Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B. A. P. patikslintą ieškinį atsakovams R. D. ir A. J. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti visiškai. Nurodė, kad pusės metų laikotarpyje atsakovas D. sudarė dvi sutartis, t.y. pardavė grąžintą žemės sklypą, kuris priklauso ieškovui, atsakovui A. J., ir paskui A. J. jam pardavė žemės sklypą atgal. Šie sandoriai prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms. R. D. parduodamas žemės sklypą viršijo įgaliojimus, nes įgaliojime pasakyta, kad žemės sklypas gali būti parduotas už aptartą kainą ir sąlygas. Šitų aplinkybių net atsakovai neginčija. Nėra įrodymų, kad su ieškovu buvo derinta kaina ir kitos aplinkybės. Iš esmės R. D. iš ieškovo pirko ne žemę, o dokumentus, t.y. išvadą. Ieškovas dėl šios išvados tarėsi, tačiau pinigų negavo ir derybos nutrūko. Pagal LAT praktiką sandoriai dėl išvadų pirkimo yra iš esmės niekiniai, nes išvada nėra civilinės apyvartos objektas. Šiuo atveju yra pakankamai duomenų, kad įsigydamas sklypą D. nebuvo sąžiningas, todėl turi būti taikoma restitucija. Nesąžiningumą rodo pardavimo kaina 30 000 Lt, parduodant sklypą su ieškovu nederino sąlygos, iš esmės siekė sklypą įsigyti sau. Ieškovas už žemės pardavimą negavo nei kiek pinigų.

Atsakovas A. J. į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą pranešta tinkamai (viešo paskelbimo būdu), prašymų ir atsiliepimo nepateikė, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (LR CPK 246 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad: įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys; teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus; teisėjas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva. Dispozityvumo principas reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Jeigu byloje viena šalis įrodo aplinkybę, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o kita šalis neįrodo aplinkybės, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, teismas turi teisę pirmąją iš aptariamų aplinkybių pripažinti įrodyta, o antrąją – neįrodyta. Teismo vertinimu, nagrinėjant bylą abi šalys, turėjo galimybę nevaržomai disponuoti savo procesinėmis teisėmis (be kita ko, teikti rašytinius įrodymus, inicijuoti liudytojų apklausą ir pan.).Abi šalys rėmėsi rašytiniais paaiškinimais ir įrodymais,o atsakovas R. D. dar ir paaiškinimais teisme.

Lietuvos A. T. teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje ne kartą pažymėta, kad sandoris, sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, bet su jos statytiniu, yra apsimestinis. Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu buvo ketinimas sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai (žr. Lietuvos A. T. 2006 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2006; 2009 m. birželio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2009). Pareiga įrodyti aplinkybę, kad faktiškai sandorį sudarė kitas asmuo nei tas, kuris nurodytas kaip sandorio šalis, turi asmuo, ginčijantis sandorį kaip apsimestinį. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (žr. Lietuvos A. T. 2011 m. sausio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011). Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laikotarpį sudaro kelis sandorius, susijusius su jų teisėmis ir pareigomis, tuo pačiu dalyku, šie sandoriai aiškintini ne izoliuotai, o kartu, t. y. vadovaujantis sisteminio aiškinimo principu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia (žr. Lietuvos A. T. 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

Teismas laiko,kad sprendžiant, ar ginčijami pirkimo - pardavimo sandoriai laikytini apsimestiniais dėl subjekto, svarbu nustatyti tokias teisiškai reikšmingas aplinkybes, kaip antai, kas derėjosi dėl sutarčių sudarymo (sąlygų), įgijo teises bei atliko pareigas pagal sutartį, konstatuoti ginčo turto pardavėjų ir pirkėjų, nurodytų sutartyse, susitarimus sudaryti apsimestines sutartis, pridengiant tikruosius pirkėjus. Teismas pažymi, jog išsamus šių aplinkybių įvertinimas reikalauja nustatyti ne tik vidinę ginčijamų sandorių šalių valią, buvusią sandorių sudarymo metu, bet ir analizuoti ginčijamų sandorių vykdymo eigą bei kitas reikšmingas aplinkybes.

Kaip pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2006-01-11 Utenos apskrities viršininkas išvadoje Nr. 18-1171 nurodė, kad buvęs savininkas P. P. valdė nuosavybės teisėmis Utenos apsk., Ignalinos raj., Karalyčios k., 12,17 ha žemės ir pagal susitarimą pilietis B. A. P. turi teisę atkurti nuosavybės teisę į 3,00 ha žemės (1884 Lt) (b.l. 24-25).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013-06-13 atsakyme Nr. 48SD-(14.48.104.)-4428 į B. A. P. prašymą dėl informacijos apie nuosavybės teisės į žemės sklypą atkūrimą pateikimo nurodyta, kad į 2008-05-09 Nr. 2.3.-5310-(41) Vilniaus rajono, Paberžės seniūnijos, Paberžės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą buvo įtrauktas ir B.A. P. prašymas (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)5.18)) suteikti nuosavybėn žemės sklypą Paberžės kadastro vietovėje. Pažymėjo, kad B.A. P. buvo kviestas į X eiliškumo pretendentų susirinkimą, dėl žemės sklypų projektavimo. Į susirinkimą nustatytu laiku atvyko įgaliotas atstovas (įgaliotojo Nr. 460) ir pasirinko pasirašydamas 1,3137 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą iš laisvos valstybinės žemės fondo, projektinis Nr. 1898, esantį (duomenys neskelbtini),., Vilniaus r. Taip pati informavo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012-10-19 buvo parengtas sprendimas „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui B. A. P.“, o nuosavybės teisės dokumentus 2012-12-05 atsiėmė įgaliotas atstovas R. D. (b.l. 15-16).

Šie įrodymai rodo,kad tik atsakovas turėjo ieškovo atkurtos nuosavybės žemės dokumentus.Tas reiškia,kad tik jis galėjo be ieškovo žinios parduoti bet kam žemės sklypą.Įrodymų,kad su ieškovu buvo aptariama žemės pardavimo sutartis ir sąlygos byloje nėra.

2006-02-28 ieškovas B. A. P. įgaliojo J. J., gim. 1977-03-22, tvarkyti dokumentus dėl nuosavybės atstatymo į buvusio savininko P. P. 3,00 ha žemės (vertė 1884 Lt) buvusią, Utenos apskrities, Ignalinos raj., Karalyčios kaime (2006-01-11 Utenos apskrities viršininko administracijos išvada Nr. 18-1171). Šiame įgaliojime nustatyta, kad J. J. veikia neatlygintinai, vykdant įgaliojimą vadovaujamasi CK 6.756-6.765 str. nuostatomis, įgaliojimas galioja iki 2011-02-28 m. vasario 28 d., įgaliojimas patvirtintas notaro (b.l. 22)

2006-02-28 B. A. P. su V. Č. sudarė susitarimą, kad parduoda V. Č. 3,00 ha žemės atstatymo dokumentus (išvadą Nr. 18-1171) už 28 000 Lt. Susitarime ieškovas nurodė, kad jokių pretenzijų į turto nuosavybę, bet kurioje vietoje, neturės (b.l. 19).

2006-04-29 raštu J. J. įsipareigojo parduoti žemės sklypą (išvados Nr. 18-1171, P. U. apskrityje) V. Č. pagal Broniaus A. P. įgaliojimą, patvirtintą Ignalinos rajono 2-ajame notarų biure (b.l. 21).

2006-05-01 sutartimi Nr. 1 J. J. įsipareigojo 2,4 ha žemės sklypą pagal 2006-01-11 Išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 18-1171, patvirtinta Utenos apskrityje), esantį Vilniaus rajone, Paberžės kadastrinėje vietovėje, perleisti V. Č. (b.l. 20).

2010-08-25 B. A. P. įgaliojo R. D. tvarkyti dokumentus dėl nuosavybės atstatymo į buvusio savininko P. P. 3,00 ha žemės (vertė 1884 Lt), buvusią, Utenos apskrities, Ignalinos raj., Karalyčios kaime (2006-01-11 Utenos apskrities viršininko administracijos išvada Nr. 18-1171), savarankiškai spręsti klausimus dėl šios žemės grąžinimo ekvivalentine natūra, su teise perkelti atstatomo žemės sklypo(-ų) nuosavybės teises į bet kurią kadastrinę vietovę, atstovauti jį Žemėtvarkos skyriuje, atstovauti jo interesus, nustatant žemės sklypo(‑ų) ribas, atliekant kadastrinius matavimus, atliekant teisinę registraciją, gauti nuosavybės dokumentus, bei įregistruoti nuosavybę VĮ „Registrų centras“, parduoti už aptartą kainą ir sąlygas žemės sklypą(-us), tuo tikslu gauti iš atitinkamų įstaigų reikalingus pažymėjimus, pažymas ir dokumentus, sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį su pirkėjais, pasirašyti perdavimo-priėmimo akte, gauti pinigus grynais ar pavedimu į savo nurodytą sąskaitą, daryti jo vardu pareiškimus ir prašymus, pasirašyti už jį, taip pat atlikti už jį veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu, atstovauti jį visose įmonėse, įstaigose, organizacijose, Žemėtvarkos skyriuje bei archyvuose, Valstybinėje mokesčių inspekcijose, gauti bei pateikti reikiamus dokumentus bei dokumentų dublikatus, paduoti jo vardu pareiškimus, už jį pasirašyti ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Įgaliojimas patvirtintas Ignalinos rajono 2-ojo notaro biuro notarės D. Š., įgaliojimas pasirašytas Broniaus A. P. galiojimas galioja iki 2015-08-25, o jį vykdydamas R. D. veikia neatlygintinai (b.l. 17-18).

Atsakovas aiškina,kad nežinojo apie kito asmens įgaliojimą,kuris buvo išduotas to paties notaro abiem atvejais(b.l.18,22).Toks atsakovo argumentas teismui kelia objektyvią abejonę.

2010-08-25 preliminariąja išvados pirkimo-pardavimo sutartimi B. A. P. (Pardavėjas) ir R. D. (Pirkėjas) įsipareigojo sutartyje aptartomis sąlygomis ne vėliau 2012-12-31 sudaryti Išvados Nr. 18-1171, išduotos 2006-01-11 Utenos apskrities viršininko administracijos, pirkimo – pardavimo sutartį. Sutartyje pažymėta, kad 40 000 Lt suma sumokėta 2010‑08‑25 (b.l. 59-60).

Ši sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms,nes išvada nėra pirkimo-pardavimo objektas ir pagal teismų praktiką tokia sutartis yra laikoma niekine(CK 1.80str.).

Taip pat teismas pastebi,kad atsakovas net neįvykdė savo sudarytos sutarties,kaip tai numatyta jos 1-ame punkte.Jame nurodytas terminas iki 2012-12-31 įsipareigojant sudaryti pirmimo-pardavimo sutartį neįvykdytas.

Tuo pačiu iš jos turinio teismas gali daryti objetyvią išvadą,kad atsakovas šia sutartimi siekė sau garantijos,kad jis lieka vienintelis asmuo,kuris gali tvarkyti žemės atkūrimo dokumentus ir ją ne- parduoti žemės savininko naudai bet kokiam kitam asmeniui,o atsakovas siekė įsigyti savo asmeninėn nuosavybėn,nepriklausomai,kad kaip teisininkas turėjo žinoti,kad išvados pirkimo-pardavimo sutartis iš esmės yra niekinė.Tai rodo ne tik rašytiniai įrodymai esantys byloje,bet ir paties atsakovo paaiškimai teisme.

2011-05-04 R. D., kaip A. B. P. įgaliotas asmuo, su J. A. individualia įmone „Šantra“ sudarė Rangos sutartį Nr. 07/11 dėl Vilniaus r., (duomenys neskelbtini)., 1,31 ha žemės sklypo kadastrinių matavimų, sklypo paženklinimo, perduodant nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypo bylos ir planų paruošimo. Už atliktus darbus R. D. sumokėjo 1 428 Lt (b.l. 63-65).

2012-10-19 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimu Nr. 48S-1060 nuspręsta atkurti nuosavybės teises į B. A. P. tenkančią nekilnojamojo turto dalį 3,00 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam 1,3137 ha (1884 Lt vertės) žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį Vilniaus rajone, Paberžės seniūnijoje, Anavilio kaime (b.l. 13-14).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis ieškovo Broniaus A. P. nuosavybės teisės minėtu 2012-10-19 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimo Nr. 48S-1060 pagrindu buvo įregistruotos į žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-2485-1694, esantį Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini)., kuris 2013-01-11 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 116 buvo parduotas atsakovui A. J., o šis 2013-05-14 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1714 pardavė atsakovui R. D. (b.l. 9-10). Šias aplinkybes patvirtina byloje pateiktos pirkimo-pardavimo sutartys, t.y. 2013-01-11 pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp B. A. P., atstovaujamo R. D. (pardavėjo), ir pirkėjo A. J., bei patvirtinta Vilniaus m. 30-ojo notarų biuro notaro M. S., reg. Nr. 116, ir 2013-05-14 pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp A. J. (pardavėjo) ir R. D. (pirkėjo) dėl minėto žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-2485-1694, esančio Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), (b.l. 66-78).

Teismas netiki atsakovo nurodytu sutapimu,kad jis atsitiktinai pardavė žemės sklypą savo buvusiam verslo partneriui,kuris savo ruožtu vėl pardavė sklypą už tą pačią kainą atsakovui.

Lietuvos A. T. savo praktikoje yra nurodęs, kad sandorio ydingumui dėl jo sudarymo su netikrąja šalimi konstatuoti būtina nustatyti, kad tikroji, o ne apsimestinė šalis (statytinis) ne tik rūpinosi sutarties sudarymu, derėjosi dėl jos sąlygų, atsiskaitė su pardavėju, bet ir tai, kad atsiskaityta buvo tikrajai šaliai priklausančiomis lėšomis, kad po sandorio sudarymo tikroji šalis įgijo ir vykdė pirkėjo teises ir pareigas pagal ginčijamą sandorį (sutarties objektą priėmė, jį valdė, juo naudojosi). <...> Sprendžiant dėl sandorio šalies – pirkėjo – atitikties ginčijamos sutarties atveju, būtina įrodyti sutartyje įvardytos šalies – pirkėjo – nurodymo apsimestinumą, t. y. kad sutartyje nurodytas pirkėju asmuo apskritai neturėjo pagrįstų ketinimų būti ginčijamos sutarties šalimi (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2012).

Teismas daro išvadą,kad atsakovas negalėjo kitu būdu formaliai teisėtai įsigyti savo atstovaujamojo žemės sklypo nepardavęs jo,kaip atstovas realiam fiziniam asmeniui,nes to nenumato įstatymas(CK 2.134 str.),ir po to vėl perpirkti sklypą jau būnant ne įgaliotiniu,o fiziniu asmeniu.Būtent visetas sandorių-pardavimas ir perpirkimas,kai sutartyse „suvaikščiojo“ tie patys pinigai „iš tų pačių rankų į tas pačias rankas“ rodo,kad atsakovas J. tėra atsakovo D. statytinis asmuo pirkimo-pardavimo sandoriuose 2013-01-11 ir 2013-05-14,tikslu pačiam D. įsigyti ieškovo P. žemės sklypą(CK 1.87str.).

Teismas daro išvadą,kad ieškovas įrodė prašomus nuginčyti žemės pirkimo-pardavimo sandorius(2013-01-11 Broniaus A. P. atstovo R. D. ir A. J. sudarytą 1,3137 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-2485-1694, esančio Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini)., pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 116; 2013-05-14 R. D. ir A. J. sudarytą 1,3137 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-2485-1694, esančio Vilniaus r. sav.. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1714) buvus apsimestiniais(CK 1.87 str.),kurie pripažintini negaliojančiais ab initio.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje yra suformuota taisyklė, kad jeigu yra prašymas ieškinyje sandorį pripažinti negaliojančiu, tai teismas, kuris patenkino šį reikalavimą, toje pačioje byloje privalo išspręsti restitucijos klausimą (CK 6.145 straipsnis; Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. N. S. v. J. N., bylos Nr. 3K-3-328/2006; 2010 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje G. E. v. S. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-99/2010).

Šiuo atveju taikytina restitucija natūra,kadangi tai būtų teisinga ir šiuo atveju įmanoma(CK 6.146 str.).Nuosavybės teisės į atsakovo nupirktą žemės sklypą gražinamos pirminiam jo savininkui- ieškovui Pivorūnui su visais nuosavybės teisės dokumentais,kuriuos atsakovas R. D. privalo jam gražinti.

Ieškovas pareikšdamas ieškinį sumokėjo 151,76 EUR (524 Lt) žyminį mokestį (b.l. 2).

Ieškovas turėjo 550,28 EUR (1 900 Lt) teisinių paslaugų išlaidų (b.l. 99-101). Šios bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovo atstovui Čebatoriūnui iš atsakovo R. D.(CPK 88,93 str.).

Procesinių dokumentų siuntimo paštu išlaidos byloje sudaro 10,93 EUR (37,73 Lt) (b.l. 1).Šios bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo R. D. valstybei(CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančia 2013-01-11 Broniaus A. P. (a.k(duomenys neskelbtini) atstovo R. D. (a.k(duomenys neskelbtini) ir A. J. (a.k(duomenys neskelbtini) sudarytą1,3137 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-2485-1694, esančio Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 116.

Pripažinti negaliojančia 2013-05-14 R. D. (a.k(duomenys neskelbtini) ir A. J. (a.k(duomenys neskelbtini) sudarytą 1,3137 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-2485-1694, esančio Vilniaus r. sav.. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1714.

Gražinti 1,3137 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-2485-1694, esančio Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises Broniui A. P. (a.k(duomenys neskelbtini)

Įpareigoti R. D. gražinti Broniui A. P. nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus per 10 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Spendimui įsiteisėjus panaikinti byloje (buvęs bylos Nr. 2-3638-723/2013) taikytos laikinosios apsaugos priemones – atsakovui R. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-2485-1694), esančio Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), areštą, uždraudžiant disponuoti šiuo žemės sklypu.

Priteisti iš R. D. (a.k(duomenys neskelbtini) V. Č.(a.k(duomenys neskelbtini) 550,28 EUR (penkis šimtus penkiasdešik eurų 28 eurocentus) teisinių paslaugų išlaidų.

Priteisti iš R. D. (a.k(duomenys neskelbtini) 10,93 EUR (dešimt eurų 93 eurocentus) bylinėjimosi išlaidų valstybei(gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.