Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros trečiojo skyriaus prokurorui Vingaudui Rinkevičiui,

civilinio ieškovo Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos įgaliotai atstovei K. A.,

viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyvenamoji vieta ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas: 2019 m. spalio 24 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį - 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64-1 str. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokti per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. 2023 m. sausio 30 d. bauda išieškota,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. R. M. yra kaltinamas tuo, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. būdamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)” (įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – ir BAĮ) 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingu už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, tyčia organizavo apgaulingą UAB ,,(duomenys neskelbtini)” buhalterinės apskaitos tvarkymą ir pažeidė:

- BAĮ 4 straipsnį, kuris nurodo, kad ,,Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams”, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu į pateiktus gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrus įtraukė už 2 058 345,01 Eur iš ES PVM mokėtojų įsigytų prekių bei paslaugų, o pagal pateiktus pirminius dokumentus bei suvestinius žiniaraščius apskaitė 3 057 747,26 Eur iš ES įsigytų prekių bei paslaugų, o pateiktose PVM deklaracijose už 2019 m. 05-10 mėn. deklaravo 2 096 453 Eur iš ES įsigytų prekių bei paslaugų vertės, t. y. 961 294 Eur (3 057 747,26 - 2 096 453) mažiau, negu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitė suvestiniuose apskaitos registruose. Taip pat UAB ,,(duomenys neskelbtini)" buhalterinėje apskaitoje apskaitė kompiuterių dalių įsigijimą iš Vokietijos įmonės (duomenys neskelbtini) už 76 650 Eur, nors ši Vokietijos įmonė UAB ,,(duomenys neskelbtini)" pardavė darbinę avalynę, UAB ,,(duomenys neskelbtini)" Vokietijos įmonei (duomenys neskelbtini) įmonės buhalterinėje apskaitoje įformino užuolaidų bei jų priedų pardavimą, nors (duomenys neskelbtini) pirko iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)" paletes, t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktose PVM deklaracijose už tikrinamąjį laikotarpį įrašė neteisingus duomenis, t. y. nedeklaravo apskaitytų duomenų ir buhalterinėje apskaitoje įformino ūkines operacijas, kurios įvyko ne tokiomis aplinkybėmis, kurios atspindėtos apskaitos dokumentuose;

- BAĮ 6 straipsnio 2 dalį, kuri nurodo, kad ,,Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktose PVM deklaracijose už tikrinamąjį laikotarpį neteisingai deklaravo pardavimų ES šalių mokėtojomis vertę bei pardavimo PVM ir iš ES įsigytų prekių vertę bei pirkimo ir pardavimo PVM, t.y. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pažeisdama Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau - PVMĮ) 49 str. 1 d. nuostatas, įformintiems prekių tiekimams Lenkijos įmonei (duomenys neskelbtini) ir Vokietijos įmonei (duomenys neskelbtini) nepagrįstai pritaikė 0 proc. PVM tarifą, neapskaičiavo, nedeklaravo bei į biudžetą nesumokėjo 42 211 Eur PVM bei pažeisdama PVMĮ 58 str. 1 d. nuostatas, 2019 m. 05-10 mėn. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje įforminus kompiuterių dalių įsigijimą iš (duomenys neskelbtini) už 76 650 Eur sumą, pateiktose PVM deklaracijose UAB deklaravo 54 050 Eur iš minėtos Vokietijos įmonės apskaitytų prekių, t. y. kompiuterių dalių, vertės ir 11 351 Eur pardavimo ir pirkimo PVM, nors UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įsigijo iš minėtos Vokietijos įmonės batus ir nenustačius įsigytų batų pardavimo ar kitokio panaudojimo PVM apmokestinamoje veikloje, neteisėtai pasinaudojo 11 351 Eur PVM atskaita ir tokiu būdu neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo 53562 Eur PVM;

- BAĮ 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais”, BAĮ 13 str. 1 d. 4 p., kuriame nustatyta, kad vienas iš privalomų apskaitos rekvizitų yra „ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitė kompiuterių dalių įsigijimą iš Vokietijos įmonės H & K (duomenys neskelbtini) už 76 650 Eur ir įformino Vokietijos įmonei (duomenys neskelbtini) užuolaidų bei jų priedų pardavimą už 9 548 Eur, nors kompiuterių dalių Vokietijos įmonė (duomenys neskelbtini) Bendrovei nepardavė ir (duomenys neskelbtini) užuolaidų iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ neįsigijo, pateiktų dokumentų rekvizitų ir surinktos informacijos visuma nepatvirtina, kad ūkinės operacijos įvyko būtent tokiomis aplinkybėmis, kurios atspindėtos apskaitos dokumentuose;

- BAĮ 16 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrinamuoju laikotarpiu apskaitos registruose užregistravo ir apskaitė operacijas įvykusias ne tomis aplinkybėmis pagal juridinės galios neturinčius dokumentus;

dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)” veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų struktūros už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2. Kaltinamasis R. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, gailėjosi ir parodė, kad iš Vokietijos buvo pirkta iš tikrųjų ne kompiuterinė technika, o avalynė, jis specialiai apskaitė dokumentuose ne tai ką pirko. Kai buvo užuolaidos pirktos – buvo taip tik įforminta, o buvo pirkta paletės, nes jis žinojo iš kur gauti. Tiek avalynė parduota be sąskaitų, tiek kompiuterius pirko be sąskaitų. Pripažįsta, kad buvo apgaulingai tvarkyta buhalterija, pripažįsta, kad buvo pažeisti kaltinime nurodyti BAĮ straipsniai, pripažįsta, jog nesumokėjo PVM tiek kiek nurodyta ieškinyje, ieškinį pripažįsta, jį ketina atlyginti dalimis, yra pateikęs mokesčių inspekcijai prašymą dėl mokėjimo išdėstymo. Suvokė savo daromą nusikalstamą veiką, tyčia taip darė, bet dėl sunkios įmonės finansinės padėties ryžosi taip elgtis, tačiau įmonės šie veiksmai neišgelbėjo. Civilinį ieškinį ketiną atlyginti dalimis. Jis turi du nepilnamečius veikus, sutuoktinė dirba, jos atlyginimas atskaičius mokesčius 600 eurų, turi paskolą, per mėnesį moka 1200 eurų, dirba, už darbo rezultatus gali gauti priedus darbe, kas padėtų atlyginti padarytą žalą.

3. Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padaryta viena tyčinė nusikalstama veika, priskiriama apysunkiams nusikaltimams, veikos padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, su kuriuo sutiko prokuroras, jo gynėjas, kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus visiškai patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie pripažinti tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka:

3.1. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pranešime dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklos (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atliko UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (JAR kodas – (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2019-05-01 iki 2019-10-31, kurio rezultatai įforminti 2023-06-02 patikrinimo aktu Nr. (7.45 Mr) (duomenys neskelbtini). Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad 2019 m. gegužės – spalio mėnesiais UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įformino kompiuterių detalių, programavimo paslaugų bei interjero detalių, t.y. langų užuolaidų, jų tvirtinimo detalių įsigijimą iš Europos Sąjungos PVM mokėtojų bei minėtų prekių ir paslaugų perpardavimą Europos Sąjungos PVM mokėtojams, o pastarosioms prekėms bei paslaugoms pritaikė 0 procentų PVM tarifą. Nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu apskaitė kompiuterinių dalių įsigijimą iš Vokietijos įmonės (duomenys neskelbtini) už 76650 Eur. Mokestinio patikrinimo metu, tikrinant šią informaciją, iš Vokietijos mokesčių administratoriaus buvo gauta duomenų, kad ši Vokietijos įmonė UAB ,,(duomenys neskelbtini)” nepardavė kompiuterių dalių, bet pardavė darbinę avalynę bei pateikė tai patvirtinančius dokumentus (sąskaitas faktūras, prekių pristatymo dokumentus, kuriuose nurodytos prekės, apmokėjimo dokumentus). Patikrinimo metu nebuvo nustatyta kam UAB ,,(duomenys neskelbtini)” pardavė minėtą darbinę avalynę, todėl paneigta UAB ,,(duomenys neskelbtini)” teisė į PVM ataskaitą pagal Vokietijos mokėtojo įformintas sąskaitas faktūras. Taip pat, mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad 2019 m. birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais UAB ,,(duomenys neskelbtini)” buhalterinėje apskaitoje apskaityti prekių bei paslaugų įsigijimai iš Latvijos įmonės (duomenys neskelbtini) už 1 050 109 Eur, nors UAB ,,(duomenys neskelbtini)” tikrinamuoju laikotarpiu mokėjimų Latvijos įmonei nevykdė. Pirktos paslaugos įformintos išrašytomis sąskaitomis faktūromis, turinyje nurodant „už paslaugas pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)“ ir priėmimo aktus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal pateiktą 2019-03-13 Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) vykdytojas Latvijos įmonė (duomenys neskelbtini), atstovaujama valdybos nario G. Č., įsipareigoja įvertinti esamas IT sistemas, procesus ir dokumentus, vykdyti internetinės kazino platformos programavimo darbų projektą, t. y. pateikti rekomendacijas dėl mokėjimo kortelių pramonės duomenų saugumo standartų ir bendrojo duomenų apsaugos reglamento įdiegimo (duomenys neskelbtini), teikti konsultavimo, tinkinimo ir IT kūrimo paslaugas minėto projekto įdiegimo klausimais. Sutartyje numatyta, kad paslaugos bus teikiamos iki 2019-10-13, bendra projekto kaina iki 750 000 Eur. Išrašytose sąskaitose faktūrose nurodyta Sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) bei priėmimo aktai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), sąmatos, ataskaitos apie atitiktį ir patobulinimus, kiekvieno sutarties ciklo įvykdymo grafikai, kaip numatyta sutartyje, nepateikti. Latvijos mokesčių administratoriaus pateiktais duomenimis įmonė (duomenys neskelbtini) PVM deklaracijose deklaravo prekių tiekimus UAB ,,(duomenys neskelbtini)” 2019 m. 07 mėn. – už 122 637 Eur, paslaugų teikimą už 927 472 Eur, 2019 m. įsigijimus iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)” už 11 510 476 Eur. Taip pat Latvijos mokesčių administratorius informavo, kad nėra galimybės gauti informacijos apie UAB ,,(duomenys neskelbtini)” parduotų prekių kilmę, tarpusavio bendradarbiavimą, prekių pristatymą bei mokėjimus, prekių pakrovimą ir iškrovimą, apie programavimo paslaugų teikimą ir žmogiškuosius išteklius, susijusius su minėtų paslaugų teikimu. Patikrinimo metu nustatyta, kad iš (duomenys neskelbtini) įsigytas paslaugas ir prekes UAB ,,(duomenys neskelbtini)” perpardavė Lenkijos įmonei (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), o iš (duomenys neskelbtini) įsigytas prekes perpardavė (duomenys neskelbtini). Latvijos mokesčių administratoriaus pateiktos informacijos duomenimis, Latvijos įmonė (duomenys neskelbtini) dalyvauja nesąžininguose PVM sandoriuose, įtariamas karuselinis sukčiavimas. Mokestinio patikrinimo metu padaryta išvada, kad tiekimai tarp įmonių nevyko, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįsigijo prekių ir paslaugų iš (duomenys neskelbtini) ir jų nepardavė (duomenys neskelbtini), t, y. vyko apsimestiniai sandoriai. Taip pat, tiriamuoju laikotarpiu UAB ,,(duomenys neskelbtini)” Vokietijos įmonei (duomenys neskelbtini) įformino užuolaidų bei jų priedų pardavimą. Vokietijos mokesčių administratorius pateikė informaciją, kad (duomenys neskelbtini) pirko iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)” paletes. Latvijos mokesčių administratoriaus pateiktos informacijos duomenimis, prekes vežęs vežėjas G. S. taip pat patvirtino, kad buvo vežamos paletės, o ne užuolaidos. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pranešime nurodyta, kad įvertinus iš Europos Sąjungos mokesčių administratorių gautą informaciją, nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)” pateiktuose CMR, išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos ne tos tiekiamos prekės, kurias gavo Vokietijos įmonė (duomenys neskelbtini). Nustatyti duomenys sudarė pagrindą išvadai, kad įformintose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės – užuolaidos nebuvo išgabentos iš Lietuvos teritorijos nurodytam pirkėjui - Vokietijos įmonei (duomenys neskelbtini). Taip pat nenustatyta, iš ko UAB ,,(duomenys neskelbtini)” įsigijo paletes, parduotas minėtai Vokietijos įmonei, ir kam UAB ,,(duomenys neskelbtini)” faktiškai pardavė minėtai Vokietijos įmonei įformintose PVM sąskaitose faktūrose nurodytas prekes – užuolaidas. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą informaciją darytina išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose galimai apskaitė sandorius, įvykusius ne su tais ūkio subjektais ir ne tomis sąlygomis. UAB ,,(duomenys neskelbtini)” išrašytos PVM sąskaitos faktūros neatspindi tikrojo sandorių turinio. (1t. b.l. 12-15)

- 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai” nuostatas „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams”, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktose PVM deklaracijose už tikrinamąjį laikotarpį įrašė neteisingus duomenis, t. y. nedeklaravo apskaitytų duomenų, Bendrovės įformintos ūkinės operacijos įvyko ne tokiomis aplinkybėmis, kurios atspindėtos apskaitos dokumentuose;

- 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas” 2 dalį, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius <…>”, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktose PVM deklaracijose už tikrinamąjį laikotarpį neteisingai deklaravo pardavimų ES šalių mokėtojomis vertę bei pardavimo PVM ir iš ES įsigytų prekių vertę bei pirkimo ir pardavimo PVM;

- 11 straipsnio „Vyriausiojo buhalterio (buhalterio) ir apskaitos paslaugas teikiančios įmonės atsakomybė” 1 dalį „vyriausias buhalteris (buhalteris) ir apskaitos paslaugas teikianti įmonė atsako už buhalterinių įrašų teisingumą<…>”, t. y. Bendrovės apskaitą tvarkančios įmonės UAB „Verslo apskaitos formulė“ įgaliotas asmuo L. B. atsako už Bendrovės apskaitos registruose fiksuojamus teisingus įrašus;

- 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas” 1 dalį, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais”, Bendrovė įformino kompiuterinių prekių įsigijimą iš (duomenys neskelbtini) už 76 650 Eur sumą, užuolaidų pardavimą už 9 548 Eur Vokietijos įmonei (duomenys neskelbtini), tačiau rekvizitų ir surinktos informacijos visuma nepatvirtina, kad ūkinės operacijos įvyko būtent tokiomis aplinkybėmis, kurios atspindėtos apskaitos dokumentuose;

- 13 straipsnio „Apskaitos dokumentų rekvizitai” 1 dalies 4 punktą, kuriame nustatyta, kad vienas iš privalomų apskaitos rekvizitų yra „ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 10 įformintų sąskaitų apskaitė kompiuterių dalių įsigijimą iš (duomenys neskelbtini) už 76 650 Eur ir pagal 2 išrašytas PVM sąskaitas faktūras įformino Vokietijos įmonei (duomenys neskelbtini) užuolaidų bei jų priedų pardavimą už 9 548 Eur, nors Vokietijos mokesčių administratoriaus pateiktos informacijos duomenimis, kompiuterių dalių Vokietijos įmonė (duomenys neskelbtini) Bendrovei nepardavė ir (duomenys neskelbtini) užuolaidų iš Bendrovės neįsigijo. Vadovaujantis BAĮ 13 straipsnio 1 dalies nuostatomis, vienas iš privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų yra ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys. Reglamentuojami privalomi ir papildomi apskaitos dokumentų rekvizitai, turi būti tikri, o ne tik formaliai nurodyti. Apskaitos dokumente pateikti rekvizitai turi reikšti, kad būtent jame nurodytas ūkio subjektas nurodytomis sąlygomis atliko ūkinę operaciją, todėl jam atsirado tam tikros teisės ir pareigos, o dokumentą įforminę, jį pasirašę asmenys buvo įgalioti veikti nurodytų ūkio subjektų vardu. Apskaitos dokumentas yra rašytinis liudijimas apie įvykusią operaciją, todėl nepakanka, kad apskaitos dokumentas surašytas ant nustatyta tvarka išrašyto blanko, bet turi būti realiai įvykusi apskaitos dokumente įvardinta operacija;

- 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 1 dalį, kurioje nustatyta, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrinamuoju laikotarpiu apskaitos registruose užregistravo ir apskaitė operacijas įvykusias ne tomis aplinkybėmis pagal juridinės galios neturinčius dokumentus.

Patikrinus PVM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo į biudžetą teisingumą, nustatyta: 1. Bendrovė, pažeisdama PVMĮ 49 straipsnio 1 dalies nuostatas, įformintiems prekių tiekimams Lenkijos įmonei (duomenys neskelbtini) ir Vokietijos įmonei (duomenys neskelbtini) nepagrįstai pritaikė 0 proc. PVM tarifą, neapskaičiavo, nedeklaravo bei į biudžetą nesumokėjo 42 211 Eur PVM; 2. Bendrovė, pažeisdama PVMĮ 58 straipsnio 1 d. nuostatas, 2019 metų 05-10 mėn. įformino bei pateiktose PVM deklaracijose deklaravo iš Vokietijos įmonės tiekėjo (duomenys neskelbtini) prekių įsigijimą už 54 050 Eur bei 11 351 Eur pirkimo PVM, ir šia suma nepagrįstai padidino PVM atskaitą bei sumažino į biudžetą mokėtiną PVM. Vokietijos mokesčių administratoriaus pateiktos informacijos duomenimis, minėta Vokietijos įmonė pardavė Bendrovei darbinius batus, kurių pardavimas kitiems ūkio subjektams ir panaudojimas Bendrovės apmokestinamoje veikloje nenustatytas. Bendrovė pažeidė PVMĮ 14 straipsnio „Apmokestinimo momentas“ nuostatas, neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo 53 562 Eur (42 211+11 351) PVM. Dėl nustatytų BAĮ, PVM įstatymo pažeidimų iš dalies negalima nustatyti Bendrovės PVM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo už laikotarpį nuo 2019-05-01 iki 2019-10-31. (1t. b.l. 16-57)

UAB ,,(duomenys neskelbtini)" panaudojo klaidingą (duomenys neskelbtini) PVM mokėtojo numerį pirmose trijose sąskaitose faktūrose, tačiau (duomenys neskelbtini) sumokėjo atitinkamus mokesčius nuo įsigijimų. Pagal šias sąskaitas faktūras įsigytos paletės buvo gabenamos iš (duomenys neskelbtini) (Latvija) į (duomenys neskelbtini), vežėjas G. S. SIA. (duomenys neskelbtini) nežino iš ko UAB ,,(duomenys neskelbtini)" įsigijo prekes. Remiantis (duomenys neskelbtini) vykdančiojo direktoriaus paaiškinimais, įmonė palaiko ilgalaikius santykius su daugeliu palečių distributorių Latvijoje, Lietuvoje ir Baltarusijoje. Daugelis sandorių sudaroma telefonu. Užsakymus įmonei UAB ,,(duomenys neskelbtini)" taip pat telefonu pateikė įgaliotas atstovas p. W. A.. Vykdant sandorius su UAB ,,(duomenys neskelbtini)" įmonei (duomenys neskelbtini) tarpininkavo p. G.. Sukčiavimo veiklos įmonėje (duomenys neskelbtini) nenustatyta.

Taip pat Vokietijos mokesčių administratosius pateikė Vokietijos įmonės (duomenys neskelbtini) sąskaitas faktūras, prekių pristatymo dokumentus, kuriuose nurodytos prekės, apmokėjimo dokumentus, iš kurių matyti, kad ši Vokietijos įmonė UAB ,,(duomenys neskelbtini)” nepardavė kompiuterių dalių, bet pardavė darbinę avalynę.

Lenkijos mokesčių administratorius pateikė informaciją, kad mokesčių mokėtojas (duomenys neskelbtini) vietiniam mokesčių administratoriui nepateikė duomenų apie banko sąskaitą. Vietinis mokesčių administratorius gavo 2019 metų PVM deklaracijas (nuo 2019 m. sausio mėn. iki 2019 m. rugsėjo mėn.), kuriose nebuvo deklaruota sandorių su ES rangovais. Minėtu laikotarpiu nebuvo pateiktos VIES ataskaitos. 2019 m. 2 ir 3 ketvirtį , remiantis VIES duomenimis, buvo deklaruoti reikšmingi prekių tiekimai iš rangovų GB, LV, (duomenys neskelbtini) (UAB ,,(duomenys neskelbtini)") ir paslaugų tiekimai iš (duomenys neskelbtini) (UAB ,,(duomenys neskelbtini)") bendrovei (duomenys neskelbtini), tačiau jų mokesčių mokėtojas nedeklaravo šių sandorių kaip prekių įsigijimo ir paslaugų gavimo. (2t. b.l. 43, 59-60, 99-126, 142)

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

4. Baudžiamoji atsakomybė pagal Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį kyla tam, tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Minėtame Baudžiamojo kodekso straipsnyje numatytas apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių jos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose, buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas, jų paslėpimas ir pan.). Baudžiamojo kodekso 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai nustatyti šiame Baudžiamojo kodekso straipsnyje numatyti padariniai – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad duomenis apie asmens (ūkio subjekto) veiklą, jo turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei tokiu būdu to padaryti (o ne atliekant ikiteisminį tyrimą, priešpriešinius patikrinimus, ir pan.) negalima, atsiranda Baudžiamojo kodekso 222 straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-180/2014, 2K-7-234-942/2015 ir kt.). Ir pirmiausia apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2014, 2K-422-303/2015, 2K-508-976/2015, 2K-7-176-303/2015).

5. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. už tai, kad įmonėje buhalterinė apskaita būtų vedama ir organizuojama laikantis įstatymų normų reikalavimų, taip pat ir už dokumentų bei apskaitos išsaugojimą yra atsakingas įmonės vadovas.

6. Nagrinėjamoje byloje objektyviai ir neginčytinai nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracijos vadovu (direktoriumi) - vieninteliu faktiniu vadovu inkriminuotu kaltinime laikotarpiu dirbo R. M..

7. Taip pat byloje nustatyta, jog kompetentingai įstaigai – Valstybinei mokesčių inspekcijai atlikus mokestinį patikrinimą padaryta išvada, kad Mokėtojas, pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574: 4 straipsnį, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6 straipsnio 2 punktą, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 punktą ,,Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, BAĮ 13 str. 1 d. 4 p., kuriame nustatyta, kad vienas iš privalomų apskaitos rekvizitų yra „ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“; BAĮ 16 straipsnio 1 dalį, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr.IX-751 14 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad prievolė apskaičiuoti PVM už tiekiamą prekę ar teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita faktūra. Patikrinimo akte, sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo nurodyta, jog dėl nustatytų Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2019-05-01 iki 2019-10-31.

8. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, jog teismų praktikoje duomenys, gauti specialiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu, nagrinėjamu atveju – patikrinimo aktu, įrodomąja prasme yra vienas reikšmingiausių įrodymų išvadai apie nusikalstamų padarinių Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio prasme buvimą pagrįsti. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, akivaizdu, jog esminė aplinkybė baudžiamajai atsakomybei pagal Baudžiamojo kodekso 222 straipsnį kilti – nusikalstamų padarinių buvimas – nagrinėjamoje byloje konstatuota specialiomis žiniomis pagrįsto tyrimo metu. Tokiu būdu konstatuotina, jog padariniai – negalėjimas iš dalies nustatyti įmonės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, sąlygojantys baudžiamosios atsakomybės pagal Baudžiamojo kodekso 222 straipsnį kilimą, byloje nustatyti objektyviai ir neginčytinai. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog tikrovę atitinkantys ir tikrąją finansinę būklę atspindintys duomenys apie ūkio subjekto - UAB „(duomenys neskelbtini)“ - veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą nagrinėjamu atveju nustatyti tik atlikus ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje ir atlikus bendrovės finansinės veiklos patikrinimą, analizuojant, akcentuotina, ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir gautus ūkinius finansinius duomenis, o ne tik ūkio subjekto – bendrovės – buhalterinės apskaitos dokumentus. Ši aplinkybė nagrinėjamu atveju taipogi vienareikšmiškai ir objektyviai suponuoja baudžiamosios atsakomybės pagal Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio kilimą.

9. Pažymėtina, jog kasacinio teismo formuojama praktika, kad esminė aplinkybė kilti baudžiamajai atsakomybei pagal Baudžiamojo kodekso 222 straipsnį – nusikalstamų padarinių buvimas, be specialiomis žiniomis pagrįsto buhalterinio vertinimo, turi būti pagrįsta ir kitais baudžiamojoje byloje objektyviai konstatuotais duomenimis ir nustatytomis faktinėmis baudžiamosios bylos aplinkybėmis. Nagrinėjamoje byloje objektyviai ir neginčytinai iš bylos duomenų nustatyta, kad buhalterinė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita netinkamai, pažeidžiant buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus buvo tvarkoma laikotarpiu nuo 2019-05-01 iki 2019-10-31, kuomet pateiktose PVM deklaracijose už 2019 m. 05-10 mėn. buvo deklaruota 961 294 Eur mažiau, negu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitė suvestiniuose apskaitos registruose, kuomet buhalterinėje apskaitoje apskaitė kompiuterių dalių įsigijimą iš Vokietijos įmonės už 76 650 Eur, nors ši Vokietijos įmonė UAB ,,(duomenys neskelbtini)" pardavė darbinę avalynę, UAB ,,(duomenys neskelbtini)" Vokietijos įmonei (duomenys neskelbtini) įmonės buhalterinėje apskaitoje įformino užuolaidų bei jų priedų pardavimą, nors ši įmonė pirko iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)" paletes, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktose PVM deklaracijose už tikrinamąjį laikotarpį įrašė neteisingus duomenis. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktose PVM deklaracijose už tikrinamąjį laikotarpį neteisingai deklaravo pardavimų ES šalių mokėtojomis vertę bei pardavimo PVM ir iš ES įsigytų prekių vertę bei pirkimo ir pardavimo PVM, kuomet ši bendrovė įformintiems prekių tiekimams Lenkijos įmonei (duomenys neskelbtini) ir Vokietijos įmonei (duomenys neskelbtini) nepagrįstai pritaikė 0 proc. PVM tarifą, neapskaičiavo, nedeklaravo bei į biudžetą nesumokėjo 42 211 Eur PVM bei 2019 m. 05-10 mėn. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje įforminus kompiuterių dalių įsigijimą už 76 650 Eur sumą, neteisėtai pasinaudojo 11 351 Eur PVM atskaita ir tokiu būdu neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo 53562 Eur PVM. Tokiu būdu buhalterinėje apskaitoje užregistruoti ūkinių operacijų tikrovės neatitinkantys buhalterinės apskaitos dokumentai - 10 sąskaitų faktūrų dėl kompiuterių dalių įsigijimo, 2 sąskaitos faktūros dėl užuolaidų bei jų priedų pardavimo. Tai pakankamai reikšmingas buhalterinės apskaitos dokumentų kiekis. Taigi nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apgaulingą apskaitos tvarkymą akivaizdžiai ir pagrįstai suponuoja konstatuotas žymus buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų mastas ir apimtis, nevienkartinis, o nuolatinis ir sistemingas pobūdis.

10. Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, akivaizdu, kad objektyvieji nusikalstamos veikos – apgaulingo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo – požymiai, įstatymų reikalavimams prieštaraujanti veika ir dėl to kilę nusikalstami padariniai byloje nustatyti objektyviai.

11. Apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas tiek veikiant tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Veika laikoma padaryta tyčia, kai asmuo, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai netinkamai juos vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori (siekia) arba nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2012, 2K-564/2014). Kaltės turinį sudaro asmens psichinis santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais, situacija, kuriai esant padaryta nusikalstama veika. Kaltės turinys atskleidžiamas, remiantis ne tik kaltininko parodymais apie jo suvokimą darant pavojingą visuomenei veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis.

12. Kaltinamasis pareikšto kaltinimo tyčia apgaulingai tvarkius UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą neneigė, pripažino, kad sąmoningai, specialiai taip tvarkė buhalterinius dokumentus, siekdamas įmonei finansinės naudos, taigi veikė tiesiogine tyčia. Byloje nustatyti jau aptarti objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, nusikalstamų veiksmų apimtis, taip pat leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog buhalterinė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita, pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių jos tvarkymą, reikalavimus, buvo tvarkoma sąmoningai ir tikslingai. Taigi, vertinant kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus pareikšto kaltinimo kontekste, konstatuotina, jog kaltinamasis, apgaulingai tvarkydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, neabejotinai veikė tiesiogine tyčia.

13. Taigi, vertinant tai, kas išdėstyta, byloje objektyviai konstatuotina, jog kaltinamojo R. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką – apgaulingai tvarkius UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko laikotarpiu nuo 2019-05-01 iki 2019-10-31 negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, laikytina įrodyta visa apimtimi. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį ir įrodyti aukščiau aptarta bylos medžiaga.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

14. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininkės asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

15. Kaltinamasis R. M., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą apysunkį nusikaltimą. Jis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, todėl tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Pažymėtina, kad kaltinamasis jau ikiteisminio tyrimo metu siekė spręsti pareikšto civilinio ieškinio reikalavimų patenkinimo klausimą, kreipėsi į mokesčių inspekciją dėl civiliniu ieškiniu pareikšto turtinio reikalavimo išdėstymo. Išdėstytos aplinkybės nagrinėjamoje byloje, be kita ko, pagrįstai suponuoja ir išvadą, jog kaltinamasis iš tiesų suvokė nusikalstamą savo veiksmų pobūdį, iš tiesų atliktus veiksmus vertina kritiškai ir nevengia atsakomybės.

16. Kaltinamasis praeityje teistas vieną kartą, bausmė atlikta, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vienų metų laikotarpyje du kartus baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudos sumokėtos, nuobaudos galiojančios, nėra duomenų apie psichiatrinį ir priklausomybės ligų gydymą. Kaltinamasis dirba, charakterizuojamas teigiamai, vedęs, augina du nepilnamečius vaikus. Akivaizdu, jog R. M. turi tvirtą susiformavusią šeiminę, socialinę bei darbinę aplinką, kurią siekia išlaikyti. Šių aplinkybių visuma logiškai suponuoja kaltinamąjį vertinti teigiamai kaip atsakingą asmenybę, siekiančią laikytis įstatymų, o ne kaip sistemingą piktybišką įstatymų pažeidėją.

17. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

18. Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, tai, kad kaltinamasis teistas, tačiau už kitokio pobūdžio nusikalstamą veiką, kuomet skirta bausmė nesusijusi su laisvės atėmimu, bausmę (baudą) atlikęs, baustas administracine tvarka, tačiau baudas sumokėjęs, taip pat atsižvelgiant į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam švelniausią baudžiamojo įstatymo sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą bausmę – baudą. Įvertinant kaltininko asmenybę, charakterizuojančius duomenis, šeimyninę padėtį, siekiant resocializacijos ir bausmės paskirties įgyvendinimo tikslų, atsižvelgiant į humaniškumo, proporcingumo principus, baudos dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytas tokios bausmės vidurkis, artimas bausmės minimumui (BK 49, 54, 59, 60, 61 straipsniai). Nagrinėjamos bylos kontekste manytina, jog tokios rūšies ir dydžio bausmių paskyrimas kaltinamajam už apysunkį finansinio pobūdžio nusikaltimą neabejotinai užtikrins tiek ekonominį poveikį kaltinamajam, tiek kitų bausme siekiamų tikslų pasiekimą ir nagrinėjamoje byloje leis įgyvendinti teisingumo principą.

19. Kadangi kaltinamasis prisipažino dėl nusikalstamos veikos įvykdymo, o baudžiamoji byla buvo užbaigta joje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

20. Atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą (teistas 1 kartą, bet bausmę atlikęs, baustas administracine tvarka du kartus, tačiau baudas sumokėjęs, sukūręs šeimą, augina du nepilnamečius vaikus, dirba, turi kreditorinių įsipareigojimų, duomenų apie nedarbingumus ar ribotus darbingumus nenustatyta, todėl būdamas darbingo amžiaus ir turėdamas įsipareigojimų ne tik kredito įstaigai bet valstybei privalės dirbti ir ieškotis didesnių pajamų, kad galėtų laiku vykdyti įsipareigojimus), R. M. nustatytinas ilgesnis skirtinos baudos sumokėjimo terminas – 12 mėnesių (Lietuvos Respublikos BPK 352 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos BVK 22 straipsnio 2 dalis).

V. Dėl civilinio ieškinio

21. BPK 44 straipsnio 10 dalis numato, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Be to, BPK 109 straipsnis numato, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę reikalauti žalos atlyginimo, o kaltinamasis, padaręs žalą, privalo ją visiškai atlyginti. BPK 115 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą ieškinį arba jį atmeta. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

22. Baudžiamojoje byloje kaltinamajam R. M. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį 53562 eurų sumai žalai valstybės biudžetui atlyginti, kurią prašo priteisti iš kaltinamojo (2 t.b. l. 3-6).

23. Kaltinamasis R. M. su jam pareikštu civiliniu ieškiniu teismo posėdžio metu sutiko, jo dydžio neginčijo. Civiliniame ieškinyje detalizuojama kokiu pagrindu jis pareikštas, detalizuojama, kokia žala valstybės biudžetui padaryta, nurodomos žalos padarymo aplinkybės. Civilinio ieškovo prašoma priteisti žala valstybės biudžetui atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo veiksmų, t. y. dėl jo padarytos nusikalstamos veikos, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su civilinio ieškovo patirta turtine žala. Byloje surinkti įrodymai, kurie jau buvo aptarti analizuojant kaltinamajam inkriminuoto turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos įrodytumą, patvirtina tai, kad žala valstybės biudžetui buvo padaryta ir ji tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo neteisėtais veiksmais. Civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai.

24. Daiktų turinčių reikšmę nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti klausimas spręstinas pagal BK 94 straipsnio nuostatas (b. l. 117).

25. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo paskirtas 2023 m. rugpjūčio 30 d. Kauno apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Vingaudo Rinkevičiaus nutarimu R. M. ir I. M. turtui – keleiviniam automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr: (duomenys neskelbtini) ir pastatui – dirbtuvėms, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro nr.: (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), iki 2024 m. vasario 29 d., nustatant dalinį nuosavybės teisų apribojimą, uždraudžiant turtu disponuoti, leidžiant juo naudotis ir jį valdyti, turto saugotoju paskiriant R. M.. Laikinasis nuosavybės teisių apribojimas, skirtas civilinio ieškinio užtikrinimui, paliktinas galioti iki ieškinio atlyginimo, o atlyginus ieškiniu pareikštą turtinį reikalavimą – panaikintinas (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

26. Duomenų apie patirtas proceso išlaidas byloje nėra.

27. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajai iki bausmės vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302, 304, 306 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 210 MGL (11000 eurų) dydžio baudą

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. M. sumažintą bausmę – 140 MGL (7000 eurų) dydžio baudą, ją sumokant per 12 (dvylika) mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš R. M. civilinio ieškovo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos naudai 53562 Eur (penkiasdešimt tris tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt du eurus) turtinės žalos valstybės biudžetui atlyginimo.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, kuris buvo paskirtas 2023 m. rugpjūčio 30 d. Kauno apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Vingaudo Rinkevičiaus nutarimu R. M. ir I. M. turtui – keleiviniam automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr: (duomenys neskelbtini) ir pastatui – dirbtuvėms, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro nr.: (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), panaikinti atlyginus civiliniu ieškiniu pareikštą turtinį reikalavimą – 53562 Eur.

R. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti R. M., kad 7000,00 Eur bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą asmens pasirinktame banke per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjus nurodytą sumą, jis privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 111), tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – segtuvą, kuriame yra AB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d., saugomą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos vadyboje, gražinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.