, sudaryti Pretendentų į teisėjus egzamino komisiją, tvirtinti asmenų įrašymo į pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą tvarkos aprašą. Taigi Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nuostatai, priimti vadovaujantis Teismų įstatymo nuostatomis, išsamiau reglamentuoja pretendentų į teisėjus egzamino organizavimo ir vykdymo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymas leidžia detalizuoti egzamino organizavimo ir vykdymo tvarką, Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nuostatų 20 punktas neprieštarauja Teismų įstatymo 51 straipsnio dalies nuostatoms, o jas išsamiau reglamentuoja. Atsakovas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams dėl Teisėjų tarybos teisės nustatyti egzamino galiojimo terminą, tuo siekiant užtikrinti, kad teisėjais taptų tik aukštos profesinės kvalifikacijos teisininkai ir nebūtų abejonių, kad praėjus tam tikram laikui, jie bus praradę teisėjo funkcijoms vykdyti būtiną profesinę kvalifikaciją.

Atkreipia dėmesį, kad Teismų įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas asmeniui, siekiančiam tapti teisėju, pateikti sveikatos pažymėjimą yra detalizuojamas Teismų įstatymo 531 straipsnyje, kurio 3 dalyje yra nurodyta, kad reikalavimus pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatai ir pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatos patikrinimo tvarkos aprašą tvirtina Sveikatos apsaugos ministras ir Teisingumo ministras suderinę su Teisėjų taryba. Pažymi, kad Teismų įstatyme sveikatos pažymėjimo galiojimo, kaip ir egzamino rezultatų galiojimo, terminas, nėra nustatytas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2009 m. kovo 19 d. priėmė įsakymą Nr. V-196/1R-80, kuriuo patvirtinto Reikalavimų pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatai ir pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatos tikrinimo tvarkos aprašą. Šio aprašo 11 punkte nustatyta, kad pretendentui į teisėjus išduotas medicininis pažymėjimas galioja tris metus. Šiuo atveju poįstatyminio teisės akto nuostata taip pat detalizuoja įstatymo nuostatą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Byloje ginčas kyla dėl Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2010 m. spalio 26 d. įsakymo Nr. 53P-81-(2.55) „Dėl V. T. išbraukimo iš Pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašo” teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėja iš esmės teigia, jog ginčijamas Įsakymas yra neteisėtas, nes jis priimtas vadovaujantis Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nuostatų, patvirtintų Teisėjų tarybos 2008 m. rugsėjo 12 d. nutarimu Nr. 13P-141-(7.1.2), 20 punktu, tačiau šiame Nuostatų punkte įtvirtintos nuostatos teisiniu požiūriu taip pat ydingos, nes prieštarauja aukštesnės galios teisės normoms, konkrečiai Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 51 straipsnio 1 daliai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2012 m. kovo 22 d. nutartimi (b.l. 59-65) nutarė sustabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą ir pradėti tyrimą dėl Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nuostatų, patvirtintų Teisėjų tarybos 2008 m. rugsėjo 12 d. nutarimu Nr. 13P-141-(7.1.2) 20 punkto atitikties Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 51 straipsnio 1 daliai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2012 m. gruodžio 3 d. nutartimi (administracinė byla Nr. I492-30/2012) administracinę bylą dėl Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nuostatų, patvirtintų Teisėjų tarybos 2008 m. rugsėjo 12 d. nutarimu Nr. 13P-141-(7.1.2), 20 punkto atitikties Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 51 straipsnio 1 daliai nutraukė (b.l. 67-73). Vis dėlto teisėjų kolegija minėtoje nutartyje, inter alia, konstatavo, jog Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nuostatų, patvirtintų Teisėjų tarybos 2008 m. rugsėjo 12 d. nutarimu Nr. 13P-141-(7.1.2), 20 punkte įtvirtintos nuostatos yra norminio pobūdžio, o byloje aptariamas teisės aktas - Teisėjų tarybos 2008 m. rugsėjo 12 d. nutarimu Nr. 13P-141-(7.1.2) patvirtinti Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nuostatai - teisės aktų nustatyta tvarka turėjo būti paskelbtas leidinyje „Valstybės žinios“ kaip norminis teisės aktas. Minėtoje nutartyje taip pat konstatuota, kad minėto norminio teisės akto paskelbimas įstatymų nustatyta tvarka yra būtina sąlyga šiam teisės aktui įsigalioti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutartimi (administracinė byla Nr. I492-30/2012) yra konstatuota faktinė aplinkybė, jog šioje byloje taikytinas norminis teisės aktas - Teisėjų tarybos 2008 m. rugsėjo 12 d. nutarimu Nr. 13P-141-(7.1.2) patvirtinti Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nuostatai, įskaitant ir jų 20 punktą, bylai reikšmingu metu, t. y. ginčijamo Įsakymo priėmimo momentu, nebuvo, kaip to reikalauja teisės aktai, paskelbti leidinyje „Valstybės žinios“. Konstatavus šią faktinę aplinkybę darytina išvada, kad bylai aktualiu metu, t. y. 2010 m. spalio 26 d., kai buvo priimtas ginčijamas Įsakymas, Teisėjų tarybos 2008 m. rugsėjo 12 d. nutarimu Nr. 13P-141-(7.1.2) patvirtinti Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nuostatai negaliojo, nes nebuvo paskelbti leidinyje „Valstybės žinios“.

Iš ginčijamo Įsakymo (b.l. 3) turinio matyti, kad jis priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 55 straipsnio 1 dalimi, Teisėjų tarybos 2008 m. rugsėjo 12 d. nutarimu Nr. 13P-141-(7.1.2) patvirtintų Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nuostatų 20 punktu, taip pat Teisėjų tarybos 2008 m. rugsėjo 12 d. nutarimu Nr. 13P-141-(7.1.2) patvirtinto Asmenų įrašymo į Pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą tvarkos aprašo 23.4 punktu. Iš pareiškėjai adresuoto Nacionalinės teismų administracijos 2010 m. spalio 26 d. rašto Nr. 412-1564)-(2.24) turinio (b.l. 16) matyti, kad vienintelė faktinė aplinkybė, kuria grindžiamas ginčijamo Įsakymo priėmimas, yra ta, kad pareiškėja pretendentų į teisėjus egzaminą išlaikė 2007 m. spalio 24 d. ir per trejus metus skaičiuojant nuo pirmiau minėtos datos, kaip tai numato Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nuostatų 20 punktas, nebuvo paskirta teisėja. Byloje nėra ginčo dėl to, kad nėra kitų faktinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėja turėtų būti išbraukta iš Pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nuostatų 20 punktas negali būti laikomas tinkamu teisiniu ginčijamo Įsakymo priėmimo pagrindu, nes ginčijamo Įsakymo priėmimo metu jis nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka paskelbtas leidinyje „Valstybės žinios“. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2002 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I6-9/2002; 2011 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2154/2011) laikomasi nuostatos, jog jei norminis teisės aktas nebuvo tinkamai paskelbtas teisės aktų nustatyta tvarka, jis savaime yra negaliojantis ir negali būti taikomas praktikoje.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (2010 m. gegužės 31 d. redakcija) 55 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog atitinkantis teisėjui keliamus reikalavimus ir išlaikęs egzaminą asmuo įrašomas į pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą. Šį sąrašą, taip pat pretendentų į teisėjus asmens bylas tvarko Nacionalinė teismų administracija. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje teisės normoje nėra įtvirtinta elgesio taisyklė, jog Pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąraše įrašytas asmuo privalo ar gali būti išbrauktas iš minėto sąrašo dėl to, jog per tris metus nuo pretendentų į teisėjus egzamino laikymo dienos nebuvo paskirtas teisėju. Tokia elgesio taisyklė expresis verbis nėra įtvirtinta ir Teisėjų tarybos 2008 m. rugsėjo 12 d. nutarimu Nr. 13P-141-(7.1.2) patvirtinto Asmenų įrašymo į Pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą tvarkos aprašo (2010 m. gegužės 28 d. redakcija) 23.4 punkte, kuriame nurodyta, kad iš sąrašo pretendentas išbraukiamas, jeigu pretendento į teisėjus egzamino rezultatai netenka galios. Teisės aktuose nesant aiškiai įtvirtinto termino, kurį galioja pretendento į teisėjus egzamino rezultatai, ši nuostata savaime negali būti aiškinama kaip teisinis ginčijamo Įsakymo priėmimo pagrindas.

Įvertinusi pirmiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamas Įsakymas buvo priimtas nesant teisinio pagrindo. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (2010 m. liepos 10 d. redakcija) 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Šio Įstatymo 3 straipsnio 1 punkte numatyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje turi vadovautis, be kita ko, įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Taigi konstatavus, kad ginčijamas Įsakymas buvo priimtas tam nesant teisinio pagrindo, darytina išvada, kad jis yra neteisėtas ir todėl naikintinas.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pareiškėja skunde prašė įpareigoti atsakovą pašalinti jos atžvilgiu padarytą pažeidimą ir įrašyti pareiškėją į Pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje yra pateiktas 2007 m. spalio 26 d. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus įsakymas Nr. 28P-27 (b.l. 14), kuriuo šios institucijos direktorius nurodo įrašyti pareiškėją V. T. į Pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą. Byloje nėra duomenų, kad šis įsakymas būtų panaikintas, jis nebuvo panaikintas ginčijamu Įsakymu. Taigi teismo sprendimu panaikinus ginčijamą Įsakymą, teisėjų kolegijos vertinimu, 2007 m. spalio 26 d. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus įsakymas Nr. 28P-27 toliau galioja bei sukuria teisines pasekmes, t. y. jis nustato teisinę pareigą atsakovui įrašyti pareiškėją į Pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą. Todėl neprasminga papildomai įpareigoti atsakovą įrašyti pareiškėją į Pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą.

Dėl pirmiau nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bylai reikšmingas teisės normas, todėl pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjos skundas tenkinamas.

IV.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

pareiškėjos V. T. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: pareiškėjos V. T. skundą tenkinti ir panaikinti Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2010 m. spalio 26 d. įsakymą Nr. 53P-81-(2.55) „Dėl V. T. išbraukimo iš Pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašo”.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėIrmantas JarukaitisDalia Višinskienė