- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-29
- Bylos Nr.
- 1A-496-397-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-72-1-00160-2011-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gytis Večerskas (pirm.), Valdas Vitunskas, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- D. J.
- Advokatai
- Renas Bradūnas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Gyčio Večersko, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistajam D. J., jo gynėjui advokatui Renui Bradūnui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. J. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d. ir 180 str. 3 d. ir remiantis BK 62 str. 2 d. 3 p. nuteistas laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., ir uždraudžiant bendrauti su E. V., M. S., I. S. bei S. P..
Remiantis BK 72 str. 2 d. automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas E. Č., vardu ir perduotas saugoti D. J., ir pramoninės gamybos dujinis pistoletas BRUNI mod. GAP Nr. N035081 (Italija) su dėtuve, saugomi Alytaus apskrities VPK Lazdijų rajono policijos komisariate, konfiskuoti. Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą E. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu, nuspręsta panaikinti įvykdžius jo konfiskavimą.
Tuo pačiu nuosprendžiu pripažinti kaltai ir nuteist ir kiti asmenys, tačiau jų atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. J. pagal BK 22 str. 6 d., 180 str. 3 d. nuteistas dėl to, kad jis 2011 m. gegužės 14 d. apie 12.15 val., Paveisiejų k., Veisiejų sen., Lazdijų r. sav., padėjo daryti nusikalstamą veiką grupei asmenų - E. V., M. S. bei I. S., prieš nusikaltimą pažadėjęs parvežti juos iš nusikaltimo vietos atgal į namus ir taip padėjo E. V., M. S. ir I. S. pagrobti svetimą J. bei B. O. P. priklausantį turtą – 7 800 litų bei 100 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, įsibrovus į patalpą - J. bei B. O. P. gyvenamąjį namą, bei panaudojus dujinį pistoletą ir dujų balionėlį, lipnia juosta surišus nukentėjusiųjų J. ir B. O. P., bei name buvusios Z. M. rankas ir kojas, užklijavus lipnia juosta nukentėjusiųjų burnas, taip atėmus galimybę jiems priešintis, padarydamas nukentėjusiesiems 7 900 litų turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu D. J. prašo sušvelninti jam paskirtąją bausmę ir netaikyti BK 72 str. numatytos priemonės - automobilio Audi 80, v/n (duomenys neskelbtini) konfiskavimo.
Nurodo, kad teismas teisingai jo atžvilgiu pritaikė LR BK 62 str. 2 d. 3 p. nuostatas ir neskyrė sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės, tačiau ir paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, jo manymu, yra per griežta. Jis teigia, kad iš bylos medžiagos matyti, kad jo vaidmuo nusikaltime buvo visiškai šalutinis ir neturėjo jokios lemiamos reikšmės nusikaltimo įvykdymui. Nors jis suteikė priemones t.y. savo automobiliu atgabeno kitus nuteistuosius į įvykio vietą, tačiau tvirtina apie numatomą nusikaltimą sužinojau iš anksto nieko nežinojęs, kitaip būtų atsisakęs numatyto nusikaltimo įvykdymo ir niekur su šiais asmenimis nevažiavęs. Jis matė, kad vežti asmenys turi ginklus, suprato, kad jie yra nusikaltėliai ir išsigando, pabijojo pasišalinti iš vietos, nes jautė grėsmę, kadangi jie žinojo jo telefono numerį, žinojo automobilį, todėl jis liko laukti nurodytoje vietoje. Tai, kad jis nebuvo nusikaltimo vykdytojas rodo ta aplinkybė, kad kiti kaltinamieji pažadėjo jam ne pagrobto turto, o sakė sumokės 200 litų ir užpils kuro. Mano, kad dėl šių priežasčių bausmės jam turi būti sumažinta ir panaikintas automobilio konfiskavimas.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio normomis, apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde.
Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
Nuteistojo padaryta nusikalstama veika baudžiamojo įstatymo priskiriama prie sunkių nusikaltimų, už kuriuos numatoma išimtinai tik laisvės atėmimo bausmė iki 10 metų.
Apelianto nusikalstama veika pagrįstai buvo kvalifikuota ir pagal BK 24 str. 6 d., nes byloje nustatytų faktų visuma patvirtino, kad savo veiksmais D. J. padėjo kitiems kaltinamiesiems padaryti ginkluotą plėšimą įsibraunant į patalpą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmės D. J. parinkimo klausimą, įvertino visas byloje nustatytas aplinkybes: D. J. vaidmenį nusikaltimo padaryme, kad nusikaltimą padarė pirmą kartą, kad yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, ir padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad sankcijoje numatyta ir minimali dviejų metų laisvės atėmimo bausmė kaltinamajam būtų aiškiai per griežta ir neproporcinga jo padarytiems veiksmams bei aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl taikė jam BK 62 str. 2 d. 3 p. nuostatas ir paskyrė švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir skyrė jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą. Teismas atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir pagrįstai skyrė jam vidurkio dydžio laisvės apribojimo bausmę, kurią laikyti per griežta, nėra pagrindo.
Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad D. J., nuvežęs kitus kaltinamuosius į nusikaltimo vietą ir supratęs, kad bus daromas nusikaltimas, iš įvykio vietos nepasišalino, laukė bendrininkų ir juos po nusikaltimo įvykdymo savo vairuojamu automobiliu parvežė atgal, kas patvirtina, kad D. J. vairuojamas automobilis Audi 80 buvo nusikaltimo padarymo priemonė, todėl teismas pagrįstai nusprendė ją konfiskuoti. Automobilis registruotas ne kaltinamojo D. J. vardu, tačiau jis faktiškai šiuo automobiliu disponuoja, savo parodymuose neminėjo, kad sutikdamas pavežti kitus bendrininkus jam būtų reikėję formalaus automobilio savininko leidimo, todėl laikytina, kad apeliantas buvo nusikaltimo priemonės – automobilio Audi v/n (duomenys neskelbtini), faktinis valdytojas, todėl konfiskuoti jį buvo teisėtas įstatyminis pagrindas (BK 72 str.).
Įvertinus išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo D. J. nuteistas laisvės apribojimo bausme ir konfiskuota nusikaltimo padarymo priemonė – automobilis Audi 80, v/n (duomenys neskelbtini), yra pagrįstas ir teisėtas, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliacinio skundo argumentais, pagrindo nėra.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo D. J. apeliacinį skundą atmesti.