Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Marius Dobrovolskis, sekretoriaujant Joanai Runelienei, Vitai Diekontienei ir Linai Strimilaitei, vertėjaujant Svetlanai Agafonovai ir Virginijai Narmontaitei, dalyvaujant ieškovo ADB „Seesam Lietuva“ atstovei advokato padėjėjai Vilijai Badaraitei, atsakovui M. J. (M. J.), atsakovo atstovei advokatei Astai Mačernytei, trečiųjų asmenų UAB „EKO-L“ atstovui advokatui Tomui Juodžiui, AB „Klaipėdos vanduo“ atstovei Deimantei Džermeikienei, UAB „Buitis be rūpesčių“ atstovams Alvinijai Rimkutei ir Mariui Šiauliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo ADB „Seesam Lietuva“ ieškinį atsakovui M. J. (M. J.), tretieji asmenys UAB „EKO-L“, AB „Klaipėdos vanduo“, UAB „Buitis be rūpesčių“ dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti pilnai. Nurodė, kad vandens skaitiklio keitimo darbus užsakė atsakovas, neinformavo namo administratoriaus apie atliktus darbus ir sumontuotą aklę, trūkęs vamzdynas yra atsakovo bute, todėl atsakovas turėjo juo rūpintis.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Faktinės bylos aplinkybės.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad ieškovas UADB „Seesam Lietuva“ 2008-10-02 pagal būsto ir gyventojų draudimo sutartį Nr. 2200002664/2008 buvo apdraudęs S. S. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (b.l. 5, 46). Ieškovas 2009-02-17 gavo pranešimą, kad 2009-02-13 trūkus vamzdžiams 6 namo aukšte, apdraustas butas buvo užlietas vandeniu, apgadintos butos sienos, lubos, grindys (b.l. 6). Pateiktos 2009-03-09 darytos užlieto buto nuotraukos, kuriose matyti apgadinimai (b.l. 8-15). 2009-02-13 UAB „Buitis be rūpesčių“ patikrinimo aktu nustatyta, kad 2009-02-13 (duomenys neskelbtini)butas buvo užpiltas vandeniu iš (duomenys neskelbtini)esančio buto dėl šio buto tualete trūkusios trišakio aklės (b.l. 16). 2009-04-27 UAB „Buitis be rūpesčių“ rašte „Dėl įvykio aplinkybių“ nurodyta, kad 2009-02-13 trūkus (duomenys neskelbtini)buto tualete esančio šalto vandens vamzdžio aklei, šaltu vandeniu buvo aplietos 125, 121, 117, 113, 109 butų patalpos (b.l. 17). Butas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nuosavybės teise priklauso atsakovui M. J. (M. J.) (b.l. 18). Pagal lokalinę sąmatą ieškovė apskaičiavo ir 2009-05-07 išmokos potvarkiu Nr. 09/220-0032 draudėjai S. S. išmokėjo 3818,00 Lt draudimo išmoką (b.l. 19-22). 2009-07-30 ieškovas pareiškė atsakovui pretenziją dėl išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo (b.l. 26). 2011-01-27 ieškovo advokatė pareiškė atsakovui pretenziją dėl išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo (b.l. 27-29). 2009-06-09 UAB „Buitis be rūpesčių“ rašte nurodoma, kad atsakovo bute keičiamų vandens skaitiklių darbai nebuvo suderinti su UAB „Buitis be rūpesčių“, kiekvienas buto šeimininkas buvo tų darbų užsakovas ir prižiūrėtojas (b.l. 88). 1998-01-06 UAB „EKO-L“ montuotojas G. T. sumontavo karšto ir šalto vandens skaitiklius atsakovo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėda (b.l. 64-68). 2011-02-13, 10,12 val. atsakovas pranešė apie avariją namo administratoriui UAB „Buitis be rūpesčių“ (b.l. 69). Suvirintojas A. V. nurodo, kad (duomenys neskelbtini), tualete, prieš vandens skaitiklį trūko šalto vandens vamzdis, kuris užvirintas (b.l. 70).

Dėl ieškinio pagrįstumo.

Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad S. S. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, 2009-02-13 buvo užpiltas vandeniu iš (duomenys neskelbtini), Klaipėda esančio buto dėl šio buto tualete trūkusios trišakio aklės. Tarp ieškovo ir atsakovo kyla ginčas dėl to, kas privalo atlyginti padarytą žalą: buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, savininkas, tai yra, atsakovas, ar, anot atsakovo, nekokybiškai darbus atlikęs trečiasis asmuo, ar trečiasis asmuo – daugiabučio namo administratorius.

Asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenumato kitokio dydžio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsnis ). Draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtą sumą iš atsakingo už padarytą žalą asmens (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 1 d.). Taigi ieškovas turi teisę reikalauti atlyginti 3818,00 Lt žalą iš šią žalą padariusio asmens. Ieškovas šią žalą atlyginti reikalauja iš atsakovo M. J..

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 str. 1 ir 2 d. numato, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės, t.y. žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, iš kurių buvo užpiltos S. S. priklausantis butas, nuosavybės teise priklauso atsakovui M. J. (b.l. 18). Atsakovas neįrodinėjo, kad dėl jo atsakomybės nėra dėl trijų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 straipsnio 1 d. nurodytų aplinkybių, tačiau nurodė, jog žala atsirado dėl trečiojo asmens netinkamai atliktų remonto darbų arba dėl nepakankamos trečiojo asmens priežiūros. Šios nurodytos aplinkybės, sprendžiant atsakovo atsakomybės klausimą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnio 1 ir 2 d., nepašalina atsakovo atsakomybės prieš nukentėjusį asmenį. Atsakovo nurodytos aplinkybės gali būti svarbios nagrinėjant kitą klausimą, kurį turi teisę iškelti kitoje byloje atsakovas, esant neigiamam jo atžvilgiu sprendimui šioje byloje, kas buvo kaltas dėl atsakovo patirtų nuostolių, atlyginus priteistą žalą ieškovui, tačiau tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas.

Civilinės atsakomybės sąlyga yra atsakovo neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai.

Teismas, vertindamas įrodymus, remiasi laisvo įrodymų vertinimo principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnyje. Pagal šį principą jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatytas išimtis; teismas, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs proceso metu įrodinėjamas aplinkybes, vadovaudamasis įstatymais, įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visetą. Kaip jau minėta šioje byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, 2009-02-13 buvo užpiltas vandeniu iš (duomenys neskelbtini), Klaipėda esančio buto dėl šio buto tualete trūkusios trišakio aklės. Be to, vertinant įrodymus reikia turėti galvoje tai, kad užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Nustatydamas neteisėtus veiksmus kaip pagrindą žalai atlyginti buto užpylimo atveju, teismas turi nurodyti, kad ieškovas turi įrodyti, jog atsakovas pažeidė pareigą nedaryti kitiems asmenims žalos valdant ir naudojant savo turtą bei juo disponuojant. Ieškovas turi įrodyti, kad jo turtas sugadintas dėl realiai buvusio užliejimo, kurį padarė atsakovas. Nagrinėdamas priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovui padarytos žalos klausimą teismas turi nurodyti, kad ieškovas pateiktų įrodymus, jog atsakovo neteisėti veiksmai sukėlė nuostolių ar prie jų prisidėjo. Turto sugadinimo atveju neteisėti atsakovo veiksmai, o ne kitos aplinkybės turi būti turto sugadinimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-299/2008)

Šioje byloje ieškovas pateikė įrodymus, kad užpylimo židinys yra viršuje esančiose atsakovo patalpose, tai pranešimas apie įvykį, nuotraukos, kuriose yra užfiksuotas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, buto vaizdas po apgadinimo, 2009-02-15 patikrinimo aktas, atsakovas taip pat pateikė savo buto fotonuotraukas (b.l. 6, 8-15, 16, 109, 110).

Teismas iš byloje pateiktų įrodymų daro išvadą, kad dėl S. S. buto užpylimo kaltas atsakovas, nes jis nesielgė taip, kaip turi pareigą elgtis patalpų savininkas, kad nepadarytų dėl tokio elgesio žalos kitam asmeniui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 d.), t.y. tinkamai nesirūpino (priėmė netinkamai sumontuotą po remonto ar neatliko, neorganizavo profilaktiškų darbų, kad užtikrintų vandentiekio saugų funkcionavimą) jo patalpose esančios santechnikos būkle.

Ieškovas pateikė Lokalinę sąmatą, sudarytą pagal 2008 m. spalio kainas dėl S. S. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, remonto kurią sudarė turto žalų ekspertas R. M., kurioje nurodyta, kad darbo ir medžiagų vertė yra 3818,00 Lt (b.l. 19, 20). Įvertinus pateiktas buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, fotonuotraukas po įvykio ir pateiktos lokalinės sąmatos turinį, darytina išvada, kad pateikta lokalinė sąmata atitinka darbų apimtis, reikalingas padariniams po buto užliejimo vandeniu pašalinti.

Atsakovas neteikė jokių įrodymų savo keliamiems argumentams pagrįsti, o tik teikė samprotavimus, kurie nepagrįsti jokiais įrodymais. Tokiu būdu šaliai nurodant argumentus dėl ieškovo pateiktų įrodymų ir išsakant abejones dėl tokių įrodymų teisėtumo, tokias abejones turi pagrįsti jas išsakanti šalis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Atsakovui nepateikus įrodymų apie kitokią, bent galimą, patalpų remonto vertę, teismas vertindamas įrodymus, neturi pagrindo spręsti, jog pateikti įrodymai nepatvirtina patalpų remonto vertės, todėl darytina išvada, kad padarytos žalos dydis atitinka lokalinėje sąmatoje nurodytą žalos dydį, tai yra, 3818,00 Lt.

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad šioje byloje atsakovu turėtu būti trečiasis asmuo UAB „Buitis be rūpesčių“, tačiau šis atsakovo atstovės argumentas atmestinas, nes pagal teismui pateiktą bendrojo naudojimo objektų sąrašą, bendrojo naudojimo objektas yra vandentiekio sistema (geriamojo vandens vamzdynai ir uždaromoji armatūra namo viduje nuo geriamojo vandens apskaitos prietaiso namo įvade iki patalpų įvado atšakos, įskaitant patalpų jungiamojo vamzdžio ir stovo jungtį (trišakis, atlankas ir kt.), jei vandens tiekimo sutartyje nenustatytos kitos ribos), vandentiekio avarijai įvykus atsakovui priklausančiame bute, atsakovo pareiga yra rūpintis jo bute esančiais vandentiekio vamzdžiais.

Ieškovo reikalavimas dėl 3818,00 Lt žalos atlyginimo regreso tvarka tenkintinas, iš atsakovo priteistina 3818,00 Lt priteistinas žalos atlyginimas ieškovo naudai.

Dėl procesinių palūkanų.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo sumos, kurią sumokėti praleistas terminas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 str.). Todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos 3818,00 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011-06-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

LR CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 115,00 Lt žyminį mokestį, 1400,00 Lt už advokato teisinę pagalbą, kurią sudaro 400,00 Lt už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, 1000,00 lt už ieškinį.

Teismas atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą ir į tai, kad prašomų atsakovo priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis (1400 Lt) neviršija rekomenduojamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtinto Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu, ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 1400,00 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 1515,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovės atstovė pateikė įrodymus apie turėtas kelionės išlaidas: dėl 2011-10-14 kelionės traukiniu Vilnius – Klaipėda (50,18 Lt) išlaidų ir dėl 2011-10-15 kelionės traukiniu Vilnius – Klaipėda (50,18 Lt). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str. numato bylinėjimosi išlaidų priteisimą šalims. Šioje byloje advokato padėjėja Vilija Badaraitė nėra proceso šalis, ji atstovauja ieškovą byloje, tačiau vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, jos turėtos kelionės išlaidos priteistinos iš atsakovo. Atsižvelgiant į tai, kad 2011-10-15 byloje teismo posėdis nevyko, todėl ieškovo atstovui nebuvo pagrindo vykti iš Vilniaus į Klaipėdą, todėl prašymas dėl kelionės išlaidų priteisimo tenkintinas iš dalies, advokato padėjėjai Vilijai Badaraitei priteistina 50,18 Lt kelionės išlaidų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad valstybė turėjo 35,25 Lt, išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos iš valstybės biudžeto lėšų (LR CPK 92 str.). Ieškinį patenkinus, minėtos išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Dėl sprendimo išdėstymo.

Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalis).

Taigi minėta norma nustato, kad išdėstyti sprendimo įvykdymą yra teismo teisė, o ne pareiga, ši teismo teisė reiškia lengvatinio termino skolininkui įvykdyti prievolę suteikimą. Sprendimo įvykdymą išdėstyti galima tik išimtinais atvejais, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti teismo sprendimą. Sprendžiant dėl sprendimo vykdymo išdėstymo reikia remtis teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principu, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, būtina nustatyti, ar išdėsčius sprendimo vykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti teisėti ieškovo interesai. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas visada turi būti siejamas su abiejų šalių interesais, turi būti siekiama šalių interesų pusiausvyros užtikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas M. J. yra našlys, senatvės pensininkas, jo mėnesio pajamos yra 787,00 Lt. Sprendžiant teismo sprendimo išdėstymo klausimą turi būti atsižvelgta taip pat ir į ieškovo interesus. Būtina nustatyti ar išdėsčius sprendimo įvykdymą nebus pažeisti teisėti ieškovo interesai. Byloje ieškovas yra juridinis asmuo, teikiantis draudimo paslaugas, kurio veiklos tikslas yra pelno gavimas, todėl šiuo atveju nustatinėti ieškovo turtinę padėtį nėra pagrindo. Byloje nėra duomenų, kad ieškovo turtinė padėtis būtų sunki, todėl ieškovui teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas neturėtų sukelti didelių neigiamų pasekmių, nes skolą ieškovas atgaus laipsniškai per ilgesnį laiko tarpą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovo M. J. prašymas tenkintinas, dėl sunkios turtinės padėties 5333,00 Lt priteisto įsiskolinimo (3818,00 Lt žalos atlyginimo regreso tvarka, 1400,00 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, 115,00 Lt žyminio mokesčio) ir 5 procentų metinių palūkanų nuo 3818,00 Lt ieškovui mokėjimas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei siekiant abiejų šalių interesų pusiausvyros, išdėstytinas dvejiems metams kas mėnesį mokant po 230,00 Lt, paskutinį mėnesį – 43,00 Lt ir metines palūkanas, įmokas mokant iki einamojo mėnesio 20 dienos.

2011-09-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliktinos galioti iki sprendimo įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270, 284 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui ADB „Seesam Lietuva“ iš atsakovo M. J. (M. J.) 3818,00 Lt žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011-06-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 115,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir 1400,00 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Iš atsakovo M. J. ieškovo ADB „Seesam Lietuva“ naudai priteisto 5333,00 Lt įsiskolinimo(3818,00 Lt žalos atlyginimo regreso tvarka, 1400,00 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, 115,00 Lt žyminio mokesčio) ir 5 procentų metinių palūkanų nuo 3818,00 Lt ieškovui mokėjimą išdėstyti per dvejus metus kas mėnesį mokant po 230,00 Lt, paskutinį mėnesį – 43,00 Lt, ir 5 procentų metines palūkanas nuo 3818,00 Lt nuo bylos iškėlimo teisme 2011-06-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, įmokas mokant iki einamojo mėnesio 20 dienos.

Iš atsakovo M. J. ieškovo atstovės advokato padėjėjos Vilijos Badaraitės naudai priteisti 50,18 Lt kelionės išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo M. J. 35,25 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2011-09-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.