- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-04-12
- Bylos Nr.
- 2A-1447-798/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-05012-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Antanas Rudzinskas, Laima Gerasičkinienė
- Atsakovas
- N. Z.
- Ieškovas
- V. R.
- Kategorijos
- 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jūratės Varanauskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės N. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovei N. Z. dėl nepagrįstai įgyto turto grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl to, ar galima išsireikalauti daiktą perduotą kitam asmeniui kaip dovaną ryšium su tikėjimu, jog ateityje bus sukurtas bendras šeimyninis gyvenimas, tuo atveju, jeigu asmenų tarpusavio santykiai nutrūko.
Šalies argumentai
Ieškovas prašė iš atsakovės priteisti automobilį „MAZDA 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) natūra, 1 054,66 Lt šio automobilio pagerinimo išlaidų bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas paaiškino, kad ginčo automobilis atsakovei buvo perkamas iš esmės kaip dovana, tačiau tik dėl to, jog ieškovas buvo įsitikinęs, kad atsakovė yra jo sužadėtinė ir ateityje bus sutuoktinė. Kadangi atsakovė iš ieškovo gavo dovaną kaip ieškovo sužadėtinė, o gavusi automobilį santykius su ieškovu nutraukė, taigi, atsisakė su ieškovu sudaryti santuoką. Ieškovo teigimu, vadovaujantis CK 3.9 straipsnio 2 dalimi, CK 6.237 straipsnio 1, 3 dalimis, atsakovė privalo grąžinti jam automobilį natūra, o automobilio nelikus, atlyginti pinigais jo tikrąją vertę, buvusią automobilio įgijimo metu. Taip pat atsakovė turi grąžinti ieškovui pinigus, kuriuos ieškovas skyrė ginčo automobilio pagerinimui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovės automobilį „MAZDA 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) natūra, 318 Lt žyminio mokesčio ir 363 Lt antstolio išlaidų.
Teismas nustatė, kad bylos šalys artimai bendravo, buvo pora. Teismas remdamasis šalių pokalbių išklotine, aplinkybėmis, jog ieškovas ir atsakovė kartu lankėsi laisvalaikio renginiuose, bendravo su draugais, keliavo į Egiptą, darė išvadą, jog atsakovės elgesys sudarė prielaidas ieškovui tikėtis ateityje su atsakove sukurti šeimą. Atsakovės teiginius, kad ieškovo nupirktas lengvasis automobilis jai yra dovanotas ir todėl jo neprivalo grąžinti, teismas vertino kritiškai. Atsakovė buvo nesąžininga tarpusavio santykiuose su ieškovu, nes neketindama su ieškovu kurti šeiminio gyvenimo ar ateityje su juo kartu gyventi, artimai su ieškovu bendravo, priėmė iš jo dovanas, gėles, lengvąjį automobilį, kartu atostogavo ieškovo sąskaita Egipte ir šiais veiksmais suklaidino ieškovą dėl jų tarpusavio santykių ateityje. Toks atsakovės elgesys neatitiko geros moralės nuostatų, ji elgėsi nesąžiningai, kas turėjo įtakos ieškovo veiksmams. Todėl teismas iš atsakovės ieškovui priteisė ginčo automobilį natūra kaip be teisinio pagrindo įgytą turtą (Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-56-278/2010). Reikalavimą priteisti automobilio pagerinimo išlaidas teismas atmetė tuo pagrindu, kad pagerinimai kartu su automobiliu yra priteisti ieškovui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė N. Z. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės teigimu aplinkybę, kad ji gavo turtą be teisinio pagrindo, turėjo įrodyti ieškovas. Ieškovas atsakovei padovanojo 10 000 Lt, už kuriuos vėliau atsakovė pagal 2011 m. sausio 5 d. pirkimo – pardavimo sutartį įgijo ginčo automobilį. Taigi ieškovas gali reikšti atsakovei tik reikalavimus dėl piniginių lėšų išreikalavimo. Nagrinėjamu atveju teismas neturėjo remtis Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-56-278/2010, nes šioje byloje atsakovė turto įgijimą pagrindė realiu sandoriu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas V. R. prašo skundą atmesti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo teigimu atsakovė iš esmės neneigia fakto, jog ginčo automobilį įgijo iš ieškovo gautomis lėšomis. Pinigus už automobilį sumokėjo ne atsakovė, bet pats ieškovas. Automobilio nuosavybės teisės buvo registruotos atsakovės vardu tik todėl, kad ieškovas manė, jog tarp šalių klostosi šeimyninio gyvenimo užuomazgos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Nagrinėjantis ginčą teismas kiekvienu atveju privalo ne tik visapusiškai išsiaiškinti ir įvertinti bylos išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, bet ir tinkamai kvalifikuoti tarp šalių kilusio ginčo pobūdį. Ieškovo reikalavimai gali būti tenkinami tik tokia apimtimi, kokia, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą buvo pažeistos ieškovo teisės ir įstatymų ginami interesai.
Šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog šalys nebuvo susitarę tuoktis (susižadėję) ir tuo labiau nebuvo tokio fakto išviešinę (CK 3.8 straipsnis). Aplinkybės, jog ieškovas ir atsakovė kartu atostogavo, artimai bendravo, nepatvirtina, kad jie de facto galėtų būti laikomi sužadėtiniais, ar kad jie būtų tvarkę bendrą šeimyninį gyvenimą.
Neginčytina, kad prašomą išreikalauti automobilį ieškovas atsakovei padovanojo. Nors tokiam sandoriui pagal CK 6.469 straipsnio 1 dalį nustatyta rašytinė forma, tačiau tai nedaro jo negaliojančiu (CK 1.93 straipsnio 1 dalis), tuo labiau, kad nustatyta, jog ieškovas norėjo atsakovei padovanoti automobilį (CK 6.193 straipsnis), sandoris buvo sudarytas, nes dovanojimo sutartis yra realinė ir nuosavybės teisės į automobilį atsakovei buvo perduotos (CK 6.465 straipsnio 1 dalis). Taigi esant aiškiai ir nedviprasmiškai išreikštai ieškovo valiai dėl automobilio dovanojimo, jo nuosavybės teisių perleidimas patvirtina, kad atsakovė laikytina teisėta ginčo objekto įgijėją. Kadangi šalys nebuvo sudariusios susitarimo tuoktis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ginčo objektas negali būti išreikalautas iš atsakovės CK 3.9 straipsnyje nurodytu pagrindu. Tačiau ieškinį teismas tenkino pripažinęs, kad atsakovė nuosavybės teise automobilį įgijo savo nesąžiningu elgesiu suklaidinusi ieškovą dėl jų tarpusavio santykių ateities, t.y. turtą įgijo nesant teisėto pagrindo. Toks byloje surinktų duomenų vertinimas, teisėjų kolegijos nuomone, laikytinas klaidingu.
Pareiga grąžinti be teisinio pagrindo įgytą turtą tenka tik asmeniui, kuris savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti (CK 6.237 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas aiškindamas šią normą yra nurodęs, kad tokia prievolė atsirastų, turtą praradęs asmuo turi įrodyti, kad šis praradimas neturi teisinio pagrindo, t. y. jo įgijimo negalima pateisinti nei konkrečiu teisės aktu, nei sandoriu; jei asmuo įgyja turtą pagal sutartį, jis negali būti laikomas gavusiu turtą be pagrindo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2009; kt.). Aptariamu atveju nustatyta, kad automobilį atsakovė įgijo dovanojimo sandorio pagrindu. Kaip minėta, dovanojimo faktą patvirtina tiek byloje pateikta medžiaga, tiek jį pripažįsta pačios šalys. Pastebėtina, kad byloje nenustatyta, jog ieškovas dovanojimo sandoriu nebūtų siekęs sukurti esamų pasekmių (nuosavybės teisių į automobilį perleidimo atsakovei) ar kad jo apsisprendimą sudaryti šį sandorį būtų lėmę aktyvūs atsakovės neteisėti veiksmai, ar kad ieškovas atsakovės realiai būtų buvęs suklaidintas dėl sandorio efekto. Ieškovas būdamas vidutiniškai apdairiu ir rūpestingu turėjo suprasti, kad automobilio padovanojimas nebūtinai sąlygos ginčo šalių tarpusavio santykių pasikeitimą.
Atsakovo neapdairus elgesys bei nepagrįstas ginčo šalių tarpusavio santykių turinio vertinimas, klydimas dėl atsakovės ketinimų jo atžvilgiu, negali būti pagrindas taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą – tokiu būdu panaikinant galiojančio bei teisėto sandorio pasekmes. Aplinkybės, jog ieškovas pasitikėjo atsakove, jie artimai bendravo, nesuponuoja, kad dovanojimo sandoriu nebūtų buvęs pasiektas jo rezultatas ar kad sandoris būtų negaliojantis, tuo labiau, kad jo neginčijo ir pats ieškovas. Pastebėtina, kad nors atsakovė priėmė iš ieškovo dovaną, šalių tarpusavio santykiai atsakovės iniciatyva nutrūko netrukus (2011 m. kovo mėn.) po automobilio pirkimo ir padovanojimo (2011 m. sausio 5 d.), tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, kad būtent atsakovė būtų inicijavusi dovanojimą, būtų kryptingai to siekusi.
Teisėjų kolegijos vertinimu byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė nevisapusiškai įvertinęs bylos medžiagą, dėl ko padarė klaidingą išvadą, jog ieškovo teisės ir interesai gintini taikant nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimą institutą. Toks procesinis pažeidimas suponuoja, kad atsakovės skundžiamas teismo sprendimas neatitinka proceso įstatymo tokio pobūdžio aktui keliamų reikalavimų (CPK 263 straipsnis), todėl turi būti panaikintas ir jo vietoje, tenkinant apeliacinį skundą, priimtas naujas sprendimas – ieškovo V. R. ieškinį atsakovei N. Z. dėl nepagrįstai įgyto turto grąžinimo atmetant kaip nepagrįstą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują, atitinkamai tarp šalių perskirstomos jų bei valstybės patirtos išlaidos, susijusios su vykusiu teisminiu procesu (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Patenkinus apeliacinį skundą, atsakovei iš ieškovo priteistinas už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis bei atsakovės patirtos išlaidos, apmokant advokato suteiktą teisinę pagalbą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme – 1 500 Lt (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Iš ieškovo valstybei priteistinos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nusprendžia:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovo V. R. ieškinį atsakovei N. Z. dėl nepagrįstai įgyto turto grąžinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti iš ieškovo V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei N. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 300 Lt žyminio mokesčio.
Priteisti iš ieškovo V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 40,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.