Šiaulių apygardos teismo nutartis

2019-09-30 · Civilinė byla Nr. 2S-588-372/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-30
Bylos Nr.
2S-588-372/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Simonaitienė
Atsakovas
P. B.
Ieškovas
K. B.
Trečiasis asmuo
uždarajai akcinei bendrovei „Dinos Baltic“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-588-372/2019Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03972-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.13; 3.1.18.3; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 30 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo P. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8496-251/2019 pagal ieškovo K. B. ieškinį atsakovui P. B., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Dinos Baltic“ dėl neteisėto valdymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. I. K. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu atsakovui P. B., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Dinos Baltic“, teismo prašė: 1) išreikalauti iš neteisėto P. B. valdymo žieminio rapso pasėlius, esančius žemės sklypuose: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 2) priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Be nurodytų reikalavimų ieškovas ieškinyje prašė: 1) taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui P. B. disponuoti pasėliais, esančiais žemės sklypuose: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 2) taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti P. B. nedaryti kliūčių ieškovui K. B. ar jo pavedimu veikiantiems asmenims prižiūrėti bei nupjauti pasėlius, esančius žemės sklypuose: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o nukultus grūdus vežti į UAB „Agrokoncerno grūdai“ saugojimui iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, už saugojimo paslaugas mokant ieškovui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 4 d. nutartimi ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo tenkintas. Teismas nutarė: 1) taikyti laikinąsias apsaugos priemones: uždrausti atsakovui P. B. disponuoti pasėliais, esančiais žemės sklypuose: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) taikyti laikinąsias apsaugos priemones: įpareigoti atsakovą P. B. nedaryti kliūčių ieškovui ūkininkui K. B. ar jo pavedimu veikiantiems asmenims prižiūrėti bei nupjauti pasėlius, esančius minėtuose žemės sklypuose: (duomenys neskelbtini), o nukultus grūdus vežti į UAB „Agrokoncernas grūdai“, saugojimui iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, už saugojimo paslaugas mokant ieškovui.

4. Teismas nurodė, kad ieškovo kreipimosi į teismą tikslas – išsireikalauti pasėlius iš atsakovo neteisėto valdymo; tad taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas (siekiant eliminuoti ar sumažinti grėsmes galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui) yra susijęs su ieškovo vindikacinio reikalavimo – pasėlių grąžinimo – įvykdymo užtikrinimu. Teismas sprendė, kad įvertinus prašomų pritaikyti laikinųjų apsaugos priemonių rūšį bei dėl jų pritaikymo kylančius suvaržymus atsakovui, darytina išvada, kad šios laikinosios apsaugos priemonės visiškai atitinka įstatymo leidėjo įtvirtintus ieškinio užtikrinimo priemonių tikslus bei paskirtį, nes jomis užtikrinamas būtent ieškovo galbūt patenkinto vindikacinio reikalavimo būsimas įvykdymas.

5. Teismas nurodė, kad akivaizdu, jog patenkinus ieškinio reikalavimus, tai yra grąžinus pasėlius ieškovui, teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas arba labai pasunkėtų, jeigu atsakovo nuosavybės teisė į ginčo objektą būtų perleista tretiesiems asmenims. Teismas sprendė, kad vien teismo įsitikinimas, jog egzistuoja reali grėsmė, kad šalis gali ginčo objektą perleisti ar kitaip suvaržyti, yra pakankamas pagrindas tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

6. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovo pateiktus argumentus, į būsimo teismo sprendimo vykdymo ypatumus, galimus padarinius (kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys atmestas), vadovaudamasis šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, ekonomiškumo principais, atsižvelgdamas į grėsmę ieškovo interesams ir siekdamas užtikrinti galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą, sprendė pritaikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, kurios nesuvaržo atsakovo teisių daugiau nei būtina teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Skųsdamas pirmosios instancijos teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartį, atsakovas (apeliantas) P. B. prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių bei priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tiek ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tiek ir teismas, priimdamas ginčijamą nutartį ir taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, net nebandė aiškintis, ar šios laikinosios apsaugos priemonės yra tinkamos ir ar taikomos tinkamam asmeniui. Pažymėjo, jog 2019 m. birželio 10 d. pasėlių pirkimo – pardavimo sutartimi pasėlius (taip pat ir pasėlius dėl kurių nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės) pardavė ir nuosavybės teisę perleido UAB „Žvalguva“, todėl laikinosios apsaugos priemonės atsakovo atžvilgiu apskritai nebeatliks jokios prevencinės funkcijos, nes atsakovas jau nebėra pasėlių savininkas, jis nebevaldo ir nebedisponuoja šiais pasėliais.

Atsiliepimas

8. Atsakovas nurodė, kad teismas tinkamai neįvykdė savo pareigos įvertinti ieškinio tikėtiną pagrįstumą bei ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo galimo pasunkėjimo ar pasidarymo neįmanomu. Teismas nieko nepasisakė dėl to, kad galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, kad teismas bent preliminariai nustatė tikimybę dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo. Ieškovas nepagrindė jokiais įrodymais realios grėsmės būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymui, t. y. ieškovas nepagrindė, kokiu būdu nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali iš esmės pasunkėti ar pasidaryti negalimu galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas; iš esmės nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių jo teiginius apie konkrečios žalos kilimą. Ieškovas nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir priėmus jam palankų teismo sprendimą, atsakovas jo nevykdys (sprendimo vykdymas pasunkės ar pasidarys neįmanomas). Atsakovas yra veiklą vykdantis ūkininkas, gaunantis pajamas, jo finansinė padėtis yra gera, o ieškovas savo ieškinyje iš viso neginčija, kad atsakovas būtų pajėgus atlyginti ieškovui už pasėlius, jei būtų priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas.

9. Atsiliepimas į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovo (apelianto) atskirasis skundas tenkintinas.

10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

11. 2019 m. liepos 4 d. pirmosios instancijos teisme buvo priimtas ieškovo K. B. ieškinys atsakovui P. B., trečiajam asmeniui UAB „Dinos Baltic“, kuriuo ieškovas prašė teismo išreikalauti iš neteisėto atsakovo valdymo žieminio rapso pasėlius, esančius žemės sklypuose: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

12. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. gegužės 7 d. tarp UAB „Dinos Baltic“ (nuomotojo) ir K. B. (nuomininko) buvo sudaryta žemės nuomos sutartis, kurios 1 punkte buvo susitarta, jog nuomotojas išnuomoja, t. y. už užmokestį perduoda nuomininkui laikinai šioje sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti ir naudotis 92.5932 ha žemės sklypą, susidedantį iš sklypų, kurių unikalūs numeriai: Nr. (duomenys neskelbtini), o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nurodytą nuomos mokestį; sutarties 7 punkte buvo nustatyta, kad sutartis yra sudaroma 3 metų laikotarpiui, t. y. iki 2019 m. sausio 1 d. (b. l. 7–8). Duomenys apie sudarytą žemės nuomos sutartį buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (b. l. 9–21).

13. 2018 m. spalio 1 d. tarp UAB „Dinos Baltic“ ir P. B. buvo sudarytas susitarimas, kuriuo šalys susitarė, kad UAB „Dinos Baltic“ parduos P. B. 5 žemės ūkio paskirties žemės sklypus: 6,2620 ha žemės ūkio paskirties sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 26–27, 30–31).

14. 2019 m. birželio 26 d. antstolio A. L. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, jog žemės sklypai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) užsodinti žieminiais rapsais.

15. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovas nurodė, jog 2019 m. kovo 13 d. tarp UAB „Dinos Baltic“ ir P. B. buvo pasirašyta žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartis, kurioje jokie pasėlius liečiantys klausimai nebuvo aptariami, jokių apribojimų nebuvo nurodyta, jokių įsipareigojimų, susijusių su pasėliais, prieš kitus asmenis atsakovas neprisiėmė (b. l. 77–79).

16. 2019 m. birželio 10 d. tarp P. B. (pardavėjo) ir UAB „Žvalguva“ (pirkėjos) buvo sudaryta pasėlių pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią pardavėjas įsipareigojo perduoti pirkėjai nuosavybės teisę į esamos būklės žieminio rapso pasėlius (prekę), kurie yra pasėti žemės sklypuose: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 5.2. punkte šalys susitarė, kad nuosavybės teisė į prekę, taip pat ir į prekės derlių, pirkėjai pereina nuo sutarties pasirašymo dienos (b. l. 70–73).

Dėl ginčo esmės

17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo K. B. prašymą, 2019 m. liepos 4 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovui P. B. disponuoti pasėliais, esančiais žemės sklypuose, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei įpareigoti atsakovą P. B. nedaryti kliūčių ieškovui K. B. ar jo pavedimu veikiantiems asmenims prižiūrėti bei nupjauti pasėlius, esančius žemės sklypuose (unikalus (duomenys neskelbtini), o nukultus grūdus vežti į UAB „Agrokoncernas grūdai“ saugojimui iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, už saugojimo paslaugas mokant ieškovui.

18. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalis). Šios normos pagrindu teismas, preliminariai įvertinęs reikalavimą pagal ieškinio turinį ir ieškovo pateiktą medžiagą, sprendžia, ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės realiai būti įvykdytas, ar jo įvykdymo užtikrinimui būtina imtis procese numatytų priemonių.

19. Teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – užtikrinti, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir suteikta teisminė gynyba iš tikrųjų bus veiksminga, o ne deklaratyvi. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1172-186/2016).

20. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014). Pagal prima facie (liet. ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013). Įsitikinęs, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, teismas turi nustatyti, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

21. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs dalyvaujančių byloje asmenų procesinius dokumentus bei nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, jog pasėliai, pasėti žemės sklypuose (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pasėliais buvo uždrausta disponuoti atsakovui P. B.) pagal 2019 m. birželio 10 d. tarp P. B. (pardavėjo) ir UAB „Žvalguva“ (pirkėjos) sudarytą pasėlių pirkimo – pardavimo sutartį buvo parduoti UAB „Žvalguva“; t. y. pirmosios instancijos teismas 2019 m. liepos 4 d. nutartimi taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, taikė apribojimus byloje nedalyvaujančio asmens priklausančiam turtui (nuosavybės teisė į pasėlius UAB „Žvalguva“ buvo perleista 2019 m. birželio 10 d.).

22. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

24. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, viena iš CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis. Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018).

25. Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nagrinėjimo procese išsprendžia vien tik skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, o pačios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme dar nėra baigtas, t. y. pirmosios instancijos teismas dar nėra priėmęs bylos nagrinėjimo baigiamojo teismo akto (baigiamojo teismo procesinio sprendimo) dėl ginčo esmės, dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal šią teisės normą yra nepriteistinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018).

26. Apeliacinės instancijos teismas, atžvelgdamas į nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, konstatuoja, kad kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t, y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Birutė Simonaitienė