Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Linai Petrauskienei, dalyvaujant prokurorei Redai Berčiūnienei, kaltinamiesiems E. V., M. S., I. S., D. J. ir S. P., kaltinamųjų įstatyminiams atstovams R. Z., V. S., V. S., G. S. ir R. P., kaltinamųjų gynėjams advokatams Vidmantui Knezevičiui, Albinui Miliauskui, Renui Bradūnui ir Kazimierui Juknai, nukentėjusiesiems J. P. ir Z. M., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nesusituokęs, (duomenys neskelbtini) rengimo centro moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), Marijampolė, teistas: 1) 2010-12-09 Kauno apygardos teismo pagal LR BK 181 str. 2 d., laisvės atėmimu 2 metams, pritaikius BK 92 str. bausmės vykdymą atidedant 1 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 6 mėn., įpareigojant būti namuose nuo 20 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu; 2) 2011-11-23 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., laisvės atėmimu 1 metams ir 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., bausmę subendrinus su 2010-12-09 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutine subendrinta bausme - laisvės atėmimu 2 metams ir 3 mėnesiams, teistumai neišnykę, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau BK)180 str. 3 d.;

M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nesusituokęs, (duomenys neskelbtini) gimnazijos moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK180 str. 3 d.;

I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Marijampolėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nesusituokęs, (duomenys neskelbtini)pagrindinės mokyklos moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), Marijampolė, neteistas, kaltinamas pagal BK180 str. 3 d.;

D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Marijampolės r. sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nesusituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ šaltkalviu, gyv. Marijampolės r. sav., (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 24 str. 6 d. ir 180 str. 3 d.;

S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nesusituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ šaltkalviu, gyv. Marijampolės r. sav., (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 24 str. 5 d., 24 str. 6 d. ir 180 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. V., 2011 m. gegužės mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, būdamas nusikalstamos veikos bendrininko S. P. sukurstytas pagrobti pinigus iš S. P. senelių J. P. ir B. O. P. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. sav., gavęs iš S. P. informacijos, kad J. ir B. O. P. turi ne mažiau 5 000 - 10 000 litų, kuriuos laiko po lova, jiems iš anksto pažadėjus ir susitarus, kad plėšimo būdu pagrobtus iš J. ir B. O. P. pinigus pasidalins pusiau, bei jo padedamas, t.y. gavęs iš S. P. planą ir duomenis, kaip rasti S. P. senelių sodybą ir kur kambaryje laikomi pinigai, toliau veikdamas su kitais bendrininkais - M. S., I. S. ir D. J., 2011 m. gegužės 14 d. apie 12.15 val., (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. sav., D. J. automobiliu „Audi 80“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) atvežus bendrininkus – jį, M. S. ir I. S. prie nukentėjusiųjų sodybos, jis, M. S. ir I. S. su kaukėmis ant veidų įsibrovė į patalpą - J. bei B. O. P. gyvenamąjį namą, kur grasindami dujiniu pistoletu ir dujų balionėliu, reikalaudami atiduoti pinigus, lipnia juosta surišdami nukentėjusiųjų J. ir B. O. P., bei name buvusios Z. M. rankas ir kojas, užklijavę lipnia juosta nukentėjusiųjų burnas, taip atimdami galimybę jiems priešintis, iš kambario pagrobė svetimą J. bei B. O. P. priklausantį turtą – 7 800 litų bei 100 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, padarydami nukentėjusiesiems 7 900 litų turtinę žalą.

M. S., 2011 m. gegužės 14 d. apie 12.15 val., (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. sav., veikdamas bendrininkų grupe su S. P., E. V., I. S. bei D. J., iš anksto susitarę ir turėdami tikslą pagrobti pinigus iš J. P. ir B. O. P., D. J. automobiliu „Audi 80“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) atvežus bendrininkus prie nukentėjusiųjų sodybos, jis, E. V. ir I. S. su kaukėmis ant veidų įsibrovė į patalpą - J. bei B. O. P. gyvenamąjį namą, kur grasindami dujiniu pistoletu ir dujų balionėliu, reikalaudami atiduoti pinigus, lipnia juosta surišdami nukentėjusiųjų J. ir B. O. P., bei name buvusios Z. M. rankas ir kojas, užklijavę lipnia juosta nukentėjusiųjų burnas, taip atimdami galimybę jiems priešintis, iš kambario pagrobė svetimą J. bei B. O. P. priklausantį turtą – 7 800 litų bei 100 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, padarydami nukentėjusiesiems 7 900 litų turtinę žalą.

I. S., 2011 m. gegužės 14 d. apie 12.15 val., (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. sav., veikdamas bendrininkų grupe su S. P., E. V., M. S. bei D. J., iš anksto susitarę ir turėdami tikslą pagrobti pinigus iš J. P. ir B. O. P., D. J. automobiliu „Audi 80“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) atvežus bendrininkus prie nukentėjusiųjų sodybos, jis, E. V. ir M. S. su kaukėmis ant veidų įsibrovė į patalpą - J. bei B. O. P. gyvenamąjį namą, kur grasindami dujiniu pistoletu ir dujų balionėliu, reikalaudami atiduoti pinigus, lipnia juosta surišdami nukentėjusiųjų J. ir B. O. P., bei name buvusios Z. M. rankas ir kojas, užklijavę lipnia juosta nukentėjusiųjų burnas, taip atimdami galimybę jiems priešintis, iš kambario pagrobė svetimą J. bei B. O. P. priklausantį turtą – 7 800 litų bei 100 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, padarydami nukentėjusiesiems 7 900 litų turtinę žalą.

D. J., 2011 m. gegužės 14 d. apie 12.15 val., (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. sav., padėjo daryti nusikalstamą veiką grupei asmenų - E. V., M. S. bei I. S., prieš nusikaltimą pažadėjęs parvežti juos iš nusikaltimo vietos atgal į namus ir taip padėjo E. V., M. S. ir I. S. pagrobti svetimą J. bei B. O. P. priklausantį turtą – 7 800 litų bei 100 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, įsibrovus į patalpą - J. bei B. O. P. gyvenamąjį namą, bei panaudojus dujinį pistoletą ir dujų balionėlį, lipnia juosta surišus nukentėjusiųjų J. ir B. O. P., bei name buvusios Z. M. rankas ir kojas, užklijavus lipnia juosta nukentėjusiųjų burnas, taip atėmus galimybę jiems priešintis, padarydamas nukentėjusiesiems 7 900 litų turtinę žalą.

S. P., 2011 m. gegužės mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, sukurstė E. V. padaryti plėšimą iš jo senelių J. P. ir B. O. P. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Lazdijų r., suteikdamas E. V. informacijos, kad J. ir B. O. P. turi ne mažiau 5 000 - 10 000 litų, kuriuos laiko po lova, iš anksto pažadėjo ir susitarė su E. V., kad plėšimo būdu pagrobtus iš J. ir B. O. P. pinigus jie pasidalins pusiau, tuo palenkė E. V. padaryti nusikalstamą veiką, bei padėjo nusikalstamos veikos bendrininkams – E. V., M. S., I. S. ir D. J. padaryti nusikalstamą veiką, nubraižė planą ir surašė duomenis, kuriuos perdavė E. V., kaip rasti jo senelių sodybą ir kur kambaryje laikomi pinigai, ir jo sukurstytas bei padedamas E. V. toliau veikdamas bendrininkų grupe su M. S., I. S. ir D. J., 2011 m. gegužės 14 d. apie 12.15 val., D. J. automobiliu „Audi 80“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) atvežus bendrininkus E. V., M. S. ir I. S. prie nukentėjusiųjų sodybos, šie su kaukėmis ant veidų įsibrovė į patalpą - J. bei B. O. P. gyvenamąjį namą, kur grasindami dujiniu pistoletu ir dujų balionėliu, reikalaudami atiduoti pinigus, lipnia juosta surišo nukentėjusiųjų J. ir B. O. P., bei name buvusios Z. M. rankas ir kojas, užklijavo lipnia juosta nukentėjusiųjų burnas, taip atimdami galimybę jiems priešintis, ir iš kambario pagrobė svetimą J. bei B. O. P. priklausantį turtą – 7 800 litų bei 100 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, padarydami nukentėjusiesiems 7 900 litų turtinę žalą.

Visi kaltinamieji savo kaltę pripažino.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis E. V. patvirtino, kad 2011 metais, maždaug savaitę prieš gegužės 14 d. S. P. pasakė, kad jo seneliai turi pinigų nuo 5 iki 10 tūkstančių litų ir pasiūlė juos kartu pavogti. Jie tarėsi, kad senelius suriš, pagąsdins, buvo kalba, kad naudos ginklą. Jam reikėjo pinigų, todėl jis sutiko su S. P. pasiūlymu. Dalyvauti nusikaltime jis pasiūlė M. S., o pastarasis pakvietė I. S.. S. P. taip pat pasakė, kad nusikaltime dalyvaus M. S. ir I. S.. S. P. tam neprieštaravo. M. S. surado vairuotoją – D. J., apie kurį žinojo ir S. P.. Iš pradžių ketino dalyvauti ir pats S. P., tačiau išvakarėse apsigalvojo ir atsisakė važiuoti, todėl sutarė, kad nubraižys planą kaip nuvykti į senelių sodybą ir namo planą, kur bus nurodyta, kur yra pinigai. Gegužės 14 d. D. J. mašinoje S. P. padavė jam planą ir paaiškino kaip juo naudotis. Tai matė ir girdėjo D. J.. Nuvykus prie S. P. senelių sodybos jis ir M. S. bei I. S. prie D. J. automobilio persirengė kitais rūbais, užsidėjo kaukes. Jis turėjo dujinį ginklą, lipnios juostos, dujų balionėlį. Kaukes ir ginklą matė vairuotojas D. J.. Vairuotojui liepė laukti, o patys nuėjo į sodybą, įėjo į gyvenamąjį namą, kambaryje rado dvi moteris ir vieną vyrą. Matant nukentėjusiesiems, pistoletą jis perdavė I. S., nukentėjusiesiems liepė sėsti ant žemės, klausė kur pinigai. Jis ieškojo pinigų, M. S. rišo moteris lipnia juosta, o I. S. prižiūrėjo nukentėjusiuosius. Dėžutę nuo vaistų su pinigais jis rado po lova, tada padėjo M. S. surišti senelį, užklijavo nukentėjusiųjų burnas lipnia juosta ir išbėgo. Nuo stalo dar paėmė telefoną „Nokia 3310“, kad nukentėję nepaskambintų policijai. Seneliui paprašius iš rastų pinigų paliko 200 litų. Su pagrobtais pinigais jį sulaikė kaimo žmonės, o ginklą, ir rūbus jis spėjo išmesti miške dar prieš sulaikymą. Nukentėjusiųjų atsiprašė, žalą atlygino, labai gailisi savo veiksmų.

Kaltinamieji M. S. ir I. S. patvirtino, kad E. V. pasiūlė M. S. dalyvauti nusikaltime, o pastarasis pasiūlė I. S.. Jie aptarė, kad dar reikėtų vairuotojo ir M. S. per pažįstamą merginą susirado vairuotoją D. J.. Nusikaltimo dieną visi susitiko prie parduotuvės „Asvega“ ir E. V. su D. J. nuvažiavo pas S. P. pasiimti plano, reikalingo surasti sodybai ir pinigams. Atvykus į vietą jie visi prie vairuotojo persirengė, užsidėjo kaukes. Persirengiant E. V. turėjo ginklą, M. S. davė dujų balionėlį, o I. S. kaukę. M. S. persirengimo metu davė I. S. teleskopinę lazdą. Vairuotojas matė, kaip jie persirengė ir kokius daiktus turėjo. Įėję į gyvenamąjį namą jie pareikalavo pinigų. E. V. turėjo ginklą, kurį padavė I. S., M. S. turėjo dujų balionėlį, o I. S. turėjo lazdą. Pinigų ieškojo ir juos rado E. V., nukentėjusias moteris surišo M. S., o senelį – E. V.. Kai surado pinigus jie nubėgo į tą vietą, kur turėjo laukti su automobiliu D. J., bet jo nerado. Išeidamas iš namo E. V. dar grobė ir telefoną „Nokia“, o kur jį išmetė jie nematė. Nukentėjusiųjų atsiprašė, žalą atlygino, labai gailisi savo veiksmų.

Kaltinamasis D. J., patvirtino, kad pažįstama mergina pasiūlė už atlygį nuvežti 4 asmenis apie 60 km nuo Marijampolės. Dėl šio pasiūlymo jis susirašinėjo su M. S., kuris jam pažadėjo įpilti kuro už 40 Lt ir sumokėti 150 Lt. Kokiu tikslu reikės vežti jam nesakė. 2011-05-14 visi kaltinamieji susirinko prie parduotuvės „Asvega“, kiekvienas turėjo po krepšį, bet jis nematė kas juose buvo. Jis su E. V. nuvažiavo pas S. P. plano ir šis jo automobilyje padavė E. V. planą, paaiškino kaip važiuoti, matė, kad planas buvo ant dvilapio. Po to grįžo ir pasiėmė likusius kaltinamuosius, E. V. dar nusipirko du rulonėlius lipnios juostos. Visi nuvažiavo prie sodybos ir jis matė kaip visi persirengė, užsidėjo kaukes. Matė pas E. V. ginklą. Suprato, kad jie atvažiavo vogti tik tada kai visi persirengė ir pamatė ginklą. Jam liepė laukti ko visi sugrįš, o matydamas ginklą ir kaukes jis bijojo nepaklusti jiems, todėl ir laukė jų. Belaukiant jį sulaikė kažkoks žmogus. Nukentėjusiųjų atsiprašė, žalą atlygino, labai gailisi savo veiksmų.

S. P. patvirtino, kad maždaug savaitę prieš gegužės 14 d. E. V. pasiūlė apiplėšti jo senelius, pasakė, kad pas juos gali būti nuo 5 iki 10 tūkstančių litų. Kalbėjo, kad juos rekės surišti, kažkuo pagąsdinti, kalbėjo apie kaukes, ginklą, dujų balionėlį, bet tarėsi kad prieš senelius smurto nenaudos. Po to E. V. įkalbėjo dalyvauti M. S., dar vėliau I. S.. Taip pat jie susirado vairuotoją. Gegužės 13 d. jis atsisakė dalyvauti nusikaltime pats, nes bijojo būti atpažintas, ir pasakė, kad duos jiems planą kaip surasti pinigus. Gegužės 14 d. atvažiavo E. V. su Audi 80, kurį vairavo D. J.. Mašinoje atvažiavo tik dviese. E. V. pasiėmė iš jo planą, jis paaiškino kaip juo naudotis. Tai matė ir girdėjo vairuotojas. Po to jie išvažiavo. Dėl vagystės jis bendravo tik su E. V.. Su seneliais susitaikė, jų atsiprašė, labai galisi savo veiksmų.

Nukentėjusieji J. P. ir Z. M. patvirtino, kad 2011 m. gegužės 14 d. apie 12.15 val. į namus užėjo trys jaunuoliai užsidėję kaukes. Vienas iš jaunuolių rankoje laikė ginklą, kitas dujinį balionėlį, trečias lazdą. Jaunuliai reikalavo pinigų, surišo juos ir B. O. P. lipnia juosta, užklijavo lūpas, liepė visiems tylėti ir ieškojo pinigų. Pinigus surado tame pačiame kambaryje pakėlę sofą. Pinigai stovėjo dėžutėje nuo vaistų, iš viso buvo 8 000 litų. Nukentėjusiajam J. P. paprašius jie paliko jam 200 litų. Išeidami taip pat pagrobė telefoną „Nokia“, kurio vertė 100 litų. Visus pinigus nukentėjusysis J. P. atgavo, žalą dėl telefoną jam atlygino, todėl civilinio ieškinio jis atsisakė, o kaltinamiesiems atleidžia.

Liudytojas L. J. patvirtino, kad 2011-05-14 apie 12.20 val. pas jį į namus atbėgo Z. M. ir pasakė, kad kažkokie kaukėti vyrai surišo ir apiplėšė jos tėvukus. Jis nubėgo pas kaimynus pažiūrėti, matė surištą J. P.. Po to pamatė nuo J. P. namų einant lauku tris asmenis su kaukėmis, kurie pradėjo bėgti. Jis pasiėmė automobilį ir pradėjo ieškoti tų asmenų. Važiuodamas pastebėjo automobilį „Audi 80“, pilkos spalvos, kuris sukėlė įtarimą, kadangi ant jo galinio lango buvo daug rūbų, batų. Jis savo automobiliu užvažiavo už priekio ir jį užblokavo. Pas vairuotoją paklausė, kur jo draugai, nes suprato, kad jis yra bendrininkas. Sulaikė vairuotoją, o vėliau su draugais sulaikė ir kitus kaltinamuosius, pas kuriuos rado ir pinigus.

Liudytojas V. M. patvirtino, kad 2011 m. liepos mėnesį, grybavo miške netoli namų ir rado ginklą. Žinojo apie nukentėjusiųjų apiplėšimą, todėl ginklą parsinešė namo ir pranešė policijai.

Įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedai patvirtina, kad Lazdijų r. sav., (duomenys neskelbtini) pievoje ant žemės rastas plastikinis paketas su 38 vnt. 200 litų nominalo banknotų; kad (duomenys neskelbtini)kaime ant vieškelio rastas automobilis „Audi 80“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) kad nukentėjusiųjų J. ir B. O. P. gyvenamajame name šiukšliadėžėje bei kambaryje rasti 3 sulankstytos lipnios juostos gniužulai, sofoje rasta kartoninė dėžutė su vaistais (T 1, b.l. 6-28).

Asmens kratos protokolas patvirtina, kad sulaikymo metu atlikus E. V. asmens kratą, pas jį rasti du 100 Lt nominalo banknotai, viso 200 litų (T 2, b.l. 14).

Daiktų apžiūros protokole aprašyti iš įvykio vietos paimti pinigai – 7 600 litų ir maišelis, bei iš E. V. asmens kratos metu paimti 200 litų (T 1, b.l. 35-42).

Daiktų apžiūros protokole aprašytas iš įvykio vietos paimtas automobilis „Audi 80“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame rasti ir aprašyti daiktai ir drabužiai, trys mobiliojo ryšio telefonai su išimtomis baterijomis (T 1, b.l. 47-52).

Daiktų apžiūros protokole aprašyti iš įvykio vietos bei iš automobilio „Audi 80“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) paimti telefonai „Nokia 2610“, „Nokia 5228“, Sony Ericsson W200i“ ir „Nokia 5130 c-2“, priklausantys E. V., I. S., M. S., D. J., kuriuose esantis SMS žinučių turinys patvirtina, šios nusikalstamos veikos bendrininkų tarpusavio bendravimą rengiant nusikaltimą (T 1, b.l. 79-97).

Įtariamojo E. V. parodymų patikrinimo vietoje protokolas patvirtina, kad E. V. nusikaltimo vietoje patvirtino savo parodymus ir, kad šio tyrimo veiksmo metu E. V. parodytame ežere buvo rasti 3 viršutiniai drabužiai – sportinio kostiumo „Adidas“ viršutinė dalis, džemperis „UrbanRebel 360“ ir vilnonis megztinis, prie ežero rastas E. V. kelnių savadarbis raištis (T. 2, b.l. 33-48).

Daiktų apžiūros protokole aprašyti E. V. parodymų patikrinimo vietoje metu rasti drabužiai (T 1, b.l. 101-109).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad V. M. savo iniciatyva pateikė (duomenys neskelbtini)kaimo miške rastą juodos spalvos, pistoletą Nr. CAT 11134, No (duomenys neskelbtini), su apkaba ir joje esančiu vienu šoviniu (T 1, b.l. 120-122).

Specialisto išvada Nr. 52-16-IS1-229 patvirtina, kad V. M. pateiktas pistoletas yra pramoninės gamybos, pusiau automatinis 9 mm kalibro dujinis pistoletas BRUNI mod. GAP Nr. (duomenys neskelbtini) (Italija), skirtas šaudyti dujiniais bei garsiniais (signaliniais) šoviniais, kuris yra priskiriamas šaunamiesiems ginklams, C ginklų kategorijai. Ginklas šaudymui tinkamas. Tyrimui pateiktas dėtuvėje esantis 1 dujinis šovinys priskiriamas šaudmenų kategorijai, šovinys šaudymui yra tinkamas, tame tarpe ir iš tyrimui pateikto pistoleto (T 1, b.l. 130-132).

Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolas patvirtina, kad E. V. tarp kitų pistoletų buvo pateiktas atpažinti V. M. miške rastas dujinis pistoletas BRUNI mod. GAP Nr. (duomenys neskelbtini), ir įtariamasis E. V. iš pateiktų objektų atpažino šį pistoletą kaip tą, kurį naudojo plėšimo metu (T 1, b.l. 138-141).

Šių įrodymų visuma visiškai patvirtina, kad veikdami kaip bendrininkai kaltinamieji įvykdė plėšimą įsibraunant į patalpą, surišant bei atimant galimybę nukentėjusiesiems priešintis ir panaudojant šaunamąjį ginklą, nes visų kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai visiškai sutampa, o šiuos parodymus patvirtina tyrimo metu surasti pagrobti pinigai, nusikaltimo įrankiai ir priemonės, nusikaltimui panaudoti kaltinamųjų drabužiai bei telefonai su juose esančiu tarpusavio susirašinėjimo trumposiomis žinutėmis turiniu. Tokia veika kvalifikuotina pagal BK 180 str. 3 d., kadangi sunkiausias šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis – šaunamojo ginklo panaudojimas, apima švelnesnius šios veikos požymius – atėmimą galimybės priešintis ir įsibrovimą į patalpą.

Kaltinamieji veikė kaip bendrininkai, žinantys, kad kiekvienas iš jų atitinkamais veiksmais prisideda prie siekiamo nusikalstamos veikos rezultato, tarp kiekvieno iš bendrininkų veiksmų ir nusikalstamos veikos pasekmių yra priežastinis ryšys, todėl akivaizdu, jog kiekvieno iš bendrininkų veiksmai buvo būtini nusikaltimui padaryti, todėl visi jie atsako už tą pačią nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 3 d. Tačiau kaltinamųjų vaidmuo darant nusikaltimą nebuvo vienodas, todėl šiuo atveju yra skirtingų rūšių bendrininkavimas.

Ištirti įrodymai patvirtina, kad E. V., M. S. ir I. S. kartu atliko visus šio nusikaltimo sudėtį sudarančius objektyvius veiksmus, tai yra įsibrovė į patalpą, lipnia juosta surišo nukentėjusiuosius, naudojo šaunamąjį ginklą ir pagrobė svetimą turtą, todėl jie laikytini šio nusikaltimo bendravykdytojais (BK 24 str. 1 d., 3 d.) ir jų veiksmai kvalifikuotini pagal BK 180 str. 3 d.

Kaltinamasis S. P. visų šį nusikaltimą sudarančių objektyvių veiksmų pats neatliko, tačiau jis sukurstė E. V. apiplėšti jo senelius, suteikdamas informacijos apie nukentėjusiųjų turimą didelę sumą pinigų ir iš anksto pažadėdamas pagrobtus pinigus pasidalinti. Tokiais savo veiksmais S. P. palenkė E. V. padaryti šį nusikaltimą (BK 24 str. 1 d., 5 d.), todėl šie S. P. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 24 str. 5 d. ir 180 str. 3 d. kaip kurstymas padaryti ginkluotą plėšimą įsibraunant į patalpą. Be to, S. P. nubraižė, surašė ir nusikaltimo dieną perdavė bendrininkams planą kaip rasti jo senelių sodybą ir kurioje namo vietoje laikomi pinigai. Duodamas tokius patarimus ir nurodymus S. P. padėjo kitiems bendrininkams padaryti šį nusikaltimą (BK 24 str. 1 d., 6 d.), todėl šie jo veiksmai, kartu su BK 24 str. 5 d., kvalifikuotini dar ir pagal BK 24 str. 6 d. kaip padėjimas padaryti ginkluotą plėšimą įsibraunant į patalpą.

Nors kaltinamasis S. P. teigia, kad jis nežinojo, jog nusikaltimo metu kaltinamieji tikrai naudos šaunamąjį ginklą ir nusikaltimo dieną šio ginklo nematė, todėl mano, kad kitų kaltinamųjų veiksmus reikia vertinti kaip vykdytojų ekscesą, o jo veiką kvalifikuoti pagal BK 180 str. 2 d., tačiau tiek jis, tiek E. V. pripažino, kad planuojant nusikaltimą tarp jų buvo susitarimas panaudoti kokį nors ginklą senelių pagąsdinimui tam, kad šie aktyviai nesipriešintų. Teismų praktikoje vykdytojo ekscesas yra bendrininkų susitarimo ribų peržengimas, kai vykdytojas atlieka veiksmus, kurie savo pobūdžiu, apimtimi arba padarymo būdu neatitinka susitarimo turinio. Susitarti dėl nusikalstamos veikos padarymo galima įvairiais būdais ir formomis, susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali būti išreikštas bet kokia forma, be to, nusikaltimo darymo metu bendrininkai turi galimybę koreguoti susitarimo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-279/2011). Todėl vien tai, kad kad E. V. nusikaltimo dieną neparodė S. P. ginklo ir nepasakė, kad jį naudos negali būti vertinama kaip vykdytojo ekscesas, nes E. V. ir kiti kaltinamieji susitarimo ribų neperžengė, o S. P. apie galimą ginklo panaudojimą žinojo nuo pat šio nusikaltimo planavimo pradžios ir nei nusikaltimo išvakarėse atsisakydamas tiesiogiai dalyvauti plėšime, nei nusikaltimo dieną perduodamas bendrininkams planą šio susitarimo nekoregavo ir nesiekė, kad ginklas nebūtų naudojamas. Vienintelė S. P. iškelta susitarimo sąlyga, kurios kiti bendrininkai turėjo nepažeisti, buvo reikalavimas nevartoti fizinio smurto prieš S. P. senelius. Vadinasi visoms kitoms bendrininkų naudotinoms priemonėms ir jų veiksmams S. P. pritarė, todėl jo veiksmai taip pat kvalifikuotini kaip sukurstymas ir padėjimas apiplėšti panaudojant šaunamąjį ginklą.

Kaltinamasis D. J. taip pat neatliko visų šį nusikaltimą sudarančių objektyvių veiksmų ir nebuvo šio nusikaltimo bendravykdytojas, tačiau matydamas bendrininkų pasiruošimo veiksmus, t.y. jų persirengimą kitais rūbais ir kaukėmis, slepiančiomis veidus, matydamas ketinimą naudoti šaunamąjį ginklą, žinodamas, kad pieš tai E. V. gavo iš S. P. atvykimo į šią vietą planą ir pirko lipnią juostą, suvokė, kad bendrininkai ketina pagrobti svetimą turtą panaudodami šaunamąjį ginklą. Todėl prieš nusikaltimo darymą sutikdamas suteikti bendrininkams savo automobilį kaip nusikaltimo priemonę, reikalingą pasitraukimui iš nusikaltimo vietos ir laukdamas bendrininkų su tikslu juos parvežti į namus, esančius toli nuo nusikaltimo vietos, jis padėjo bendrininkams netrukdomai įvykdyti nusikaltimą. Tokiais savo veiksmais D. J. padėjo kitiems kaltinamiesiems padaryti šį nusikaltimą (BK 24 str. 1 d., 6 d.), todėl šie jo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 24 str. 6 d. ir 180 str. 3 d. kaip padėjimas padaryti ginkluotą plėšimą įsibraunant į patalpą. Tačiau priimant nuosprendį iš kaltinimo D. J. pašalintina aplinkybė, kad jis iš anksto pažadėjo atvežti bendrininkus į nusikaltimo vietą bei parvežti atgal į namus, ir žinodamas nusikalstamą kelionės tikslą savo automobiliu atvežė visus bendrininkus į nusikaltimo vietą. Šiai aplinkybei pagrįsti byloje nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti vienareikšmę išvadą, kad D. J. jau veždamas bendrininkus į nusikaltimo vietą žinojo jų ketinimus ir buvo iš anksto pažadėjęs juos parvežti. Nei vienas kaltinamasis nepatvirtino, kad D. J. iš anksto sakė, kokiu tikslu jis juos turės nuvežti ir visi teigė, kad kelionės tikslą D. J. neabejotinai turėjo suprasti tik tada kai E. V., M. S. ir I. S. prie jo automobilio persirengė, užsidėjo kaukes, pasiėmė ginklą ir liepė jam laukti jų grįžtant. Tokios aplinkybės iš tiesų leidžia abejoti ar kaltinamasis D. J. nuo pat savo sutikimo pavežti kaltinamuosius iš Marijampolės žinojo jų kelionės tikslą. Šių abejonių surinktais įrodymais pašalinti nepavyko, todėl jos turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai ir D. J. pripažintinas kaltu tik dėl to, kad prieš pat nusikaltimą suvokęs bendrininkų ketinimus, sutiko parvežti juos namo, t.y. jiems padėti.

Visų kaltinamųjų atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis yra tai, kad jie prisipažino padarę jiems inkriminuotą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, bei savo norui atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.).

Visų kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimą jie padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Skiriant bausmes kaltinamiesiems atsižvelgtina į jų padarytos veikos pavojingumą, jų motyvus ir tikslus, kiekvieno iš jų asmenybę ir bendrininkavimo rūšį.

Kaltinamasis E. V. padarė tyčinį sunkų nusikaltimą, veikė kaip bendravykdytojas, parūpino ir pats panaudojo šiam nusikaltimui šaunamąjį ginklą bei dalį kitų priemonių ir įrankių, yra teistas už du nusikaltimus nuosavybei, šie teistumai neišnykę ir už pirmą teistumą taikytos poveikio priemonės nebuvo veiksmingos, todėl jam kaip recidyvistui ir pavojingiausiam iš visų bendrininkų skirtina didžiausio dydžio, lyginant su kitais kaltinamaisiais, vienintelė sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Tačiau parenkant bausmės dydį taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad nusikaltimą E. V. padarė būdamas nepilnamečiu, jo atsakomybę lengvinančiomis pripažintos dvi aplinkybės, jis teigiamai charakterizuojamas, ypač jo sporto trenerių, yra perspektyvus sportininkas, taip pat į tai, kad nusikaltimo metu sąmoningai stengėsi fiziškai nesužaloti nukentėjusiųjų. Įvertinus šių aplinkybių visumą ir bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumus (BK 91 str.) kaltinamajam E. V. skirtina mažesnio nei sankcijoje numatytas vidurkis dydžio bausmė, kuri dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2011-11-23 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta laisvės atėmimo bausme.

Kaltinamieji M. S. ir I. S. padarė tyčinį sunkų nusikaltimą, abu veikė kaip bendravykdytojai, bet nusikaltimą padarė pirmą kartą, todėl jiems skirtina vienintelė sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, tačiau mažesnio dydžio nei recidyvistu laikomam E. V.. Parenkant bausmės dydį šiems kaltinamiesiems taip pat atsižvelgtina į tai, kad nusikaltimą abu padarė būdami nepilnamečiais, yra dvi jų atsakomybę lengvinančios aplinkybės, abu nebuvo bausti administracine tvarka, abu charakterizuojami teigiamai, abu taip pat sąmoningai stengėsi nusikaltimo metu fiziškai nesužaloti nukentėjusiųjų, todėl atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą ir bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumus (BK 91 str.) jiems skirtina mažesnio nei sankcijoje numatytas vidurkis dydžio bausmė. Tačiau siekiant bausmės tikslų kaltinamiesiems M. S. ir I. S. pabrėžtina, kad abu kaltinamieji iš karto pilnai prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nuketėjusiajam žalą atlygino savo noru, abu yra moksleiviai ir siekia vidurinio išsilavinimo, yra dar labai jauno amžiaus, abu charakterizuojami teigiamai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pasekmes, padarytos žalos pašalinimą, į kaltinamųjų asmenybes, jų kritišką požiūrį į savo veiką, teismas pripažįsta, kad pats baudžiamasis procesas šioje byloje jau padarė teigiamą įtaką pirmą kartą teisiamų nepilnamečių pasaulėžiūrai ir jų požiūriui į įstatymų nesilaikymą, todėl kaltinamieji ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nusikaltimų nedarys, o bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Todėl bausmės vykdymas šiems kaltinamiesiems atidėtinas vidutinės trukmės terminui (BK 92 str.), o atidėjus bausmės vykdymą, siekiant maksimaliai efektyviai pasiekti baudžiamosios atsakomybės tikslus ir paveikti kaltinamuosius taip, kad ateityje jie laikytųsi įstatymų, abiems kaltinamiesiems skirtina auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas, įpareigojant nakties metu būti namuose, ir tęsti mokslą (BK 92 str. 2 d. ir 87 str. 1 d., 2 d.).

Kaltinamasis S. P. padarė tyčinį sunkų nusikaltimą, tačiau neatliko visų šį nusikaltimą sudarančių objektyvių veiksmų. Jis tik sukurstė E. V. ir padėjo padaryti nusikaltimą visiems kitiems kaltinamiesiems, nusikaltimą padarė pirmą kartą, todėl jam skirtina vienintelė sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, tačiau šiek tiek mažesnio dydžio nei šio nusikaltimo vykdytojams M. S. ir I. S.. Parenkant bausmės dydį S. P. taip pat atsižvelgtina į tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas nepilnamečiu, yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jis pradėjo dirbti, sąmoningai stengėsi, kad nusikaltimo metu bendrininkai fiziškai nesužalotų nukentėjusiųjų, todėl atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą ir bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumus (BK 91 str.) jam skirtina mažesnio nei sankcijoje numatytas vidurkis dydžio bausmė. Siekiant bausmės tikslų kaltinamajam S. P. taip pat atsižvelgtina į tai, kad jis iš karto pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, po nusikaltimo pabaigė mokyklą ir pradėjo dirbti, yra jauno amžiaus, su nukentėjusiais savo artimais giminaičiais susitaikė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pasekmes, padarytos žalos pašalinimą, į S. P. asmenybę, jo kritišką požiūrį į savo veiką, teismas pripažįsta, kad pats baudžiamasis procesas šioje byloje jau padarė teigiamą įtaką pirmą kartą teisiamo kaltinamojo pasaulėžiūrai ir jo požiūriui į įstatymų nesilaikymą, todėl ateityje jis laikysis įstatymų ir daugiau nusikaltimų nedarys, o bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Todėl bausmės vykdymas kaltinamajam S. P. atidėtinas vidutinės trukmės terminui (BK 92 str.), o atidėjus bausmės vykdymą, siekiant maksimaliai efektyviai pasiekti baudžiamosios atsakomybės tikslus ir paveikti kaltinamąjį taip, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų, S. P. skirtina auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas, įpareigojant nakties metu būti namuose bei dirbti (BK 92 str. 2 d. ir 87 str. 1 d., 2 d.).

Kaltinamasis D. J. padarė tyčinį sunkų nusikaltimą, tačiau neatliko visų šį nusikaltimą sudarančių objektyvių veiksmų. Jis tik padėjo padaryti nusikaltimą visiems kitiems kaltinamiesiems, nusikaltimą padarė pirmą kartą, yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, todėl įprastai tokiais atvejais turėtų būti skiriama vienintelė sankcijoje numatyta, mažesnio nei vidurkis dydžio laisvės atėmimo bausmė. Tačiau šioje byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis D. J. į nusikaltimą buvo įtrauktas atsitiktinai, nei vienas iš kaltinamųjų jo iki tol nepažinojo ir į nusikaltimą jį įtraukė tik antraeiliam vaidmeniui atlikti. Menkesnį D. J. vaidmenį šiame nusikaltime patvirtina tiek kitų bendrininkų požiūris į jį, tiek jam pasiūlytas žymiai mažesnis atlygis už padėjimą padaryti nusikaltimą, tiek jam paskirta menkiausia ir antraeilė užduotis darant nusikaltimą, kuri nebuvo tiesiogiai susijusi su pačiu turto grobimu. Be to, kaip minėta, šios bylos įrodymai leidžia spręsti, kad apie būsimą nusikaltimą D. J. sužinojo tik prieš pat jo pradžią, kai būdamas toli nuo namų ir vienas su trim nepažįstamais bei šaunamuoju ginklu ginkluotais vaikinais, suprato, jog bus daromas nusikaltimas. Esant tokioms aplinkybėms pripažintina, kad jis iš tiesų turėjo pagrindo baimintis ir dėl savo paties saugumo, jeigu nebūtų paklusęs bendrininkų paliepimui laukti jų kol šie sugrįš. Visuma šių aplinkybių rodo, kad kaltinamojo D. J. kaip bendrininko vaidmuo buvo ne tik antraeilis, bet ir tai, kad jo motyvas dalyvauti nusikaltime buvo ne savanaudiški tikslai siekiant praturtėti, o baimė dėl savo paties saugumo jeigu jis nebūtų padėjęs bendrininkams. Nors kaltinamojo D. J. vaidmuo šioje bendrininkų grupėje bei jo motyvas padaryti nusikaltimą ir nėra pagrindas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes jis visą laiką turėjo galimybę atsisakyti padėti bendrininkams, nesutikti laukti jų ir išvažiuoti iš nusikaltimo vietos, tačiau šios aplinkybės yra svarbios sprendžiant bausmės rūšies ir dydžio parinkimo klausimą. Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad net ir minimali sankcijoje numatyta dviejų metų laisvės atėmimo bausmė kaltinamajam D. J. šiuo atveju būtų aiškiai per griežta ir neproporcinga jo padarytiems veiksmams bei aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tokius atvejus reglamentuojantis BK 62 str. 2 d. 3 p. numato, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis. Kaip minėta yra dvi kaltinamojo D. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, turtinė žala nukentėjusiesiems yra atlyginta, o jo kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis. Todėl esant visoms šioms aplinkybėms, įvertinus mažesnį kaltinamojo asmenybės pavojingumą bei jo nusikaltimo motyvus, ir pripažinus, kad minimalios BK 180 str. 3 d. sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, kaltinamajam D. J. skirtina švelnesnė bausmės rūšis (BK 62 str. 3 d. 3 p.), nesusijusi su laisvės atėmimu. Tokią BK 62 str. taikymo praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-713/2007).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis D. J. dirba, kad yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir viena sunkinanti, jam skirtina vidurkio dydžio, griežčiausia iš su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių - laisvės apribojimas, uždraudžiant bendrauti su visais šio nusikaltimo bendrininkais ir įpareigojant nakties metu būti namuose.

Nukentėjusiajam J. P. atsisakius civilinio ieškinio šioje baudžiamojoje byloje procesas dėl 100 Lt civilinio ieškinio nutrauktinas.

Kaltinamojo D. J. automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas E. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu, konfiskuotinas kaip nusikaltimo priemonė (LR BK 72 str. 2 d.), kadangi teismas pripažįsta, jog be automobilio kaltinamieji nebūtų darę šio nusikaltimo, nes būdami toli nuo savo namų nebūtų galėję saugiai sugrįžti su pagrobtu turtu.

Pramoninės gamybos, pusiau automatinis 9 mm kalibro dujinis pistoletas BRUNI mod. GAP Nr. (duomenys neskelbtini) (Italija) su dėtuve, konfiskuotinas kaip nusikaltimo įrankis (LR BK 72 str. 2 d.).

Trys sulankstytos lipnios juostos gniužulai ir laikraštis, paimti įvykio vietoje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkaverčiais daiktai (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Visiems kaltinamiesiems, išskyrus E. V., paskirtos kardomosios priemonės paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Atsižvelgiant į paskirtą bausmę ir siekiant efektyviai užtikrinti nuosprendžio įvykdymą (BPK 119 str.) kaltinamajam E. V. paskirta kardomoji priemonė – areštas, pakeistina į suėmimą, ir jis suimtinas teismo posėdžių salėje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301 str., 302 str., 303 str., 304 str., 305 str., 307 str., teisėjas

nusprendžia:

E. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 3 d. ir nuteisti terminuotu laisvės atėmimu 3 (trims) metams.

Remiantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., prie paskirtos bausmės iš dalies pridėti 2011 m. lapkričio 23 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės dalį ir galutinę subendrintą bausmę E. V. paskirti terminuotą laisvės atėmimą 3 (trims) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

E. V. paskirtą kardomąją priemonę - namų areštą, pakeisti į suėmimą, ir suimtį jį teismo posėdžių salėje.

Remiantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti E. V. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2011 m. gegužės 14 d. iki 2011 m. gegužės 25 d. ir nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2012 m. kovo 29 d., iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, vieną sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 3 d. ir nuteisti terminuotu laisvės atėmimu 2 (dviems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams.

Remiantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti M. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011 m. gegužės 14 d. iki 2011 m. gegužės 16 d., vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Remiantis BK 92 str. ir 87 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviems) metams ir paskirti M. S. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., ir tęsti mokslą.

Kardomąją priemonę rašytinį - pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

I. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 3 d. ir nuteisti terminuotu laisvės atėmimu 2 (dviems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams.

Remiantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti I. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011 m. gegužės 14 d. iki 2011 m. gegužės 16 d., vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Remiantis BK 92 str. ir 87 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviems) metams ir paskirti I. S. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., ir tęsti mokslą.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d. ir 180 str. 3 d. ir remiantis BK 62 str. 2 d. 3 p. nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., ir uždraudžiant bendrauti su E. V., a.k. (duomenys neskelbtini) M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) I. S., a.k. (duomenys neskelbtini) bei S. P., a.k. (duomenys neskelbtini)

Remiantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti D. J. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011 m. gegužės 14 d. iki 2011 m. gegužės 16 d., vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

S. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 5 d., 24 str. 6 d. ir 180 str. 3 d. ir nuteisti terminuotu laisvės atėmimu 2 (dviems) metams ir 2 (dviems) mėnesiams.

Remiantis BK 92 str. ir 87 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviems) metams ir paskirti S. P. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., ir dirbti.

Remiantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti S. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011 m. gegužės 16 d. iki 2011 m. gegužės 18 d., vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Procesą dėl nukentėjusiojo J. P. pareikšto 100 Lt civilinio ieškinio nutraukti.

Remiantis BK 72 str. 2 d. automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą E. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu ir perduotą saugoti D. J., ir pramoninės gamybos, pusiau automatinį 9 mm kalibro dujinį pistoletą BRUNI mod. GAP Nr. (duomenys neskelbtini) (Italija) su dėtuve, saugomą Alytaus apskrities VPK Lazdijų rajono policijos komisariate, konfiskuoti.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą E. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu, panaikinti įvykdžius jo konfiskavimą.

Tris sulankstytos lipnios juostos gniužulus ir laikraštį, laikomus prie bylos paketuose Nr. 0013344, Nr. 0013345 ir Nr. 0013344, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkaverčius daiktus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.