Kauno apylinkės teismo sprendimas

2017-06-15 · Civilinė byla Nr. e2-9388-752/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-06-15
Bylos Nr.
e2-9388-752/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-04065-2017-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vida Agurkienė
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
K. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-9388-752/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04065-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 3.2.6.1.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 15 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Agurkienė,

teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui K. P. dėl turtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo K. P. 1216,64 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad 2005 m. spalio 21 d. Marių gatvėje, Kaune, dėl atsakovo K. P. vairavusio transporto priemonę Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu sužalota M. L.. Įvykio metu transporto priemonė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, draudėjas uždaroji akcinė bendrovė „Tadžis“. Dėl šio įvykio atsakovas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn 2006 m. gegužės 31 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, baudžiamojoje byloje Nr. 1-1110-456/2006. Atsakovas geranoriškai žalos dėl įvykio nesutiko atlyginti, todėl dėl ankstesnių draudimo išmokų Kauno apylinkės teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-9192-151/2011 bei dėl šio įvykio išmokėtos papildomos draudimo išmokos priteistos civilinėse bylose Nr. 2-21591-920/2014, Nr. 2-20245-886/2015, Nr. e2-12893-435/2016.

Minėto eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti ieškovė draudimo sutarties pagrindu papildomai išmokėjo 1216,64 Eur už M. L. gydymo priemones bei medikamentus. Draudimo išmokos išmokėtos pagal 2016 m. birželio 27 d. bei 2017 m. vasario 2 d. gydytojo eksperto išvadas, pagal 2016 m. gegužės 27 d. ir 2017 m. vasario 2 d. sprendimus dėl draudimo išmokų, todėl ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 1216,64 Eur papildomai išmokėtą žalos atlyginimą (b.l. 3-4).

Atsiliepimas

Atsakovas K. P. atsiliepime (b.l. 13-14) į ieškinį nurodė, kad dėl ieškinio reikalavimo teismas sprendimą turėtų priimti savo nuožiūra, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir žmoniškumo principais.Atsiliepime pažymėjo, kad po atliktos peties sąnario operacijos 2016 m. lapkričio 8 d. atsakovas šiuo metu yra bedarbis, registruotas Darbo biržoje. Atsakovas bylą prašė nagrinėti jam nedalyvaujant. Nurodė, kad autoįvykio metu jam lygiai taip pat, kaip ir pripažintai nukentėjusia M., lūžo du kaklo slanksteliai, jam buvo atlikta operacija. Neatsižvelgiant į atsakovo sveikatos būklę, 2006 metais gegužės mėnesį jis buvo nuteistas 2 metų laisvės atėmimu (vykdymą atidedant). Dėl šių įvykių pablogėjo ir atsakovo mamos sveikata, 2006 metais ji tapo neįgali, o nuo 2013 metų tapo visiškai nedarbinga, iš gaunamos 84 eurų neįgalumo pašalpos nebegali net savęs išsilaikyti. Atsakovas kiek pajėgdamas stengiasi dirbti, bet dėl sveikatos sutrikimų po poros mėnesių suserga ir dėl nuolatinių sveikatos sutrikimų atleidžiamas iš darbo. Atsakovo teigimu, jo sveikatos būklė blogėja kiekvienais metais vis labiau, vystosi lygiagrečiai kitos lėtinės ligos, sąnarių, astma ir t.t. Metų bėgyje atsakovas pajėgia išdirbti 5 ar 6 mėnesius, likusį laiką būna nedarbingas. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovas nėra pajėgus išlaikyti pats save, o išlaikyti M. visiškai neturi jokių galimybių. 2007 m. lapkričio 27 d. Kauno apygardos teismo sprendimu M. L. iš atsakovo priteista neturtinės žalos atlyginimo 64.940 Lt (18.807,92 Eur), nurodytą sumą iki 2016 m. gruodžio mėnesio atsakovas mokėjo, tačiau dėl sunkios operacijos 2016 m. lapkričio 8 d. ir ilgalaikės ligos antstolės sprendimu šiuo metu atsakovas yra atleistas nuo mokėjimų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu atsakovas K. P. pripažintas kaltu dėl padaryto nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje, jam paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant dvejiems. Atsakovas pripažintas kaltu dėl eismo įvykio, nes neturėdamas teisės vairuoti, 2005 m. spalio 21 d. apie 22.55 val., Marių gatvėje, Kaune, vairavo transporto priemonę Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui, netrukdytų eismo, stabdomas uniformuoto policijos pareigūno, automobilio nesustabdė, nepasirinko saugaus greičio ir transporto priemonės nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies, trenkėsi į namo Nr. 8 sieną, ko pasekoje automobiliu važiavusiai keleivei M. L. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnis). Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalyje numatytas imperatyvus reikalavimas transporto priemonę, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, apdrausti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Transporto priemonės Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta, tačiau atsakovas, valdydamas minėtą transporto priemonę ir neturėdamas teisės vairuoti nustatytos kategorijos transporto priemonę, pažeidė TPVCAPDĮ numatytas transporto priemonės valdytojo pareigas. Pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnį draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam autoavarijoje asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį, jei apdraustasis vairavo neturėdamas teisėto pagrindo (teisių) vairuoti nustatytos kategorijos transporto priemonės.

Ieškovė pagal 2016 m. gegužės 27 d. ir 2017 m. vasario 2 d. sprendimus dėl draudimo išmokų, vadovaudamasis 2016 m. birželio 27 d. bei 2017 m. vasario 2 d gydytojo eksperto išvadomis, mokėjimo pavedimais išmokėjo bendrą 1216,64 Eur draudimo išmokų sumą nukentėjusios M. L. gydymo išlaidų. Šias aplinkybes patvirtina byloje pateikti ieškinyje minėti sprendimai dėl draudimo išmokų, gydytojo eksperto išvados, 2016 m. gegužės 30 d. ir 2017 m. vasario 3 d. mokėjimo pavedimai. Pažymėtina, kad M. L., gimusi 1987 m. lapkričio 19 d., pagal byloje esančias gydytojo eksperto išvadas nejuda, neapsitarnauja, jos savijauta be dinamikos, ji nelaiko šlapino, juda tik su aktyvaus N tipo mechaniniu vežimėliu, jai nustatytas 20 proc. darbingumas nuo 2013 m. gegužės 3 d. iki 2052 m. lapkričio 18 d. dėl nugaros smegenų sužalojimo, nuo 2013 m. gegužės 3 d. neterminuotai nustatytas nuolatinės slaugos poreikis.

Nukentėjusiosios M. L. gydymo išlaidų priežastis yra 2005 m. spalio 21 d eismo įvykis, įvykęs dėl atsakovo K. P. kaltės. Dėl žalos atlyginimo atsakingas neteisėtus veiksmus atlikęs atsakovas K. P.. Šios aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu, kuris turi prejudicinę galią nagrinėjamai bylai (CPK 182 straipsnio 3 punktas). Ieškovė, išmokėjusi 1216,64 Eur draudimo išmoką už nukentėjusiosios M. L. gydymo išlaidas, įgijo regreso teisę reikalauti jos atlyginimo iš atsakovo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas neginčija ieškovės sprendimais nustatytų draudimo išmokų dydžio ir pagrįstumo bei neprašo dėl jo turtinės padėties ar sveikatos būklės iš jo prašomą priteisti 1216,64 Eur žalą sumažinti. Todėl ieškovės reikalavimas dėl 1216,64 Eur žalos atlyginimo, kuris yra pagrįstas byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, tenkintinas (CK 6.282 straipsnio 3 dalis). Iš atsakovo ieškovei taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos 27 Eur (dvidešimt septynių eurų) žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr.1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 284 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 1216,64 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų šešiolikos eurų, 64 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. kovo 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 27 Eur (dvidešimt septynių eurų) žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Vida Agurkienė