Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės, Jurgitos Kolyčienės ir Aušros Valinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 310 straipsnyje (BK 3 str.), (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojo 2003-05-01) ir jam paskirta 100 MGL (3766 eurų) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. K. nuteistas už tai, kad žiauriai elgėsi su gyvūnais, jeigu dėl to gyvūnai žuvo bei buvo suluošinti, o tai pat juos kankino, o būtent:

jis laikotarpyje nuo 2010-12-23 iki 2013-03-28 ūkininkaudamas ir pažeisdamas Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (Žin., 1997, Nr. 108 - 2728; 2012, Nr. 122 - 6126) 4 str. 2 d. 2, 15, 17 ir 24 p., 6 str., 7 str. 1 d., 20 str. 2 d. 1 ir 2 p. reikalavimus, įpareigojančius suteikti veterinarinę pagalbą, kai gyvūnams tokia pagalba būtina, gyvūnus laikyti jų rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkamomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis, pakankamai šerti ir girdyti gyvūnus, neatlikti veiksmų, sukeliančių gyvūnų žūtį, skausmą, kančią, pavojų gyvūnų sveikatai ar gyvybei, išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus, kiekvieną gyvūną laikyti ir prižiūrėti gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis, pagal gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia, atskirų rūšių gyvūnus registruoti ir ženklinti pagal gyvūnų registravimą ir ženklinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, nuolat rūpintis gyvūnų gerove ir apsauga, laikytis Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimų, ir Lietuvos Respublikos Veterinarijos įstatymo (Žin., 1992, Nr. 2 - 15; 2010, Nr. 148 - 7563) 14 str. 1 ir 6 d., 16 str. 1 ir 3 d. reikalavimus, įpareigojančius veterinarinės kontrolės subjektus užtikrinti, kad laiku būtų imamasi veterinarinės higienos ir ūkinių priemonių sustabdyti gyvūnų užkrečiamųjų ligų plitimą ir likviduoti jų židinius, veterinarinės kontrolės subjektus šalutinius gyvūninius produktus teisės aktų nustatyta tvarka tvarkyti patiems arba atiduoti veterinarinės kontrolės subjektams, privalomai registruoti visų ūkinių gyvūnų laikymo vietas, privalomai apskaityti ir ženklinti jose esančius galvijus, kiaules, avis, ožkas, arklius, nustatyta tvarka pildyti laikomų ūkinių gyvūnų apskaitos žurnalą arba daryti įrašus kompiuterinėje laikmenoje, atsakyti už turimų ūkinių gyvūnų ženklinimą, informacijos apie ūkinių gyvūnų skaičiaus pokytį pateikimą, žiauriai elgėsi su gyvūnais - fermoje, esančioje (duomenys neskelbtini), auginamais arkliais, t.y. nesuteikė jiems pakankamo šėrimo, girdymo, reikiamos priežiūros, būtinos veterinarinės pagalbos, juos laikė neatitinkančiomis jų rūšiai, amžiui, fiziologijai ir elgsenai sąlygomis, dėl ko gyvūnai - 140 arklių buvo kankinami, iš jų 21 arklys žuvo, 119 arklių buvo paimti iš A. A. K. ūkio 2013-04-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, nustatyta tvarka nepildė laikomų ūkinių gyvūnų apskaitos žurnalo, nedarė įrašų kompiuterinėje laikmenoje, neteikė informacijos apie ūkinių gyvūnų skaičiaus pokytį.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. A. K. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį.

Skunde nurodo, kad procesiniuose dokumentuose ir nuosprendyje klaidingai nurodyta jo tariamos nusikalstamos veikos įvykdymo vieta, nes gyvūnų auginimo bei veisimo fermos (duomenys neskelbtini) jis neturėjo ir neturi, ką nuosprendyje pripažino ir pats teismas.

Nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, surašytos pagal netinkamą kaltinamąjį aktą, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, neteisėtai kriminalizuojant Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo normas, reguliuojamas administracinių, civilinių įstatymų. Nuosprendis yra nekonkretus, nesuprantama, kokiais įrodymais teismas vadovavosi. Jame nėra nurodyti arklių identifikavimo duomenys. Teismas nepareikalavo iš Veterinarijos tarnybos nugaišusių arklių anatominio tyrimo dokumentų, kaip tai nustatyta Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005-12-05 įsakymu Nr.B1-658. Taip teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimų. Teismo išvados pagrįstos tendencingai apklaustų Veterinarijos tarnybos pareigūnų S. M., J. T. ir kt. parodymais, nesiremiant nustatytos formos anatominio patologinio tyrimo dokumentais, o iš akių veterinarijos gydytojų padarytomis klaidingomis išvadomis (gyvūnai išliesėjo, badavo, neturėjo vandens ir t.t.), kurių negalima laikyti įrodymais ir kurias paneigia kiti byloje apklausti liudytojai, 2013-03-15 patikrinimo aktas. Jame fiksuojama, kad visi jo gyvūnai sveiki ir neserga, o po dviejų savaičių staiga fiksuojama priešinga padėtis. Per tokį trumpą laiką konstatuoti, kad jis kankino 140 arklių, iš kurių dėl jo kaltės 21 arklys žuvo, yra melas, siekis su juo susidoroti ir atkeršyti.

Apeliantas nurodo, kad 2013 metų pradžioje prasidėjo nuolatinės jo ūkio patikros pagal pareigūno M. pasitelktos jo kaimynės O. D. pranešimus. 2013-03-15 atvyko veterinarijos tarnybos pareigūnai, tarp kurių buvo J. T. ir B. B., kurie sąžiningai patikrino pranešimą ir nustatė, kad visi ūkyje laikomi arkliai iš esmės aprūpinti pašaru, turi jo lauke ir tvarte, arklių gaišenų nerado. Apie tai buvo surašyti atitinkami patikrinimų aktai. Po šio patikrinimo S. M. nurodymu buvo atliktas formalus ūkio patikrinimas, surašytas suklastotas 2013-03-28 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektorių dėl gyvūnų sveikatingumo ir gerovės pažeidimų tyrimo patikrinimo aktas Nr. 69G10 su skirtinguose egzemplioriuose išgalvotais prierašais, kad neva jam neturėjo galimybės įteikti šio patikrinimo akto, o jo sugyventinė J. J. neva atsisakė jį priimti. Šiame akte nurodyti pažeidimai yra išgalvoti, į patikrinimą jis, pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, nebuvo pakviestas ir aktas nustatyta tvarka jam įteiktas nebuvo. Šiuo ir kitais Veterinarijos tarnybos aktais net nebuvo remtasi kaltinamajame akte. Pateiktuose jam įtarimuose bei kaltinamajame akte nurodyti skirtingi jo augintų gyvūnų nugaišimo duomenys, kas rodo, kad veterinarijos pareigūnai aplaidžiai vykdė savo patikrinimus, net iš nugaišusių arklių nepaėmė mėginių patologiniam tyrimui, o Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2014-08-27 rašte Nr.69D1-1123 pranešta, kad Gaišenų patologijos – anatomijos registracijos žurnalai nuo 2010 iki 2013 metų nebuvo vedami, dėl ko jų pateikti galimybės nėra. Tuo tarpu teismui pateiktuose UAB „Lietuvos žirgynas“ privataus veterinarijos gydytojo A.Š. surašytuose ir pateiktuose teismui neidentifikuotų arklių gaišenų, patologinės medžiagos patologinio anatominio tyrimo aktuose 2013 m. balandžio 7 d.,19 d., 22 d., gegužės mėn. ir kt. nurodytos klinikinės diagnozės nustatytos Zarasų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos UAB „Sartų žirgyne“ neva laikomų arklių, neva paimtų iš jo (A.A. K.), jokios įrodomosios reikšmės jo kaltei nustatyti neturi.

Nuo 2013-03-15 iki 2013-03-28 atliktų patikrinimų tokie pažeidimai, kurie užfiksuoti paskutiniame akte, nei fiziškai, nei teoriškai negalėjo atsirasti. Juo labiau, jis turi pakankamai įrodymų, kad jo arklius žudė, žalojo ir kankino patys atvykę veterinarijos specialistai bei E. J., paimtus arklių bandos likučius laikydamas be maisto ir vandens (duomenys neskelbtini)žirgyne sugriuvusios fermos griuvėsiuose.

Apelianto teigimu pareigūnai S. M., J. T., G. B., A. B., Nemenčinės seniūnas E. P., UAB „Lietuvos žirgynas“ buvęs direktorius ir stambiųjų žemaitukų asociacijos prezidentas E. J. neteisėtai, siekdami atimti ir parduoti jo arklius, kreipėsi į Vilniaus m. apylinkės teismą pridėdami suklastotą 2013-03-28 bei vėlesnių datų patikrinimų aktus dėl leidimo paimti iš jo ir perduoti E. J. vadovaujamam žirgynui jo laikomus arklius, kurių rinkos vertė tuo metu siekė apie 600 000 litų. Arkliai buvo pervežami tam nepritaikytu transportu, tačiau teismas neleido jam apie šias arklių išvežimo aplinkybes pasisakyti, nes neva šios aplinkybės išeina už kaltinimo ribų. Tačiau jo arklių paėmimo bei išvežimo metu tų pačių veterinarijos tarnybos pareigūnų buvo tyčia sužalota, užmušta, pagrobta apie 50 jam priklausančių arklių. 2013-04-05 išvežamų/įvežamų ūkinių gyvūnų patikrinimo akte Nr.1565 už jo ūkio subjektą, kaip dalyvavusį asmenį, pasirašė tuometinis UAB „Lietuvos žirgynas“ direktorius E. J., kuriam įgaliojimo atstovauti jo įmonę ar pasirašyti išvežamų arklių aktą jis nėra davęs. Dėl šios priežasties šis aktas laikytinas suklastotu, juo labiau, kad skirtinguose jo egzemplioriuose skirtingai nurodomas išvežamų arklių kiekis.

Kita didelė dalis iš jo neteisėtai paimtų arklių žuvo ar buvo sunaikinti, pervežus juos ir toliau netinkamai virš dviejų savaičių laikant tam nepritaikytose teismo paskirto naujo laikytojo objekto sąlygose. Šios aplinkybės buvo užfiksuotos antstolio Ginto Badikonio.

A. A. K. pažymi, jog jis už arklių nepriežiūrą, juos kankinant ar žiauriai elgiantis nebuvo baustas administracine tvarka. Keletą kartų baustas dėl tam tikrų techninių bei mažareikšmių trūkumų fermoje, bet tai nesusiję su jam pateiktu kaltinimu. Jo pateikti Veterinarijos tarnybos raštai patvirtina, kad arklių laikymo sąlygos jo ūkyje buvo tinkamos., arklių gerove rūpinosi veterinarijos gydytojas S. G., kurio parodymai paneigė S. M., J. T. , G. B. ir kitų duotus parodymus. Vidutiniškai per metus iš visos bandos dėl senatvės, fiziologinių priežasčių, nepavykusio kumeliavimosi ir kt. bandoje krisdavo apie 10- 20 arklių, priklausomai nuo įvairių aplinkybių, kurios nėra priskiriamos laikytojo žiauriam elgesiui su gyvūnais ar jų kankinimu. Šios aplinkybės yra natūralios ir negali būti laikomos savininko ar veterinarijos gydytojo kalte. Iki patikrinimo turėjo naminių gyvūnų laikymo žurnalą, Veterinarijos tarnybai reguliariai teikė informaciją prie arklių skaičių, jų būklę ir panašiai.

Teismo nuosprendyje įvardytus įrodymus, kuriais grindžiama jo kaltė, paneigia apklaustų liudytojų J. ir V. P., V. S., M. K., E. P., J. J., G. S., J. T., S. G. ir kt. parodymai, 2013-03-15 Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimo aktas, antstolio G. Badikonio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai.

Teismas nuosprendyje konstatavo, kad neva dėl 21 jo arklio žūties nebuvo atlikti skrodimai, tačiau veterinarijos pareigūnai jam šių arklių neleido skrosti, o patys vietoje net nepaėmė arklių gaišenų mėginių.

Teismas nuosprendyje neįrodė arklių nugaišimo ir jo veiksmų tarpusavio ryšio. Teismas be jokių įrodymų konstatuoja, kad dalis jo arklių, kurie paimant neidentifikuoti pagal viešai užregistruotus identifikacinius požymius, pervežti pas kitą laikytoją neva nugaišo, tačiau teismas neįrodė, kokie tai buvo arkliai. Be to, skundžiamame nuosprendyje aprašomi nesusiję su jam pateiktu kaltinimu paimtų galimai jo be privalomų identifikavimo užfiksavimo arklių nugaišimo atvejai naujoje jų laikymo vietoje – UAB „Lietuvos žirgynas“.

Apelianto teigimu, administracinė procedūra pagal O. D. skundą apie neva galimus pažeidimus jo ūkyje, Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje negalėjo apskritai būti pradėta (Viešojo administravimo įstatymo 19 str.), o neteisėtai ją pradėjus, tokie dokumentai negali būti įrodymais BK 310 str. prasme. Tai Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai neteisėto 2013-03-28 akto Nr. 69GIO-1449 pagrindu paimdami jo gyvūnus iš ūkio, žiauriai su jais elgėsi, tyčia jų pačių sužeistų gyvūnų negydė, nesuteikė jiems pagalbos, kai gyvūnams tokia pagalba buvo būtina.

Apeliaciniame skunde A. A. K. teigia, jog skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausmė – 100 MGL (3766 eurų) – prieštarauja bendriesiems bausmių skyrimo pagrindams, ji skirta neįvertinus, kad iš jo neteisėtai buvo atimtas visas jam nuosavybės teise priklausantis turtas, t.y. gyvūnų banda, kurios vertė yra labai didelė, dėl to susirgo sunkia onkologine liga.

Teismo posėdžio metu nuteistasis A. A. K. bei jo gynėjai prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė – skundą atmesti.

Byloje atlikus dalinį įrodymų tyrimą buvo papildomai apklaustas nuteistasis A. A. K. apie arklių išvežimo aplinkybes. Jis nurodė, kad arklių išvežimas buvo suorganizuotas slapta nuo jo. Jam neleido dalyvauti, tačiau jis užlipo į fermos 2 aukštą ir iš ten matė kaip arkliai buvo varomi. Plėšė iš gardų kartis su vinimis ir jomis daužė arklius. Eržilai ėjo vieni per kitus. Nuo kraujų buvo kruvinos sienos. Buvo nulaužtos kelios kojos, nes kraunant negalėjo privažiuoti prie vietos. Niekas neskaičiavo arklių, tik po to surašė aktus. Fermoje liko 5-6 arkliai, kuriuos išvežė kitą dieną. Jis negali pasakyti, kiek prieauglio buvo tais metais balandžio mėnesį, gal 30-40 kumeliukų. M. turėjo raktus ir palaipsniui tie kumeliukai dingdavo. Prieš išvežimą galėjo būti apie 4-5 išliesėję arkliai. Arklių išliesėjimas priklausydavo nuo žiemos. Jį (nuteistąjį) tikrino ir ankstesniais metais, bet jis nei sykio nebuvo baustas. Jis kelis metus iš eilės samdė veterinarą G., taip pat ir 2012, 2013 m., kuris gydė jo arklius. Jis kreipdavosi ir pas kitus gydytojus. Nėra arklio, kuris neturėtų kirminų. Didelėje bandoje tai natūralu. Jis turi dokumentus, kad pirkdavo vaistus ir suleisdavo pats, taip pat praktikavo naudoti žoles nuo kirminų. Gyvūnai turėjo pasus. Dėl kumeliavimosi krisdavo apie 6-7 kumelės. Niekada nebuvo už tai baustas. Gyvūnai nebuvo išliesėję, jis turėjo pašarų ir iki šiol dar turi. M. reikėjo mėsos, todėl jis viską suorganizavo.

Apklaustas specialistas A.Š., atlikęs patologinius anatominius arklių gaišenų tyrimus, nurodė, kad dirba UAB "Lietuvos žirgynas“, teikia veterinarijos paslaugas, yra baigęs Lietuvos veterinarijos akademiją, darbo stažas nuo 1985 m. Dėl 2013-04-19 akto Nr. 12 (T. 3, b. l. 2-5) nurodė, kad arklio kritimo priežastis buvo išliesėjimas ir bronchopneumonija (plaučių uždegimas). Taip būna, kai arklys yra mažo svorio ir nusilpęs, neįmanoma išgydyti. Dusetose jį gydė kita gydytoja, berods A. K.. Kai arklys išliesėja, gali būti bet koks uždegimas. Bronchopneumonija atsirado dėl išliesėjimo. Išliesėjimas įvyksta priklausomai nuo organizmo, gali būti per 3 savaites, mėnesį. Dar svoris greitai krenta nuo vandens negavimo. Gydytoja A. K. buvo siuntusi dėl lektospirozės. Tai lėtinė liga, nuo kurios irgi išsenka organizmas. Tiriant gaišeną nebuvo požymių, kad buvo nuodijama, paveikta chemikalais. Tiriant reikia konkrečiai nurodyti, kokių norima rasti toksinių medžiagų. Tokiu atveju būna pažeistos kepenys, jos būna geltonos ir tokiais taškučiais, o šiuo atveju taip nebuvo. Dar būna skrandžio ir žarnų uždegimai. Gyvūnas gali pasveikti nuo bronchopneumonijos, bet gali būti ir mirtis. Tai priklauso nuo plaučių pažeidimo, kai nebegali kvėpuoti. Jei gyvūnas gydomas ir yra normalios kūno masės, jis krenta retai. Atliekant patologinį tyrimą arklių savininkas nedalyvavo.

Dėl 2013-04-19 akto Nr. 11 (T. 3, b. l. 5-7) nurodė, kad kritimo priežastis yra išliesėjimas ir viduriavimas. Tai galėjo būti dėl nusilpusio organizmo, dėl blogų parašų ar vandens. Tie arklai buvo mažoko svorio. Jų nesvėrė, svorį nustatė iš akies. Žemaitukų veislės 3 metų arklio svoris yra apie 300 kg, o šiuo atveju buvo apie 170 kg. Kai viduriuoja, svoris labai greitai krenta, organizmas ima iš savęs vandenį. Per porą dienų gali nuviduriuoti. Viduriavimo metu arklys negali atsigerti tiek skysčių, kiek jam reikia, todėl ima iš savęs. Normalus arklys gali nuviduriuoti per savaitę, o jei stiprus uždegimas - per 2-3 dienas. Svoris nuo 300 kg iki 170 kg per 3 dienas nenukrenta. Pasekmė yra nuo išliesėjimo ir kai nusilpsta. Priklauso ir nuo vandens, ir nuo pašarų. Nebuvo požymių, kad arklys buvo nuodijamas. Arkliai buvo bandoje, jų visų gi nenunuodysi. Jei ilgą laiką būtų nuodijama ir mažais kiekiais, požymių gal ir nebūtų. Jei būtų nuodijama, būtų pažeistos kepenys, bet šiuo atveju nebuvo.

Dėl 2013-04-17 akto Nr. 10 (T. 3, b. l. 9-11) nurodė, kad kritimo priežastis - išliesėjimas, nuodijimo požymių nebuvo. Buvo daug kirminų, inkstų uždegimas, kepenų distrofija, tai galėjo būti dėl invazijos, kad buvo išsekęs. Kirminų buvo daug, nes jei vienas ar du, net nerašoma. Kirminai skrandyje atsiranda rudenį. Ant kojų tam tikro musės sudeda kiaušinėlius, arklys laižo, praryja ir iš kraujo jie atsiranda skrandyje, tačiau užtrunka gal mėnesį ar daugiau. O birželio mėnesį su išmatom jie vėl išeina, iš jų vėl atsiranda musės ir vėl deda kiaušinius. Jei būtų rugpjūčio mėnesį daromas šitas tyrimas, kirminų jau nebūtų. Šie kirminai helmintai gydymui pasiduoda normaliai, sudavus vaistus - per savaitę, tačiau esant išliesėjimui vaistų negalima duoti, nes būna dar blogiau, gali net nunuodyti organizmą. Arklį reikia atšerti ir tada duoti. Šiuo atveju mirties priežastis yra išliesėjimas, o kirminai tik pridėjo. Buvo nustatyta toksinė, bet galėjo būti dėl kirminų ar ko nors suėdus. Tai nustatyta pagal patologinius anatominius duomenis, akte pažymėta kur virškinimo organai. Visų 3 gyvulių mirties priežastys buvo skirtingos, bet visi buvo išsekę.

Dėl 2013-04-16 akto Nr. 9 (T. 3, b. l. 12) nurodė, kad šis atvejis toks pats, kaip fiksuotas akte T. 3, b. l. 9-11. Buvo helmintai, pažeistos kepenys ir inkstai. Negali pasakyti, ar buvo nuodijama, ar ne. Jei buvo nuodijama, tai turėjo būti žymiai anksčiau. Taip gali būti ir nuo blogų pašarų, tai tas pats. Kirminai tik silpnina organizmą. Priežastys, tai dėl blogų parašų, vandens trūkumo, helmintų. Kol arklys eina, tų priežasčių nepasakysi. Kai atsiranda silpnumas, tada jau galima pamatyti, kad kažkas yra. Kai arklys sunkiai kvėpuoja, tai jau plaučių liga. Opos atsirado dėl kirminų. Dėl maitinimo būtų didesnės opos. Helmintai pavasarį pasišalina ir per mėnesį ar pusantro opos užgyja. Viena didelė opa nuo blogų pašarų susidaro per mėnesį ar daugiau, priklauso nuo organizmo.

Dėl 2013-05-02 akto Nr. 14 (T. 2, b. l. 186-188) nurodė, kad kritimo priežastis - plaučių uždegimas ir gyvulys išliesėjęs. Kai oras atšyla ir jei organizmas silpnas, atsiranda plaučių uždegimas. Gali netgi užsikrėsti vienas nuo kito. Šis arklys buvo 250 kg, tai visai neblogai, nuodijimo požymių nėra. Kiek truko liga negali pasakyti, nes negydė.

Dėl 2013-04-22 akto Nr. 13 (T. 2, b. l. 190-192) nurodė, kad kritimo priežastis - plaučių uždegimas ir išliesėjimas. Jei arklys nesirgtų bronchopneumonija, tai ėstų ir pasitaisytų. Bronchopneumonija bandai nėra užkrečiama, užsikrečia nebent tik maži kumeliukai. Čia nuodijimo požymių nėra. Smulkaus tipo žemaitukai nuo 5 metų sveria apie 300-400 kg, o 1 metų - apie 200 kg. Paskui svoris auga ne taip greitai. Dėl lyties svorio skirtumų nėra. Gali skirtis 30-40 kg tarp kumelės ir eržilo. Šiuo atveju pagal dokumentus arkliai buvo stambinti, tad jie gali sverti apie 400-500 kg. UAB „Lietuvos žirgynas“ direktorius J. sakė, kad arkliai atvežti iš K. ūkio. Jie gal ir buvo su dokumentais, bet jis jų nematė. Jie buvo atvežti iš ūkio nesučipuoti. Juos vėliau čipavo ir vienam ar dviem arkliam skrodimą darė pagal čipus. Čipų numeriai nurodyti akte.

Apklaustas specialistas A. A. , 2013-04-07 atlikęs patologinį anatominį arklio gaišenos tyrimą aktas Nr. 1 (T. 3, b. l. 16-20), nurodė, kad dirba farmacininku-vadybininku ir veterinarijos gydytoju, yra baigęs Lietuvos veterinarijos akademiją, turi 20 metų darbo stažą. Prieš 2-4 metus (duomenys neskelbtini)., skrodė 2-3 metų kumelaitę, ji buvo kumelinga. Jai buvo helmintų invazija ir kepenų pakitimai. Jos svoris buvo vidutinis. Kritimo priežastis akte nurodyta akte - helmintai ir sumušimas. Buvo sumušimai, šiuo atveju - uždara trauma, žaizdos labai kraujuoja. Opos skrandžio gleivinėje ir kirminai. Vasarą skraido gyliai ir jie sudeda ant kojų kiaušinėlius, rudeniop kirminukas pradeda graužti ir arklys jį paima dantimis ir nuryja. Kirminas įsitvirtina skrandžio gleivinėje ir per mėnesį ar tris išauga iki kankorėžio dydžio. Ten, kur įsikabina kirminas, lieka opos. Bet ne tai buvo mirties priežastis. Šiuo atveju kirminas išlindo per žarnas lauk iki kraujagyslių ir tai yra labai skausminga. Sumušimai galėjo atsirasti griūnant dygliavimo metu, bet šiuo atveju nežino, nes šio arklio negydė. Kirminai matyt pralindo kiaurai per žarnas. Dauguma arklių turi kirminų žarnose, bet ne ant žarnų. Nuo užsikrėtimo iki perlindimo per žarnas gali praeiti nuo savaitės iki mėnesio. Gyvulys jau iš K. ūkio pateko su tais kirminais, užsikrėtimas tikrai nebuvo 2 dienų. Tokių dalykų negali būti, turi būti medikamentinis gydymas. Mirties priežastis yra nurodyta 11 punkte. Gastrofiliai 100 procentų pasiduoda gydymui, o strongilai - nuo 20 iki 80 procentų. Privalomo vaistų sudavimo nuo kirminų nėra, tai priklauso nuo savininko. Šiuo atveju gyvūnas jaučia skausmą ir prasčiau ėda, diegliai, skausmai ir išsekimas. Jei didelė invazija - gyvūnas krenta. Iš A. K. sužinojo, iš kur atvežti gyvuliai, čipų nebuvo. Nuodijimo požymių nepastebėjo. Specialistui pateikus apžiūrai nuotraukas, esančias aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 40/14/812, jis nurodė, kad sumušimas buvo viena iš mirties priežasčių. Nuotraukoje Nr. 2 pirmas didžiausias arklys yra išliesėjęs, ant sprando gali būti žaizda ar suvelti karčiai. Šonkaulių srityje gali būti ir purvas, ir žaizdos. Antrame arklyje nieko nemato. Nuotraukoje Nr. 7 tie patys arkliai. Aštuntoje nuotraukoje strėnų srityje darinys, panašus į šašą su pūlingom išskyrom, ar baltų plaukų kuokšteliai. Žaizda atsiranda ne mažiau kaip po 5 dienų. Matosi link galvos pusės įbrėžimai, tai gali būti sumušimas, įkandimas, sudavimas ir taip toliau. 9 nuotraukoje plaukų nebuvimas gali būti dėl trauminio poveikio, dėl parazitinio poveikio, grybelio ar niežų. Ties šonkauliais matosi žaizdelės. 10, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21 nuotraukose yra išliesėję arkliai. Tokią būseną jie gali pasiekti ir per savaitę, jei neduodama valgyti ir gerti. Kavolių kaime buvusi banda nebuvo kankinta. Eržilai visi blizgėjo, o kumelaitės atrodė prastai. Bandoje pagal hierarchiją valgo pirmas arklys vedlys, o paskui kas stipresnis, tas pirmas paėda, o vergui lieka tik pamazgos. Skrodžiant kumelę nustatytas sumušimas greičiausiai buvo smūginis, bet ne lazda, nes plačios pakitimo vietos. Tai galėjo būti griuvimas, virtimas ant kieto ir plataus paviršiaus objekto. Sumušimo vinimi nepamena. Nėra teisės aktų, kad reikėtų atskirti eržilą nuo kumelės. Pavalgęs arklys neužstoja kelio nevalgiusiems.

Apklausta liudytoja B. B. nurodė, kad dirba Vilniaus valstybinėje veterinarijos tarnyboje vyriausia veterinarijos gydytoja. Buvo K. ūkyje pagal pavedimus 2012 ar 2013 m. 3 ar 4 kartus. 2013-03-15 aktas (T. 2, b. l. 100-101) surašytas gavus nusiskundimą. Apžiūroje dalyvavo savininkas. Arkliai buvo lauke ir buvo daug pašaro, keli ritiniai. K. teigė, kad turi pašaro atsargų. Paprašius parodyti sakė, kad juos perka ir atsiveža. Sergančių arklių nepastebėjo. 2013-03-15 atvyko dėl gaišenų, savininkas sakė, kad prie namo yra likučių, kad jaunas arklys traumuotas eržilo, teko paskersti ir atidavė šunims. Ji parašė, kad pastebėti išliesėję arkliai, pas kai kuriuos matėsi išplikimų. Tai medžiagų apykaitos sutrikimas, gal helmintų pasėkoje. Kiek buvo išliesėjusių ji negali pasakyti, tai nebuvo vienas ar du arkliai. Prieauglis buvo vidutinis. Su savininku jie kalbėjo dėl to, kad jis neduoda vaistų nuo parazitų. Yra pašaras, bet jo neįsisavina, nes helmintai trukdo. K. sakė, kad helminizuoti nereikia, nepateikė jokių dokumentų, kad teikiamas gydymas. Jų atvykimas buvo be pranešimo savininkui. Pašaro buvo – šienas rulone, buvo ir ištampyto šieno. Pašaro buvo lauke ir tvarte. Buvo darytos nuotraukos. Jie apžiūrėjo visas patalpas. Parašyta, kad kaimenėje nesveikų arklių nepastebėta, bet buvo kitų pažeidimų, savininkas nepašalino trūkumų ir nepateikė plano. Ji taip pat dalyvavo arklių išvežime balandžio mėn. Jiems atvykus su seniūnu ir viešosios tvarkos skyriaus darbuotoju arkliai buvo užrakinti patalpų viduje, per langus nesimatė jokio pašaro, kai kurie buvo nugaišę, kai kurie gulėjo. Kai jie nuvyko į seniūniją ir grįžo, arkliai jau ganėsi lauke, bet nei savininko, nei kokio darbininko nebuvo. Gaišenos buvo ir lauke, ir viduje, o kovo 15 d. jų nebuvo. Jei arkliai sirgo ir nebuvo gydomi, jie gaišo, o kumelės buvo kumelingos, negalėjo išsikumeliuoti, silpnos. Sausio ir kovo mėn. arkliai gėrė iš natūralaus vandens telkinio, girdyklų nebuvo, o tai yra blogai. Kreipėsi į policiją ir teismą dėl pagalbos suteikimo, savivaldybė suorganizavo šieno ir vandens cisternose. Tai vyko balandžio mėn. Akte nurodyta, kokie buvo padaryti pažeidimai, kad gyvuliai nelaikomi taip kaip reikia, jų nereikia laikyti tvarte, nes jis tam nepritaikytas. Jie negavo apskaitos žurnalo, pagal duomenų bazę kai kurie arkliai neturėjo pasų, jie nebuvo pateikti, nuo 2009-2010 nebuvo registruoti gimę kumeliukai. Ji negali pasakyti, kiek buvo kumeliukų. Prieauglis buvo išliesėjęs. Buvo vertinta iš eilės 13 arklių. Ji parašė, kad sergančių nėra, arkliai ėdė ir nebuvo apatiški. Buvo surašytas trūkumų šalinimo planas, vykta ir žiūrėta, ar jis vykdomas. Kadangi nebuvo pateikti dokumentai, ji negalėjo vertinti, ar gyvūnas buvo gydomas. Nugaišę gyvūnai turėjo būti tvarkomi pagal įstatymus. Laikant gaišenas tarp gyvų arklių yra ligų plitimo galimybė. Išvežant arklius jie buvo apatiški, ieškojo pašaro, lavonai gulėjo šalia, kumelės negalėjo išsikumeliuoti. Tuo metu buvo šalta ir daug sniego, lavonai nebuvo visai suirę. Po antro patikrinimo akto buvo kviečiamos tarnybos, kad sutvarkytų gaišenas. Akte yra nurodyta, kiek buvo lavonų. Savininkas visada informuojamas.

Apklausta liudytoja A. P. (ankstesnė pavardė K.) nurodė, kad 2013 m. balandžio mėnesį į Sartų žirgyną atvežė virš 100 arklių. Eržilai buvo neblogos būklės, kumelės šiek tiek po pavasario apkritusios, bet tai yra įprasta. Ji matė 2 ar 3 kritusius K. bandos arklius. Buvo atliktas patologinis gaišenų tyrimas, ji dalyvavo 2 tyrimuose su kolegomis A. Š. ir A. A. K. banda buvo laikoma atskirai nuo kitų, genofondinėje įmonėje. Arklių pasai jai nebuvo pateikti. Daugiau kritusių arklių realiai nebuvo, tik šioks toks jaunų kumeliukų kritimas. Apsidraudžiant, kad neužneštų infekcijos, buvo nustatinėjama, ar banda neturi ligų, atlikti kraujo tyrimai. Rasta leptospirozė, kuri natūraliai yra paplitusi gamtoje. Per 30 m. kiek ji mačiusi, ta banda tikrai atrodė neblogai. Buvo apsikandžiojusių, apsispardžiusių eržilų, sąlyginai laktuojančių kumelių. Banda žmonių neprisileido, apžiūrėjo ją 7 m atstumu. Ji atliko kumelės patologinį tyrimą su A., o eržilo - su A. Š. Kumelė buvo apie 8 m. šviesiai sarta, o eržilas - tamsiai sartas, 6-7 m. Eržilas buvo susispardęs, susikandžiojęs, o pas kumelę patologijų nebuvo matyti, galėjo būti sulaužytos strėnos dėl buvimo su eržilais. Kai patelė rujoja, juos reikia laikyti atskirai. Su kolegomis ji nekalbėjo apie arklių išliesėjimą. Nuodijimo požymių neįmanoma pastebėti, turi būti toksikologinis tyrimas. Ji yra baigusi Veterinarijos akademiją, darbo stažas - 30 metų, dirbusi privačioje veterinarijos įmonėje, žirgyne veterinare. Pavasarį kumelės natūraliai išliesėja, nes maitina kumeliuką pienu. Nuotraukose, esančiose faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 40-14812, yra tie patys arkliai. Kumelės ir kumeliuko svoris normalus, nekritiškas. Arklių pervežime ji nedalyvavo.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis bei padarė šias išvadas.

Dėl taikytinos BK 310 straipsnio redakcijos

Pirmosios instancijos teismas ginčijamu 2016-01-14 nuosprendžiu pripažino A. A. K. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 310 straipsnyje (originali 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi nuo 2003-05-01). Ši BK straipsnio redakcija galiojo teismo konstatuotos nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu (2010-12-23 – 2013-03-28) ir numatė baudžiamąją atsakomybę tam, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, arba kankino gyvūną. Tačiau 2015-06-23 įstatymu Nr. XII-1830, įsigaliojusiu nuo 2015-07-15 (TAR, 2015, Nr. 2015-10580), BK 310 straipsnis buvo pakeistas ir naujos redakcijos dispozicija numatė baudžiamąją atsakomybę tam, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas. Taigi, šiuo įstatymu buvo numatytas būtinasis jame aprašytos nusikaltimo sudėties požymis, o būtent žiauraus elgesio su gyvūnu, jo kankinimo padariniai – gyvūno žūtis arba suluošinimas. Tuo pačiu minėtu įstatymu buvo dekriminalizuotas gyvūno kankinimas, jei to pasėkoje jis nežuvo arba nebuvo suluošintas.

Kaip matyti tiek iš reikšto kaltinimo, tiek iš pirmosios instancijos teismo konstatuotų faktinių aplinkybių, A. A. K. pripažintas kaltu dėl to, kad ginčijamame 2016-01-14 nuosprendyje nurodyta konkrečia veika kankino 140 arklių, iš kurių 21 žuvo. Tačiau, kaip jau buvo minėta, gyvūno kankinimas, nesukėlęs jo žūties (arba suluošinimo), nuo 2015-07-15 yra dekriminalizuotas. Taigi, naujos redakcijos BK 310 straipsnis šalina A. A. K. baudžiamąją atsakomybę dėl dalies 2016-01-14 nuosprendžiu konstatuotos veikos, o būtent dėl žiauraus elgesio su 119 arkliais, jų kankinimo, nesukėlusio jų žūties.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Kaip minėta, naujos redakcijos BK 310 straipsnio priėmimas panaikino dalies A. A. K. inkriminuotos veikos nusikalstamumą, tad turi grįžtamąją galią ir turėjo būti taikytas nagrinėjamu atveju. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgęs į baudžiamojo įstatymo grįžtamąją galią, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, nustatė šias faktines aplinkybes.

A. A. K. žiauriai elgėsi su gyvūnais, juos kankino, dėl ko gyvūnai žuvo, o būtent:

jis laikotarpiu nuo 2013 m. kovo pradžios (tiksliai nenustatytos datos) iki 2013-03-28 ūkininkaudamas ir pažeisdamas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (Žin., 1997, Nr. 108 - 2728; 2012, Nr. 122 - 6126) 4 straipsnio 2 dalies 2, 17 punktų reikalavimus, atitinkamai numatančius, kad veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvūnams tokia pagalba būtina; nepakankamas gyvūnų šėrimas ir girdymas yra laikomas žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu; šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus, įpareigojančius gyvūnų laikytojus nuolat rūpintis gyvūnų gerove ir apsauga; 2 punkto reikalavimus, įpareigojančius laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimų; taip pat Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo (Žin., 1992, Nr. 2 - 15; 2010, Nr. 148 - 7563) 14 straipsnio 1 dalies reikalavimus, įpareigojančius veterinarinės kontrolės subjektus užtikrinti, kad laiku būtų imamasi veterinarinės higienos ir ūkinių priemonių sustabdyti gyvūnų užkrečiamųjų ligų plitimą ir likviduoti jų židinius, žiauriai elgėsi su gyvūnais, o būtent tvarte ir ganyklose, esančiuose (duomenys neskelbtini), auginamais arkliais, juos kankino, t. y. nesuteikė jiems pakankamo šėrimo, girdymo, būtinos veterinarinės pagalbos, dėl ko 7 arkliai žuvo.

Taip A. A. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 310 straipsnyje (2015-06-23 įstatymo Nr. XII-1830, įsigaliojusiu nuo 2015-07-15 (TAR, 2015, Nr. 2015-10580), redakcija).

Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip jau buvo minėta, gyvūno kankinimas, nesukėlęs jo žūties ar suluošinimo, pagal šiuo metu galiojančią BK 310 straipsnio redakciją yra dekriminalizuotas, todėl iš kaltinimo turėjo būti pašalintos su šia kaltinimo dalimi sietinos faktinės aplinkybės, nes jų nustatymas nebėra reikšmingas baudžiamosios atsakomybės taikymui.

Be to, nors pirmosios instancijos teismas ginčijamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje mini vieną iš BK 310 straipsnyje įvardytų padarinių – gyvūnų suluošinimą, vis tik ši faktinė aplinkybė to paties nuosprendžio nustatomojoje dalyje nėra nei konkrečiai įvardyta, nei detalizuota. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad gyvūno suluošinimas A. A. K. nei kaltinamajame akte, nei vėlesniame kaltinimo pakeitime net nebuvo inkriminuotas. Todėl apeliacinės instancijos teismas minėtų padarinių konstatavimą vertina kaip nekonkretų, peržengiantį pareikšto kaltinimo ribas, neleistinai ribojantį teisę į gynybą. Pagrindo konstatuoti šiuos padarinius nėra.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su gynėjų teiginiais, jog ne kiekvienas teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę, apsaugą, gydymą ar gyvūnų laikytojų pareigas, pažeidimas gali būti vertinamas kaip BK 310 straipsnyje apibrėžtas žiaurus elgesys su gyvūnu, jo kankinimas. Už tokio pobūdžio pažeidimus yra numatyta tiek administracinė, tiek civilinė atsakomybė, o baudžiamoji atsakomybė tiek įstatymo leidėjo, tiek teismų praktikos pripažįstama tik kaip ultima ratio priemonė. Todėl BK 310 straipsnyje uždrausta veika gali būti pripažinta tik kraštutinė, visuomenėje netoleruotina ir būtinumu nepagrįsta veika, pasižyminti nepateisinamu negailestingumo demonstravimu, savivale gyvūnų atžvilgiu. Atitinkančiais šiuos kriterijus veiksmais laikytina Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 2 straipsnyje įvardyta veika. Be to, nusikaltimo sudėties konstatavimui būtent tokia veika priežastiniu ryšiu turi sietis su baudžiamajame įstatyme apibrėžtais padariniais – gyvūno žūtimi (arba suluošinimu).

Kaip matyti iš ginčijamame 2016-01-14 nuosprendyje nurodytų konstatuotų aplinkybių, kaip žiaurų elgesį su gyvūnais, jų kankinimą pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad A. A. K. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (Žin., 1997, Nr. 108 - 2728; 2012, Nr. 122 - 6126) 7 straipsnio 1 dalį, pagal kurią atskirų rūšių gyvūnai privalo būti registruojami ir ženklinami pagal gyvūnų registravimą ir ženklinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus; taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo (Žin., 1992, Nr. 2 - 15; 2010, Nr. 148 - 7563) 16 straipsnio 1 ir 3 dalies reikalavimus, nes nustatyta tvarka nepildė laikomų ūkinių gyvūnų apskaitos žurnalo, nedarė įrašų kompiuterinėje laikmenoje, neteikė informacijos apie ūkinių gyvūnų skaičiaus pokytį. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju tokia veika pagal savo pobūdį negali būti vertinama kaip žiaurus elgesys su gyvūnais, jų kankinimas, ji akivaizdžiai nesukėlė ir negali sukelti gyvūno žūties ar jo suluošinimo, todėl šių aplinkybių konstatavimas šiuo atveju vertintinas kaip perteklinis, nepatenkantis į BK 310 straipsnyje apibrėžtą dispoziciją, todėl šalintinas iš kaltinimo.

Spręsdamas, ar ginčijamame nuosprendyje buvo pagrįstai nustatyta likusi kaltinime įvardyta A. A. K. veika, taip pat ar su šia veika priežastiniu ryšiu sietini nustatyti arklių nugaišimai, apeliacinės instancijos teismas vertino tiek pirmosios instancijos teismo tirtus bei vertintus įrodymus, tiek apeliacinės instancijos teisme atlikto dalinio įrodymų tyrimo metu surinktus ir ištirtus duomenis, kuriuos vertina kaip atitinkančius BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalių reikalavimus, todėl pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija visus įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

Byloje esančio 2013-03-29 įvykio vietos apžiūros protokolo ir prie jo pridėtų nuotraukų duomenys (T. 1, b. l. 8-27), Valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2013-03-28 Gauto pranešimo dėl gyvūnų sveikatingumo ir gerovės pažeidimų tyrimo patikrinimo akto ir prie jo pridėtų nuotraukų duomenys (T. 2, b. l. 110-116), 2013-03-30 gaišenų važtaraštis (T. 2, b. l. 132), 2013-04-02, 2013-04-04 ūkinių gyvūnų sveikatingumo patikrinimo aktai (T. 2, b. l. 133-142, 156-157), 2013-04-03 ūkinių gyvūnų laikymo vietos patikrinimo aktas (T. 2, b. l. 143-151), 2013-04-05 išvežamų/įvežamų ūkinių gyvūnų patikrinimo aktas (T. 2, b. l. 159-160), taip pat liudytojų S. M., J. T., B. B., G. B., E. J., E. P., O. P., S. G. parodymai apie arklių gaišenų buvimą A. A. K. fermos teritorijoje, jų skaičių, patvirtina, kad tvarte, jo prieigose ir ganykloje, kurioje buvo laikoma A. A. K. arklių, o būtent Lietuvos stambiųjų žemaitukų, banda, 2013-03-28 patikrinimo metu buvo rastos 13 arklių gaišenos, 2013-03-29 įvykio vietos apžiūros metu – jau 15 arklių gaišenos. Taip pat nustatyta, kad 2013-04-05 dar 1 arklys nugaišo, be to buvo eutanazuoti du arkliai. Tačiau byloje šių arklių gaišenų patologiniai anatominiai tyrimai atlikti nebuvo. UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ 2013-04-02 raštas Nr. RVS-S-PN-2013-04/53, Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2013-04-19 raštas Nr. 69DI-416 patvirtina, kad 2013-03-30, 2013-04-03, 2013-04-08 surinktos A. A. K. laikytų arklių gaišenos (neskrostos) buvo išvežtos ir sunaikintos UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ (T. 1, b. l. 36, 40). Apeliacinės instancijos teismas, priešingai, nei pirmosios instancijos teismas, sprendžia, kad nesant minėto pobūdžio tyrimų rezultatų teismas negali daryti patikimų išvadų dėl šių arklių nugaišimo priežasčių. Tuo pačiu nėra patikimų įrodymų, kurių pagrindu galima būtų atmesti byloje keliamas arklių nugaišimo versijas, nesietinas su neteisėta A. A. K. veika, o būtent, kad arkliai galėjo nugaišti dėl natūralių fiziologinių priežasčių ar pašalinių asmenų įvykdyto poveikio nuodingomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis. Iš ginčijamame nuosprendyje nurodytų byloje parodymus davusių liudytojų S. M., J. T., G. B. parodymų teismas sprendžia, kad jų išvados apie rastų arklių nugaišimo priežastis (pašarų ir vandens trūkumas) yra grindžiamos tik trumpalaikės, vizualios išorinės gaišenų apžiūros duomenimis, tad, apygardos teismo vertinimu, gali būti vertinamos tik kaip prielaidos. Kiti 2016-01-14 nuosprendyje nurodyti liudytojai E. P. ir O. P., kurių parodymais teismas rėmėsi, nėra veterinarijos specialistai, tai jų teiginiai dėl arklių kritimo priežasčių neatitinka jų kompetencijos. Apkaltinamasis nuosprendis turi būti grindžiamas patikimais įrodymais, o ne prielaidomis. Galimybės atlikti kritusių arklių patologinį anatominį tyrimą nebėra, tad nėra ir galimybės pašalinti kilusių abejonių. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti vertinamos traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijamame 2016-01-14 nuosprendyje su nustatyta nuteistojo A. A. K. veika tokio masto padariniai, o būtent 21 arklio žūtis, susieti nepagrįstai, remiantis prielaidomis.

Tačiau byloje yra pateikti 7 arklių, kritusių UAB „Lietuvos žirgynas“ laikymo vietoje, gaišenų patologinių anatominių tyrimų aktai (T. 2, b. l. 186-188, 190-192, T. 3, b. l. 2-4, 5-7, 9-11, 12-14), kurių duomenys bei juos atlikusių specialistų A.Š.bei A. A. parodymai teisme vertintini nustatant šių arklių nugaišimo priežastis. Atsižvelgusi į gynybos argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad teismui nekilo abejonių, kad minėti tirti nugaišę arkliai buvo iš A. A. K. bandos, kas yra pažymėta ir pačiuose aktuose, nors, kaip spręstina iš specialistų A.Š.bei A.A.parodymų, ką akcentuoja ir gynyba, jiems nebuvo pateikti arklių pasai. Kaip patvirtina 2013-04-05 išvežamų/įvežamų ūkinių gyvūnų patikrinimo aktas, vežamų gyvūnų važtaraščiai (T. 2, b. l. 159-167), pačių specialistų A.Š.bei A. A. , taip pat liudytojų S. M., J. T., G. B., E. J., A. P. parodymai, 108 iš A. A. K. laikytos bandos Nr. 50336800191 arkliai 2013-04-05 – 2013-04-06 buvo pervežti į UAB „Lietuvos žirgyną“ naują laikymo vietą Kavolių km., Dusetų sen., Zarasų raj. Nei arklių išvežimo dieną, nei vėliau naujam bandos laikytojui A. A. K. neperdavė arklių pasų, tad jie negalėjo būti pateikti ir specialistams. Pora tirtų gaišenų buvo su mikroschemomis, kurios įdėtos po arklių pervežimo, jų numeriai nurodyti aktuose. Tačiau tiek minėtų liudytojų bei specialistų parodymai, taip pat faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 40-14812 duomenys, kuriuose fiksuotų arklių tapatumą patvirtino ir liudytoja A. P., leidžia spręsti, kad Kavolių km., Dusetų sen., Zarasų raj. iš A. A. K. paimta arklių banda buvo laikoma atskirai, stebima specialistų, tad suklydimo, kad nugaišę arkliai nebuvo iš A. A. K. bandos, galimybės nėra.

2013-04-07 akto Nr. 1 (T. 3, b. l. 16-20) bei specialisto A.A.parodymai patvirtina, kad 2013-04-07 nugaišusio arklio kritimo priežastis buvo virškinamojo trakto helmintų invazija, daugybiniai minkštųjų audinių sumušimai. Tokia patologinė anatominė diagnozė (nozologinė) nurodyta akte. Akte taip pat fiksuotas apytikslis kumelės svoris – 350 kg, amžius – apie 2 m. Fiksuoti patologiniai anatominiai pokyčiai – daugybinės edemos po oda ties šonkauliais, tarp m. Longisimus dorsi ir stuburo slankstelių, opos skrandžio gleivinėje, limfogranuliatai žarnų taukinėje. Akte fiksuota, kad skrandžio gleivinė paraudusi, matomos daugybinės opos bei gylio Gastrophilidae lervos. Ant storųjų žarnų rasti keli 3-4 cm ilgio, 2-3 mm storio nematodai. Gimdoje rastas 5-6 mėn. amžiaus vaisius. Į tai atsižvelgtina vertinant kritusio gyvūno svorį. Specialistas paaiškino, kad sumušimų trauma uždara, žaizdos kraujuoja. Greičiausiai buvo smūginis sumušimas, bet ne lazda, nes plačios pakitimo vietos. Tai galėjo būti griuvimas, virtimas ant kieto ir plataus paviršiaus objekto, galėjo atsirasti griūnant dygliavimo metu. Sumušimo vinimi nepamena. Mirties priežastis buvo tai, kad kirminas išlindo per žarnas lauk iki kraujagyslių. Tai yra labai skausminga, gyvūnas prasčiau ėda, atsiranda diegliai, išsekimas. Jei didelė helmintų invazija – gyvūnas krenta. Kirminas iš pradžių įsitvirtina skrandžio gleivinėje ir per mėnesį ar tris išauga iki kankorėžio dydžio. Ten, kur įsikabina kirminas, lieka opos. Gyvulys jau iš K. ūkio pateko su kirminais, nuo užsikrėtimo iki perlindimo per žarnas gali praeiti nuo savaitės iki mėnesio. Gastrofiliai 100 procentų pasiduoda medikamentiniam gydymui, o strongilai - nuo 20 iki 80 procentų.

2013-04-16 akto Nr. 9 (T. 3, b. l. 12-14) bei specialisto A.Š.parodymai patvirtina, kad 2013-04-16 nugaišusio arklio kritimo priežastis buvo išliesėjimas. Akte nurodyta patologinė anatominė diagnozė (nozologinė) – virškinamojo trakto helmintų invazija, nefritas, toksinė kepenų distrofija. Akte taip pat fiksuotas apytikslis kastrato svoris – 280 kg, amžius – 7 m. Fiksuoti patologiniai anatominiai pokyčiai – daugybinės edemos po oda ties šonkauliais, tarp m. Longisimus dorsi ir stuburo slankstelių, opos skrandžio gleivinėje, limfogranuliatai žarnų taukinėje. Specialistas paaiškino, kad gaišimą sąlygojo išliesėjimas dėl blogų pašarų, vandens trūkumo, be to rasti helmintai, kurie silpnino organizmą. Akte fiksuota, kad storosios žarnos turinyje rasta daug gastrofilių lervų ir strongilų. Opos skrandžio gleivinėje galėjo išsivystyti dėl kirminų.

2013-04-17 akto Nr. 10 (T. 3, b. l. 9-7) bei specialisto A.Š.parodymai patvirtina, kad 2013-04-17 nugaišusio arklio kritimo priežastis buvo išliesėjimas. Akte nurodyta patologinė anatominė diagnozė (nozologinė) – virškinamojo trakto helmintų invazija, nefritas, toksinė kepenų distrofija. Akte taip pat fiksuotas apytikslis kumelės svoris – 160 kg, amžius – 1,5 m. Fiksuoti patologiniai anatominiai pokyčiai - kumelė lieso kūno sudėjimo. Specialistas paaiškino, kad gaišimą sąlygojo išliesėjimas, be to rasta daug kirminų, kas papildomai įtakojo nugaišimą. Akte fiksuota, kad storosios žarnos turinyje rasta daug gastrofilių lervų ir strongilių. Inkstų uždegimas, kepenų distrofija galėjo išsivystyti dėl kirminų invazijos, išsekimo. Specialistas nurodė, kad kirminai skrandyje paprastai atsiranda rudenį. Helmintai gerai pasiduoda gydymui, sudavus vaistų - per savaitę, tačiau esant išliesėjimui vaistų negalima duoti, nes galima nunuodyti organizmą.

2013-04-19 akto Nr. 12 (T. 3, b. l. 2-4) bei specialisto A.Š.parodymai patvirtina, kad 2013-04-19 nugaišusio arklio kritimo priežastis buvo išliesėjimas ir bronchopneumonija (plaučių uždegimas). Ši klinikinė diagnozė fiksuota akte. Patologinė anatominė diagnozė (nozologinė) – katarinė bronchopneumonija. Akte taip pat fiksuotas apytikslis kumelės svoris – 140 kg, amžius – 2,5 m. Fiksuoti patologiniai anatominiai pokyčiai - kumelė lieso kūno sudėjimo. Specialistas paaiškino, kad bronchopneumonija išsivystė dėl arklio išliesėjimo, jo mažo svorio. Išliesėjama per 3 savaites, mėnesį. Svoris krenta ir dėl vandens trūkumo. Arklys nugaišta, kai dėl plaučių pažeidimo negali kvėpuoti.

2013-04-19 akto Nr. 11 (T. 3, b. l. 5-7) bei specialisto A.Š.parodymai patvirtina, kad 2013-04-19 nugaišusio arklio kritimo priežastis buvo išliesėjimas ir enterokolitas, viduriavimas. Akte nurodyta patologinė anatominė diagnozė (nozologinė) – toksinė kepenų distrofija, ūminis katarinis enterokolitas. Akte taip pat fiksuotas apytikslis kumelės svoris – 170 kg, amžius – 3 m. Fiksuoti patologiniai anatominiai pokyčiai - kumelė lieso kūno sudėjimo. Specialistas paaiškino, kad gaišimą sąlygojo išliesėjimas, nusilpęs organizmas dėl blogų pašarų ir vandens, jo trūkumo.

2013-04-22 akto Nr. 13 (T. 2, b. l. 190-192) bei specialisto A.Š.parodymai patvirtina, kad 2013-04-22 nugaišusio arklio kritimo priežastis buvo išliesėjimas, bronchopneumonija (plaučių uždegimas). Akte nurodyta patologinė anatominė diagnozė (nozologinė) – katarinė bronchopneumonija, ūminis katarinis gastritas. Akte taip pat fiksuotas apytikslis kumelės svoris – 140 kg, amžius – apie 1,5 m. Fiksuoti patologiniai anatominiai pokyčiai – kumelė lieso kūno įmitimo. Specialistas paaiškino, kad gaišimą sąlygojo išliesėjimas ir plaučių uždegimas.

2013-05-02 akto Nr. 14 (T. 2, b. l. 186-188) bei specialisto A.Š.parodymai patvirtina, kad 2013-05-02 nugaišusio arklio kritimo priežastis buvo išliesėjimas, bronchopneumonija (plaučių uždegimas). Akte nurodyta patologinė anatominė diagnozė (nozologinė) – katarinė bronchopnemonija. Akte taip pat fiksuotas apytikslis kumelės svoris – 250 kg, amžius – apie 3 m. Fiksuoti patologiniai anatominiai pokyčiai – kumelė lieso kūno įmitimo. Specialistas paaiškino, kad gaišimą sąlygojo išliesėjimas ir plaučių uždegimas, kuris išsivysto nusilpus organizmui ir atšilus orams, gali būti užkrečiamas.

Be to, abu specialistai, betarpiškai tyrę gaišenas, patvirtino, kad nuodijimo, poveikio chemikalais požymių gaišenose nebuvo. Stambintų žemaitukų veislės 3-5 metų arklio svoris yra apie 400-500 kg. Kumelės ir eržilo svoris gali skirtis 30-40 kg. Išliesėjusių arklių svoris atsistato labai lėtai.

Teismo apklausti specialistai buvo prisaikdinti, jų išsilavinimas, darbo patirtis teismui abejonių dėl jų kompetencijos nesukėlė. Jų suinteresuotumo, pagrindo apkalbėti A. A. K. nenustatyta, tad šie gauti duomenys vertintini kaip patikimi. Taigi, šių aukščiau aptartų patikimų įrodymų pagrindu spręstina, kad 7 ištirtų arklių gaišimą sąlygojo, visų pirma, jų išliesėjimas bei išsekimas, atsiradęs dėl pašarų ir vandens trūkumo, taip pat įvairių parazituojančių kirminų invazija, plaučių bei virškinimo trakto ligos, kurių vystymąsi įtakojo arklių išliesėjimas, išsekimas ir veterinarinio gydymo nebuvimas. Specialistai taip pat nurodė apytikslį laikotarpį, reikšmingą minėto gaišimą sąlygojusio arklių išliesėjimo, taip pat ligų išsivystymo, užkrėtimo parazituojančiomis kirmėlėmis laikotarpį, kurio riba siekia mėnesį, o dėl užsikrėtimo kirmėlėmis – galimai ir 2012 m. rudenį. Šios išvados gretintinos su kitais byloje surinktais įrodymais.

Kaip matyti iš Vilniaus apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos pareigūnų, taip pat Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų asociacijos 2010-12-13, 2010-12-29, 2011-01-17, 2011-01-26, 2012-02-03, 2013-01-23 surašytų įvairių A. A. K. ūkio patikrinimų aktų (T. 2, b. l. 65-94), jų surašymų metu buvo nustatyti įvairūs pažeidimai, sietini su gyvūnų laikymo vietos netinkamumu, jų registravimo, ženklinimo, taip pat apskaitos tvarkos pažeidimais ir pan. Tačiau nustatytų pažeidimų sieti su aukščiau nurodytų 7 arklių nugaišimo priežastimis pagrindo nėra. Priešingai, minėtų patikrinimų duomenys leidžia spręsti, kad laikomi arkliai buvo prižiūrimi, yra kliniškai sveiki, sergančių, sužeistų arklių nepastebėta, jiems teikiama veterinarinė pagalba ir priežiūra, šeriami pakankamai, girdomi iš atviro gamtinio vandens telkinio. Duomenų, kad toks girdymas nebuvo pakankamas ar, pavyzdžiui, dėl vandens blogos kokybės netinkamas, nenurodyta. Minėtas išvadas patvirtina ir byloje pateikta 2010-12-20 veterinarinių paslaugų teikimo sutartis (T. 1, b. l. 126), galiojanti iki 2012-12-31, pagal kurią veterinarijos gydytojas S. G. įsipareigojo teikti veterinarines paslaugas A. A. K. laikomiems gyvūnams, taip pat veterinarijos gydytojo S. G. 2011-06-12, 2011-11-28 pažymos apie gerą laikomų arklių būklę, jų šėrimą ir girdymą, laikymo sąlygas (T. 1, b. l. 127, 128) bei jo parodymai teisme. Kad arkliams buvo teikiamos veterinarinės paslaugos 2010-09-23, 2012-06-28, 2013-02-28 patvirtina ir pateikti kvitai (T. 5, b. l. 41-42, T. 6, b. l. 4). Apie pakankamą laikomų arklių šėrimą, girdymą, veterinarinę priežiūrą 2010 m. gruodžio - 2013 m. vasario laikotarpiu galima spręsti ir iš liudytojų S. G., E. J., J. P., V. P., M. K., J. J., G. S., J. T. parodymų.

Remdamasi visų šių aukščiau aptartų įrodymų, kurie sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, dėl ko vertintini kaip patikimi, visuma teisėjų kolegija sprendžia, kad priešingai, nei konstatuota 2016-01-14 nuosprendyje, byloje nėra įrodyta, jog A. A. K. laikomi arkliai nuo kaltinime įvardyto laikotarpio pradžios, tai yra nuo 2010-12-23, iki 2013 m. vasario pabaigos nebuvo pakankamai šeriami ir girdomi, kad jiems nebuvo teikiama veterinarinė priežiūra, todėl yra pagrindas siaurinti nustatytą veikos laikotarpį.

Spręsdamas, ar nuteistasis likusiu kaltinime įvardytu laikotarpiu, o būtent nuo 2013 m. kovo mėn. pradžios iki 2013-03-28, pakankamai šėrė ir girdė laikomus arklius, ar jiems buvo teikiama veterinarinė priežiūra, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad pirmosios instancijos teismo apklausti liudytojai J. P., V. P., G. S. nurodė, jog 2013 m. žiema buvo užsitęsusi, A. A. K. dėl negautos paramos turėjo finansinių problemų, dėl ko skolinosi iš P. pinigų, pirko iš jų bei G. S. pašarus, dėl pinigų algai nebuvimo V. P. nuo 2013 m. kovo mėnesio A. A. K. ūkyje nebedirbo. Iš byloje esančių 2013-03-15 Gauto pranešimo dėl gyvūnų sveikatingumo ir gerovės pažeidimų tyrimo ir Ūkinių gyvūnų sveikatingumo patikrinimo aktų (T. 2, b. l. 100-101, 102-104) matyti, kad patikrinimų metu be įvairių pažeidimų, nesietinų su 2013 m. balandžio-gegužės mėnesiais kritusių arklių nugaišimo priežastimis, taip pat buvo nustatyta, jog kaimenėje prie tvarto sergančių arklių su matomais požymiais nepastebėta. Elgsena nepakitusi. Specialių profilaktikos priemonių susirgimams išvengti netaiko. Vizualiai apžiūrėtas arklių prieauglis vidutinio storio, atskirais atvejais – išliesėjęs. Akliai laikomi ir šeriami lauke, girdymo sistemų nėra, girdomi gamtiniam vandens telkinyje, pašarų atsiveža ir perka tik tai dienai pašerti. Dokumentai apie pašarų pirkimą nepateikti. Prie šunų laikymo vietos rastos prieauglio kūno dalys. Savininko teigimu jauną arklį traumavo eržilas. Šio akto duomenys turi būti vertinami kartu su jį surašiusių pareigūnų J. T., apklausto pirmosios instancijos teisme, ir B. B., apklaustos apeliacinės instancijos teisme, parodymais. Tiek J. T., tiek B. B. nurodė, kad 2013-03-15 kaimenėje buvo išliesėjusių arklių. B. B. patvirtino, kad patikrinimo dieną pašaro buvo, tačiau ji kalbėjo su A. A. K. dėl to, kad jis neduoda arkliams vaistų nuo parazitų. Arkliai pašaro neįsisavina, nes helmintai trukdo. A. A. K. sakė, kad helminizuoti nereikia. Liudytoja J. J. taip pat patvirtino, kad arkliai turėjo kirminų, jų negydymo priežasčių negalėjo nurodyti. Šie duomenys patvirtina, kad jau nuo 2013 m. kovo pradžios A. A. K. laikomai arklių bandai nebuvo teikiamas veterinarinės paslaugos. Be to, nors gauti duomenys leidžia spręsti, kad tam tikras arklių šėrimas pašarais šiuo laikotarpiu buvo, tačiau jis nebuvo pakankamas, nes jau 2013-03-15 buvo pastebėtas dalies arklių išliesėjimas. 2013-03-28 Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2013-03-28 Gauto pranešimo dėl gyvūnų sveikatingumo ir gerovės pažeidimų tyrimo patikrinimo akte (T. 2, b. l. 110-116) be kita ko fiksuota, kad patikrinimo metu 12.00 val. arkliai dar nebuvo šerti, pagal kūno stovį ir elgseną gyvūnai kenčia badą, jiems gresia žūtis, dalis arklių išliesėję. Gyvūnai geria iš gamtinio vandens telkinio, į kurį šiuo metu subėga polaidžio vanduo su arklių mėšlu (fekalijomis). Pašarų atsargų nefiksuota. Laikomi gyvūnai apatiški, ieško maisto (kapsto kojomis mėšlą). Jie nepakankamai šeriami ir girdomi. Rasti keturi nesikeliantys arkliai bei 13 gaišenų. Duomenys apie teiktą veterinarinę pagalbą, gydymą nepateikti. Šio akto duomenys vertintini kartu su jį pasirašiusių pareigūnų liudytojų J. T., E. P. parodymais, kuriais jie patvirtino akte fiksuotas aplinkybes. 2013-03-29 įvykio vietos apžiūros protokole (T. 1, b. l. 8-27) be kita ko fiksuota, kad ūkio teritorijoje rasti 15 nugaišusių ir 5 leisgyviai arkliai. Ganyklos teritorijoje ir pastate pašarų atsargų ar likučių, taip pat vandens neaptikta. Vandens telkinys, esantis teritorijoje, yra užšalęs, fiksuota tik nedidelė vandens properša sniege ir lede, ties kuria guli leisgyvio arklio kūnas (nuotrauka T. 1, b. l. 27). Šie įrodymai vertintini kartu su liudytojų, buvusių ūkio teritorijoje 2013-03-28 bei vėlesnių patikrinimų metu, parodymais. Liudytojų S. M., J. T., B. B., G. B., E. J., E. P., O. P. parodymai patvirtino aukščiau minėto akto pagrindu nustatytą situaciją ūkyje. Liudytojas G. S. patvirtino, kad prieš arklių išvežimą matė ūkyje sergančius arklius, dvi gaišenas. Byloje esantis Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2013-04-08 raštas (T. 1, b. l. 86), liudytojo E. P. parodymai patvirtina, kad nuo 2013-03-29 A. A. K. ūkio arkliais rūpinosi Vilniaus rajono savivaldybė, nuolat teikė jiems pašarą, vandenį, veterinarines paslaugas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šią įrodymų grupę, sprendžia, kad situacija po 2013-03-15 patikrinimo ne gerėjo, o tik blogėjo. Arkliai buvo nepakankamai šeriami ir girdomi, jiems ir toliau neteikta veterinarinė pagalba.

Sugretinus minėtų įrodymų grupių pagrindu padarytas išvadas su aukščiau aptartų 7 arklių gaišenų patologinių anatominių tyrimų aktų bei specialistų A.Š.bei A.A.parodymų duomenimis bei jų pagrindu padarytomis išvadomis spręstina, kad jie sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, jų patikimumas teismui abejonių nekelia ir leidžia spręsti, kad nuo 2013 m. kovo mėn. pradžios (tiksli data nenustatyta) iki 2013-03-28 A. A. K. pakankamai nešėrė ir negirdė savo laikomų arklių, neteikė jiems veterinarinės pagalbos ir gydymo, dėl ko 7 arkliai nugaišo.

Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (Žin., 1997, Nr. 108 - 2728; 2012, Nr. 122 - 6126) 4 straipsnio 2 dalies, apibrėžiančios, kokie veiksmai laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu, 2 punktas tokiu elgesiu pripažįsta veterinarinės pagalbos nesuteikimą, kai gyvūnams tokia pagalba būtina; 17 punktas – nepakankamą gyvūnų šėrimą ir girdymą. Šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas įpareigoja gyvūnų laikytojus nuolat rūpintis gyvūnų gerove ir apsauga; 2 punktas – laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimų. Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo (Žin., 1992, Nr. 2 - 15; 2010, Nr. 148 - 7563) 14 straipsnio 1 dalis įpareigoja veterinarinės kontrolės subjektus užtikrinti, kad laiku būtų imamasi veterinarinės higienos ir ūkinių priemonių sustabdyti gyvūnų užkrečiamųjų ligų plitimą ir likviduoti jų židinius. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistasis A. A. K. nustatyta veika pažeidė minėtų teisės aktų reikalavimus. Kitų kaltinime įvardytų teisės aktų reikalavimų pažeidimas, įvertinus nustatytas arklių kritimo priežastis, reiškiamo kaltinimo formuluotę, teisėjų kolegijos vertinimu yra nepagrįstas, perteklinis, todėl šalintinas. Nepakankamas šėrimas ir girdymas, negydoma helmintų invazija bei kitos išsivysčiusios ligos arkliams sukėlė skausmą ir kančią, šių veikų pasėkoje 7 gyvūnai žuvo.

A. A. K. veikė netiesiogine tyčia, nes turėdamas ilgametę arklių auginimo patirtį suvokė, kad arkliams tiekiamas pašaras ir girdymas nėra pakankami. Jam akivaizdžiai buvo žinoma, kad arklių sveikatos būklė yra negera, nes dalis jų gaišo, nesikėlė, buvo išliesėję. Liudytojų J. J., B. B. parodymai patvirtina, kad jam buvo žinoma, jog arkliai apkrėsti parazitinėmis kirmėlėmis, kad jiems būtinas gydymas, tačiau veterinarinės pagalbos ir gydymo jiems neteikė. Liudytojai E. J., E. P. patvirtino, kad turėdamas finansinių problemų A. A. K. pagalbos į Vilniaus rajono savivaldybę ar Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų asociaciją, kurios nariu buvo, nesikreipė, nors turėjo tokią galimybę. Darytina išvada, kad 2016-01-14 nuosprendyje padaryta išvada, kad nustatytoje veikoje yra BK 310 straipsnyje aprašyta nusikaltimo sudėtis, iš esmės yra teisinga.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pasisako dėl gynybos bei nuteistojo išsakytų argumentų, kurie dar nebuvo aptarti aukščiau.

Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nurodė, kodėl nesivadovauja nuteistojo bei atskirų liudytojų parodymais. Šie duomenys prieštarauja byloje surinktų patikimų įrodymų pagrindu nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Apeliacinės instancijos teismas su šia išvada iš esmės sutinka. Papildomai pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismo apklausti liudytojai J. P., V. P., V. S., M. K. tvirtino, kad A. A. K. arklius šėrė ir girdė pakankamai, tačiau kartu iš jų parodymų seka, kad 2013 m. kovo mėn. jie fermoje nebuvo/nedirbo, tad stebėti tuo laikotarpiu besivystančios situacijos negalėjo. Liudytojas veterinarijos gydytojas S. G., priešingai, nei nurodė nuteistasis A. A. K., patvirtino, kad 2013 metais veterinarijos paslaugų nuteistojo bandai neteikė, 2013 metais ūkyje nesilankė.

Apeliacinės instancijos teismui abejonių dėl gynybos bei nuteistojo nurodyto 2013-03-28 patikrinimo akto patikimumo nekilo. Jis atitinka BPK 20 straipsnyje apibrėžtus įrodymams keliamus reikalavimus. Nors byloje iš tiesų yra pateikta 2013-03-28 patikrinimo akto kopija, kurioje nėra prierašo apie tai, kad A. A. K. apsilankymo metu surasti nepavyko; sodyboje buvusi J. J. aktą priimti ir perduoti A. A. K. atsisakė (T. 1, b. l. 44-45), tačiau šis prierašas, teisėjų kolegijos vertinimu, esminės reikšmės neturi. Liudytojų J. T. ir E. P. parodymai įtikinamai paaiškino minėto prierašo atsiradimo aplinkybes, o būtent, kad jis padarytas A. A. K. neradus namuose tik ant jam įteikti skirto egzemplioriaus. Be to, šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, kad minėtame akte nurodytas aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamai bylai, patvirtino kiti minėti byloje surinkti įrodymai, tai patvirtindami vienas kito duomenis.

Abejonių teismui nesukėlė ir kita gynybos bei nuteistojo nurodyta aplinkybė, kad 2013-03-29 įvykio vietos apžiūros protokole fiksuotas apžiūrimos įvykio vietos adresas – (duomenys neskelbtini) Tuo tarpu 2013-03-28 patikrinimo akte nurodyta tikrinimo vieta – (duomenys neskelbtini) Tiek iš nuotraukų, pateiktų prie minėtų dokumentų, tiek ir iš juos surašant dalyvavusių liudytojų J. T., E. P. parodymų spręstina, kad apžiūros bei tikrinimo vieta buvo ta pati, o būtent tvartas, jo prieigos ir šalia esančios ganyklos, kuriose buvo laikoma nuteistojo A. A. K. arklių, o būtent Lietuvos stambiųjų žemaitukų, banda. Kartu teismas pažymi, kad iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, pateikto pastato plano su Registrų centro žymomis (T. 4, b. l. 141-142) spręstina, kad minėto tvarto adresas yra (duomenys neskelbtini) Be to, iš kito minėto duomenų banko išrašo (T. 3, b. l. 45) spręstina, kad A. A. K. priklauso 14,91 ha žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), kuriame jis Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pateiktais duomenimis (T. 1, b. l. 87-88, T. 2, b. l. 129-131) yra registravęs vykdomą arklių auginimą, bandos Nr. 50336800191. (duomenys neskelbtini)nurodytas ir ūkininko A. A. K. ūkio įregistravimo pažymėjime (T. 1, b. l. 129), taip pat ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 40/14/812. Atsižvelgęs į šiuos duomenis apeliacinės instancijos teismas patikslino nagrinėjamos veikos įvykdymo vietą nurodant, kad ji įvykdyta tvarte ir ganyklose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini)

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-03 nutartimi buvo paskirtas naujas arklių bandos laikytojas – UAB „Lietuvos žirgynas“, tad A. A. K. įgaliojimo minėtos bendrovės direktoriui E. J. pasirašyti 2013-04-05 Išvežamų/įvežamų ūkinių gyvūnų patikrinimo akte nebuvo reikalingas. Šis dokumentus atitinka BPK 20 straipsnyje keliamus reikalavimus. Kartu pažymėtina, kad šioje baudžiamojoje byloje teismas nevertina ir nepasisako dėl 2013-04-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties perduoti arklius kitam laikytojui teisėtumo ir pagrįstumo, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Teismas taip pat neturi pagrindo arklių gaišenų patologiniuose anatominiuose tyrimų aktuose nurodytus arklių sumušimus sieti su arklių kritimu. Tai patvirtina aukščiau aptartų patikimų įrodymų analizė, kurios pagrindu buvo nustatytos kitos arklių žūties priežastys.

Byloje pateikti arklių laikymo vietos Kavolių kaime bei ūkinių gyvūnų sveikatingumo patikrinimo aktai (T. 2, b. l. 171-185, 193-200, T. 3, b. l. 21-26), taip pat liudytojo E. J. parodymai patvirtina, kad perkelti A. A. K. arkliai šioje vietoje buvo laikomi laikantis teisės aktų reikalavimų. To nepaneigia ir specialisto A. A. parodai, duoti apžiūrėjus Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole esančias nuotraukas, kutriose fiksuoti minėtoje vietoje laikomi A. A. K. arkliai.

Dėl skirtos bausmės

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, tinkamai atsižvelgė į visus baudžiamajame įstatyme numatytus ir nustatytus tai įtakojančius kriterijus, bausmės ir jos paskirties principų, bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teisėjų kolegija pilnai sutinka su 2016-01-14 nuosprendyje išdėstytais bausmės rūšies ir jos dydžio parinkimo argumentais. BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas už nesunkų nusikaltimą numato galimybę skirti iki 500 MGL dydžio baudą. Taigi, paskirta 100 MGL dydžio bauda yra mažesnė už vidurkį, artimesnė minimaliai ribai. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad šiuo nuosprendžiu yra sumažintas nustatytos A. A. K. nusikalstamos veikos mastas, tačiau įvertinus tiek šią aplinkybę, tiek kitas byloje nustatytas ir pirmosios instancijos teismo aptartas aplinkybes, įtakojančias skiriamos bausmės individualizavimą, sprendžia, kad skirta 100 MGL dydžio bauda šiuo atveju jas atitinka, yra teisinga ir proporcinga, atitinka bausmės tikslus ir paskirtį.

Apeliaciniame skunde įvardijama aplinkybė, apelianto teigimu įtakojanti bausmės paskyrimą, o būtent arklių bandos neteisėtas iš jo paėmimas, dėl ko jis patyrė didelę turtinę žalą, yra nepagrįstas. 2013-04-03 teismo nutartis yra įsiteisėjusi, jos neteisėtumas ir nepagrįstumas civilinio proceso tvarka nebuvo nustatytas, tad nekvestionuotinas.

Į apeliaciniame skunde įvardijamą nuteistojo sveikatos būklę skiriant bausmę buvo atsižvelgta.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą bei nurodytus argumentus, daro išvadą, jog skundžiamu nuosprendžiu už padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta, todėl keisti šią apylinkės teismo nuosprendžio dalį ir švelninti bausmę dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

Remiantis tuo, kas pasakyta, spręstina, kad apeliacinis skundas yra tenkintinas iš dalies, 2016-01-14 nuosprendis keistinas priimant naują nuosprendį, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-01-14 nuosprendį pakeisti.

Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-01-14 nuosprendžio dalį, kuria A. A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojo 2003-05-01), taip pat pašalinti dalį šiame nuosprendyje konstatuotų faktinių aplinkybių, ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį:

Algį A. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnį (2015-06-23 įstatymo Nr. XII-1830, įsigaliojusiu nuo 2015-07-15 (TAR, 2015, Nr. 2015-10580), redakcija) dėl to, kad jis žiauriai elgėsi su gyvūnais, juos kankino, dėl ko gyvūnai žuvo, o būtent:

jis laikotarpiu nuo 2013 m. kovo pradžios (tiksliai nenustatytos datos) iki 2013-03-28 ūkininkaudamas ir pažeisdamas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (Žin., 1997, Nr. 108 - 2728; 2012, Nr. 122 - 6126) 4 straipsnio 2 dalies 2, 17 punktų reikalavimus, atitinkamai numatančius, kad veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvūnams tokia pagalba būtina; nepakankamas gyvūnų šėrimas ir girdymas yra laikomas žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu; šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus, įpareigojančius gyvūnų laikytojus nuolat rūpintis gyvūnų gerove ir apsauga; 2 punkto reikalavimus, įpareigojančius laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimų; taip pat Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo (Žin., 1992, Nr. 2 - 15; 2010, Nr. 148 - 7563) 14 straipsnio 1 dalies reikalavimus, įpareigojančius veterinarinės kontrolės subjektus užtikrinti, kad laiku būtų imamasi veterinarinės higienos ir ūkinių priemonių sustabdyti gyvūnų užkrečiamųjų ligų plitimą ir likviduoti jų židinius, žiauriai elgėsi su gyvūnais, o būtent tvarte ir ganyklose, esančiuose (duomenys neskelbtini), auginamais arkliais, juos kankino, t. y. nesuteikė jiems pakankamo šėrimo, girdymo, būtinos veterinarinės pagalbos, dėl ko 7 arkliai žuvo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.